Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9; 21.18.9; 21.18.12; 21.18.13

2024 m. balandžio 25 d.

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. V.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir PK) nutarimu D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. 12.00 val. iki 2023 m. kovo 31 d. 12.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais, nepadoriais gestais, įžeidžiamai kibo prie nepilnametės Ū. R., tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

2. D. A. pateikė skundą dėl nutarimo, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad nutarime neteisingai nurodyta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Nurodė, kad jam nebuvo leista teikti paaiškinimus byloje. Dėl to paties pažeidimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kuriame ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jis nepadarė jam inkriminuojamos administracinio nusižengimo veikos, tai patvirtina ir apklausti liudytojai.

3. PK teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų D. A. kaltei konstatuoti. Administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo padaryto pažeidimo neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, prašė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. D. A. buvo suteikta teisė pasisakyti dėl jam pareikšto įtarimo, jis šia teise pasinaudojo.

4. Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo D. A. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad viskas prasidėjo po jo išsiskyrimo su Ū. R.. Jis vengdavo (duomenys neskelbtini) būti prie jos ir jos draugių. Nuo to laiko, kai jis buvo išvežtas į mišką Ū. R. tėvo ir brolio, Ū. R. stebėdavo jį su draugais, jos draugės arba ji pati labai dažnai lankydavosi ten, kur ir jis lankydavosi, klausydavosi pokalbių. Mano, kad duomenis perduodavo mamai, kad jį apšmeižtų. Jis kreipėsi į Ū. R. auklėtoją dėl to, kad Ū. R. užgauliojo K. S.. Jokių keiksmažodžių, įžeidžiančių žodžių ar gestų jis Ū. R. nerodė ir nesakė. Prasilenkdamas jokių veiksmų neatliko. Jis jos vengdavo, po išsiskyrimo negalėjo į ją žiūrėti. Jo draugas V. V. buvo su Ū. R. apsižodžiavęs. Apie iškeltą administracinio nusižengimo bylą jis sužinojo, kai pas jį atvyko policijos pareigūnai. Administracinio nusižengimo protokolo surašyme jis gal ir dalyvavo, bet neatsimena. Gal ir pasirašė. Gal tada norėjo, kad viskas greičiau užsibaigtų, dabar jis neatsimena, kad jis būtų sutikęs su protokolu. Neatsimena, kur buvo surašytas protokolas. Protokolą gal ir perskaitė, bet nebeatsimena pačios situacijos, kur jis pasirašinėjo. Gali būti, kad pasirašė (duomenys neskelbtini). Gal jam ir buvo išaiškinta, kur bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, neatsimena.

5. PK atstovė J. V. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skundžiamas PK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė jį palikti nepakeistą.

6. Nukentėjusioji Ū. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos negali nurodyti, bet atsimena, kad buvo žodinės patyčios, buvo ją apstoję. Yra vadinęs „psichine, ligone, kad yra gulėjusi „psichuškėje“, kad yra kekšė, prasičiulpusi už du eurus“. Viskas vyko mokykloje. V. V., D. A. ir K. S. buvo apstoję. D. yra sakęs, kad ji „psichinė, gulėjusi psichuškėje“. Viskas tęsėsi kokią savaitę, kol ji nebegalėjo eiti į mokyklą, tęsėsi kiekvieną dieną. Ji jautėsi skaudžiai. Aplinkiniai girdėdavo, nes tenai daug mokinių susirinkdavo, bet niekas nieko nesakė. Mokykloje dažnai vyksta patyčios, bet dažniausiai vyksta su ribomis. Kai pasiskųsdavo auklėtojai, tai patyčios baigdavosi. Jos auklėtoja buvo R. A.. Mama buvo parašiusi žinutę auklėtojai dėl patyčių. Auklėtoja yra girdėjusi patyčias, kai teatro kabinete visi kalbėjosi po to, kai mama parašė auklėtojai žinutę. Tuo metu buvo ir pašalinių klasiokių. To pokalbio metu ją įžeidinėjo. Po išsiskyrimo su D. A. jie nebendravo, bet prie savo namų yra mačiusi jo automobilį. Negali teigti, kad jis siekė su ja susitikti. Ji neprovokavo D. A.. Yra pasakiusi ir ji, nes norėjo apsiginti. Konfliktas prasidėdavo nuo jų, bet ji visada atsakydavo. Ji sakydavo, kad nebešnekėtų, nes bus blogesnės pasekmės.

7. Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad Ū. R. buvo jos draugė, o kai su ja susipyko, tada bendravo su D. A., dabar su jais nebendrauja. Ji nematė ir negirdėjo, kad D. A. kokius nors necenzūrinius žodžius kalbėtų, rodytų gestus. Ū. buvo prie jos sustojusi ir ją įspėjo, kad blogai nesielgtų. Jai žinoma, kad D. kreipėsi į Ū. auklėtoją dėl jos elgesio su ja.

8. Liudytoja Ū. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su Ū. R. nėra susipykusi, su D. A. yra susipykusi. Nori, kad remtųsi jos apklausos parodymais. Praėjo metai ir ji jau nebeprisimena.

9. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad D. A. ir Ū. R. pažįsta, neturi pagrindo apkalbėti. Kiek prisimena, tai pas auklėtoją R. A. kabinete kalbėjo, kad D. R. ir V. V. nebesikabinėtų prie Ū. R., daugiau nieko nebegirdėjo. Pati yra girdėjusi, kad jie vienas kitam sakydavo kažkokius žodžius, neprisimena kokius. Tuo metu ji bendravo su Ū., tai ją palaikė. Atrodė, kad D. turėtų būti kaltas. Šiuo metu nuomonės neturi. Jie išsakė žodžius vienas kito atžvilgiu. Žodžiai buvo išsakyti iš pykčio, nes buvo jų išsiskyrimas. Ji neprisimena, kad būtų nepadorūs žodžiai ar gestai. D. R. žodžiai „kekšė“ gal buvo adresuoti Ū.. Po išsiskyrimo Ū. buvo linkusi keršyti D.. Tuo metu išgirdusi tokius žodžius ji pyko, ji palaikė Ū..

10. Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko. D. A. jos dukrą įžeidinėjo, yra kelis kartus girdėjusi namuose, kaip jos dukrą įžeidė. Yra girdėjusi iš draugių, kreipėsi net į auklėtoją. Auklėtoja sakė, kad pasikalbės su juo. Dukra sakė, kad užkabinėdavo, eidamas pastumdavo, sakydavo, kad yra „psichinė ligonė“. Viskas galėjo vykti 2023 metų vasario mėnesį. Po išsiskyrimo ji jį matydavo jų namo kieme, stovėdavo su mašina, praeidavo pro šalį.

11. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ji buvo Ū. R. auklėtoja. Dabar ji nebesimoko jų mokykloje. Seniau Ū. R. ir D. A. draugystė buvo labai graži, kartu važiuodavo į ekskursijas, dalyvavo kartu renginiuose. Mokykloje nebuvo pastebėta, kad po susipykimo kažkas būtų. Buvo tik vienas apsižodžiavimas tarp draugų, bet įžeidžiančių žodžių nebuvo. Sužinojo, kad jie išsiskyrė kaip pora ir viskas. Netinkamo D. A. elgesio Ū. R. atžvilgiu prie jos nebuvo. Ū. R. mama buvo parašiusi žinutę, kad D. draugai tyčiojasi iš Ū.. Ji parašė, kad pasikalbės. Buvo pasikvietusi D. ir sakė, kad nesusitiktų, nekomentuotų vienas kito. D. atsakė, kad iš jo pusės patyčių nebuvo. Ji pati nepadorių gestų ar įžeidžiančių žodžių nėra mačiusi.

12. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) psichologė. Paaiškino, kad apie šį įvykį nieko negirdėjo ir nieko nežino. Į ją niekas nesikreipė dėl netinkamo elgesio. Ū., kai mokėsi pirmoje klasėje, tai auklėtoja jai liepė ateiti pasikalbėti. Tai nebuvo susiję su D. A..

13. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra socialinė pedagogė (duomenys neskelbtini). Parodė, kad D. A. ir Ū. R. yra buvę mokiniai. Viskas buvo seniai, negali konkrečiai įvardinti. Žino, kad šie jaunuoliai draugavo kaip mergina ir vaikinas. Netiesiogiai žino, kad draugystės metu jie susipyko, girdėjo, kad buvo paviešintos kažkokios nuotraukos. Ji asmeniškai negirdėjo ir nematė, kad D. A. Ū. R. atžvilgiu būtų naudojęs nepadorius gestus, necenzūrinius žodžius. Į ją dėl konsultacijų nesikreipė, jokio pokalbio ji nepravedė.

14. Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. A. tėtis. Parodė, kad jis nieko nežino, nei jis matė, nei jis girdėjo, iš kitų taip pat negirdėjo. Kai santykiai nutrūko nežino, kad būtų įžeidinėjęs, savo ausimis nebuvo girdėjęs. Niekas į jį dėl netinkamo elgesio nesikreipė, buvo kreipęsi dėl pamokų praleidinėjimo, o dėl įžeidinėjimo nesikreipė. Ū. mama buvo atvykusi į jo darbą, buvo nuvykę į namus, gražiai kalbėjo. Ū. mama sakė, kad D. įžeidinėja jos dukrą, bet jo sūnus viską neigė. Užblokavo socialiniuose tinkluose, nes sūnus nebenorėjo bendrauti. Kai buvo nuvykę į namus buvo ir Ū., bet D. nebenorėjo bendrauti.

15. Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra matematikos mokytoja (duomenys neskelbtini). Parodė, kad D. A. pažįsta, o Ū. R. nepažįsta, yra mačiusi mokyklos koridoriuje. Ji asmeniškai šių santykių nežino, ji nėra jų mačiusi ir girdėjusi. D. A. buvo jos auklėtinis. Niekas į ją kaip auklėtoją dėl netinkamo D. elgesio nesikreipė. Ji Ū. niekada nedėstė, jos nemokė, ji jos gatvėje net nepažintų. Dėl D. elgesio ji jokių nusiskundimų iš kitų pedagogų negirdėjo. Jai D. nebuvo sakęs, kad vyksta konfliktai su kitu mokiniu.

16. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad Ū. R. yra jos krikšto dukra. Iš Ū. R. jai žinoma, kad Ū. draugavo su D., jie buvo atvykę pas juos į namus į kelias šventes. Jai yra užsifiksavę, kad jis yra paviešinęs jos nuogos nuotraukas, ko pasekoje prasidėjo patyčios, kurios turėjo skaudžias pasekmes. Kiek pamena, Ū. R. užgauliodavo, ji nenorėdavo eiti į mokyklą, negalėdavo eiti koridoriais, į ją pasižiūrėdavo ir juokdavosi. Viską žino iš nukentėjusiosios. Ji minėjo, kad ją skaudina ir ji nebenori eiti į mokyklą. Kiek žino, tai jie susipyko, nežino kodėl, bet jis pradėjo tyčiotis. Dėl kažkokių asmeninių santykių, gal kerštaudamas.

17. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko prieš daug laiko, tiksliai nebeatsimena. Žino, kad vyko pykčiai. Mokėsi kartu su D. A. ir Ū. R. (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, tai iš D. buvo tyčiotasi, Ū. visus provokavo. Vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo D., jį, K. S.. Nepamena, kaip D. reagavo. Pamena, kad jam tas gyvenimo momentas buvo labai depresyvus.

18. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, kad Ū. R. su D. A. buvo santykiuose, susipyko ir išsiskyrė. D. išsiskyrus apsižodžiavo. Mokykloje girdėjo gal porą sykių. Tai vyko pradžioje išsiskyrimo, praėjusių metų kovo-vasario mėnesį. Mano, kad tarp jaunimo tokioje situacijoje visada bus necenzūriniai žodžiai. Kad buvo tai tikrai, buvo iš abiejų pusės. Abu pasakė necenzūrinius žodžius. Mano, kad buvo tiesiog iš abiejų pusės kažką įrodyti. Kad būtų kažkoks tikslas, tai nežino. Kai buvo sakoma, tai buvo kiti mokiniai, viskas būdavo per pertrauką, mano, kad visi galėjo girdėti. Jo reakcija visiškai buvo neutrali, buvo tokia situacija, jis numodavo ranka ir viskas. Kitiems mokiniams taip pat turėjo būti. Mano, kad kiti turėjo nereaguoti, koks skirtumas jei susipyko ir apsižodžiavo. Mokykloje iš kitų mokinių bet kur galima girdėti necenzūrinius žodžius, visi žino, kad tai naudojama, mano, kad nieko ypatingo čia nėra.

19. Liudytoja K. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Ū., D. nepažįsta. Žino, kad davė parodymus apie tai, yra buvę, kad D. kažką pasakytų Ū.. Yra girdėjusi kartą teatro studijoje, mačiusi, kaip Ū. su D. apsižodžiavo, D. buvo susierzinęs, elgėsi agresyviai. Kiek matydavo, tai būdavo tik iš D. A. pasakyti žodžiai. Atsimena, kai ją pavadino iš „k“ raidės, tikslių žodžių neatsimena. Labai ekspresyviai kalbėjo, mojavo rankomis, ėjo į priekį link nukentėjusiosios. Ji tada nelabai suprato, dėl ko viskas vyko. Buvo nemalonu matyti tokius vaizdus, ji nesikišo, nieko nesakė. Tarp mokinių pasitaiko necenzūrinių žodžių. D. elgesys jai buvo išskirtinis, nes ji nebuvo jo mačiusi taip besielgiančio. Tą kartą tik matė ir viskas, daugiau nieko nėra mačiusi. Ū. buvo nesmagu, nes matėsi, atrodė, kad apsiverks, akivaizdžiai buvo sutrikusi. Galbūt kažką atgal ir sakė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas. Nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. A. atžvilgiu nutrauktina.

20. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

21. Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

22. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimu D. A. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda. Protokolas D. A. 2023 m. gruodžio 7 d. surašytas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. 12.00 val. iki 2023 m. kovo 31 d. 12.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais, nepadoriais gestais, įžeidžiamai kibo prie nepilnametės Ū. R., tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. D. A., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis su nutarime nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Nutarime minimo administracinio nusižengimo jis nepadarė, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai.

23. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

24. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

25. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis, kaip minėta, yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo D. A., būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

26. Nagrinėjamu atveju išklausęs skundą padavusio asmens, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, teismas daro išvadą, kad D. A. bent vieną kartą viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios Ū. R. atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų K. Č., K. S., R. G. parodymai. Tačiau sprendžiant, ar tokie D. A. išsakyti žodžiai yra pakankamas pagrindas taikyti jam administracinę atsakomybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarime nurodytu laikotarpiu tarp D. A. ir nukentėjusiosios buvo susiformavę itin konfliktiški asmeniniai santykiai, jie buvo neseniai išsiskyrę kaip pora, vienas kitos atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Liudytojai K. S., R. G., V. V., K. Č., taip pat ir pati nukentėjusioji patvirtino, kad ir ji administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atžvilgiu išsakydavo necenzūrinius žodžius, jie tarpusavyje konfliktavo. Byloje liudytojomis apklaustos mokykloje dirbančios klasių auklėtojos, psichologė, socialinė darbuotoja nenurodė, kad joms būtų žinoma apie D. A. nepagarbų ar įžeidžiantį elgesį Ū. R. atžvilgiu. Nors R. A. patvirtino, jog į ją dėl patyčių buvo kreipųfsis Ū. R. mama, nurodė, kad pati jokio nepagarbaus elgesio, necenzūrinių žodžių iš D. A. negirdėjo, nepadorių gestų nėra mačiusi. Liudytoju apklaustas K. S. parodė, kad mokykloje pertraukų metu galima išgirsti necenzūrinius žodžius ne iš vieno mokinio, tačiau niekas iš aplinkinių nereaguoja, tai nėra jaunimo tarpe laikoma nepagarbiu, įžeidžiančiu elgesiu, kuris sutrikdytų normalią jaunimo dienotvarkę, pažeistų aplinkinių moralę ir viešąją tvarką.

27. Teismas konstatuoja, kad ginčo metu administracinėn atsakomybėn partrauktas D. A. vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios Ū. R. atžvilgiu, tačiau jais nebuvo siekiama sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, o vyko tarpusavio santykių aiškinimasis. Teismo vertinimu, nors D. A. bendravo nepagarbiai Ū. R. atžvilgiu bei jo išsakyti žodžiai galėjo nuteikti nemaloniai ir buvo nepateisinami, nėra duomenų, kad tokių žodžių išsakymu D. A. siekė būtent pažeisti mokykloje vyraujančią viešąją tvarką ar sutrikdyti aplink buvusių žmonių rimtį. Teismui nenustačius specialaus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra pakankamas pagrindas D. A. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pastebėtina, jog formalus įstatymo taikymas, kai bet kurie asmens neetiški, nemandagūs ir panašūs, tačiau nepavojingi veiksmai, nenustačius ir asmens siekio savo veiksmais būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, neatitiktų ANK paskirties teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

28. Be to atkreiptinas PK dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju PK 2023 m. gruodžio 7 d. protokole Nr. 75-ANR_P-1645-2023 nurodant nusižengimo esmę buvo nurašyta ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicija, nenurodant, kokiais konkrečiai nepadoriais gestais, necenzūriniais žodžiais administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. kibo prie Ū. R.. Teismas sprendžia, kad toks kaltinimo suformulavimas administracinio nusižengimo protokole nėra teisingas ir neatitinka reikalavimų, pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir atitinkamai pasirinkti gynybos strategiją.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. A. veiksmai negali būti laikomi veiksmais, kuriais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį D. A. atžvilgiu pradėta nepagrįstai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Remiantis tuo, skundas tenkintinas ir PK 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12614-2023 naikintinas, administracinio nusižengimo teisena D. A. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-12614-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimo nuorašą per 3 darbo dienas įteikti (išsiųsti) D. A., nukentėjusiajai Ū. R. ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.