Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, spręsdamas pareiškėjo A. M. (toliau – pareiškėjas) privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., skirti jai bausmę sankcijos ribose.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarp jo ir jo sutuoktinės S. M. šiuo metu vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo. Nuo 2013 m. liepos mėnesio pabaigos S. M. pradėjo skleisti apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino ir pažemino bei pakirto pasitikėjimą. S. M. keletui pareiškėjo pažįstamų žmonių bei vienam svetimam asmeniui pasakė esą jis ir jo dukterėčia (jo sesers dukra) L. M., kuri šiuo metu yra 29 metų amžiaus, t. y. gimusi 1986-03-23, yra meilužiai. Tai yra visiškas prasimanymas. Toks S. M. teiginys itin žeidžia pareiškėjo moralinius, dorovinius įsitikinimus. 2013 m. liepos pabaigoje S. M. telefonu pareiškėjo pusbrolio L. M. sutuoktinei R. M. pasakė, kad pareiškėjas ir jo dukterėčia yra meilužiai. 2013-08-17 pareiškėjas, S. M., pareiškėjo brolis A. P. ir jo sutuoktinė I. P. automobiliu VW Sharan vyko į Tauragę. Kelionės metu sustojo prie parduotuvės, esančios Lukšių km., Sakių raj. Su broliu pareiškėjas nuėjo į parduotuvę. Automobilyje liko S. M. ir I. P. S. M. tuo metu pasakė I. P., kad pareiškėjas su savo dukterėčia L. M. yra meilužiai. 2013 m. rugpjūčio mėn. buvusiai kaimynei D. P. S. M., bendraudama žodžiu su ja per programą „Skype“, teigė, kad pareiškėjas ir jo dukterėčia yra meilužiai. 2013 m. rudenį S. M., bendraudama žodžiu per programą „Skype“ su pareiškėjo dėde B. M., jam pasakė tą patį. 2015-01-01 pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančioje sodyboje adresu Tvarkiškių km., Garliavos apyl. sen., Kauno raj. įvyko gaisras – sudegė gyvenamasis namas. Tyrimą dėl gaisro priežasčių vykdė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Kauno gaisrų tyrimo poskyrio vyriausioji specialistė M. K. 2015-01-07 M. S. pareiškėjo apklausos metu pasakė, kad apklausos metu S. M. jai teigė, neva pareiškėjas tvirkino savo nepilnametę dukterėčią. A. S. M. šmeižtą sužinojo ir jo dukterėčia L. M.. Ją taip pat šis šmeižtas labai užgavo. L. paneigė giminaičiams šią informaciją. Tai, kad S. M. paskleidė tikrovės neatitinkančią negatyvią informaciją apie pareiškėją, jį neabejotinai pažemino kitų asmenų akyse. Informacija buvo paskleista tarp pareiškėjo artimų giminaičių – brolio sutuoktinei, pusbrolio sutuoktinei, dėdei. Šie žmonės klausinėjo pareiškėjo, ar tai tiesa, kurį laiką turėjo itin neigiamą požiūrį į pareiškėją, nenorėjo su juo bendrauti, kol neįsitikino, jog tai yra netiesa. Minėta informacija pakirto pareiškėjo pasitikėjimą savimi, jam buvo gėda bendrauti su savo artimaisiais, kadangi jis nežinojo, ar jie tiki S. M., ar pareiškėju. S. M. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją aktyviais veiksmais, tai padarė žodžiu telefonu, per kompiuterinę programą „Skype“, tiesiogiai bendraujant su asmenimis. Ji išsakė šią informaciją ne kaip savo nuomonę, o konstatuodama faktą. S. M. paskleisdama melagingą informaciją veikė tiesiogine tyčia. S. M. padaryta nusikalstama veika padarė pareiškėjui neturtinės žalos, todėl jis pateikė civilinį ieškinį.

Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.

Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. BPK 412¹ str. 1 d. nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.

BPK 412 str. 2 d. nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Taigi, teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad S. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 1 d., požymius.

Pagal BK 154 str., numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 d. atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Skundo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, kaip matyti iš skundo, tarp pareiškėjo ir S. M. šiuo metu vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis apie šią skunde nurodytą aplinkybę nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme iš tikrųjų yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-813-955/2015 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp pareiškėjo ir S. M. yra susiklostę iš tiesų konfliktiški santykiai, vyksta skyrybų procesas, kuriame siekiama santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o ne bendru sutarimu.

Pažymėtina, kad vykstant skyrybų procesui, esant konfliktiškiems santykiams, šalys viena kitai, taip pat ir kitiems asmenims neretai išsako moralės ir dorovės požiūriu nepriimtinus žodžius, tačiau tokia aplinkybė pati savaime negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., požymius. Vykstančio civilinio proceso dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės ir tuo pagrindu susiklėsčiusių konfliktiškų santykių kontekste, privataus kaltinimo skunde pareiškėjo nurodyti galimai S. M. išsakyti ir, jo nuomone, jį šmeižiantys teiginiai, jeigu tai būtų įrodyta, galėtų būti vertinami tik kaip S. M. subjektyvus vertinimas ir supratimas tam tikrų faktų, galinčių turėti (galėjusių turėti) reikšmės jai inicijuojant civilinį procesą ir jame grindžiant savo ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (šiuo atveju tai būtų pareiškėjas) kaltės.

Todėl teismas sprendžia, kad tik tokia forma pareikšta vien tik subjektyvi nuomonė dėl dalyko, galinčiu būti svarbiu tai pačiai S. M. vertinant ir, jos manymu, sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, gali būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju tik kaip neetiškas ir moralės požiūriu nevisiškai priimtinas elgesys, pasisakymas. Tačiau vien tik etikos ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys, pasisakymas, nesant tokioje veikoje bent minimalaus pavojingumo negali būti laikomi nusikalstama veika BK 154 str. 1 d. prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. M. galimai išsakyti žodžiai dėl pareiškėjo ir jo dukterėčios santykių nebuvo pavojingi BK 154 str. prasme, kas reiškia, kad minėtuose S. M. veiksmuose nėra objektyvių šios nusikalstamos veikos požymių (pavojingos veikos). Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta aiški aplinkybė, numatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p., dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina S. M.. Todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. M. skundą, kaltinant S. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymu.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str., 440 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. M. skundą, kaltinant S. M. nusikaltamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.