- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2216-601/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02440-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai
- Trečiasis asmuo
- biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžetinė įstaiga Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, biudžetinė įstaiga Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7162-393/2025 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Alytaus Jurgio Kunčino viešajai bibliotekai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžetinė įstaiga Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, biudžetinė įstaiga Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. 2025 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorės 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. SD-130(1.16) ir jį panaikinti; 2) pripažinti ieškovui teisę Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje lankytis be jokių apribojimų.
2. Ieškovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo elgesio Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, nes esą pažeidė Naudojimosi Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka taisyklių (toliau – Taisyklės) 33.1, 34.6 punktų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2025 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
4. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad ieškovui bibliotekos direktorės 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu buvo taikytas tik įspėjimas dėl Taisyklių pažeidimo, kuris nesukėlė jokių materialiųjų teisinių padarinių ir neapribojo ieškovo teisės naudotis biblioteka ar jos teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovas neįrodė savo subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) A. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. išspręsti ieškinio priėmimo klausimą arba perduoti jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas bibliotekos direktorės 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. SD-130(1.16) nesukėlė jam materialiųjų teisinių padarinių ir todėl nepažeidė jo subjektinių teisių ar teisėtų interesų. Apeliantas teigia, kad šiuo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo elgesio, jam oficialiai konstatuotas Taisyklių pažeidimas, pritaikyta poveikio priemonė (įspėjimas) ir perspėta apie galimą teisės naudotis biblioteka ribojimą ateityje, todėl toks aktas, apelianto vertinimu, jau savaime sukuria neigiamas teisines pasekmes ir yra ginčytinas teisme;
5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, teisinio suinteresuotumo vertinimą ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindus. Apeliantas tvirtina, kad jo reikalavimai buvo suformuluoti tinkamai, o ginčas dėl bibliotekos administracijos sprendimo teisėtumo yra nagrinėtinas teisme, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą;
5.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į apelianto pateiktus papildomus dokumentus bei argumentus, įskaitant apelianto nuorodas į ankstesnes teismų nutartis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-19310-1014/2021, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. I-8587-790/2015), kurios, jo teigimu, patvirtina šios kategorijos ginčų nagrinėtinumo bendrosios kompetencijos teismuose praktiką;
5.4. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas ir neatsakė į esminius apelianto argumentus, dėl ko, apelianto vertinimu, buvo pažeisti teismo sprendimų motyvavimo reikalavimai ir teisės į teisingą teismą garantijos;
5.5. Egzistuoja aplinkybės, keliančios abejonių skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nešališkumu, nes ji anksčiau nagrinėjo su apeliantu susijusią bylą, o tai, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą laikyti pirmosios instancijos teismą neteisėtos sudėties ir skundžiamą nutartį – absoliučiai negaliojančia;
5.6. Apeliantas taip pat remiasi Konstitucijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir įvairių materialinės bei proceso teisės normų nuostatomis, teigdamas, kad atsisakymas priimti ieškinį nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą, o ginčas dėl bibliotekos sprendimo teisėtumo turi būti nagrinėjamas teisme kaip civilinių teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą Alytaus Jurgio Kunčino viešosios biblioteka nurodė, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, ir išdėstė šiuos argumentus:
6.1. 2025 m. gegužės 14 d. bibliotekoje buvo surašytas Taisyklių pažeidimo nustatymo aktas Nr. L-126, kuriuo konstatuota, kad A. V. pažeidė bibliotekos vidaus tvarką ir ignoravo bendruosius elgesio viešose vietose reikalavimus;
6.2. Remiantis minėtu aktu, 2025 m. gegužės 15 d. A. V. elektroniniu paštu ir registruotu laišku buvo išsiųstas oficialus įspėjimas „Dėl naudojimosi Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka taisyklių pažeidimo“, kurio tikslas buvo perspėti apeliantą dėl galimų padarinių pakartotinio netinkamo elgesio atveju;
6.3. A. V. nebuvo taikytas draudimas lankytis bibliotekoje ar jos padaliniuose, o ginčijamas įspėjimas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių ir yra prevencinio pobūdžio priemonė, taikoma siekiant užtikrinti darbuotojų ir visų lankytojų saugumą ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas prieš tai išsprendus procesinius klausimus.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad žodinis procesas apeliacinėje instancijoje taikomas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai be žodinio nagrinėjimo neįmanoma tinkamai išspręsti bylos. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo rašytinio proceso. Proceso šalis, prašydama taikyti žodinį procesą, turi nurodyti ir pagrįsti konkrečias aplinkybes, dėl kurių toks nagrinėjimo būdas būtų būtinas.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepagrindė. Atskirasis skundas yra išsamus, jame detaliai išdėstyta apelianto pozicija, o sprendžiamas klausimas susijęs tik su pirmosios instancijos teismo procesinės nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas, ir prašymas netenkinamas.
Dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo
11. Apeliantas teigia, kad skundžiamą nutartį priėmusi Alytaus apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė buvo šališka ir privalėjo nusišalinti, nes anksčiau apelianto atžvilgiu yra priėmusi jam nepalankų procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-010-031/2002.
12. Teisė į nešališką teismą yra viena esminių asmens teisių (Konstitucijos 29, 31, 109 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 12 straipsniai). Tačiau sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54- 611/2018). Taigi, vertinant teisėjo nešališkumą, lemiamą reikšmę turi tai, ar egzistuoja objektyvios aplinkybės, galinčios pagrįstai sukelti abejonių dėl teisėjo neutralumo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad teisėja Irma Blekaitienė turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo kitaip suinteresuota bylos baigtimi.
13. Vien aplinkybė, kad teisėja anksčiau nagrinėjo kitą bylą, kurioje dalyvavo apeliantas, ir priėmė jam nepalankų procesinį sprendimą, nelaikytina nei šališkumo įrodymu, nei teisėtu pagrindu nusišalinti. Teisėjo nešališkumas preziumuojamas, kol nepateikiami priešingi įrodymai (CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisėja Irma Blekaitienė neturėjo pareigos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o apelianto argumentai dėl teismo šališkumo ir neteisėtos teismo sudėties yra nepagrįsti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, atsisakė jį priimti, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog ginčijamu bibliotekos administracijos sprendimu būtų buvusi priimta priemonė, kuria apribota jo teisė naudotis biblioteka ar jos teikiamomis konkrečiomis paslaugomis. Iš ieškovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad jam buvo pareikštas įspėjimas dėl Taisyklių pažeidimo ir nurodyta ateityje laikytis šių taisyklių, informuojant apie galimas griežtesnes priemones tik pakartotinio pažeidimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareikštų reikalavimų patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl ginčas nėra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su tokia išvada ir teigia, kad ginčijamu bibliotekos sprendimu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, kad teismas netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, nepagrįstai apribojo jo teisę kreiptis į teismą, taip pat nurodo galimą teismo nešališkumo pažeidimą ir neteisėtą teismo sudėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.
15. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Teisminės gynybos įgyvendinimas suponuoja materialųjį teisinį efektą, t. y. suinteresuoto asmens teisių ar pareigų sukūrimą, pakeitimą ar panaikinimą. Todėl reikalavimas, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo nagrinėjimas neįgyvendintų teisės į teisminę gynybą esmės. Tokį ieškinį teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai nelaikytini asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimu, nes priešingu atveju teisminė gynyba būtų tik formali ir nesukurtų jokio teisinio rezultato.
16. Nagrinėjamu atveju 2025 m. gegužės 14 d. bibliotekos vartotojo Taisyklių pažeidimo nustatymo akte Nr. L-126 konstatuota, kad vartotojas A. V. netinkamu elgesiu viešoje vietoje pažeidė Taisyklių 33.1, 34.6 punktus. Įvertinusi pažeidimo pobūdį ir tai, kad jis padarytas pirmą kartą, komisija pasiūlė skirti vartotojui įspėjimą, nurodant ateityje laikytis Taisyklių ir informuojant apie galimas griežtesnes priemones pakartotinių pažeidimų atveju. Bibliotekos direktorės 2025 m. gegužės 15 d. raštu Nr. SD-130(1.16) apeliantas buvo oficialiai įspėtas dėl minėtu aktu nustatyto Taisyklių pažeidimo ir nurodyta, kad yra kviečiamas ateityje laikytis Taisyklių ir nedaryti tokio pobūdžio pažeidimų, kitaip bus taikomos griežtesnės atsakomybės priemonės, numatytos Taisyklėse (teisės naudotis Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka, jos visais skyriais ir padaliniais (bibliotekomis) ribojimas).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas Nr. SD-130(1.16) nesukėlė apeliantui materialiųjų teisinių padarinių. Šiuo sprendimu nebuvo apribota apelianto teisė naudotis biblioteka ar jos paslaugomis, nebuvo pakeista jo teisinė padėtis ir neatsirado naujų teisių ar pareigų, kurių jis iki tol neturėjo. Vien aplinkybė, kad sprendime konstatuotas bibliotekos vidaus taisyklių pažeidimas ir pareikštas įspėjimas, savaime nereiškia materialiųjų teisinių padarinių atsiradimo. Materialiaisiais laikytini tik tokie padariniai, kurie tiesiogiai ir realiai modifikuoja asmens teises ar pareigas. Nagrinėjamu atveju sprendimas apsiribojo deklaratyvaus ir informacinio pobūdžio pasekmėmis. Apelianto nurodomas perspėjimas apie galimą teisės naudotis biblioteka ribojimą ateityje negali būti vertinamas kaip esamų teisių pažeidimas, nes toks ribojimas galėtų atsirasti tik ateityje, tik esant naujiems faktams ir tik priėmus atskirą sprendimą. Hipotetinė galimybė savaime nesukuria pagrindo civilinei bylai.
18. Apeliantas, grįsdamas savo poziciją, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19310-1014/2021, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis nepagrindžia apelianto argumentų. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtoje civilinėje byloje apeliantui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau jam nustatytų trūkumų nepašalinus, ieškinys buvo grąžintas ieškovui ir civilinė byla nebuvo iškelta, t. y. ieškinys nebuvo priimtas. Todėl ši nutartis nelaikytina teismų praktika, patvirtinančia apelianto teisę nagrinėjamu atveju reikalauti ieškinio priėmimo. Be to, pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje apeliantas buvo pareiškęs iš esmės kitokio pobūdžio reikalavimus – ginčijo bibliotekos administracijos aktus, kuriais jam buvo realiai ir konkrečiai apribota teisė naudotis bibliotekos paslaugomis tam tikram laikotarpiui ar neribotam laikui (Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės 2015 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 6, kuriuo jam buvo apribota teisė naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis 6 mėnesius; Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės 2016 m gegužės 19 d. įsakymą Nr. 24, kuriuo jam buvo apribota teisė naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos paslaugomis neribotam laikui; Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. B-235, kuriuo jam buvo apribota teisė naudotis šios bibliotekos paslaugomis 5 metams). Taigi toje byloje ginčijamais administracijos sprendimais buvo tiesiogiai pakeista apelianto teisinė padėtis ir sukelti materialieji teisiniai padariniai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas nesuponuoja jokių teisių ribojimo ir nekeičia apelianto galimybės naudotis bibliotekos paslaugomis, todėl situacijos nėra tapačios ir negali būti vertinamos analogiškai.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-8587-790/2015, kuria jam buvo išaiškinta, jog ginčas dėl teisės naudotis biblioteka yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų nagrinėjamoje byloje. Minėtoje administracinėje byloje apeliantas ginčijo Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės 2015 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 6, kuriuo jam buvo realiai apribota teisė naudotis bibliotekos paslaugomis 6 mėnesiams, ir prašė pripažinti jam teisę naudotis bibliotekos paslaugomis be jokių apribojimų. Taigi, ir šiuo atveju ginčo objektą sudarė konkretūs teisės ribojimo veiksmai, sukėlę materialiuosius teisinius padarinius, o ne vien įspėjamojo (informacinio) pobūdžio sprendimas, kaip nagrinėjamoje byloje.
20. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto nurodomos ankstesnės bylos buvo grindžiamos iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo objektais, todėl jos negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju pareikšti reikalavimai nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Vien formaliai tinkamai suformuluoti reikalavimai savaime nesudaro pagrindo juos nagrinėti teisme, jeigu jų patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių (CPK 135, 137 straipsniai).
22. Atmestinas ir apelianto argumentas dėl nepakankamo skundžiamos nutarties motyvavimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje aiškiai išdėstytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis vertinimas ir nurodyti konkretūs pagrindai, dėl kurių atsisakyta priimti ieškinį. Teismas nėra įpareigotas pasisakyti dėl kiekvieno proceso dalyvio argumento, jeigu jie neturi reikšmės sprendžiamam procesiniam klausimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, t. y. byla dar nebuvo iškelta, todėl teismo motyvavimo apimtis apsiriboja ieškinio priėmimo sąlygų įvertinimu.
23. Apelianto nurodomos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos situacijos, nes teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos.
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio dalyką ir pagrindą, teisingai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.