Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1153-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-06Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-03-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
2A-1153-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00382-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
UAB „Augimita“
Trečiasis asmuo
I. G.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1153-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00382-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Augimita“ ieškinį atsakovui A. B., tretysis asmuo I. G., dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 41 613,67 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-02-13 iki 2009-01-30 atsakovas pas ieškovą dirbo vairuotoju. 2009-03-12 atsakovas įregistravo A. B. individualią įmonę, todėl tarp ieškovo ir atsakovo individualios įmonės susiklostė sutartiniai vežimo teisiniai santykiai. Tarp ieškovo ir atsakovo individualios įmonės kilus teisminiam ginčui dėl sutartinių prievolių vykdymo, skolos ir palūkanų priteisimo, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-18 sprendimu konstatavo, kad reikalavimas atlyginti nuostolius dėl neteisėto naudojimosi automobiliu, kuro kortele, mobiliuoju telefonu pareikštas ne tam asmeniui, nes ieškovas mobilųjį telefoną, automobilį ir kuro kortelę suteikė ne atsakovo individualiai įmonei, o pačiam atsakovui darbo sutarties pagrindu. Pasibaigus darbo sutarčiai A. B. nurodytų daiktų negrąžino ir naudojo savo nuožiūra, todėl teismas nurodė, kad reikalavimas atlyginti padarytus nuostolius turėjo būti pareikštas ne atsakovo individualiai įmonei, bet pačiam atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises kreipėsi į teismą. Ieškovas nurodė, kad tiesioginėms atsakovo darbo funkcijoms vykdyti perdavė atsakovui teisėtai valdomą krovininį automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), UAB Alexa Oil kuro kortelę Nr. Augmita (duomenys neskelbtini)bei mobilųjį telefoną su mobiliojo ryšio kortele „Bitė verslui-3“. Su atsakovu darbo sutartis 2009-01-30 buvo nutraukta, todėl jis privalėjo grąžinti ieškovui darbo priemones, tačiau kuro ir mobiliojo ryšio korteles atsakovas grąžino tik jas užblokavus. Nuo darbo sutarties nutraukimo iki kortelių užblokavimo atsakovas pasinaudojęs kuro bei telefono ryšio kortelėmis padarė ieškovui 6 865,87 Lt nuostolių už sunaudotą kurą bei 340,46 Lt nuostolių už išlaidas pokalbiams. Kadangi atsakovas nuo 2009-01-30 iki 2010-03-02 naudojosi automobiliu be teisėto pagrindo, ieškovas, negalėdamas naudotis automobiliu, patyrė 31 440,00 Lt nuostolių bei 2 967,34 Lt išlaidų automobilio remontui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Atsakovas buvo atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, nepataisomai sugedus automobiliui. 2009 m. sausio mėnesį ieškovas pardavė sugedusį automobilį atsakovui už 500 Lt, tačiau sutarties pasirašymas ir registravimas buvo atidėtas vėlesniam laikui. Įsigytas automobilis buvo nevažiuojantis, todėl atsakovas jį suremontavo (pakeitė variklį, suvirino kėbulą, automobilį perdažė, praėjo techninę apžiūrą) ir remontui išleido 10 000 Lt. Atsakovas tvirtino, kad ieškovo automobiliu nesinaudojo, nes netrukus įsigijo automobilį Mercedes Benz, su kuriuo teikė vežimo paslaugas. Pasibaigus darbo santykiams, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė komerciniai paslaugų teikimo santykiai. A. B. IĮ ieškovui teikė vežimo paslaugas, o joms vykdyti ieškovas aprūpino kuru A. B. IĮ; atsakovas naudojosi ieškovo automobiliu panaudos pagrindu. Vežimo veiklą vykdė ne atsakovas, o A. B. IĮ, todėl atsakovas negavo ir negalėjo gauti ekonominės naudos, išskyrus tai, kad remontuodamas automobilį patyrė remonto išlaidas. Automobilio remonto aplinkybes patvirtina UAB „Delada“ pažyma, o baudos sertifikatai rodo, kad automobiliu buvo naudojamasi užsienyje. Atsakovas nurodė, kad pasibaigus darbo santykiams nesinaudojo ieškovui priklausančiomis materialinėmis vertybėmis ir ieškovui nuostolių nepadarė, todėl neįrodžius ieškinio reikalavimų pagrįstumo prašė ieškinį atmesti suėjus sutrumpintam trijų metų ieškinio senaties terminui.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 10 000 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2009 m. sausio mėnesį UAB „Augimita“ savininkė už 500 Lt sugedusį automobilį atsakovui pardavė, tačiau sutarties pasirašymas ir registravimas buvo atidėtas. Ieškovo sutikimu, atsakovas transporto priemonę suremontavo, tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, o suremontuotu automobiliu naudojasi ieškovas. Kadangi atsakovas suremontuodamas automobilį jį pagerino, prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko nurodydamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimą, taip pat nepagrindė remonto išlaidų ir neįrodė, jog remonto darbus atliko sutikus direktorei I. G.. Ieškovas už remonto darbus apmokėjo banko pavedimais pagal išrašytas sąskaitas. Prašė atmesti priešieškinį, nes atsakovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. B. ieškovo UAB „Augimita“ naudai 10 173,67 Lt nuostolių ir 39,94 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo UAB „Augimita“ priteisė atsakovo A. B. naudai 1 812,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad atsakovas reikalaudamas taikyti ieškinio senatį nenurodė momento (darbo sutarties nutraukimo, materialinių vertybių perdavimo ar kt.) nuo kurio skaičiuoja trejų metų terminą, todėl teismas negalėjo įvertinti ar šis atsakovo reikalavimas pagrįstas. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas analogišką reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo buvo pareiškęs ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-810-582/2010, kurioje atmetus ieškovo pateiktą priešieškinį, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo (CK 1.130 str. 3 d.), todėl teismui taikyti ieškinio senaties terminą pagrindo nebuvo. Dėl priešieškinio senaties teismas nurodė, kad teisė į priešieškinį turi būti siejama ne su išlaidų remontui patyrimu, bet su momentu, kai iš atsakovo buvo išreikalautas ginčo automobilis. Įvertinęs tai, kad 2010-03-04 ginčo automobilis dar buvo atsakovo žinioje, o priešieškinis pateiktas 2012-07-02, teismas laikė, kad pagrindo taikyti priešieškinio senatį nebuvo.

Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo iš esmės dėl to, kad pasibaigus darbo santykiams ieškovui nebuvo grąžintos materialinės vertybės, kurios darbo sutarties galiojimo metu buvo perduotos atsakovui darbo funkcijų vykdymui. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje reiškiami reikalavimai dėl nuostolių, atsiradusių jau po darbo sutarties nutraukimo, todėl vadovautis teisės normomis reglamentuojančiomis darbo santykius pagrindo nebuvo. Teismas konstatavo, kad ieškovas perdavė atsakovui krovininį automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), UAB Alexa OIL kuro kortelę bei mobilųjį telefoną su mobilaus ryšio kortele darbo funkcijoms vykdyti, todėl nutraukus darbo sutartį atsakovas privalėjo jas grąžinti. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog nutrūkus darbo santykiams įsigijo iš ieškovo minėtą automobilį, todėl teismas darė išvadą, kad po darbo sutarties nutraukimo atsakovas automobilį valdė neturėdamas tam teisėto pagrindo. Tokiu būdu ieškovas, kaip teisėtas automobilio valdytojas, turėjo teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl automobilio valdymo pažeidimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, nutraukdamas darbo sutartį su atsakovu, darbo santykių priežastimi nurodė automobilio nepataisomą gedimą. Nors ir liko neaišku, kokia buvo automobilio techninė būklė ir ar jis buvo tinkamas naudoti, tačiau pagrindo teigti, kad atsakovas turėdamas žinioje automobilį FIAT DUCATO gavo ekonominės naudos, nebuvo. Todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 31 440 Lt nuostolių atlyginimo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas, neteisėtai valdydamas automobilį, jį remontavo ieškovo sąskaita, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2 967,34 Lt nuostolių priteisimo pagrįstas ir tenkintas. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas 2008-01-14 įsipareigojo su atsakovo individualia įmone sudaryti bendradarbiavimo sutartį, atsakovas teikė ieškovui transportavimo paslaugas, tačiau šalys nesitarė, jog ieškovas padengs atsakovo kuro sąnaudas ir išlaidas telefoniniams pokalbiams. Teismas darė išvadą, kad atsakovui neįrodžius, kad išlaidos kurui ir mobiliojo ryšio paslaugoms buvo teikiamos ieškovo sutikimu, ieškovui iš atsakovo priteisė 6 865,87 Lt nuostolių už sunaudotą kurą bei 340,46 Lt nuostolių už išlaidas pokalbiams. Teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl 10 000 Lt nuostolių priteisimo, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nusipirko automobilį FIAT DUCATO iš ieškovo direktorės, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų automobilį remontavęs, o priešingai iš UAB „Delada“ paaiškinimo, matyti, jog atsakovas, pristatydamas automobilį remontui nurodė, kad už remontą atsiskaitys ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-09 sprendimo dalį, kuria teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo A. B. ieškovo UAB „Augimita“ naudai 10 173,67 Lt nuostolių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti, taip pat prašė priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje turėjo būti patenkintas atsakovo reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškovo ieškinys atmestas, kadangi LAT praktikoje nurodyta, kad ieškinio įstatymų nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiajame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino nenutraukia. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-810-582/2010, tapatus nagrinėjamam ginčui reikalavimas buvo pareikštas netinkamam atsakovui A. B. individualiai įmonei, todėl buvo atmestas. Išnagrinėtoje byloje Nr. 2-810-582/2010 teismas 2010-04-20 nutartimi atsisakė priimti UAB „Augimita“ reikalavimus trečiajam asmeniui A. B. ir šios aplinkybės buvo žinomos UAB „Augimita“ dar bylos nagrinėjimo metu 2010 m. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-810-582/2010 atmetus UAB „Augimita“ reikalavimus, ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo.

Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų sumoje 31 440 Lt atlyginimo iš atsakovo, tačiau su teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog atsakovas po darbo sutarties nutraukimo automobilį valdė neturėdamas tam teisėto pagrindo, todėl ieškovas, kaip teisėtas automobilio valdytojas, turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl automobilio valdymo pažeidimo, nesutiko. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams 2009-01-30 atsakovas dirbo UAB „Augimita“ naudai, atlikdamas tas pačias vairuotojo darbo pareigas, už tai gaudamas iš ieškovo sutartą atlygį. Nuo 2009-03-12 įsteigus A. B. įmonę, šalis siejo komerciniai sutartiniai santykiai, teikiant transporto paslaugas. Duomenų, apie tai, kad darbo teisinių santykių metu atsakovui perduotas automobilis FIAT DUCATO vėliau parduotas atsakovui buvo valdomas neteisėtai, nėra. Nurodė, kad byloje esančiame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-04-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-00234-10, nukentėjusios I. G. UAB „Augimita“ direktorės parodymuose seka, kad „nuo 2009-01-30 iki 2009-04-29, kai baigėsi darbo sutartis, buvo žodinis susitarimas, kad naudojant UAB „Augimita“ priklausantį automobilį A. B. teiks transporto paslaugas, kol įsigis savo transporto priemonę“. Todėl apeliantas tvirtina, kad automobilis FIAT DUCATO v/n (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai suteiktas atsakovui ir naudojamas UAB „Augimita“ teikiamų paslaugų naudai. Pažymėjo, kad neteisėto valdymo požymių atsakovo veiksmuose nėra. Aplinkybė, kuri nebuvo atskleista nagrinėjant šalių ginčą yra ta, kad visą ginčo laikotarpį automobilis FIAT DUCATO, kiek jis buvo naudojamas, buvo naudojamas išimtinai ieškovo naudai ir ieškovo prašymu, teikiant transporto paslaugas. Tai įrodo iš 2009 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesio krovinio važtaraščių, sąskaitų faktūros, kad atsakovas teikė vežimo paslaugas, o ieškovas pripažindamas suteiktų paslaugų faktą, pavedimu jas apmokėdavo.

Nurodė, kad ieškovas apmokėjo UAB „Delada“ sąskaitas faktūras, nes jose fiksuoti atlikti kapitaliniai automobilio FIAT DUCATO remonto darbai, o automobilis buvo remontuojamas ne atsakovo, tačiau ieškovo naudai, ir būtent ieškovui perduotas suremontuotas automobilis FIAT DUCATO, ieškovo naudai minėtu automobiliu buvo teikiama paslauga. Taigi, sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad atsakovas remontavo automobilį ieškovo sąskaita, nepagrįsta. Ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes būtent jam buvo grąžintas suremontuotas automobilis. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, todėl nuostolių atlyginimas ieškovui priteistas nepagrįstai. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovui grąžinti Alexela OIL kuro kortelė Nr. Augimita (duomenys neskelbtini)bei mobilusis telefonas su mobilaus ryšio kortele „Bitė verslui - 3 (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai labai svarbu sprendžiant nuostolių atlyginimo, juos priteisiant iš atsakovo, klausimą, nuostolių dydžio klausimą. Faktą, jog ieškovas savo iniciatyva suteikė Alexela OIL kuro kortelę Nr. Augimita (duomenys neskelbtini)bei mobilų telefoną su mobilaus ryšio kortele „Bitė verslui – 3“ pripažįsta pats ieškovas. Atsakovas minėtomis priemonėmis naudojosi iki tol, kol jų pareikalavo ieškovas, t.y. iki tol, kol ieškovui buvo teikiamos pervežimo paslaugos. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad ieškovas būtų reikalavęs atsakovo grąžinti minėtas priemones, uždraudęs ar blokavęs jų naudojimą. Ginčo laikotarpiu, kuris atitinka šalių sutartinių įsipareigojimų, teikiant vežimo paslaugas vykdymą, ieškovas ne tik nereikalavo grąžinti kortelių, bet pats apmokėjo sąskaitas už suteiktas atsakovo paslaugas. Ieškovo veiksmai, kuomet pastarasis nereikalauja atsakovui perduoti kortelių, tuo tarpu pats moka tretiesiems asmenims už kurą, suteiktas mobilaus ryšio paslaugas įrodo, jog ieškovas pritaria atsakovo veiksmams, vykdydamas tarpusavio įsipareigojimus. Nors teismas teigė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas naudojosi kuru bei mobilaus ryšio operatoriaus paslaugomis ieškovo sutikimu, tačiau konkliudentiniai ieškovo veiksmai patvirtina nurodytas aplinkybes.

Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu, kuriuo atmestas priešieškinis. Nurodė, kad teismas neįvertino civilinėje byloje Nr. 2-810-582/2010 esančių V. S. parodymų, kuriuose nurodyta, jog 2009 m. sausio mėnesį A. B. iš V. S. nusipirko variklį automobiliui FIAT DUCATO už 7000 Lt, taip pat neįvertino 2010-03-30 UAB „Delada“ paaiškinimo, kuriame nurodyta, jog 2008 m. gruodžio mėnesį paaiškėjo, jog automobilio FIAT DUCATO varikliui reikalingas kapitalinis remontas, 2009 m. sausį A. B. nurodė, jog perka automobilį FIAT DUCATO ir tą patį mėnesį atvežė variklį, prašydamas įvertinti jo būklę, visi darbai buvo derinami su A. B.. Pažymėjo, jog atsakovas teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog atsakovo lėšomis buvo suremontuotas ieškovui perduotas automobilis ir ieškovas valdo iš esmės pagerintą atsakovo lėšomis turtą.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2013-05-09 sprendimą nepakeistą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad apeliantas neįrodė ieškinio senaties termino pabaigos. Pažymėjo, kad ieškovo reikalaujami priteisti nuostoliai susidarė dėl atsakovo tęstinio teisės pažeidimo, t. y. žala ieškovui padaryta dėl atsakovo pareigos perduoti automobilį FIAT DUCATO, v/n (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio, kuro kortelės ir atsakovo neteisėtu naudojimusi minėtomis priemonėmis laikotarpiu iki buvo užkirsta galimybė atsakovui šiais daiktais disponuoti. Taigi susidarę nuostoliai sąlygoti ne vienkartiniu veiksmu, o neteisėtu minėtų priemonių naudojimu tam tikrą laikotarpį, o pagal CK 1.127 str. 5 d. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Tuo tarpu nuo minėto laikotarpio iki ieškinio pateikimo nėra praėjęs net 3 metų laikotarpis. Ieškovas nesutiko su apelianto argumentais, jog c. b. Nr. 2-810-582/2010 tapataus nagrinėjamam ginčui reikalavimas nenutraukė ieškinio senaties termino dėl to, jog buvo pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. juridiniam asmeniui A. B. individualiai įmonei, o ne fiziniam asmeniui A. B.. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsisakymo taikyti ieškinio senatį, remiasi kasacinio teismo 2009-04-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009. Tačiau šioje nutartyje išdėstyti išaiškinimai buvo taikomi konkrečiam atvejui, todėl jais nebuvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Minėtos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nėra analogiškos ir iš esmės panašios, todėl joje išdėstyti išaiškinimai neturi būti taikytini nagrinėjamu atveju. Be to, kaip nurodyta aukščiau, nėra suėjęs net 3 metų terminas nuo žalos padarymo momento iki ieškinio šioje byloje pareiškimo.

Ieškovas nesutiko su apelianto argumentais, jog atsakovas automobilį valdė teisėtai, todėl neprivalo atlyginti ieškovo patirtų nuostolių. Pažymėjo, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2009 m. sausio 30 d., o išnykus darbo teisiniams santykiams atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui darbo funkcijoms vykdyti perduotas darbo priemones, t. y. automobilį, UAB Alexa OIL kuro kortelę bei mobilųjį telefoną su „Bitė verslui-3“ mobiliojo ryšio kortele (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau darbo priemonių ieškovui negrąžino (kuro ir mobiliojo ryšio korteles atsakovas grąžino tik jas užblokavus). Nurodė, jog automobilis nebuvo teisėtai valdomas ir tarp šalių nebuvo susiklostę jokie komerciniai santykiai, susiję su automobiliu, patvirtina aplinkybė, jog pati automobilio savininkė, t.y. ieškovės UAB „Augimita“ direktorė I. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtai pasisavinto automobilio. Byloje pateiktas 2010-03-04 tarnybinio pranešimo nuorašas patvirtina, kad automobilis iš atsakovo buvo grąžintas tik 2010-03-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pagalba. Nurodė, kad išnykus daikto valdymo teisiniam pagrindui, atsakovas privalėjo ieškovui grąžinti darbo sutarties pagrindu tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti perduotą automobilį. Nurodė, kad nepagristas apeliacinio skundo teiginys neva iš suremontuoto automobilio atsakovas negavo jokios naudos. Tai, jog naudojo automobilį savo komercinei veiklai vykdyti patvirtina byloje pateiktas BTA draudimo pranešimas apie 2009-06-27 įvykusį auto įvykį, kuriame dalyvavo automobilis vairuojamas ieškovui nežinomo asmens Simono G. Be to, šią aplinkybę patvirtina Euro Parking Collection raštai, kuriuose pranešama, kad automobilis FIAT DUCATO Norvegijoje 2009-06-13 - 2009-06-18 važiavo keliais jo vairuotojui (vairuotojas nežinomas) nesumokėjus kelių mokesčio. Taigi atsakovui negrąžinant automobilio ir naudojant jį savo įmonės veiklai vykdyti (krovinių pervežimui), yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad iš atlikto automobilio remonto A. B. ir jo įmonė turėjo naudos. Todėl ieškovas pagrįstai prašė priteisti remonto išlaidas, kurias patyrė tuo metu, kai atsakovas neteisėtai juo naudojosi savo komercinei veiklai vykdyti ir iš to gavo naudos. Pažymėjo, kad kuro bei mobiliojo ryšio kortelės buvo perduotos atsakovui tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyt ir 2009-01-30 nutraukus darbo sutartį su atsakovu privalėjo būti grąžintos ieškovui. Nurodė, kad kuro ir mobiliojo ryšio kortelėmis atsakovas naudojosi (iki tol, kol kortelės buvo užblokuotos) be jokio teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai, o už naudojimąsi kortelėmis pateiktas sąskaitas (kaip jų savininkas) privalėjo apmokėti ieškovas, reikalavimas atlyginti dėl naudojimosi kuro ir mobiliojo ryšio kortelėmis ieškovo patirtas išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai atmestini.

Nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų 7000 Lt variklio įsigijimo išlaidas iš fizinio asmens V. S., taip pat dokumentų, kurie įrodytų ar bent identifikuotų likusias 3000 Lt dydžio išlaidas automobilio remontui. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog automobilio remonto darbai buvo atlikti su ieškovo direktorės I. G. sutikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Atsakovo priešieškinį dėl 10 000 Lt nuostolių priteisimo kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad nuo 2008-02-13 iki 2009-01-30 atsakovas pas ieškovą dirbo vairuotoju. Ieškovas suteikė atsakovui UAB Alexela OIL kuro kortelę Nr. Augimita (duomenys neskelbtini), mobilų telefoną su mobilaus ryšio kortele „Bitė verslui – 3“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei automobilį FIAT DUCATO v/n (duomenys neskelbtini)darbo sutarties pagrindu, kuri 2009-01-30 buvo nutraukta (2 t., b. l. 2). Pasibaigus darbo sutarčiai A. B. nurodytų daiktų negrąžino ir iki kortelių užblokavimo naudojosi kuro bei telefono ryšio kortelėmis išleisdamas 6 865,87 Lt už kurą bei 340,46 Lt telefoniniams pokalbiams. Ieškovas su UAB „Delada“ buvo sudaręs automobilių priežiūros ir remonto sutartį (2 t., b. l. 4), todėl jam buvo pateiktos sąskaitos už automobilio FIAT DUCATO remonto paslaugas 2 967,34 Lt sumai, kurias ieškovas apmokėjo (3 t., 46-48). Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2009-01-30 iki 2010-03-02 naudojosi automobiliu be teisėto pagrindo, todėl ieškovas, negalėdamas naudotis automobiliu, patyrė 31 440,00 Lt nuostolių bei 2 967,34 Lt išlaidų automobilio remontui. 2009-03-12 atsakovas įregistravo A. B. individualią įmonę ir teikė transporto paslaugas, tame tarpe ir ieškovui. Atsakovas ieškovo sutikimu, transporto priemonę suremontavo, tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta ir suremontuotu automobiliu naudojosi ieškovas, todėl atsakovas nurodė, kad suremontuodamas automobilį jį pagerino ir prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 6 865,87 Lt už kurą, 340,46 Lt telefoniniams pokalbiams bei 2 967,34 Lt išlaidų automobilio remontui nuostolių atlyginimo ieškovui, taip pat dėl priešieškiniu pateikto reikalavimo iš ieškovo 10 000 Lt nuostolių atlyginimo atsakovui už automobilio remontą. Tiek apeliantas, ties ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė taikyti ieškinio ir priešieškinio sutrumpiną senaties terminą.

Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) interesais. Šio instituto tikslas – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CK 1.125 str. Kadangi šioje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, tai taikoma minėto straipsnio 8 d., kurioje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškiniui ir priešieškiniui taikyti sutrumpintą senaties terminą, nurodydamas, kad ieškovas nenurodė momento nuo kurio skaičiuoja trijų metų terminą, kuris tiek ieškovo, tiek atsakovo supratimu gali skirtis ir gali būti ginčijamas, o teisė į priešieškinį siejama su ginčo automobilio išreikalavimu iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, liečiančiomis priešieškinio ieškinio senaties termino eigos pradžią, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Vertinant argumentą dėl ieškinio senaties termino ieškinio reikalavimams pareikšti taikymo, apeliacinės instancijos teismas mano esant pagrįsta daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, jog atsakovas, reikalaudamas taikyti ieškinio senatį, turi nurodyti momentą nuo kurio skaičiuoja trejų metų terminą, o tokių aplinkybių nenurodžius, teismas negali įvertinti ar šis atsakovo reikalavimas pagrįstas, teisėjų kolegija laiko tokius pirmos instancijos teismo argumentus nepagrįstais. Esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, būtent pirmos instancijos teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su pažeistos teisės sužinojimo moment ir nustatyti (nurodyti) momentą, nuo kada ieškovas sužinojo apie jo galimai pažeistą teisę ir galėjo savo pažeistas teises ginti pareikšdamas ieškinį. Vertinant bylos duomenis spręstina, kad ieškovui teisė ginti savo pažeistas teises atsirado atleidus atsakovą iš darbo, t.y. 2009-01-30, kai pastarasis negrąžino darbo sutarties pagrindu tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti ieškovui perduotų krovininio automobilio, kuro kortelės bei mobilaus telefono su mobilaus ryšio kortele. Pažymėtina, kad ieškovas UAB „Augimita“ kreipėsi su priešieškiniu dėl tų pačių reikalavimų kitoje byloje (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-810-582/2010), teismas priešieškinį atmetė dėl to, kad jis buvo pareikštas netinkamam atsakovui, A. B. individualiai įmonei, tačiau ieškinio atmetimas šiuo pagrindu nesustabdo ir nenutraukia ieškinio senaties termino eigos. Teisėjų kolegijos nuomone, visgi toks ieškovo UAB „Augimita“ pažeistos teisės gynimas kitoje byloje, nors reikalavimas ir buvo pareikštas netinkamam atsakovui, leistų manyti, kad ieškovas sužinojęs apie jo galimai pažeistą teisę, nebuvo pasyvus ir faktiškai kreipėsi į teismą, gindamas savo pažeistą teisę, tačiau tai įgyvendino netinkamai, pareikšdamas ieškinį ne tam atsakovui, todėl svarstytina galimybė, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, aiškintis byloje ar ši aplinkybė (galimai ir kitos) nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir nenustatė momento, nuo kada turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nesprendė galimybės tokį terminą atnaujinti, jei jis yra praleistas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pareikšti, iš esmės nebuvo nagrinėtas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 str. 1 d. 2 p. turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimų, nebuvo ištirtos visos įrodinėtinos aplinkybės, išvada padaryta skubotai ir neatskleidus bylos esmės priešieškinio dalyje. Todėl teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, ieškovo atsikirtimai. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančioms apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas.

Apeliacinės instancijos teisme yra apribota byloje dalyvaujančių asmenų galimybė pateikti naujus reikalavimus, paaiškinimus ir įrodymus, tais klausimais, kurie kyla nagrinėjant bylą (CPK 306 str. 2 d., 314 str.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principo pritaikymas, tai yra bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pažeistų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes šiame teisme nėra pakankamai objektyvių įrodymų, būtinų išvadai dėl naujai iškilusių klausimų išnagrinėjimo bei ieškinio pagrįstumo. Taigi nagrinėjamu atveju proceso koncentracijos principas negali būti priešpastatomas teisminės gynybos prieinamumo principui bei negali nepagrįstai suvaržyti kiekvieno asmens teisės į teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą.

Pirmos instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą turi aiškintis priešieškinio reikalavimų apimtis, kitaip tariant iš ko susideda prašomų priteisti nuostolių dydis. Atsakovas prašė priteisti 10 000 Lt nuostoliams atlyginti, nurodydamas, kad jis savo lėšomis suremontavo a/m Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) t.y. pakeitė variklį su greičių dėže (patikslino teismo posėdžio metu), suvirino kėbulą, automobilį perdažė, praėjo jo techninę apžiūrą. Kaip paaiškino atsakovas, jis yra sumokėjęs 7000 Lt už automobilio variklį ir greičių dėžę, tuo tarpu neaišku iš ko susideda kita reikalaujama priteisti 3000 Lt nuostolių suma, kokią šių nuostolių dalį sudaro automobilio dažymo darbai.

Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas formaliai įvertinant byloje esančius duomenis, neįsigiliant į bylos esmę (priešieškinio dalyje), netiriant ir nesiaiškinant su nagrinėjamos bylos dalyku susijusias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti išnagrinėtas ne formaliai pasisakant, kad priešieškinys nėra pagrįstas, o įvertinant atsakovo argumentus dėl jo atlikto automobilio remonto darbų fakto, bei šių darbų kainos. Svarbu nustatyti aplinkybes, pas kokius privačius asmenis atsakovas tokius darbus atliko, apklausti juos, galimai pasiūlyti pateikti ir išreikalauti su V. S. sudarytą variklio ir greičių dėžės pirkimo sutartį, apie kurią mini atsakovas teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad tirtina aplinkybė dėl nupirkto variklio numerio tapatumo su šiuo metu esančiu variklio numeriu. Svarbu įvertinti duomenis, apie kuriuos kalbama baigiamosiose kalbose, jog išnagrinėtoje byloje (kuri apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta) yra 2010-03-26 paaiškinimas, kad V. S. pardavė atsakovui automobilio variklį, galimai išreikalauti tokią medžiagą (bylą) prie nagrinėjamos civilinės bylos, įvertinti tokius paaiškinimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros apie tai, kad UAB „Delada“ atliko automobilio remonto darbus ir ieškovas už šį remontą yra sumokėjęs tiesiogiai minėtai įmonei (b.l. 43-48, t.1) nepaneigia atsakovo priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kad atsakovas savo lėšomis nupirko ir pakeitė automobilio variklį su greičių dėže, automobilį perdažė ir atliko kitus remonto darbus. Kaip matyti iš pateiktų PVM sąskaitų- faktūrų, tokių remonto darbų ir apmokėjimo kaštų (variklio keitimo, a/m dažymo ir panašiai) šie įrodymai nepatvirtina. Pagaliau tik tiksliai nustačius priešieškinio dalyką, papildomai surinkus įrodymus, būtina juos įvertinti kartu su byloje esančiais duomenimis, tame tarpe ir ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, pagrindžiančiomis kokius tai atliktus automobilio remonto darbus ir jų kaštus.

Atsižvelgiant į išdėstyta, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinant atsakovo išdėstytus teisinius argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys priimamas byloje, esant CPK 143 str. 2 d. nurodytiems pagrindams, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, kad priešieškinio dalyje pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas naikintinas ir priešieškinio dalyje byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, mano, kad nustačius, jog pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino aplinkybių susijusių su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams pareikšti, kai tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys, nes teismas juos nagrinėjo kartu, apeliacinės instancijos teisme negalima išspręsti ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimams pareikšti klausimų, todėl teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėAldona Tilindienė