Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – procesiniai dokumentai įteikti atsakovo šeimos nariui pasirašytinai.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus Bigbank AS filialas 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 750 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. Atsakovas laiku nemokėjo periodinių įmokų, į pranešimus bei raginimus padengti įsiskolinimą nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vienašališkai nutraukė sutartį. Pradinis kreditorius 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS. Ieškovas nurodo, jog atsakovas dalį skolos padengė, sumokėdamas ieškovui 50 Eur ir šiai dienai atsakovas liko skolingas: 449,01 Eur negrąžinto kredito, 40,41 Eur delspinigių, 3,56 Eur negautų pajamų. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs nurodytas sumas byloje nėra.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: sutarties kopija, reikalavimo perleidimo sutartis bei jos išrašas, pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio l dalyje numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bei vartojimo kredito mokėjimo grafiko, atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. grąžinti jam suteiktą kreditą, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio kredito dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 449,01 Eur skolą už negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40,41 Eur palūkanų. Vertinant ieškinio turinyje dėstomus motyvus, teismas sprendžia, jog šiuo reikalavimu ieškovas prašo priteisti ne palūkanas, o delspinigius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 40,41 Eur delspinigių, delspinigius skaičiuojant už 180 kalendorinių dienų, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1-2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,56 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.) iki sutarties termino pabaigos (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.).

Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik iki sutarties nutraukimo dienos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas sąmoningai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, į pranešimus dėl skolos priteisimo bei sutarties nutraukimo nereagavo, ieškinio neginčijo, sutikdamas su aktualia kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog ieškinio dalis dėl 3,56 Eur negautų pajamų priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro valstybei sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 449,01 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 1 ct) negrąžinto kredito, 40,41 Eur (keturiasdešimt eurų 41 ct) delspinigių, 3,56 Eur (tris eurus 56 ct) negautų pajamų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.