Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato Mindaugo Banelio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-11-12 buvo gautas UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ pareiškimas patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „Senega“ direktorių R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą dėl pažeistų akcininko – juridinio asmens UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teisių. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nuosavybės teise valdo 185 000 UAB „Senega“ akcijų, tai sudaro apie 23,75 proc. visų bendrovės akcijų ir balsų skaičiaus. UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į UAB „Senega“ su prašymu įregistruoti pareiškėją (ieškovą) akcininku bei išduoti jam šį faktą patvirtinančius dokumentus. UAB „Senega“ direktoriui ignoruojant šias aplinkybes ir neišduodant prašomų dokumentų bei neteikiant VĮ Registrų centrui įstatymo nustatytos informacijos, pareiškėjui (ieškovui) eliminuojama bet kokia teisė dalyvauti UAB „Senega“ veikloje, jos valdyme, UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ neturi galimybės realizuoti jokių CK, ABĮ bei kituose įstatymuose, taip pat ir UAB „Senega“ įstatuose numatytų akcininkų turtinių ir neturtinių teisių.

R. S., kaip UAB „Senega“ direktorius, nė vienos iš aukščiau nurodytų uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų neįvykdė, o nepadarydamas įrašų operacijų akcijomis registravimo žurnale, neįtraukdamas naujos akcininko vertybinių popierių sąskaitos, nepadarydamas įrašų akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, neišduodamas išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos ir neteikdamas ABĮ nustatytų privalomų pateikti duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui, toliau sąmoningai pažeidinėja teisėto UAB „Senega“ akcininko UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ teises ir teisėtus interesus, visomis įmanomomis priemonėmis trukdo pareiškėjui (ieškovui) dalyvauti UAB „Senega“ veikloje ir bendrovės valdyme. Kadangi R.S. sistemingai pažeidinėjo akcininko UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teises ir teisėtus interesus ir trukdė ieškovui dalyvauti UAB „Senega“ veikoje ir bendrovės valdyme, jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, mano, jog teismas nesigilino į pateitų dokumentų turinį, vadovavosi tik UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ sau naudinga pateiktų įrodymų interpretacija.

Pirmos instancijos teismas aprašydamas R. S. veiklą tik nurodė, kad atsižvelgiant į aplinkybių visumą, darytina išvada, kad R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes jis nevykdė teisėtų akcininkų reikalavimų, t. y. nepadarė įrašų operacijų akcijomis registravimo žurnale, neįtraukė naujos akcininko vertybinių popierių sąskaitos, nepadarė įrašų akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, neišdavė išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos ir neteikė ABĮ nustatytų privalomų pateikti duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui ir pažeidimą tęsia toliau. Taigi įmonės direktorius privalo vykdyti tik teisėtų akcininkų reikalavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ negali būti laikoma teisėtu akcininku, nes 2006-06-08 Turto perdavimo išieškotojui aktas yra neteisėtas nuo jo surašymo momento. Tokią išvadą teismas privalėjo priimti ex officio.

Turto perdavimo aktas yra sandoris ir sandoris turi atitikti jam keliamus reikalavimus. 2006-06-08 Turto perdavimo aktas pagal 2006-06-08 galiojusią CPK redakcijos 702 straipsnis. Turto perdavimo išieškotojui aktas „Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui“. Taigi 2006-06-08 dienos aktas turėjo būti patvirtintas teisėjo. Tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-18 priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal antstolės L. Uniokaitės (Pužienės) prašymą – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, nes akto tvirtinti pas teisėja nebereikia. Antstolė L. Uniokaitė (Pužienė) toliau turėjo vadovautis CPK reglamentuojančio vykdomąjį procesą, o būtent patikrinti ar perduodamas turtas yra, ar jo kaina yra tinkamai nustatyta ir t. t.

Trečia, pirmos instancijos teismui buvo žinoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (ieškinys) dėl 2006-06-08 turto perdavimo akto teisėtumo. UAB „Senega“ ir J. Ž. ginčija antstolės turto perdavimo išieškotojui aktą, dėl ko nutarimas šioje byloje negalėjo būti priimtas, nes teisme yra ginčas dėl akcijų perdavimo teisėtumo. Asmuo įgyja akcininko teises, kai jam nuosavybės teise pereina bendrovės akcijos. Pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad yra UAB „Senega“ akcininkas, o, kaip minėta, dėl paties turto perdavimo akto yra ginčas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Civiliniai ginčai nagrinėjami Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl UAB „Senega“ akcijų, jų perdavimo teisėtumo turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje.

Nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-18 priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal antstolės L. Uniokaitės (Pužienės) prašymą – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo. Tačiau šioje nutartyje nenagrinėtas klausimas dėl 2006-08-06 Turto perdavimo akto teisingumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad 2006-08-06 akto teisėtumas nebuvo nagrinėjamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-05 nutartyje, kurioje teismas pasisakė, kad A. Ž. neginčijo 2006-06-08 Turto perdavimo akto teisėtumo. Iš tiesų A. Ž. negalėjo jo ginčyti, nes niekuomet nebuvo informuotas apie šį aktą.

Pirmos instancijos teismas nurodo, kad „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog teismui pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartis, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas vykdomųjų bylų Nr. 0109/04/01127 (vykdo antstolė L. Pužienė, vykdomasis raštas Nr. 3-246, 2006-06-08 Turto perdavimo išieškotojui aktas) ir Nr. 0109/10/01074 vykdymas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-10289-122, nėra įsiteisėjusi, nes nutartis yra apskųsta ir byla perduota nagrinėti apeliacinei instancijai. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes vadovaujantis CPK 152 str. teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Todėl skundžiamos nutarties priėmimo momentu vykdomoji byla 0109/10/01074 yra sustabdyta, o civilineje byloje Nr. 2-10289-122 taip pat yra ginčijamas 2006-06-08 aktas, nes UAB „Senega“ akcininko sutuoktinė ieškiniu dalinasi turtą, tarp jų ir UAB „Senega“ akcijas.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad R. S. negalėjo įvykdyti UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ reikalavimų ar į juos raštu atsakyti dar ir dėl to, jog nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ yra UAB „Senega“ akcininkas, o taip pat teismui buvo pateikta eilė dokumentų, kad R. S. serga sunkia liga ir ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 str. 1 d. numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Pagal ABĮ 41 str. 1 d. bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus (ABĮ 41 str. 3 d.).

Pažymėtina ir tai, kad pakeistas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo sudarymo turi būti pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat už uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir jo pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakingas vadovas (ABĮ 41¹ str. 8-9 dalys).

Bylos medžiaga yra neginčijamai nustatyta, kad UAB „Senega“ direktorius R. S. nevykdė minėtų uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigų, nepadarė įrašų operacijų akcijomis registravimo žurnale, neįtraukė naujos akcininko vertybinių popierių sąskaitos, nepadarė įrašų akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, neišdavė išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos ir neteikė ABĮ nustatytų privalomų pateikti duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 7-47).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš esmės administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo apeliacinis skundas yra grindžiama argumentais, turinčiais patvirtinti 2006-06-08 Turto perdavimo išieškotojui akto (toliau – Aktas) neteisėtumą. Tai yra tuo, kad Aktas turėjo būti patvirtintas teisėjo, tačiau to padaryta nebuvo; Aktu perduodamos akcijos teismų sprendimais buvo anuliuotos, todėl jų perdavimas išieškotojui negalimas; be to, per daugiau nei 6 metus nuo Akto surašymo UAB „Senega“ turto ir akcijų vertė išaugo keletą kartų, todėl turto perdavimas kreditoriui pagal 2006 m. vertę būtų neteisėtas ir kt. Dėl šių priežasčių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad teismas išvadą dėl Akto neteisėtumo privalėjo priimti ex officio. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai yra nepagrįsti.

Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-05 nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas A. Ž. buvo civilinės bylos Nr. 3K-3-167/2012 pagal ieškovų UAB „Vakarų Baltijos korporacijos“ ir M. K. ieškinį atsakovams UAB „Senega“, A. Ž. ir S. D. dėl vienintelio akcininko sprendimo, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ir akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, šalimi, todėl pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolės 2012-07-20 patvarkymo jam buvo žinomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutarties turinys, taip pat aplinkybės, susijusios su Akto priėmimu (b. l. 71).

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-05 išnagrinėjęs A. Z. skundą dėl antstolės L. Uniokaitės (Pužienės) veiksmų pasisakė, jog UAB „Senega“ akcininkas A. Ž. neginčijo 2006-06-08 Turto perdavimo akto teisėtumo, nors paduodant skundą dėl antstolės veiksmų A. Ž. buvo žinomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutarties turinys.

Pažymėtina, kad A. Ž. neginčijo Akto įstatymo nustatyta tvarka ir nepagrįstai nurodė, kad teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tik antstolės 2012-07-20 patvarkymo teisėtumo klausimas, ex officio turėjo pasisakyti, kad turto perdavimas pagal 2006-06-08 antstolės surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą yra niekinis.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs visus byloje esančius duomenis taip pat sprendžia, kad skundžiamame nutarime taip pat teisingai pažymėta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-18 priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą pagal antstolės L. Uniokaitės (Pužienės) prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl Akto patvirtinimo (b. 1. 68). Toje civilinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad antstolė Lina Pužienė Aktą nustatyta tvarka perdavė patvirtinti teismui ir tik bylai esant teisme paaiškėjo, kad vyksta manipuliacijos su UAB „Senega“ įstatiniu kapitalu, o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi pripažino, kad Akto patvirtinti teisme nereikia ir bylą dėl Akto patvirtinimo nutraukė.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. atstovas nepagrįstai kelia Akto teisėtumo klausimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenustato, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, antstolė turi surašyti naują turto perdavimo išieškotojui aktą, ar kad ankstesnis turto perdavimo aktas be jokių procesinių veiksmų tampa negaliojančiu.

Apygardos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad antstolė L. Uniokaitė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo raštą Nr. 3-246 (vykdomoji byla Nr. 0109/04/01127), išduotą 2004-11-29 Klaipėdos apygardos teismo dėl 154 000 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. Z., Aktu perdavė UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų ne daugiau nei jų buvo bendrovėje, t. y. 185 000 paprastųjų vardinių UAB „Senega“ akcijų, kurios vienos vertė 1,24 Lt už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, iš viso už 198 320 Lt (b. 1. 7).

Atkreiptinas dėmesys, kad tvirtindamas esą Aktas yra neteisėtas, R. S. atstovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnyje nurodoma, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. ATPK nėra jokių nuostatų, suteikiančių teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, kokiais nors pagrindais ex officio panaikinti civilinį sandorį, todėl R. S. atstovo teiginys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išvadą dėl Akto neteisėtumo šioje administracinėje byloje privalėjo priimti ex officio, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad R. S. atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui tariamai buvo žinoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Akto teisėtumo, kad pareiškėjas UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ esą nepateikė neginčijamų įrodymų, kad yra UAB „Senega“ akcininkas, o civiliniai ginčai, nagrinėjami Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl UAB „Senega“ akcijų, jų perdavimo teisėtumo, turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje, vertintina kaip pažeidėjo atstovo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apelianto atstovas taip pat pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-02 nutarties kopiją (civilinė byla Nr. 2-1088-538/2013), kuri patvirtina, kad ieškovo A. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas: vykdomoji byla Nr. 0109/04/01127 sustabdyta bei uždrausta UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ naudotis jai perduotų UAB „Senega“ 185 000 vnt. akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto pateikti duomenys nepaneigia, jog skundžiamo procesinio sprendimo metu pagrįstai buvo konstatuoti R. S. padaryti minėti ABĮ pažeidimai. Be to, kaip minėta, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą netinkamai taikė ATPK normas.

Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato Mindaugo Banelio apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.