Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Rietavo savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gavusi daržinės dalį, B. G. ja pradėjo naudotis, laikė šieną, ūkio padargus, tačiau vėliau, sparčiai blogėjant sveikatai, daržinę perleido naudotis pareiškėjai R. B., o 2004 m. balandžio 15 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai. B. G. mirė 2006 m. liepos 10 d. Po jos mirties pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja tvarkėsi senelės ūkyje, kuris dar buvo likęs, o nuo 2007 metų pradėjo ūkininkauti. Plėsdama ūkį, iš buvusio savininko J. S. įsigijo ir kitą dalį daržinės (trąšų sandėlio). Valdydama buvusią ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ daržinę (trąšų sandėlį), tvarkė jos stogą, sienas, įstatė duris. Kadangi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ perduota daržinė (trąšų sandėlis) neturėjo kadastrinių duomenų, pajininkams nebuvo perduota nekilnojamojo turto byla, užsakė kadastrinius matavimus, pastatui buvo suteiktas unikalus numeris. Kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu daržinę įregistruoti, tačiau Valstybės įmonė Registrų centras 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr.SPR5-(14.4). kuriuo prašymo netenkino, nes nepateikti dokumentai kadastro duomenų įrašymui į kadastrą, todėl pareiškėja kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad jog daržinę įgijo teisėtu būdu – dalį priimdama kaip močiutės palikimą ir dalį pirkdama iš buvusio savininko, kad nuo pat turto perėmimo daržinę valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjos įsitikinimu niekas daugiau neturi jokių teisių į jai perduotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų dokumentų, susijusių su daržine, kaip nekilnojamojo turto objektu, gauti negali, nes perduodant turtą savininkams, dokumentai nebuvo pateikti (pastatas neturėjo plano, nekilnojamojo turto bylos), bei remdamasi CK 4.71 straipsnio nuostatomis, prašė pripažinti, jog nuosavybės teisę į daržinę įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (CK 4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visumai. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.

Byloje pareiškėjos rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad daržinė, į kurią nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėja, priklausė buvusiai žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Likviduojant žemės ūkio bendrovę, 1995 m. rugpjūčio 7 d. turto perdavimo-priėmimo aktu B. G. ir J. S. kaip bendrovės pajininkams buvo perduotas sandėlis – daržinė, esanti (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.

Pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina 1995 m. birželio 2 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos protokolo Nr. 4 nuorašas, iš kurio matyti, kad buvo nutarta trąšų sandėlį – daržinę perduoti J. S. ir B. G. (daržinės dalį, kur randasi malūnas – J. S., kitą dalį – B. G.). Remdamasi šiuo nutarimu, 1995 m. rugpjūčio 7 d. žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas J. S. perdavė pusę pastato – daržinės (trąšų sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., J. S. ir pusę pastato – B. G. (1995 m. rugpjūčio 5 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. 117, 118), o J. S. ir B. G. priėmė perduotos daržinės dalis.

Galiojusioje 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 759 „Dėl žemės ūkio bendrovių atsiskaitymo su pajininkais tvarkos ir sąlygų” patvirtintoje atsiskaitymo su pajininkais tvarkoje buvo numatyta, jog žemės ūkio bendrovės narys turi teisę gauti, o žemės ūkio bendrovė privalo grąžinti natūra jam priklausantį pajų, kai bendrovės įstatuose numatyta pajų grąžinti natūra. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Taigi, turto perdavimo-priėmimo metu galiojęs įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją daiktinės teisės į sandėlį (daržinę) nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniui – daržinei buvo atlikta teisinė registracija ir šis statinys būtų buvę teisiškai registruotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduota daržinė priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, dėl ko teismas sprendžia, kad B. G. ir J. S. perėmę iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ daržinę atitinkamomis dalimis tapo teisėtais valdytojais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. G. mirė 2006 m. liepos 10 d. Remiantis CK 5.1 straipsnio 2 dalimi, turtinė teisė įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą yra paveldima, nes valdymo teisė yra paveldima, o paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-701/2018).

Pareiškėja nurodė, kad po B. G. mirties palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti - tvarkėsi likusiame senelės ūkyje, o nuo 2007 metų pradėjo ūkininkauti, valdydama buvusią ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ daržinę (trąšų sandėlį), tvarkė jos stogą, sienas, įstatė duris.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po senelės mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja naudojasi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Pareiškėjos veiksmai, valdant turtą, naudojantis juo, prižiūrint, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tokie jos veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja faktiniu valdymu palikimą priėmė.

Daikto valdymo teisė nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Nustačius, kad B. G. buvo teisėta ½ dalies daržinės valdytoja ir kad pareiškėja po B. G. mirties jos palikimą priėmė, t. y. per įgyjamosios senaties laiką pastato valdymas iš B. G. perėjo pareiškėjai, kad jų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį valdė statinius, skaičiuotinas kartu..

Pareiškėja nurodė, kad kitą ½ dalį pastato įgijo iš suinteresuoto asmens J. S.. Kad dalis statinio buvo perduota pareiškėjos žinion, patvirtina byloje esantys įrodymai. Pareiškėja pateikė 2007 m. balandžio 16 d. rašytinę pastato dalies perleidimo sutartį, kuria jam priklausančią pusę dalies trąšų sandėlio (daržinės), gautos iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, neatlygintinai perleido R. S. (dabartinė pavardė B.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja po susitarimo su J. S. sudarymo naudojosi visa daržine patvirtina Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos 2019 m. rugsėjo 5 d. pažyma. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad ½ daržinės J. S. buvo perduota tuo pačiu perdavimo-priėmimo aktu kaip ir B. G., todėl yra pagrindas konstatuoti, jog J. S., perėmęs iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dalį daržinės, buvo teisėtas valdytojas ir galėjo šią teisę perleisti pareiškėjai. Dalies daržinės perleidimo pareiškėjai sandoris buvo sudarytas 2007 m. balandžio 16 d. Kaip jau nustatyta, nei B. G., nei J. S., perėmę statinį iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teisės į statinį nebuvo įregistravę, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad 2007 m. balandžio 16 d. susitarimu J. S. neperleido nuosavybės teisę, bet pareiškėjai faktiškai perdavė ½ daržinės valdymą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos teigimu, įgijusi ½ daržinės iš J. S. 2007 metais, ji valdo visą pastatą, t. y. įgytą jai perduotą turtą prižiūrėjo, remontavo, tvarkė duris, stogą, ginčų dėl nuosavybės teisės į pastatą nėra. Nustačius, jog J. S. buvo teisėtas dalies daržinės valdytojas, yra pagrindas išvadai, kad daržinės valdymas, prasidėjęs 1995 m. rugpjūčio 7 d., tęsiasi iki šio, todėl taikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalis įtvirtinta taisyklė dėl kelių valdytojų valdymo laiko skaičiavimo kartu ir konstatuotina, jog pastato bendras valdymas siekia daugiau nei 10 metų.

Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., yra statinys – daržinė, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), plane žymima indeksu 1J1/p, 233,90 kv. m bendro ploto, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1958 metai. Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. gruodžio 11 d. raštas, pagal kurį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie pastato priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.

Pareiškėjos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 1995 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į daržinę nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjos tvirtinimą, jog ji valdo daržinę, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

Kadangi pareiškėja, įskaitant ir kitų valdytojų valdymo laiką (B. G. ir J. S.) daržinę valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, pastatas buvo valdomas kaip savas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į daržinę pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėja, paduodama pareiškimą, permokėjo žyminį mokestį (sumokėjo 50 Eur, nors reikėjo mokėti 38 Eur), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Rietavo sav.

Grąžinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 21 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.