Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-271-1035/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-09-24Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-07-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
1-271-1035/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04148-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-271-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04148-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.1; 1.2.29.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

vertėjoms Audronei Adomavičienei, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., žinodamas, kad Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba) yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, todėl su savo asmens dokumentu nebus įleistas į lošimų saloną, 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorei-kasininkei J. K., pagal į lošimo automatų saloną atvykusių lošėjų pateiktus asmens dokumentus tikrinančiai lošėjų duomenis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, pateikė svetimą A. T. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. K. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, V. K., žinodamas, kad Lošimų priežiūros tarnybai yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, todėl su savo asmens dokumentu nebus įleistas į lošimų saloną, 2018 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorei-kasininkei G. J., pagal į lošimo automatų saloną atvykusių lošėjų pateiktus asmens dokumentus tikrinančiai lošėjų duomenis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, pateikė svetimą M. S. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. K. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, V. K., neturėdamas teisėto pagrindo, žinodamas, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateko pateikęs svetimą A. T. vardu išduotą asmens dokumentą (Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d. vykusių telefoninių pokalbių metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto V. P. atvirai savo naudai reikalavo perduoti 950 Eur už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. buvo įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų saloną ir jame lošė, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepageidautinas, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. pokalbio metu grasindamas kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir informuoti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai padarytą pažeidimą, leidžiant lošti asmeniui, įtrauktam į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, o 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 11 d. pokalbių metu grasindamas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą atliekančiai Lošimų priežiūros tarnybai medžiagą, tariamai patvirtinančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su azartinių lošimų organizavimu. Šiais savo veiksmais V. K. padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad lošimų automatų salonuose lankosi dažnai, turi priklausomybę azartiniams lošimams. Dažnai lankydavosi salone (duomenys neskelbtini), kuriame nemažai prasilošė, tačiau pretenzijų neturėjo ir išvadų nedarė. Po eilinio prasilošimo subrendo ir nusprendė pasirašyti. Girdėjo, kad su vienu pasu užeina du žmonės. Buvo nustebęs, kadangi koks tikslas rašyti, jei taip ateina. Jis nusprendė parašyti Lošimų priežiūros tarnybai pareiškimą, kad bent 6 mėnesius nebūtų įleistas į visus lošimų salonus. Pareiškimą parašė savo valia 2017 m. birželio mėnesį. Pareiškimas buvo patenkintas. Parašius tokį pareiškimą, į saloną neįleidžia. Kaip sistema veikia, pagal nuotrauką ar pagal asmens kodą neįleidžia, jis nežinojo. Apie pusę metų nenorėjo lošti. Vėliau įkyrios mintys jį nugalėjo. Iš kitų žmonių, kurie lankosi salonuose, prisiklausė, kad du žmonės nueina su vienu pasu ar išvis be dokumento, tik padiktuoja asmens kodą, priklauso nuo darbuotojos. Girdėjo tokias kalbas iš žmonių, kuriems taip pat neleidžiama lošti, bet jie lošia. Nežino, ar tai veikia visuose salonuose, bet girdėjo būtent apie saloną (duomenys neskelbtini) Norėjo picos, o picerija yra prie to salono. Automobiliu Audi A6, kurį pats vairavo, atvažiavo prie picerijos, pamatė netoli salono vaikinus, galvojo, kad yra matęs juos salone. Galvojo, kad tie vaikinai yra lošėjai. Bendraudamas su jais paprašė paskolinti pasą, turėjo tikslą pateikti į lošimų saloną. Paprašė dokumento, nebūtinai