Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui Ž. K., išvadą teikianti institucija Valstybės teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Prašė tenkinti reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo iš „R.“ į „K.“.

4. Atsakovas Ž. K. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinio reikalavimus pripažino. Sutiko, kad būtų nustatyta, jog jis yra vaiko G. R. tėvas, pakeista mergaitės pavardė į „K.“. Negali paaiškinti, kodėl nesikreipė dėl tėvystės pripažinimo notarine tvarka. Kai vaikas gimė, jis buvo užsienyje. Grįžus, kurį laiką gyveno kartu. Kai jam baigėsi pinigai, ieškovė su juo nebendravo, pati išvyko į užsienį. Su ieškove yra pažįstami nuo vaikystės. Kai gimė dukra, jis buvo užsienyje, su dukra bendraudavo telefonu. Norėtų su dukra bendrauti daugiau. Grįžo, kai dukrai buvo 3-6 mėnesiai. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) žuvų fabrike, gauna apie 1500 Eur atlyginimą. Jo išsilavinimas 10 klasių, specialybės neturi įgijęs. Nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi, sveikatos būklė gera. Sutinka mokėti 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą dukrai, sutinka su išlaikymo įsiskolinimu, galėtų jį sumokėti per 9 mėnesius. Nurodė, kad turi įsiskolinimų (apie 1300 Eur) už baudas (Kelių eismo taisyklių pažeidimus).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byla buvo nagrinėjama žodine tvarka, nagrinėjimo metu šalys rado bendrą kompromisinį sprendimą visais byloje nagrinėjamais klausimais. Byloje iš esmės nelikus ginčo, išvadą teikiančios institucijos atstovei nereiškiant prieštaravimo, teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtinas sutrumpintais motyvais.

Dėl tėvystės nustatymo

6. Byloje nustatyta, kad G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra G. R., tėvas gimimo įraše, atliktame Pasvalio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas. Nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra treji metai. Mergaitė lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“

7. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

8. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki dukros gimimo palaikė santykius, gimus dukrai, kurį laiką gyveno kartu. Atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo, ja rūpinsi ir prižiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kad abu vaiko tėvai, patvirtino bendrus ieškovės ir atsakovo ryšius iki susilaukiant vaiko, taip pat gyvenimą kartu kurį laiką, su pertraukomis, gimus vaikui, nustačius, kad tarp atsakovo ir nepilnametės G. R. yra susiformavęs tam tikras emocinis ryšys, spręstina, kad yra byloje nustatyta tiek biologinė, tiek socialinė atsakovo Ž. K. tėvystė nepilnamečio vaiko G. R. atžvilgiu. Todėl atsakovas pripažintinas nepilnamečio vaiko tėvu, o nepilnametis vaikas – atsakovo dukra.

10. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

11. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Biologinio vaiko tėvų prašymu pakeičiama nepilnamečio vaiko pavardė iš „R.“ į „K.“, kas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis, 3.161 straipsnio 2 dalis).

12. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo, įrašys G. R. tėvu Ž. K. (CPK 399 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

14. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, ir atsakovas reguliariai ir tinkamai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

15. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

17. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės bendros pajamos sudaro apie 450 Eur, ieškovė nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, dukrą išlaikyti padeda artimieji, ieškovė su vaiku gyvena jos mamai priklausančiame būste.

18. Atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, jo pajamos yra apie 1500 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, turi 1300 Eur įsiskolinimą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra.

19. Nustatant šalių vaikams reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu mergaitei reikia, ieškovė šiuo metu nedirba. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis gyvena be nepilnamečių vaikų, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinės poreikius, kurie byloje vertintini kaip būtinieji, todėl detaliai nenurodomi, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimui byloje neprieštaravo G. R. išlaikymui jos tėvų galima teikti suma yra apie 500 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 250 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. lapkričio 30 d.).

20. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo arba bet kuri šalis gali kreiptis su ieškiniu.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. (skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį). Atsakovas su šiuo reikalavimus sutiko, nurodė, kad minėtu laikotarpiu prie dukros išlaikymo neturėjo galimybių prisidėti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti sumokamas dalimis per 9 mėnesius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad ieškovas po ieškinio pateikimo teismui prisidėjo prie dukros išlaikymo – davė 200 Eur. Reminatis nurodytomis aplinkybėmis, išlaikymo įsiskolinimas mažinamas 200 Eur suma. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. (skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį), iš viso už 11 mėnesių, iš šio sumos išskaičiuojant atsakovo sumokėtą 200 Eur sumą, ir konstatuojant, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 10 mėnesių po 200 Eur. Iš viso priteistina iš ieškovo nepilnamečiam vaikui G. R. 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis, 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 113 Eur (68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 45 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,64 Eur, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 360 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS 2020 m. kovo 31 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o vaikas G. R. yra atsakovo Ž. K. dukra.

Pakeisti G. R. pavardę iš „R.“ į „K.“.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametės dukros G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovė G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių laikotarpį, įpareigojant įsiskolinimą sumokėti dalimis per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 220 Eur iki visiško įsiskolinimo padengimo.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) ir 113 Eur (vieno šimto trylikos eurų) žyminio mokesčio bei 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) – kitas bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas 5660) - valstybei.

Sprendimą dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti proceso dalyviams, taip pat vaiko gimimą registravusiai įstaigai – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos CMS.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.