Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., T. B., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, dėl palikimo priėmimo, kadangi neturėdama teisinių žinių manė, jog palikimą priėmė pradėjusi jį valdyti, t. y. butą prižiūrėdama, mokėdama mokesčius, rūpindamasi remonto darbais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja taip pat rūpinosi mirusiojo laidotuvėmis, prižiūri ir tvarko kapavietę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjai santuokos metu, 1997 m. gruodžio 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-5114 pagrindu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas registruotas pareiškėjos vardu, tačiau palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 131 straipsniu ir 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl butas, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

2021 m. kovo 30 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjo palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėja ir jos vaikai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja pradėjo jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o pagal palikėjo mirties momentu galiojusį 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį – per 6 mėnesių terminą. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai butą, (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja po palikėjo mirties toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį – 6 mėnesių terminą) ji priėmė palikimą po K. B. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po K. B. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos sutuoktinio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.