Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. eI2-2033-860/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
eI2-2033-860/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00199-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M., M. K.
Trečiasis asmuo
A. D.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2033-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00199-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo M. (M.) K. atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame, be kita ko, prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (15/5-2)50U-109 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui M. K., panaikinimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą palikti galioti pareiškėjo M. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu gavo Migracijos departamento sprendimą, su kuriuo nesutinka. Pažymi, kad Migracijos departamentui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) darbuotojas A. D. papasakojo apie pagrindinę pareiškėjo įmonės veiklą – fotografiją. Be to, jis tiksliai ir konkrečiai nurodė, kokius veiksmus ir darbus atlieka įmonėje, t. y. kad jis yra vadybininkas ir betarpiškai bendrauja su M. K., dirba įmonėje nuo 2019 m. balandžio mėnesio, ieško klientų, nešioja fotografijos įrangą ir kitaip padeda vykdyti veiklą, taip pat padeda direktoriui studijoje, nešioja aparatūrą, o fotografuojant bei filmuojant atlieka vienokio ar kitokio pobūdžio darbus. Nurodo, kad A. D. papildomai dirba dar penkiose darbovietėse, tačiau visose jose dirba kaip papildomuose darbuose po pagrindinio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 17 valandos. Departamentas nustatė, kad Bendrovėje nėra laiku mokamas arba apskritai nesumokamas atlyginimas darbuotojams, tačiau pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu įdarbinti du darbuotojai, o jiems mokamas atlyginimas yra didesnis nei nustatyta minimali mėnesinė alga. Papildomai informuojama, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokios skolos valstybės biudžetinei įstaigai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra). Pažymi, kad Bendrovė moka įmokas Sodrai, o dėl įsivėlusios buhalterinės klaidos yra susidariusi nepriemoka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši skola bus padengta iki tol, kol bus išnagrinėta ši administracinė byla. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis neatitikimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) buvo nesumokėjimas darbuotojams po du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, t. y. šiuo metu turi būti mokamas apie 2 800 Eur (arba 2 556 Eur pagal sprendimą) atlyginimas dviem Lietuvos pilietybės darbuotojams (arba užsieniečiams su pastoviu leidimu gyventi). Departamentas skaičiavo tik vieno iš Lietuvos pilietybės darbuotojų atlyginimą, kadangi nustatė, jog vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nedirba pilnos darbo dienos, tačiau, vis dėlto, iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. D. savo pagrindinį darbo laiką dirba būtent darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tad pareiškėjas nesutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka tik 560 Eur/mėn. vidutinį mėnesinį atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad yra sudaręs teisėtas ir galiojančias sutartis, kurių pagrindu įgijo 28 000 Bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, o Juridinių asmenų registre yra tinkamai paviešinti duomenys apie pareiškėją kaip Bendrovės akcininką, todėl Departamento išvada, kad pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, veikla Lietuvos Respublikoje yra neteisėta, būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu būtų paneigtas pareiškėjo, kaip Bendrovės akcininko, statusas, tačiau to padaryta nebuvo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, direktorius bei akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2018 m. liepos 13 d. tuometinė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (dabar – Migracijos departamento Vilniaus skyrius) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. liepos 13 d. Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2020 m. sausio 9 d. Sodros informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą Bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Nustatyta, kad įmonėje yra įdarbinti iš viso trys darbuotojai: du Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. R. D. ir A. D., bei pareiškėjas, kuris yra trečiosios šalies pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi. Departamentui patikrinus aktualiausius Sodros informacinės sistemos duomenis (paskutiniai bendrovės deklaruoti duomenys už 2019 m. lapkričio mėn.), buvo nustatyta, kad Bendrovės darbuotojos R. D. darbo užmokestis Bendrovėje nuo 2019 m. kovo mėn. sudaro 560 Eur/mėn. Kitam Bendrovės darbuotojui – A. D., nuo pat jo įdarbinimo bendrovėje 2019 m. balandžio 1 d. buvo mokamas tokio pat dydžio atlyginimas, t. y. 560 Eur/mėn., tačiau už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius jam buvo išmokėtas mažesnis nei įprastai darbo užmokestis: už 2019 m. spalio mėn. išmokėtas 438,26 Eur, o už 2019 m. lapkričio mėn. – 280 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad buvo nustatyta, jog A. D. tuo pačiu metu dirba ir penkiose kitose bendrovėse bei yra asmuo, vykdantis individualią veiklą. Migracijos departamentas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos yra gavęs 2019 m. birželio 21 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-25310 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo“, kurio metu buvo apklaustas Bendrovės vadybininkas A. D.. Jis paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. pradžios įsidarbino Bendrovėje vadybininku „per pažįstamus“. A. D. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jo pagrindinė darbovietė. Taip pat apklausiamas darbuotojas nurodė, kad Bendrovė užsiima fotografija, fotomenu, leidžia fotoalbumus, prekiauja fotografijomis. Teigė, kad minėtoje Bendrovėje dar yra įdarbinta R. D., tačiau nežinojo, kokios yra jos pareigos. A. D. teigė, kad bendrovėje betarpiškai bendrauja tik su direktoriumi M. K., pati Bendrovė biuro neturi, jie dirba nuotoliniu būdu. Be to, nurodė, kad jis pats Bendrovėje dirba pagal poreikį, jo darbo grafikas yra laisvas. A. D. nurodė, kad jis ieško klientų, nešioja fotografijos įrangą ir kitaip padeda vykdyti veiklą, taip pat padeda direktoriui studijoje, nešioja aparatūrą, o fotografuojant bei filmuojant atlieka vienokio ar kitokio pobūdžio darbus. Paklaustas apie jam mokamą darbo užmokestį už darbą Bendrovėje, atsakė, kad jis gauna minimalų atlyginimą grynaisiais pinigais, kurį jam sumoka pats direktorius. Minėto patikrinimo metu buvo apklausta ir kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja – vadybininkė R. D.. Ji paaiškino, kad minėtoje Bendrovėje įsidarbino „per pažįstamus“, o ši darbovietė dabar jai yra vienintelė ir pagrindinė. Departamentas pažymi, kad abu Bendrovės darbuotojai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojai: A. D. dirba nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol, o R. D. dirbo nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. birželio 2 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama veikla – įmonių steigimas, pertvarkymas ir buhalterijos tvarkymas. R. D. apie darbą Bendrovėje paaiškino, kad kiekvienai direktoriaus darytai fotonuotraukai ji parenka raktažodį anglų kalba ir persiunčia direktoriui suderinimui, po suderinimo pats direktorius atrenka fotonuotraukas ir kelia į internetinę svetainę, taip pat nurodė, kad padeda direktoriui kaip asistentė fotografuojant, ieško lokacijų fotografijų darymui ir pan. R. D. paaiškino, kad Bendrovėje pagal darbo sutartį dirba 40 val. per savaitę, tačiau jos darbo laikas yra nefiksuotas, dirba pagal poreikį ir susitarimą. Taip pat paaiškino, kad Bendrovė biuro neturi, ji dirba nuotoliniu būdu, gauna 400 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurį jai grynaisiais pinigais išmoka pats direktorius. Nurodė, kad Bendrovėje dar dirba A., kurio pavardės nežino, taip pat nežino, kokias konkrečiai pareigas jis užima Bendrovėje, tačiau mano, kad jis yra vadybininkas; paaiškino, kad ji su darbuotoju A. nebendrauja, o tiesiogiai bendrauja tik su direktoriumi. Apklausus minėtus Bendrovės darbuotojus paaiškėjo, kad R. D. ir A. D. nežino vienas kito darbinių funkcijų, nors įmonėje iš viso yra įdarbinti vos trys darbuotojai; abu apklaustieji dirba nuotoliniu būdu, o jų darbo laikas nėra fiksuotas. Tokie abiejų darbuotojų paaiškinimai bei jų nurodytos Bendrovės atliekamų darbų apimtys sudaro rimtą pagrindą abejoti, ar Bendrovėje darbuotojai R. D. ir A. D. faktiškai dirba visą darbo laiką. Be to, apklausos metu A. D. pats nurodė, kad Bendrovė nėra jo pagrindinė darbovietė, o šioje Bendrovėje jis dirba ne visą darbo laiką, bet pagal poreikį. Atsižvelgiant į tai, sprendime buvo konstatuota, kad nuo pat įdarbinimo Bendrovėje dienos A. D. joje nedirbo visą darbo laiką, kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aktualiausiais Sodros informacinės sistemos duomenimis, už 2019 m. lapkričio mėn. R. D. išmokėtas 560 Eur darbo užmokestis. Kadangi Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro 560 Eur, ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas ir jo valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes visą darbo laiką dirbančiai darbuotojai mokamas tik 560 Eur mėnesinis darbo užmokestis, kuris nesudaro ne mažiau kaip dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių, ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pažymėtina, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, už 2019 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudaro 1 278 Eur, taigi du tokius dydžius sudaro 2 556 Eur, o nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ toks darbo užmokesčio fondas už 2019 m. lapkričio mėn. sudaro, kaip minėta, vos 560 Eur/mėn. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Migracijos departamentas sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. liepos 13 d. Atsakovas nurodo, kad A. D. pateiktos pažymos dėl darbo laiko kitose įmonėse neįrodo, kad jis dirba Bendrovėje visą darbo laiką, arba fakto, kad Bendrovė yra jo pagrindinė darbovietė. Be to, apklaustas A. D. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jo pagrindinė darbovietė, jo darbo grafikas laisvas, dirba pagal poreikį. Taip pat ir Sodros informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje nebuvo įdarbinta daugiau naujų darbuotojų, joje dirba tik A. D., R. D. ir pareiškėjas. Departamentas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu A. D. būtų dirbęs Bendrovėje visą darbo laiką, Bendrovė vis tiek neatitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi pagal minėtą Įstatymo nuostatą Bendrovėje dirbantiems dviem darbuotojams už 2019 m. lapkritį bendrai turėjo būti sumokėta ne mažiau kaip 2 556 Eur, o buvo bendrai sumokėta tik 840 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. iš esmės palaikė pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimo priėmimo metu jo pagrindinė darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitos darbovietės buvo tik papildomos. Nurodė, kad ir posėdžio metu jo pagrindinė darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik dėl šalyje paskelbto karantino užimtumas yra minimalus, todėl dirba tik 0,5 etato. Dėl 2019-05-15 rašytiniame paaiškinime nurodytų priešingų teiginių paaiškino, kad Migracijos departamento atstovė užrašė jo paaiškinimus, jis perskaitė tik keletą pirmųjų sakinių, jam pasirodė, kad jie atitinka jo pasakojimą, todėl ir pasirašė. Bendrovėje jis dirba vadybininku, atlieka įvairius darbus. Bendrovėje nėra fiksuoto darbo grafiko, per dieną dirbdavo mažiausiai 8-9 valandas kasdien. Kitose įmonėse (papildomose darbovietėse) dirba po 1 valandą per savaitę, to pakanka, kadangi tai nėra didelės įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo atlyginimas būdavo apie 607 Eur/mėn. „ant popieriaus“, o 485 Eur/mėn. gaudavo „į rankas“ grynaisiais pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (15/5-2)50U-109 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui M. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjas M. K., kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

2018 m. liepos 13 d. tuometinė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (dabar – Migracijos departamento Vilniaus skyrius) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. liepos 13 d.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Renata Gudynaitė-Polat, vykdydama užsieniečių kontrolę, 2019 m. birželio 21 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-25310 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo“, kuriame nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriuje 2018 m. gegužės 23 d. gautas pavedimas po 10-11 mėnesių patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą darbo laiką dirbantiems Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Vykdant patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonė užsiima fotografija, fotomenu, leidžia fotoalbumus, prekiauja fotografijomis. Pažymėjo, kad įmonėje dirba 2 Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau jų mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ženkliai mažiau nei 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Iš surinktos medžiagos darė išvadą, kad užsieniečio vykdoma veikla Lietuvos Respublikoje neatitinka įmonėms keliamų Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojai paminėjo, jog atlyginimą gauna grynaisiais pinigais. Nors atsiskaitymas grynaisiais pinigais nėra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau tai kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės realiai vykdomos veiklos ir kartu sudaro rimtą pagrindą įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais bei išrašytomis sąskaitomis – faktūromis yra tik siekiama imituoti bendrovės veiklos vykdymą ir pajamų gavimą.

7. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui M. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. liepos 13 d.

Pareiškėjas su tokiu Migracijos departamento sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reiškia reikalavimą, kad bendrovėje nuolat dirbtų daugiau kaip vienas darbuotojas ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką, nepaisant to, kiek darbuotojų bepasikeistų tuo laikotarpiu (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018). Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatymo nustatytais pagrindais (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017).

Taip pat LVAT yra konstatavęs, kad reikalavimas, įtvirtintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017).

Žemesnės instancijos teismas

10. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos akivaizdu, kad viena iš būtinųjų sąlygų, keliamų tokiai bendrovei, be kita ko yra reikalavimas, jog įmonėje nuolat dirbtų ne mažiau kaip du darbuotojai - Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir kad jie dirbtų visą atitinkamo mėnesio darbo laiką bei jiems būtų bendrai mokamas ne mažesnis nei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas mėnesinis darbo užmokestis – ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis už 2019 m. II ketvirtį paskelbtas šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis sudaro 1 278 Eur, taigi du tokius dydžius sudaro 2 556 Eur.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas M. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 28 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 1 Eur.

Sodros duomenimis Bendrovėje nuo 2016 m. gegužės 10 d. dirba pats pareiškėjas M. K., nuo 2018 m. birželio 16 d. – darbuotoja R. D., nuo 2019 m. balandžio 1 d. – darbuotojas A. D..

Taip pat pagal Sodros duomenis, darbuotojai R. D. darbo užmokestis Bendrovėje nuo 2019 m. kovo mėn. sudaro 560 Eur/mėn., o A. D. nuo pat jo įdarbinimo bendrovėje 2019 m. balandžio 1 d. taip pat buvo mokamas 560 Eur/mėn. atlyginimas. Tačiau už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius A. D. buvo išmokėtas mažesnis nei įprastai darbo užmokestis: už 2019 m. spalio mėn. – 438,26 Eur, o už 2019 m. lapkričio mėn. – 280 Eur darbo užmokestis.

12. Visų pirmiausia atsakovas nustatė, kad A. D. įmonėje dirba ne visą darbo laiką, kaip to yra reikalaujama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Pareiškėjas su tuo nesutinka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš esmės sutinka su tokiomis Migracijos departamento padarytomis išvadomis.

12.1. Nors A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pagrindinė darbovietė yra būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, per dieną jis dirbdavo 8-9 valandas, tačiau šie jo teiginiai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka byloje nustatytiems duomenims, be to, yra prieštaringi.

A. D. savo 2019 m. gegužės 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis nuo 2019 m. balandžio mėnesio pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino vadybininku; ši įmonė nėra jo pagrindinė darbovietė. Paaiškino, kad bendrauja tik su direktoriumi, pati įmonė neturi ofiso, o darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Nurodė, kad jis įmonėje dirba pagal poreikį, jo darbo grafikas yra laisvas, jis atlieka tik direktoriaus pavestas užduotis, ieško klientų, nešioja aparatūrą ir pan.; gauna minimalų atlyginimą grynaisiais pinigais, kurį jam moka pats direktorius.

Taigi, tarp A. D. paaiškinimų teisme ir jo rašytinių paaiškinimų duotų atsakovui yra akivaizdus prieštaravimas. A. D. 2019-05-15 rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jo pagrindinė darbovietė; jis dirba pagal poreikį, jo darbo grafikas yra laisvas. Šiuos savo žodžius patvirtino parašu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. D. aiškiai ir logiškai negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip nurodė minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose.

12.2. Į bylą nėra pateikti jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos dokumentai, iš kurių būtų matyti A. D. dirbtas laikas šioje įmonėje.

12.3. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. D. tuo pačiu metu dar dirba ir penkiose kitose įmonėse - UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Galimybių kelias“ ir UAB „Vienintelis Akcentas“, užima vadovaujančias (direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo) pareigas bei yra asmuo, vykdantis individualią veiklą. Nors A. D. teigia, kad minėtose įmonėse dirba tik vieną valandą per savaitę, tačiau abejotina, jog jis realiai galėtų tinkamai atlikti vadovo, kuris iš esmės atsako už visą įmonės veiklą, pareigas, dirbdamas tik po 1 valandą per savaitę ir dar vakarais. Pažymėtina, kad pateiktas pažymas apie A. D. darbo laiką nepagrindinėse darbovietėse pasirašė pats A. D., išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta, jog A. D. šioje įmonėje direktoriaus pavaduotoju dirba 8 valandas per savaitę; be to, jos yra surašytos po skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, netikėtina, kad A. D., būdamas penkių įmonių vadovu ir iš esmės atsakingas už šių įmonių veiklą, be to, dar vykdydamas individualią veiklą, galėjo suspėti ir dirbti visą darbo laiką (8-9 valandas per dieną) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija darydama tokią išvadą be kita ko atsižvelgia ir į kitų byloje nustatytų duomenų visumą.

12.4. Byloje iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kurie tvirtintų, kad A. D. nuolat būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. būtų dirbęs visą darbo laiką.

13. Apibendrinant sprendimo 12 punkte išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas visiškai pagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. D. faktiškai toje įmonėje nedirbo ir negalėjo dirbti visą darbo laiką, kaip yra suprantama pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, pareiškėjas teismui iš esmės neįrodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ du darbuotojai faktiškai ir realiai dirbo visą darbo dieną, o ne tik formaliai.

14. Migracijos departamentas savo ginčijamą sprendimą grindė ir ta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (2 556 Eur).

Minėta, kad darbuotojai R. D. darbo užmokestis Bendrovėje nuo 2019 m. kovo mėn. sudaro 560 Eur/mėn., o A. D. nuo pat jo įdarbinimo bendrovėje 2019 m. balandžio 1 d. taip pat buvo mokamas 560 Eur/mėn. atlyginimas; tačiau už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius A. D. buvo išmokėtas mažesnis nei įprastai darbo užmokestis: už 2019 m. spalio mėn. – 438,26 Eur, o už 2019 m. lapkričio mėn. – 280 Eur darbo užmokestis.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą darbo laiką dirba tik vienas darbuotojas, t. y. R. D., toks darbo užmokesčio fondas už 2019 m. lapkričio mėn. sudaro, kaip minėta, vos 560 Eur/mėn. Taigi, R. D. mokamas atlyginimas buvo mažesnis nei du vidutiniai ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžiai (2 556 Eur).

15. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad net ir laikant, jog A. D. dirba Bendrovėje visą darbo laiką, Bendrovė vis tiek neatitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi Bendrovėje dirbantiems dviem darbuotojams per mėnesį bendrai turi būti sumokėta ne mažiau kaip 2 556 Eur, o buvo ir yra bendrai mokama apie 1 000 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Tad pažeidimas yra akivaizdus ir neginčijamas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas ir jo valdoma įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, tad atsakovui atsirado pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

17. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl galimumo kilti užsieniečio nelegaliai migracijai, pateiktų duomenų neatitikimas tikrovei ir kt. nėra susiję su skundžiamu sprendimu, tad teismas tuo klausimu nepasisako.

18. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas sprendimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrinių reikalavimų, jų pažeidimo teisėjų kolegija nenustatė.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. (M.) K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė