Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-680-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
A6.-680-865/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01056-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Andrius Bambalas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-680-865/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01056-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. (V. K.) atstovui advokatui Andriui Bambalui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams – žinodamas, kad nuo 2021-03-01 susidarė mokestinė nepriemoka VMI, be to 2021-10-20 VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB „A“ direktorius dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą, taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte.

Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

V. K. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

VMI savo pareiškime teismui nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

V. K. ir jo atstovas advokatas teismui raštu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. a.n.b. Nr. 2AT-54-648/2020 išaiškino, kad: „Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas - realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant j teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti. “ Pirma, asmuo, veikdamas kaip UAB „A“ vadovas, ėmėsi veiksmų, siekdamas išspręsti situaciją su Pareiškėja, t.y. ne kartą kreipėsi į Pareiškėją dėl nepriemokos išdėstymo ir sutarties sudarymo irt.t., tačiau Pareiškėja atsisakė tenkinti prašymus. 2021 m. rugsėjo 30 d. rašte (priedas Nr. 1) nurodyta, jog: ..VMI nuo 2021-06-30 d. pritaikė UAB „A" sąskaitų apribojimą ir automatinį visų lėšų nurašymą, kurio metu buvo nurašytos visos bendrovės piniginės lėšos, skirtos veiklos vykdymui, t. v. 112 604,49 EUR. <...>. Nepaisant to, kad bendrovė šiais metais net keletą kartu kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, arešto nuo nekilnojamojo turto panaikinimo ar mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo - VMI tokių prašymų netenkino. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ir tai, kad:įmonė ne kartą kreipėsi į VMI dėl sugrąžinimo į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 įmonių sąrašą, bet prašymai buvo (ir) automatiškai atmetami; - įmonė ne kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir sutarties sudarymo, bet prašymai buvo atmesti; VMI priimdama sprendimus dėl skolos išieškojimo nediskutavo su įmone dėl įmonei tinkamiausio būdo įvykdyti savo įsipareigojimus, ir priimtais sprendimais neatsižvelgė į įmonės realias galimybes; VMI vienašališkai vykdė tiek nepriemokos išieškojimą iš įmonės sąskaitų, tiek ir uždėjo areštą ant įmonės parduoto turto, kas sutrikdė įmonės likvidumą bei veiklą; - Siekdama įvykdyti savo mokestinius įsipareigojimus, įmonė jau kuris laikas siekia su VMI sudaryti mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį, o dabartinis prašymas greičiausiai bus svarstomas išlaikant maksimalius teisės aktu numatytus; - Bendrovės vadovas turi vertinti ir nuspręsti dėl bendrovei galimybės ir perspektyvų toliau vykdyti veiklą, kai jos visas turtas yra areštuotas, o piniginės lėšos - automatiškai, Todėl prašo VMI: 1. Nevykdyti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo ir išdėstyti mokestinę nepriemoką lygiomis kas mėnesį mokėtinomis sumomis iki 2022-04-30. Iš pateikto matyti, kad asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išspręsti situaciją su pagrindine kreditore - Pareiškėja: teikė prašymus sugrąžinimo į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 įmonių sąrašą; prašė sudaryti mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį; išdėstyti nepriemokos išieškojimą dalimis, tačiau Pareiškėja nei vieno prašymo netenkino. Ir, galiausiai, Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „A“. Akivaizdu, kad Asmuo veikė aktyviai ir bandė visomis jo diskrecijai priklausančiomis priemonės išspręsti susidariusią situaciją, tačiau situacijos sprendimas, kai kreditorius yra VMI ir kai išskirtinai tik nuo Pareiškėjos geranoriškumo priklauso klausimo išsprendimas, yra komplikuotas. Asmuo, ėmėsi visų galimų veiksmų, siekdamas suderinti ir susitarti su Pareiškėja kaip pagrindine kreditore dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo, tačiau veiksmų rezultatas išskirtinai priklausė tik nuo Pareiškėjos. Bet kuriuo atveju tai nepaneigia aplinkybės, kad Asmuo kaip UAB „A“ vadovas siekė atkurti įmonės mokumą. Antra, Asmuo, didindamas UAB „A“ mokumą iniciavo teisminius ginčus, kuriais buvo priteistos ir sumokėtos lėšos UAB „A“. 2021 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi c.b. Nr. e2A-750-560/2021 (priedas Nr. 2) atsakovo UAB „B“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą, kuriuo priteista ieškovui iš atsakovo 6 929,84 Eur skolos, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą. 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi c.b. Nr. e2-191-494/2021 (priedas Nr. 3) priėmė ieškovo UAB „A“ ieškinio atsakovui UAB „B”, į. k. (duomenys neskelbtini), dėl 2964,29 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, nes ir ieškovo UAB „A“ reikalavimas buvo patenkintas. Taigi, Asmuo, veikdamas kaip UAB „A“ vadovas didino mokumą, išieškodamas skolas iš skolininkų. Tai rodo, kad Asmuo nebuvo pasyvus, o aktyviais veiksmais ir jam prieinamomis priemonėmis didino UAB „A“ mokumą. Trečia, nepaisant to, kad Pareiškėjos iniciatyva buvo areštuotas UAB „A“ turtas, Asmuo toliau vykdė įmonės veiklą, tokiu būdu didindamas mokumą. Kaip matyti iš pridedamų dokumentų (priedas Nr. 4), vykdė sandorius dėl nekilnojamojo turto pagal turimus įsipareigojimus, t.y. tęsė UAB „A“ veiklą. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad Asmuo vykdė aktyvius veiksmus, siekdamas atkurti UAB „A“ mokumą ir tai patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti rašytiniai įrodymai, tuo atveju, jeigu Teismas nuspręs, kad Asmuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. nurodytą nusižengimą, jam turi būti paskirta bauda, mažesnė nei sankcijos vidurkis. ANK 34 str. 2 d. nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 35 str. 2 d. nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Asmuo ėmėsi veiksmų UAB „A“ mokumui atkurti: nuolat bendravo su Pareiškėja dėl susidariusios situacijos sprendimo, teikė prašymus dėl nepriemokos išdėstymo dalimis, pritaikytų apribojimų sumažinimo, iniciavo teisminius procesus dėl skolų UAB „A“ priteisimo, vykdė veiklą, kuri užtikrino pajamas įmonei, todėl priemonės, kurių ėmėsi Asmuo rodo realias Asmens kaip vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Kadangi Asmuo ėmėsi realių priemonių UAB „A“ mokumui atkurti, todėl Asmeniui, pripažinus jo kaltę, turėtų būti skiriama mažesnė nei ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „A“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2022-08-22 sudarė 32 719,12 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2022-06-07 nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „A“ pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2022-07-18.

V. K. vadovavimo laikotarpiu (2014-10-01 – 2022-07-20) Bendrovė finansinių atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi už vėlesnius nei 2019 m., todėl šiai dienai nėra galimybės įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio. Atkreiptas dėmesys, kad UAB „A“ pagal finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemoki jau 2019 m., kadangi turto iš viso turėjo už 1 830 362 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 552 075 Eur (įmonės įsipareigojimai sudarė 85 proc. viso turimo turto vertės). UAB „A“ mokestinė nepriemoka dėl mokesčio už aplinkos teršimą susidarė nuo 2022-02-15, gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2021-03-01, pridėtinės vertės mokesčio – nuo 2021-05-25, žemės mokesčio – nuo 2021-11-15. VMI, siekdama išieškoti asociacijos mokestinę nepriemoką, nuo 2021-06-30 taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 be pateikto prašymo taikomos pagalbos priemonės dėl Covid-19. VMI po karantino atšaukimo 2021-10-20 priėmė nutarimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Daroma išvada, kad bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė nemoki, laikytina 2021-10-20, todėl bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2021-10-20 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Iš viso nekilnojamojo turto vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 55 522 Eur (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei rengimo metu nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 105 396,49 Eur, t. y. mokestinė nepriemoka 2 kartus viršijo turimo nekilnojamojo turto vertę). VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Daroma išvada, kad V. K. vėliausiai 2021-10-20 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „A“ iškėlimo, nes jis kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. (b. l. 2-4).

Vilniaus apygardos teismas 2022-06-07 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „A“. Vilniaus apygardos teismas 2022-06-07 nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „A“ pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2022-07-18 (b. l. 47-49).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-08-22 duomenimis, UAB „A“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 32 719,12 Eur. (b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „A“ vardu registruoti žemės sklypas ir žemės sklypai su statiniais. (b. l. 33-41).

VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „A“ vardu registruotų transporto priemonių nėra. (b. l. 41).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro balanso duomenimis UAB „A“ laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 1 830 362 Eur. (b. l. 42).

Teismo motyvai dėl Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 2 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Padaryta veika užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Kaip matyti, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui). ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Padaryta veika užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismų praktikoje suformuluota, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą, kai įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nė su vienu kreditoriumi, nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t.y. žinodamas, kad nuo 2021-03-01 susidarė mokestinė nepriemoka VMI, be to 2021-10-20 VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB „A“ direktorius dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą, taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. .

UAB „A“ įregistruota juridinių asmenų registre 2014 m. balandžio 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės pagrindinė veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. UAB „A“ suformuotas 2896,00 Eur įstatyminis kapitalas, kuris padalintas į 100 vnt. paprastųjų vardinių 29,00 Eur nominalios vertės akcijų. VMI prie FM duomenimis, UAB „A“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo T. M., o nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki šiol įmonės vadovu yra V. K.

Nustatyta, jog V. K. vadovavimo laikotarpiu (2014-10-01 – 2022-07-20) Bendrovė finansinių atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi už vėlesnius nei 2019 m., todėl nebuvo galimybės įvertinti bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio. UAB „A“ pagal finansinės atskaitomybės duomenis buvo nemoki jau 2019 m., kadangi turto iš viso turėjo už 1 830 362 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 552 075 Eur (įmonės įsipareigojimai sudarė 85 proc. viso turimo turto vertės). UAB „A“ mokestinė nepriemoka dėl mokesčio už aplinkos teršimą susidarė nuo 2022-02-15, gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2021-03-01, pridėtinės vertės mokesčio – nuo 2021-05-25, žemės mokesčio – nuo 2021-11-15.

Iš rašytinių dokumentų matyti, jog VMI siekdama išieškoti asociacijos mokestinę nepriemoką, nuo 2021-06-30 taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 be pateikto prašymo taikomos pagalbos priemonės dėl Covid-19. VMI po karantino atšaukimo 2021-10-20 priėmė nutarimą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Išieškojimo metu buvo bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Iš viso nekilnojamojo turto vertė pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 55 522 Eur (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei rengimo metu nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 105 396,49 Eur, t. y. mokestinė nepriemoka 2 kartus viršijo turimo nekilnojamojo turto vertę). VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Vilniaus apygardos teismas 2022-06-07 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „A“ kai VMI kreipėsi į teismą dėlto, kad bendrovė negalėjo įvykdyti turimų įsiskolinimų VMI. Kaip minėta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei rengimo metu nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 105 396,49 Eur, t. y. mokestinė nepriemoka 2 kartus viršijo turimo nekilnojamojo turto vertę. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-08-22 duomenimis, UAB „A“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 32 719,12 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022-06-07 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ pagal VMI pareiškimą įsiteisėjo 2022-07-18. Nėra duomenų, jog V. K. būtų pasinaudojęs apeliacijos teise ir apskundęs minėtą nutartį. Įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodytais prejudiciniais faktais teismas neturi pagrindo abejoti ir jų kvestinuoti, kitaip tariant, VMI pareiškime nurodytos aplinkybės dėl mokestinės nepriemokos susidarymo nėra paneigtos.

Darytina išvada, kad bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė nemoki, laikytina 2021-10-20, todėl bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2021-10-20 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos ir bendrovės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks.

Paminėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-2499-1072/2021 V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d., ir taikant ANK 34 str. 6 d., jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, už tai, kad

būdamas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, jog ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021-04-01 iki 2021-06-28, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, nors pagal įstatymą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nutarimas įsiteisėjo 2021-11-05 (teismų sistemos „Liteko“ duomenimis).

Taigi, tai, kad bendrovės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“ patvirtina VMI pateikti dokumentai dėl bendrovės finansinės padėties ir kita aukščiau teismo išanalizuota byloje esanti medžiaga. V. K., žinodamas apie finansinius UAB „A“ sunkumus ir būdamas atsakingas dėl nemokumo proceso iniciavimo, jokių veiksmų neatliko ir neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės, ANK 120 str. 1 d. numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai.

Taigi V. K. veika (neveikimas) kvalifikuotinas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors ir padarytas administracinis nusižengimas, vis gi, atsižvelgtina ir į tai, kad įmonės vadovas V. K. ėmėsi veiksmų, siekdamas išspręsti situaciją su pagrindine kreditore VMI: teikė prašymus sugrąžinimo į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 įmonių sąrašą; prašė sudaryti mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį; išdėstyti nepriemokos išieškojimą dalimis.

Dėl šių priežasčių laikytina, kad nors ir konstatavus administracinį nusižengimą esant padarytą, straipsnio sankcijoje numatytas net minimalus baudos dydis yra gan didelis ir konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principui.

Todėl nuobaudos dydis mažintinas, t. y. paskiriant V. K. 1000 EUR dydžio baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. (V. K.), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam 1000 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-680-865/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė