Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovo adv. Justo Vilio skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria K. S. skundas atmestas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. TK16-145 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. S. už tai, kad 2014 m. lapkričio 3 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausantis mišrios veislės juodai rudas šuo buvo netinkamai prižiūrimas, palaidas, tokiu būdu patekęs į A. M. priklausančią teritoriją (duomenys neskelbtini), papjovė voljere laikytus dekoratyvinius fazanus (2 vnt.). Šuns savininkas neužtikrino, kad šuns auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, taip pat neužtikrino, kad šuo be savininko priežiūros nepatektų į kitos privačios valdos ar bendro naudojimo teritorijas. Tuo K. S. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų taisyklių 36, 52 p., t. y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovo adv. Justo Vilio skundą atmetė ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. TK16-145 paliko nepakeistą, nes išnagrinėjusi bylą administracinė komisija teisingai nusprendė, kad K. S. šuo buvo netinkamai prižiūrimas, palaidas, tokiu būdu patekęs į A. M. priklausančią teritoriją (duomenys neskelbtini), papjovė voljere laikytus dekoratyvinius fazanus.

K. S. atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t.y. įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą visuma (Nr. ATP-1265-478/2014).

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovas adv. Justas Vilys pažymi, jog nebuvo apžiūrėta įvykio vieta bei papjauti paukščiai. Atstovo manymu, administracinio teisės protokolas buvo surašytas neišsiaiškinus tikrųjų įvykio aplinkybių ir neturint tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad K. S. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p., 52 p., ir kad padarė administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog K. S. šuo buvo laikomas netinkamai ir palaidas bėgiojo po kaimą, patvirtino tik vienos šeimos nariai – A. M., A. M., O. M. ir liudytoja J. S., kuri yra A. M. sūnaus uošvė. Taigi minėti asmenys yra giminės, todėl gali būti suinteresuoti duoti vienodus parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo praktiką kaltinimas negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Be to jau kurį laiką tarp A. M. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvyro įtemti santykiai. Apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir A. M. ir jo giminaičių parodymus dėl palaido K. S. šuns ir išpjautų fazanų vertino kaip patikimus, nors jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai bei paneigia liudytojo S. S. ir K. S. parodymai. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymų, patvirtinančio sudraskytų paukščių skaičių ir vertę ir nėra jokių įrodymų, kad tai padarė administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. šuo. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. S. šuo būtų laikomas netinkamai, t.y. nepririštas. Liudytojas S. S. nepatvirtino, kad pareiškėjo šuo būtų laikomas palaidas ir lakstytų po kaimą. Kitų kaimo gyventojų nusiskundimų dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamai laikomo šuns byloje nėra. Be to K. S. šuo yra dresuotas ir be šeimininko leidimo iš kiemo nepasišalina. Pažeidėjo sodybą juosia 1.60 m tvora, todėl šuo jos peršokti negali. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog K. S. tvoroje buvo skylė. Nėra aišku, kaip šuo pateko į voljerą, o jei voljeras nebuvo gerai uždarytas, kodėl fazanai iš voljero nepabėgo.

Taigi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, jog visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovo adv. Justo Vilio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis neteisėta, todėl naikintina.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nesurinko visų įrodymų, svarbių bylos baigčiai. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą priėmė vadovaudamasi prieštaringais parodymais, neatlikusi visų būtinų tyrimo veiksmų, kurių rezultatai pašalintų abejones dėl K. S. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Skundo nagrinėjimo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. dėl jam pareikšto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad jo šuo laksto kieme, kuris yra visiškai aptvertas aukšta – 1,60 m aukščio tvora. Jeigu, kas nors atvyksta, šuo yra pririšamas. Iš pradžių jis A. M. padarytą žalą atlyginti sutiko, nes manė, kad galbūt žmona paliko neuždarytus vartus, pro kuriuos šuo galėjo išbėgti, tačiau vėliau įsitikino, jog vartai buvo uždaryti. Taigi įvykio naktį šuo buvo kieme ir iš jo išbėgti negalėjo. Jis kaimyno A. M. voljero su fazanais nėra matęs (b.l 39-40). Liudytojas S. S. patvirtino, jog jam atvykus į K. S. sodybą, šuo visą laiką būna pririštas. Jis pas K. S. buvo užsukęs ir 2014 m. lapkritį, tačiau šuo kaip visada palaidas nebėgiojo, o buvo pririštas (b. l. 50-51). Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis 2014 m. lapkričio 3 d. voljere, kuriame laikė du dekoratyvinius fazanus, pamatė K. S. šunį. Toks šuo vienintelis kaime. Šuo iššoko iš voljero ir nubėgo. A. M. norėjo, kad kaimynas jam atlygintų padarytą žalą, todėl nuėjo pas jį pasikalbėti. Liudytojas pamatė kaimyno K. S. vartuose skylę, pro kurią įlindo į kaimyno teritoriją. Kai jis K. S. pasakė, jog šuo prispaudė fazanus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko jam atlyginti žalą, tačiau kitą dieną persigalvojo ir aiškino, kad jo šuo visą laiką buvo pririštas, todėl fazanams nieko padaryti negalėjo (b. l. 40-41). Tai, kad K. S. šuo bėgioja neprižiūrimas, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. M. (b. l. 49-50) ir O. M. (b. l. 50-51).

Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo gauti tik prieštaringi - nukentėjusio A. M. ir jo šeimos narių bei administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. ir su juo darbiniais santykiais susieto liudytojo S. S. – parodymai. Todėl, nesant kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojų aiškinimą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija nesiėmė visų galimų priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti. Todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus: apklausti A. M. apie tai, kurioje K. S. tvoros vietoje buvo skylė, kokio dydžio ji buvo; apžiūrėti K. S. sodybos tvorą ir nustatyti, ar tvoroje yra skylė, ar pro ją galėjo pralįsti šuo, ar yra kokie nors tvoros taisymo požymiai. Jei tvoros taisymo požymiai yra – juos užfiksuoti. Tikslinga apklausti K. S. kaimynus apie tai, ar jie galimo pažeidimo padarymo laikotarpiu matė be priežiūros bėgiojantį K. S. priklausantį šunį. Taip pat tikslinga būtų apklausti A. M. kaimynus apie tai, ar A. M. augino dekoratyvinius fazanus, kiek jų turėjo ir kada jų neliko, ar aplinkui žmonės laiko daugiau šunų, panašių į K. S. šunį. Atlikus minėtus tyrimo veiksmus būtų galima patikrinti A. M. ir K. S. versijas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas naikinami bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinei komisijai. Esant šioms aplinkybėms, teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovo adv. Justo Vilio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. TK 16-145 bei grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinei komisijai.

Nutartis neskundžiama.