- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-1062-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00730-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-670/2014 pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12718,87 Lt žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 20). Ieškovas nurodė, kad 2012-09-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN 18.284. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas M. L., taip pat nustatyta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilio Audi 80, kurį vairavo M. L., valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ieškovo draudimo bendrovėje. Dėl eismo įvykio ieškovas nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 12718,87 Lt dydžio draudimo išmoką. Vadovaujantis CK 6.1015 str. atsakovas privalo vykdyti savo prievolę ir atlyginti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo M. L., 12 718,87 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462,13 Lt bylos vedimo išlaidų, ieškovui „BTA Insurance Company.
Teismas nustatė, kad su ieškovu buvo sudaryta automobilio, kurį vairavo atsakovas, valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir ieškovas, vykdydamas sutarties sąlygas atlygino transporto priemonės MAN 18.284 savininkei UAB „Vykrinda“ patirtą žalą. Teismas sprendė, kad TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas sumokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų jam išmokėtą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2014 m. sausio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo 4 000 Lt (b. l. 104–105). Nurodo, kad pareigos atlyginti padarytos žalos išmoką neginčija, tačiau mano, kad ieškovas turi įrodyti, kad tikrai buvo padaryta būtent toks žalos dydis.
Skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala yra mažesnė, nei nurodyta ieškinyje. Kadangi po autoįvykio buvo išvežtas į ligoninę, todėl transporto priemonių neturėjo galimybių apžiūrėti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sunkvežimio savininkas teismui pateikė pranešimą, kad jie civilinio ieškinio nereikš, nes “automobilis apgadintas nestipriai”, žalą atlygins draudimas. Atsakovas visą laiką laukė, kol gaus pranešimą apie atliekamą sunkvežimio žalos vertinimą, tačiau niekas jo niekur nekvietė, todėl pats apžiūrėti sunkvežimio neturėjo galimybės.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad sunkvežimis susidūrė tik priekiniu kairiu kampu, o keičiamos detalės yra nurodytos ir dešinės priekinės pusės, ir galinės ir vidinės, kurios sunkvežimyje tvirtinamos žymiai aukščiau nei buvo galimi kontaktai su lengvuoju automobiliu.
Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas neturėjo jokios galimybes pateikti įrodymus, nes ieškovai nesudarė jokios galimybės tai padaryti, o pagal turimą bylos medžiagą net ekspertai negalėjo patikrinti turto vertintojų ataskaitos pagrįstumo.
Teismas nepagrįstai atmetė apelianto pakviestų liudytojų parodymus, kad sunkvežimio sužalojimai buvo nežymūs, tačiau juos teismas įvertino kaip pagalbą atsakovui, be to jie nėra specialistai ir jų parodymai prieštarauja įvykio apžiūros metu padarytoms fotonuotraukoms. Su tuo nesutinka, nes fotonuotraukos nėra informatyvios, jos sudaro tik bendrą vaizdą, kurio detaliai negalima iššifruoti, tai patvirtino ir ekspertai, atsisakę atlikti ekspertizę.
Teismas, neturėdamas patikimų įrodymų apie padarytos žalos dydį, turėjo įvertinti ir 2012-12-10 nuosprendį, kuriame atsakovas nebuvo kaltinamas dėl padarytos didelės turtinės žalos, tai akivaizdžiai patvirtina jau minėtas UAB “VYKRIDA” pranešimas, kad automobilis apgadintas nestipriai, todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad tokia žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltės.
Teismas nevertino tai, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesudarė galimybės apžiūrėti sužalotą automobilį ar jo detales, ar leisti kitomis priemonėmis patikrinti vertintojų sąmatą.
Teismas visiškai nesvarstė klausimo dėl ieškinio sumažinimo, atsižvelgiant į sunkią atsakovo materialinę padėtį, nes yra socialiai remtinas. Atkreipė dėmesį, kad Kauno GVTPT sprendimu yra atleistas nuo visų procesinių mokesčių byloje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 111–112). Atsiliepime nurodo, kad iš esmės atsakovas ginčija dalies žalos priežastinį ryšį su jo neteisėtais veiksmais. Atkreipia dėmesį, kad žalą sudaro 11 873,87 Lt dydžio draudimo išmoka už transporto priemonės MAN apgadinimus bei 845 Lt draudimo išmoka už transporto priemonės MAN transportavimą iš įvykio vietos. Atsakovas neginčijo žalos dalies, susijusios su transporto priemonės transportavimu iš įvykio vietos, iš esmės ginčydamas tik transporto priemonei padarytus apgadinimus.
Ieškovė pažymėjo, kad žalos faktą ir dydį įrodinėjo nepriklausomų turto vertintojų po eismo įvykio sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita, kuri sudaryta nepriklausomų turto vertintojų. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 8 dalį turto ar verslo vertinimas - nešališkas turto vertės nustatymas taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Atsakovas neturi specialiųjų žinių tam, kad nuginčytų pateiktą ataskaitą, o tik abstraktūs samprotavimai negali būti pagrindas atmesti vertintojų pateiktas išvadas dėl žalos dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad dalis žalos nesusijusi su eismo įvykiu. Įvykis kilo, kai atsakovo vairuojamas automobilis Audi 80 išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kairiu Audi 80 kampu trenkdamasis į vilkiko MAN centrą. Smūgis buvo stiprus, kadangi Audi 80 beveik palindo po vilkiku, jos apgadinimai iki stogo ir galinių durelių. Taigi atitinkamai ir vilkiko MAN apgadinimų plotis buvo didelis. Vilkikas MAN po eismo įvykio buvo nevažiuojantis. Atsakovas nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Vien argumentas, kad nukentėjusi UAB „Vykrida" nereiškė civilinio ieškinio, nes manė, kad žala nėra didelė, nepatvirtina atsakovo atsikirtimų. Liudytojų parodymai nepateikia jokių objektyvių duomenų dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio.
Ieškovė pažymi, kad Taisyklės ir TPVCAPDĮ nenumato pareigos draudimo bendrovei kviesti kaltininką į nukentėjusio asmens turto apžiūrą, ką nurodo savo apeliaciniame skunde atsakovas. Nukentėjusio interesas TPVCAP draudimo atveju yra prioritetinis ir šiuo draudimu siekiama kompensuoti būtent nukentėjusio asmens patirtus nuostolius. Atsakovas nurodo ir tokias aplinkybes, jog galimai būtų paėmęs apgadintas detales. Draudimo paskirtis yra kompensacinė, apgadintų dalių ar turto saugojimu ar realizavimu nesiverčia jokia draudimo bendrovė, jokie įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos realizuoti apgadintas transporto priemones ar jų dalis, perduoti jas kaltininkams ir pan., taigi ieškovė šia veikia nesiverčia, todėl teismas pagrįstai atmetė šiuos atsakovo argumentus. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų ir visa žala nukentėjusiam atlyginta. Atsakovas nepateikė įrodymų, įrodančių priešingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamojoje byloje atsakovas neginčija pareigos atlyginti ieškovo turėtas draudimo išmokų išlaidas, tačiau kelia klausimą dėl ieškovo paskaičiuotų ir teismo sprendimu priteistų išlaidų dydžio.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, jog 2012-09-19 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN 18.284, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Vykrinda“. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas M. L., kuris vairavo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. L., valdytojo civilinė atsakomybė (draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas M. L.) įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“. Dėl eismo įvykio ieškovas „BTA Insurance Company“ automobilio MAN savininkei UAB „Vykrinda“ išmokėjo 12718,87 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 8-11). Ieškovė draudimo bendrovė byloje pareiškė ieškinį M. L., jį grindė TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ieškovas sumokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų jam išmokėtą sumą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos nustatymo, jos dydžio įvertinimo ir jos atlyginimo pagrindus (LR CK 6.246 str.-6.249 str.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, taikydamas LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (LR CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (LR CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (LR CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., LR CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovas savo patirtos žalos dydį įrodinėjo UAB „Marleksa“ sudaryta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 12-409-15, kuria buvo nustatytas 11873,87 Lt (be PVM) automobiliui MAN padarytos autoįvykyje žalos dydis (b. l. 37) ir UAB „Scania Lietuva“ sąskaita-faktūra Nr. 29001268, pagal kurią buvo sumokėta už techninę pagalbą kelyje po įvykio 845,00 Lt suma (b. l. 27). Visa ieškovo išmokėta draudimo suma sudarė 12718,87 Lt sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas laikėsi žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklių reikalavimų, įvertindamas padarytos žalos mastą ir mokėdamas draudimo išmoką už sugadintą turtą, kadangi Žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų 2004-06-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 79) 13 punkte numatyta, kad „Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus“ tvarka. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nepateikė leistinų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodomą patirtos žalos dydį, arba leistų abejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė ieškovei iš atsakovo visą reikalaujamą žalos atlyginimo sumą.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas neįvertino teismo posėdžio metu duotų liudytojų parodymų apie automobilio MAN sugadinimo apimtį. Teisėjų kolegija nustatė, kad priimdamas teismo sprendimą, teismas įvertino visų surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir liudytojų pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija byloje taip pat nustatė, jog atsakovo prašymu teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl netinkamai ieškovės apskaičiuoto padarytos automobiliu MAN žalos dydžio.
Apeliantas apart savo teiginio skunde, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir faktinių duomenų, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės dėl to plačiau pasisakyti ir atmeta teiginius kaip nepagrįstus ir neįrodytus (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.