paso. Tuo metu su savimi turėjo savo asmens dokumentus. Nebandė patekti į saloną su savo dokumentu, nes pagal jo paskaičiavimus dar nebuvo praėję pusę metų, o jis prašė, kad apribotų patekimą 6 mėnesiams. Paprašė paskolinti asmens dokumentą, o žmogus lengvai sutiko. Jokio atlygio nežadėjo, tiesiog draugiškai sutarė. Sakė, kokiu tikslu reikalingas dokumentas, t. y. palošti. Pamelavo, kad pamiršo savo asmens dokumentą. Asmuo jam davė vairuotojo pažymėjimą. Paėmė dokumentą, įėjo į saloną, pateikė jį darbuotojai, taip pat padavė pinigus iškeisti kupiūras į monetas. Darbuotoja paėmė dokumentą, kažką suvedė, atidavė dokumentą ir padavė monetas. Tame salone lankėsi ne kartą, būdavo, kad nepateikdavo asmens dokumento. Lošdavo tada, kuomet dar nebuvo įsigaliojęs įstatymas dėl dokumento patekimo. Vėliau nežinojo, kokiems tikslams reikia pateikti dokumentą, gal jeigu kažką sugadinsi ar pan. Nemanė, kad yra tikrinama, ar neleidžiama lošti. Paėmė monetas ir išėjo į lauką, atidavė dokumentą ir savo iniciatyva padavė asmeniui 10 ar 20 Eur. Tą vakarą turėjo apie 1 500 Eur. Paprastai nesinešioja tokios pinigų sumos, tiesiog tie pinigai buvo skirti automobilio remontui, turėjo sumokėti apie 900 Eur, bet to nepadarė. Sumokėti pinigus sutrukdė alkis, lošimo automatai. Grįžo į saloną, darbuotoja nebetikrino dokumento, praėjo lošti. Užtruko apie 15 minučių. Buvo vakaras, galėjo būti data, nurodyta kaltinamajame akte. Salone pramogavo iki ryto. Lošė, tikėdamasis kito rezultato. Pinigus į monetas teko keisti ne kartą, dokumento niekas netikrino. Kai pasikeitė pamaina, nauja darbuotoja dokumento netikrino. Galėjo lošti iki 06.00 val. ryto. Apie 03.00 ar 04.00 val. ryto matė, kad normaliai prasilošė. Neskaičiavo, kiek pralošė, bet juto, kad pinigai mažėja, vėliau pamatė, kad jų beveik nebėra. Kai išėjo iš lošimų salono, turėjo su savimi 500 Eur. Paryčiais atsisėdo prie aparato, prie kurio vienas žmogus nemažai prasilošė. Tikėjosi laimėti. Į aparatą įdėjo 1 000 Eur, pradėjo nervuotis, gal buvo ir necenzūrinės leksikos, kalbėjo apie tai, kaip galima į vieną aparatą sumesti tiek pinigų, jam pasidarė įdomu. Nuėjo prie darbuotojos, padavė savo asmens dokumentą, norėjo pasiaiškinti, kaip jis čia pateko, jei jam draudžiama lošti, galvojo, kad pažiūrės pagal nuotrauką. Darbuotoja patikrino ir pasakė, kad jis neįleidžiamas. Norėjo išsiaiškinti, kokiu principu buvo įleistas į lošimų saloną. Suprato, kad darbuotoja negali atsakyti į jo klausimą, tad paliko savo telefono numerį ir pasakė, kad jam paskambintų atsakingas asmuo ir paaiškintų, jokių sumų neminėjo. Apie tuos porą tūkstančių ji (darbuotoja) galėjo sužinoti, nes jis sėdėjo nuo jos 3 metrų atstumu, kalbėjo, kaip gali būti, kad į vieną aparatą buvo sumesta tiek pinigų. Po to išvažiavo namo miegoti. Jis norėjo sužinoti, kokiu principu veikia ta sistema, t. y. ar pagal nuotraukas, ar pagal asmens kodą, taip pat norėjo sužinoti, ar baigėsi jo apribojimas. Tokia mintis jam kilo būnant salone. Ant lapelio buvo užrašytas telefono numeris ir vardas, bet kas tai parašė, nepamena. Grįžęs namo, išsimiegojo ir išvažiavo į Kauną, kur būnant jam paskambino, kaip dabar žinoma, V. P.. Asmuo prisistatė, tačiau pradžioje ji nesuprato, ar tas asmuo turi ryšį su lošimų salonu, nežinojo, kas paskambino, gal tos darbuotojos vyras. Telefoninio pokalbio metu bandė pasiaiškinti, sakė, kad kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. Paminėjo, kad prasilošė, patikslino sumą, kiek pralošė. Iš pokalbio suprato, kad jis (V. P.) suinteresuotas kompensuoti žalą. Buvo girdėjęs, kad žmogus iš Klaipėdos panašiomis aplinkybėmis buvo prisiteisęs žalą iš kazino. Paminėjo Lošimų priežiūros tarnybą, kadangi norėjo pasiaiškinti, kokiu principu įėjo, kai jam turėjo būti apribotas įėjimas. Tiesiog norėjo tai sužinoti. Žmogus (V. P.), kaip suprato, buvo suinteresuotas, paklausė, ar norėtų, atsakė, kad norėtų, jei yra galimybė. Suprato, kad jis (V. P.) suinteresuotas atlyginti patirtą žalą. Paminėjo 950 Eur sumą. Žmogus norėjo pasimatyti. Atsakė, kad yra ne Vilniuje. Jam buvo nurodytas adresas. Atvažiavęs į vietą Vilkpėdės g., paskambino V. P.. Pastarasis išėjo, pasitiko. Jis (V. K.) pasakė, kad niekur eiti nenori, sugalvojo priežastis, dėl ko neis. V. P. bandė jį įkalbinėti eiti, kaip suprato, į pastatą, jam nebuvo noro, bet V. P. jį įtikino nueiti. Įėjo į pastatą, po to į kabinetą. V. P. įėjo pirmas, jis antras, už jo užsidarė durys, įėjo dar vienas žmogus. Gal jį bandė įbauginti, nesuprato to kito asmens dalyvavimo. Prisėdo, žmogus laikė dokumentą. Tuo momentu nesuprato, kas tai. Nepamena, ar pastarasis bandė jam paduoti perskaityti ar skaitė pats, bet iš žodžių suprato, kad tai pareiškimas, jog jie kreipsis į policiją. Paklausė, kodėl jie jį tuomet kviečia, tegul kreipiasi. Atsistojo ir išėjo, jo buvimas ten užtruko apie 2 min. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Lošimų priežiūros tarnybą. Tikėjosi, kad V. P. jam pateiks paaiškinimą, todėl iš karto į Lošimų priežiūros tarnybą nevažiavo. Tarnyboje jį pasitiko darbuotoja, tarnyboje pažįstamų neturi, išdėstė darbuotojai visas aplinkybes. Kadangi buvo su gipsu, ji jam viską surašė, jam reikėjo tik pasirašyti. Sausio mėnesį, kai buvo kitas atvejis, su pažįstamu M. S. susitiko prie Forum Palace. Tai įvyko spontaniškai, kadangi nebuvo ką veikti, gėrė kavą, bendravo. Vėliau pradėjo kalbėti apie motociklus, apie vairuotojo pažymėjimą. M. S. turėjo klausimų dėl į jo vairuotojo pažymėjimą įrašytos A kategorijos, jam buvo neaišku, ar jis gali vairuoti. Jis (V. K.) išsitraukė savo vairuotojo pažymėjimą, lygino dokumentus. Nesąmoningai abu dokumentus įsidėjo į savo piniginę. M. S. pasakė, kad išvažiuoja, bet tuoj grįš. Jam kilo mintis palošti. M. pasakė, kad jei greit grįš, kad nupirktų kavos. Nežino, kaip atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) esančio salono. Nuėjo į saloną, padavė savo vairuotojo pažymėjimą, tai padarė užtikrintai, nuėjo į tualetą. Kartu padavė ir pinigus. Kai grįžo iš tualeto, administratorė jam pasakė, kad tai ne jo dokumentas. Jis atsiprašė ir iškart paskambino arba parašė M. S., kad pastarojo dokumentas pas jį. Susigėdo, nes nebuvo tikslo duoti savo dokumento, išėjo ir nuvažiavo prie Forum Palace atiduoti M. dokumentą. Nepamena, ar M. atvežė kavos. Gal ir papasakojo M., kas nutiko. Kitą dieną sulaukė V. P. skambučio. Tai buvo žodžių žaidimas, lengvas bendravimas, nebuvo jokio spaudimo nei iš jo, nei iš V. P. pusės. Pasakė, kad tikrina saloną, bet tai buvo juoko forma, nesąmoningai. Važiavimas į tą saloną buvo sutapimas. Pokalbio metu V. P. su juo bendravo geranoriškai, paaiškino, kad skambina pasiteirauti, kodėl jis (V. K.) bandė patekti į (duomenys neskelbtini) esantį saloną. Juoko forma atsakė, kad tikrina jų saloną, personalą, ar įvyko kokie nors pokyčiai. Galvojo, kad žmogus suinteresuotas atlyginti žalą, jeigu skambina. Ne jis V. P. skambinėjo, o pastarasis jam, todėl taip ir suprato. Sakė, kad yra parašęs pareiškimą Lošimų priežiūros tarnybai. Galvojo, kad viskas jau pamiršta. Lošimų priežiūros tarnyba el. paštu kvietė jį pokalbiui. Jam visos nuoskaudos jau buvo atslūgusios, suprato, kad tai beprotybė, todėl į pokalbį nėjo. Suprato, kad pokalbis beprasmis, nebuvo jokio konkretumo, pradėjo įtarinėti, kad žmogus (V. P.) bando jį pagauti, todėl nebenorėjo bendrauti. Buvo maža tikimybė, kad žmogus, jei jam skambinėja, yra suinteresuotas atlyginti žalą. Tuo metu manė, kad dėl jo praloštų pinigų yra kalti salono darbuotojai. Dabar jam atrodo, kad yra pats ne ką geresnis, tai jo veiksmai. Norėtų, kad būtų griežtesnė įėjimo į saloną tvarka. Nepamena, kaip baigėsi jų pokalbis. Su V. P. buvo du ar trys pokalbiai. To pokalbio, kai atvažiavo į aikštelę, neskaičiuoja. Paskutinio pokalbio tiksliai nepamena. V. P. telefono numerio nebuvo įsirašęs, pastarasis nebuvo įtrauktas į adresatų sąrašą. Tiesiog jam paskambino ir jis atpažino balsą. Į Lošimų priežiūros tarnybą nebuvo nuvykęs. Jokių duomenų dėl pareiškimo nagrinėjimo negavo, koks yra rezultatas, nežino. Pripažįsta kaltę, kad pateikė svetimą dokumentą, prisistatė kitu vardu. Kad pateikė M. S. dokumentą, kaltės nepripažįsta, taip gavosi nesąmoningai. Dėl turto prievartavimo kaltės nepripažįsta. Nuo prašymo pateikimo iki gruodžio mėnesio pradžios į lošimų salonus nebandė eiti. Žinojo, kad, pasikeitus tvarkai, reikia pateikti asmens dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą. Tą vakarą nebandė patekti be dokumento ar tik padiktavęs asmens kodą. Darbuotoja, kuri tą vakarą dirbo, jam buvo matyta. Jai klausimų nekilo, ji tik paėmė dokumentą, atidavė jį ir davė pinigus. Jis nematė, ar ji tikrina tą dokumentą. Kai prisėdo prie to aparato, prie kurio kitas žmogus prasilošė, sumetė 1 000 Eur. Iki to momento neskaičiuoju, kiek turi pinigų, t. y. minus 50 arba minus 100 Eur. Bet kai praloši daugiau pinigų, pradedi nervuotis. Kai grįžo namo, pamatė, kad pralošė 950 Eur. Jis nieko nesakė darbuotojai, tik paklausė, kaip buvo patikrintas, norėjo gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus. Ji jo neklausė, ar pateikė savo asmens dokumentą, tokio pokalbio tarp jų nebuvo, jai tai nerūpėjo. Tą naktį jam paskambino draugė ir klausė, kur jis. Jis įjungė vaizdo skambutį ir kilo mintis nusifilmuoti prieš draugę, ką veikia, ir jai nusiųsti. Draugei nieko nesiuntė, nes ir taip buvo blogai. Padarė du vaizdo įrašus. Žodis „draugausim“, jo supratimu, reiškia, kad bendraus. Jo tikslas buvo sužinoti tikrąsias aplinkybes, kaip ten pateko, nors yra parašęs prašymą. Paminėjo, kad yra nukentėjęs, jog kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. V. P. neminėjo, kokiomis aplinkybėmis pateko į lošimų saloną. Priežastis, kodėl nenorėjo lipti iš automobilio ir eiti į ofisą, buvo ta, kad nenorėjo eiti, be to, nenorėjo užgesinti automobilio variklio, kadangi buvo problemų su akumuliatoriumi, tą sakė V. P.. Pareiškimą Lošimų priežiūros tarnybai rašė ne jis, o darbuotoja, kadangi po avarijos jam buvo problemų su ranka. Darbuotoja, kiek pamena, parašė kelis sakinius, jo paklausė kažko, vėl parašė kelis sakinius. Neskaitė, ką ji parašė, nes jos raštas sunkiai įskaitomas, jis pasitikėjo tuo, ką ji parašė. Bendraujant su M. S., jam spontaniškai kilo mintis palošti. Jis planavo pateikti savo asmens dokumentą, nes galvojo, kad buvo pasirašęs, jog negali lošti 6 mėnesius. Tik dabar sužinojo, kad yra parašęs neleisti jam lošti visą gyvenimą. Po to, kai pateikė ne savo dokumentą, pasijuto nejaukiai, nemaloniai, susigėdo ir iškart išėjo. Nežinojo, kad nuėjo į to paties tinklo saloną. Į kitą saloną tą vakarą nevažiavo. Tas „greit grįšiu“ nebūtinai reiškia, kad grįš. Tai, kad V. P. pasakė, jog vėl buvo įleistas ir lošė, buvo paerzinimas, tai išsigalvojo, to nebuvo. Žodis „geruoju“ reiškia, kad galvojo, jog duos kokį paaiškinimą, kad bus galimybė atgauti pinigus. Iš konteksto suprato, kad jis nukentėjęs, o V. P. yra pasiruošęs atlyginti žalą. Kai pralošęs išėjo iš salono, jo savijauta buvo tokia, kad jautėsi neadekvatus, net vairuoti negalėjo, buvo susinervinęs, norėjo pailsėti. Buvo mieguistas ir pavargęs, juto poilsio trūkumą. Dėl savo būsenos galėjo ne taip suprasti ar ne taip kažką pasakyti. Grįžęs namo suskaičiavo, kiek buvo pralošęs tą naktį, t. y. 950 Eur. Tai suma, kurią pralošė. Iš jo pusės nebuvo jokio pinigų reikalavimo darbuotojams ar vadovui. Pokalbio metu buvo paminėjęs, kad bandymas patekti su draugo dokumentu buvo nesąmoningas veiksmas. Tikslo nepasiekė – salone nelošė. Pirmo pokalbio metu paminėjo tą sumą, pasakė, kad yra nukentėjęs, tačiau iš bendravimo suprato, kad yra suinteresuotumas atlyginti jam žalą, nors jo tikslas buvo pasiaiškinti, kaip pas juos pateko. Nežino, kodėl galvojo, kad nukentėjo, viskas tiesiog susidėjo. Tuo metu galvojo, kad nukentėjo, nes pralošė pinigus. 950 Eur suma yra ne maža suma, ypatingai, kai turi juos atiduoti. Yra buvę atvejų, kai pralošė ir daugiau. Toks atvejis, kad galvojo kreiptis, nes jam padaryta žala, buvo pirmas.

Liudytojas A. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad matė kaltinamąjį tik vieną kartą gyvenime. Tai buvo maždaug prieš metus, žiemos metu. Vakare stovėjo aikštelėje prie Iki parduotuvės Lazdynų rajone. Tuo metu priėjo kaltinamasis ir paprašė paskolinti dokumentą – pasą arba vairuotojo pažymėjimą, nes norėjo užeiti į kazino. Iš pradžių nesutiko, bet matė iš kokio automobilio kaltinamasis išlipo, todėl pagalvojo, kad pastarasis nepasišalins su jo asmens dokumentu. Lošimo namai buvo prie pat parduotuvės, matė įėjimą. Kaltinamasis sakė, kad nori pažaisti, tačiau neturi savo dokumento. Atrodo, kad davė kaltinamajam savo vairuotojo pažymėjimą. Jis nežinojo, kuriam laikui kaltinamasis nori pasiskolinti dokumentą, tačiau galvojo, kad pastarasis įeis, parodys ir grąžins. Jie nesitarė kuriam laikui kaltinamajam reikalingas jo dokumentas. Kaltinamasis įėjo į kazino ir grįžo maždaug už 5 minučių, davė jam 10 Eur, padėkojo ir grąžino dokumentą. Prieš tai dėl atlygio nesitarė, bet tiksliai nepamena. Tą dieną asmeniškai nelošė kazino. Kaltinamasis buvo atvažiavęs automobiliu Audi. Buvo tamsu, todėl nėra tikras, kad būtent kaltinamasis prašė jo asmens dokumento, be to, įvykis buvo prieš metus laiko. Nematė, ką kaltinamasis veikė kazino, kadangi langai yra užklijuoti. Matė tik, kad kaltinamasis įėjo į vidų. Tai buvo vienas kartas gyvenime, kai jo prašė asmens dokumento.

Liudytoja J. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialiste. Jos darbo vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dirba su klientais, kurie ateina lošti, t. y. dokumentų tikrinimas, pinigų keitimas, taip pat dirba bare. Klientui priėjus prie jų langelio, yra patikrinami dokumentai. Įėjimas yra aptvertas, kad įėjęs klientas patektų ne į automatų salę, o prie jų langelio. Langelis atrodo panašiai kaip registratūra. Kliento paprašo dokumento, kadangi pagal naują įstatymą turi tikrinti, ar jie yra įleidžiami lošti, suveda į registro sistemą asmens duomenis, t. y. asmens kodą. Sistema parodo, ar asmeniui leidžiama arba draudžiama lošti. Jie prašo paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei asmuo pateikia vairuotojo pažymėjimą, taip pat tikrina. Jei asmeniui leidžiama lošti, iškeičia pinigus prie to paties langelio, tuomet asmuo patenka į salę, prie automatų. Kaltinamąjį teko matyti dėl įvykio, kai jis atėjo ir ji jį įleido. Pamena tą įvykį, nes tai sukėlė stresinę būseną. Tai buvo praeitais metais, žiemą. Ji visuomet dirba toje pačioje vietoje. Kadangi dėl šio įvykio buvo pokalbis, skambino kolegė, ji pamena, kad tai buvo šis asmuo (turi omenyje kaltinamąjį V. K.). Asmuo atėjo, pradžioje norėjo eiti lošti nepateikęs asmens dokumento, pateikė pinigus keitimui. Ji paprašė asmens dokumento, kadangi griežtai neleidžia nepatikrinus duomenų. Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, įvedus į sistemą, parodė, kad leidžiama lošti. Jai pasirodė, kad dokumente nuotrauka yra jaunesnio žmogaus, pasiteiravo, ar tai tikrai jo dokumentas. Jis patikino, kad tai tikrai jis, padiktavo gimimo metus. Prie langelio kabo trys lempos, o salėje šviesa prigesinta. Vaizdo medžiagoje viskas matosi. Asmuo jai buvo panašus, patvirtino, kad tai jo dokumentas. Nepamena, kas buvo nurodyta asmens dokumente, ar asmuo pasakė savo vardą. Dokumente buvo nurodyta A. ar A., pavardės nepamena. Pakeitė pinigus ir asmuo nuėjo lošti. Asmenys išeina iš salono į lauką parūkyti. Kai asmuo grįžta, jie jo nebetikrina, jis turi galimybę įeiti ir išeiti iš salono. Mato, kad vaikšto tas pats asmuo, todėl dokumentų nebetikrina. Salone įprastai būna 1–2 žmonės, kartais iki 5 žmonių. Asmuo buvo išėjęs į lauką. Nežino, ar jis rūko, bet jis vaikščiojo į lauką, grįžo be dokumento. Pagal įstatymą dokumentą tikrina tik vieną kartą, t. y. įėjus. Pakeičiant monetas į popierinius pinigus, dokumento nereikia. Kitą dieną jai paskambino kolegė A. ir pasakė šią situaciją. Kai pakeitė pamainą, paliko tą žmogų lošti, o paskambinusi A. pasakė, kad likęs klientas yra draudžiamas. Kiek pamena, kai išėjo, daugiau lošėjų nebuvo. A. paskambino apie 05.00 val. ryto. Reikia klausti A., kaip pastaroji nustatė, kad tam asmeniui draudžiama lošti. A. pasakė, kad tas asmuo ją (J. K.) kaltina, kad ji jį įleido lošti, nors jam draudžiama. Pamainą jie perduoda žodžiu, t. y. kad klientai jau yra patikrinti. Tą vakarą darbą baigė 22.00 val. Asmuo vaikščiojo į lauką, prašė padaryti kavos, teko su juo bendrauti. Asmuo buvo įprastinis klientas. Jai nesukėlė įtarimų, kad jis būtų filmavęs saloną ar ją. Tai buvo pirmas atvejis, kai asmuo, kuriam draudžiama lošti, įėjo. Žino, kokia atsakomybė už tai gresia, todėl atidžiai dirba, tikrina asmens dokumentus, neįleidžia, jei asmuo nepateikia asmens dokumento. Už tai gresia didelė piniginė bauda. Dėl šio įvykio rašė tarnybinį pranešimą Lošimų priežiūros tarnybai. Po šio įvykio visi lošimų salonai buvo perspėti dėl šios situacijos. Buvo perspėta tiek žodžiu, tiek el. paštu atidžiau viską peržiūrėti. Perspėjimą išplatino administracija. Negali pasakyti, kad salonai buvo perspėti konkrečiai dėl šio žmogaus. Asmeniui nustatyti reikia paso arba asmens tapatybės kortelės. Jei tai yra naujos kartos vairuotojo pažymėjimas, tai priima ir jį. Pamainos metu būna savo darbo vietoje, o į salę eina tik tada, kai reikia papildyti aparatus arba reikia išmokėti pinigus. Nueina ir į tualetą, žinoma. Kai nuo langelio nueina laikinai, niekas nerakinama, nes įėjimas yra garsinis. Salė yra filmuojama, kamerų pas juos daug, todėl visos vietos filmuojamos. Ji paklausė kliento, ar tai tikrai jo dokumentas. Jeigu yra abejonė, reikia paklausti gimimo datos arba asmens kodo, bet ne visi asmens kodą žino, taip pat pažiūrėti, ar asmens dokumentas galiojantis. Kai pasižiūrėjo į dokumentą, jai buvo abejonė, kadangi nuotrauka buvo jaunesnio žmogaus. Ji paklausė, ar tai jo dokumentas, jis tą patvirtino. Ne buvo gavusi nurodymų įleisti žmogų, kad būtų gautas didesnis pelnas. Asmeniškai dėl šios situacijos patyrė stresinę situaciją, jokių nuobaudų dėl to negavo.

Liudytoja A. Š. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad įmonėje dirba 6 metus, todėl per tuos metus teko matyti šį asmenį (kaltinamąjį) kelis kartus. Įvykio metu asmenį matė ne pirmą kartą. Įvykis buvo prieš metus Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu dirbo lošimų salone klientų aptarnavimo specialiste. Jos funkcijos – aptarnauti asmenis, patikrinti asmens dokumentą, pakeisti pinigus. Atėjo į darbą apie 21.30 val. Tuo metu dirbo jos kolegė, pasikeitė pamainomis. Vėliau sužinojo, kad tas asmuo yra V. K.. Pastarojo pavardę sužinojo proceso metu. Tą dieną su asmeniu teko bendrauti kaip su klientu. Atėjo į darbą, jai J. pasakė, kad visi klientai, esantys salone, yra patikrinti, todėl pradėjo dirbti savo darbą. Viskas vyko sklandžiai iki 05.00 val. ryto. Tuo metu pastebėjo, kad klientas pradėjo ją filmuoti. Atrodo, kad jis filmavo ir aparatus. Pas juos neleidžiama filmuoti, bet ji nebuvo įsitikinusi, kad jis filmuoja, kadangi jis laikė mobilųjį telefoną. Asmuo priėjo, pasakė, kad jam draudžiama lošti. Ji atsakė, kad tuomet tai reiškia, jog jis pateikė ne savo dokumentą, kadangi kolegė sakė, kad jis buvo patikrintas. Asmuo pasakė, kad jam draudžiama lošti, prašė patikrinti, padavė savo asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Paėmė asmens tapatybės kortelę, įvedė duomenis ir jai parodė, kad jam draudžiama lošti. Tada pasakė, kad jis padavė jos kolegei ne savo dokumentą. Jis atsakė, kad taip negali būti, pati kolegė, matyt, suklydo, įvesdama ne tuos skaičius, nurodė grąžinti praloštus pinigus arba kreipsis į lošimų priežiūros tarnybą. Nėra įmanoma žinoti, kiek asmuo pralošė pinigų, jie nefiksuoja, kiek iškeičia pinigų. Ji buvo šoko būsenoje, todėl negali pasakyti, kokią tikslią sumą jis nurodė – 1 000 Eur ar 2 000 Eur. Asmuo irgi buvo užsivedęs, sakė, kad grąžintų tiek pinigų, kiek jis pralaimėjo. Jie neturi teisės grąžinti praloštų pinigų, pasakė, kad negražins pinigų. Asmuo davė savo numerį, kad jos vadovai jam paskambintų. Savo numerį jis užrašė ant lapuko ranka ir išėjo. Ji paskambino D. V., kuris yra salono vadovas, taip pat J.. J. pasakė, kad klientas tikrai buvo patikrintas, tikrai vedė asmens kodą, ji sunerimo dėl šios situacijos. Buvo apklausta Lošimų priežiūros tarnyboje ir dar buvo parašiusi paaiškinimą. Iš darbo išėjo spalio mėnesį. Jai nežinomos aplinkybės, kaip viskas baigėsi. Ji nebuvo nubausta dėl šios situacijos. Ji klausė asmens, kodėl jis taip laiko telefoną, ką čia daro, bet jis nieko neatsakė, todėl nežino, ar jis filmavo. Perimant pamainą, esančių klientų dokumentų netikrina, to neprivalo daryti. Turbūt, asmuo davė savo telefoną, kad jam būtų grąžinti pralošti pinigai. Po šio įvykio šio asmens nematė, tik girdėjo, kad jis buvo kitame salone ir pateikė ne savo asmens dokumentą. Administracija informavo, kad yra toks asmuo, kad reikia atidžiau tikrinti jo duomenis, kadangi jis vaikšto su svetimu asmens dokumentu. Asmens nuotrauka nebuvo atsiųsta. Jos praktikoje tokių atvejų daugiau nėra pasitaikę. Ji atėjo į darbą, paklausė, ar yra patikrinti visi klientai, jai atsakė, kad taip. Kolegė nesakė, kad jai buvo abejonių. Kai kyla įtarimų arba abejonių, kad asmuo pateikė ne savo dokumentą, turi arba neįleisti asmens, arba kviesti policiją. Pas juos yra instrukcijos, kuriose nurodyta, kaip tikrinti klientą. Salonas yra filmuojamas. Nežino, ar įrašinėjama su garsu. Asmuo nenurodė, kodėl palieka savo numerį, jis tik prašė grąžinti praloštus pinigus ir paliko savo numerį, kad dėl šito su juo pasiaiškintų valdžia. Asmuo turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą. Vairuotojo pažymėjimas netinka. Jei jai pateikdavo vairuotojo pažymėjimą, tokio asmens neįleisdavo. Vidinėse taisyklėse yra nurodyta, kad galima įleisti tuomet, kai pateikiamas pasas arba asmens tapatybės kortelė. Asmenys, kurie yra salone, gali laisvai išeiti ir įeiti į saloną. Jie neprivalo tikrinti jo, jei jis išeina į lauką parūkyti ar kažką kitą padaryti. Būna, kad asmuo išeina ir 10 kartų. Pas juos salone lankosi daug žmonių, todėl visų klientų neįmanoma prisiminti. O kalbant apie pamainą, tai pamena, kokie žmonės būna salone. Salone gali būti įvairus klientų skaičius, t. y. nuo 2 iki 10 klientų.

Liudytojas M. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš metus vakaro metu su V. K. susitiko prie Forum Palace. Nepamena, kieno iniciatyva. Susitiko išgerti kavos. Buvo aikštelėje, kalbėjo, kaip gyvena, pasijuokė ir viskas. Dėl dokumento tai norėjo pasižiūrėti, ar yra vienas į kitą panašūs, taip gavosi, kad netyčia jo dokumentas liko pas V. K.). Žiūrėjo, ar jo ir V. K. nuotraukos dokumentuose yra panašios. Jie žiūrėjo į jo ir į V. K. vairuotojo pažymėjimus. Tiesiog norėjo pasijuokti, jokio tikslo tam nebuvo. V. K. yra jo pažįstamas, todėl jam buvo įdomu, ar jie yra panašūs. Jam atrodė, kad jie nepanašūs. Jie užsišnekėjo ir jo dokumentas netyčia liko pas V. K.. Jis sėdėjo savo automobilyje, o V. K. – savo automobilyje, kalbėjo per langą, automobiliai buvo šalia vienas kito. Pradžioje dokumentus laikė jis, o vėliau – V. K., taip pas pastarąjį dokumentai ir liko.. Norėjo pasiimti kavos, V. K. išvažiavo, o jis liko aikštelėje. Kai V. K. išvažiavo, nieko neveikė, rūkė, laukė, kol atveš kavos. V. K. laukė apie 20 min., pastarasis atvežė kavos, atidavė dokumentą ir viskas. Nepamena, ką V. K. pasakė grąžindamas dokumentą. Galbūt anksčiau teko lyginti savo vairuotojo pažymėjimą su kito asmens vairuotojo pažymėjimu, tiesiog dėl juoko. Pora kartų yra buvęs lošimų salone. Į saloną gali patekti asmuo, turintis asmens dokumentą. Nėra matęs V. K. lošimų salone, taip pat nėra ir girdėjęs, kad pastarasis ten lankosi. Gal ne taip parašė, kad teko girdėti, jog V. K. mėgsta lošti, neatkreipė dėmesio į tai, kas parašyta (2 t., b. l. 140). Gal ir teko tai girdėti, nepamena. Tokia situacija, kad V. K. išvažiavo su jo dokumentu, buvo tik vieną kartą. Nesidomėjo, ką V. K. darė su jo dokumentu, pastarojo apie tai neklausė, juk jis išvažiavo kavos, tai ką jis būtų padaręs. Jam įtarimų tai nesukėlė. Tą dieną, kuomet susitiko su V. K., lošimų salone nesilankė. V. K., kuomet jam perdavė jo dokumentą, nieko nesakė. Yra buvę, kad vasarą skolino savo automobilį V. K.. Yra skolinęs automobilį VW Golf Cabriolet, automobilis raudonos spalvos. Tai buvo praėjusią vasarą, t. y. prieš pusę metų. Į susitikimą prie Forum Palace buvo atvykęs kitu automobiliu.

Liudytojas D. V. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo salonų vadovu. Yra tiesioginis J. K. ir A. B. vadovas. Turi ne vieną saloną, kuriam tiesiogiai vadovauja. Vadovauja salonams, kurie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis yra administratorius, administruoja vidaus tvarką, padeda, jei kyla kažkokios problemos, t. y. gedimai, darbuotojų apmokymai, konfliktai ir pan. Esant konfliktams, į jį kreipiasi darbuotojai, bando konfliktus išspręsti pats, o jei nesigauna – nukreipia aukščiau. V. P. yra konsultantas dėl įvairių situacijų, atstovauja įmonei teismuose, rašo raštus, jei yra sugadinamas turtas ir kt. Jei būtų kažkoks nusikaltimas, privalėtų V. P. apie tai informuoti. 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje, kuomet asmuo buvo patekęs pas juos su svetimu dokumentu, jam paskambino A. B.. Ji buvo susijaudinusi, sutrikusi, sakė, kad pas juos lošia „neleidžiamas“ asmuo, ją filmuoja, prašo atiduoti jo praloštus pinigus, t. y. 2 000 Eur, paliko lapuką, ant kurio parašė savo telefono numerį ir vardą – V.. Jį prikėlė iš miegų, kadangi skambino anksti ryte. Apie 08.00 val. atsikėlė ir nuvyko į saloną (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjo vaizdo įrašus, paskambino kitai darbuotojai J. K.. Ji patikino jį, kad patikrino visus dokumentus, nurodė, kaip tas vyras atrodė, patikrino jo dokumentą, bet jai pasirodė, kad jis jaunai atrodo, paklausė jo apie tai, o jis atsakė, kad dokumentas darytas seniai. Tuomet nuvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini). Susitiko su V. P., kuriam papasakojo visą situaciją, t. y. kad klientas lošė ir dabar reikalauja iš jų pinigų, kad paliko savo telefono numerį ir parašė vardą. Tą dieną V. klientui skambino, lygtais iš karto neprisiskambino, buvo įjungtas garsiakalbis. Jis buvo šalia, kuomet skambino tam asmeniui, kuris paliko savo numerį, t. y. V., pastarojo pavardės tuomet nežinojo. Pokalbis vyko per garsiakalbį, todėl girdėjo pokalbio turinį. Tiksliai pokalbio nepamena, bet V. norėjo sužinoti visas aplinkybes, ko asmuo nori. Pamena, kad V. klausė asmens, ar pastarasis nori 2 000 Eur, bet asmuo pasakė, kad nori, jog jam grąžintų tai, kiek jis pralošė, t. y. 950 Eur, nes kitaip jis kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. V. klausė, ar asmuo pateikė darbuotojai asmens dokumentą. Šis atsakė, kad tikrai padavė, neaišku, kaip jį patikrino, bet jį praleido. V. pasiūlė jam susitikti. Pokalbis baigėsi tuo, kad buvo susitarta, jog susiskambins vėliau susitarti dėl susitikimo. Žino, kad tą pačią dieną, į darbo pabaigą, V. P. jam pasakė, kad tas žmogus atvažiuoja į ofisą. V. P. pasakė, kad reikia sudalyvauti ir jam, kad įsitikintų, ar tai tas pats asmuo, kuris buvo lošimų salone. Asmenį atpažintų iš vaizdo įrašų. Prieš darbo pabaigą nusprendė kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybos komisiją, kad informuotų apie šią situaciją, jis surašė raštą ir jį išsiuntė. Šį raštą el. paštu išsiuntė po pirmo skambučio, dar iki susitikimo. Tas asmuo (kaltinamasis) atvažiavo pas juos į ofisą, jis su asmeniu nekalbėjo. V. pasakė, kad kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą, kad planuoja kreiptis į policiją, o V. atsakė, kad tegul kreipiasi kur nori. Pokalbis buvo trumpas, o pokalbio pabaiga buvo maždaug tokia, kad jis (kaltinamasis) paklausė, kodėl jį pasikvietė, tada išėjo. Pokalbio metu jis (liudytojas) nekalbėjo, nesakė nei žodžio. Kiek suprato, V. iškart į policiją nesikreipė, o kreipėsi tuomet, kai asmuo atėjo antrą kartą į saloną (duomenys neskelbtini) su svetimu dokumentu. Prieš tai buvo informavę visus salonus apie šią situaciją, kad darbuotojai žinotų, išsiuntė nuorodas, t. y. įvedus asmens vardą ir pavardę į Google, išmeta asmens nuotrauką. Kai V. atėjo antrą kartą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, įsitikino, kad tai tas pats asmuo ir tuomet V. kreipėsi į policiją. Pokalbį telefonu su asmeniu, kuris paliko savo telefono numerį, girdėjo. V. P. skambino asmeniui, kadangi turėjo jo numerį. Tuo metu nežinojo, kad tas pokalbis buvo įrašomas, tą sužinojo vėliau. V. P., kuomet kreipėsi į policiją, sakė, kad turi įrodymus. Nežino, ar V. P. įspėjo asmenį, kuriam skambino, kad pokalbis įrašomas. Iš pat pradžių apie pinigus nebuvo šnekama. Buvo šnekėta apie tai, kad jį įleido, kad juos reikia nubausti, V. paklausė, ko jis norėtų, kad darbuotoja sakė, jog jis norėtų 2 000 Eur, o asmuo atsakė, kad norėtų, jog jam atiduotų praloštus pinigus ir tuomet jis niekur nesikreips, mintis buvo tokia. Asmuo prašė pinigų, buvo įvardinta konkreti suma. Rašė vieną raštą Lošimų priežiūros tarnybai, informavo apie tai, kad atėjo žmogus, pateikė dokumentą ir jie jį įleido, dabar tiksliai nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, esant gynėjo prašymui, paskelbė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškimą (1 t., b. l. 16), kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.45 val., į lošimų automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atėjo apie 30 metų amžiaus vyras. Salono administratorei – kasininkei J. K. paprašius, vyras jai pateikė savo tapatybės kortelę. J. K. pagal jai vyro pateiktą asmens kortelės kodą patikrino Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Registro sistema parodė, kad asmeniui su tokiu asmens kodu lošti leidžiama. Vyrui buvo iškeisti popieriniai pinigai monetomis, kuriomis jis lošė lošimo automatais. Lošime salone nuo 22.00 val. pasikeitė pamaina ir toliau dirbo administratorė – kasininkė A. B.. Vėliau apie 05.05 val. ryto minėtas vyras baigė lošti ir priėjęs prie kasos pareiškė A. B., kad jis yra apribojęs savo galimybę lošti ir pateikė asmens kortelę. Administratorė pagal vyro pateiktos kortelės asmens kodą patikrino Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Registro sistema parodė, kad asmeniui su tokiu asmens kodu lošti neleidžiama. Vyras prisistatė vardu V. ir pareikalavo jam sumokėti pinigus, nes kitu atveju kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą, kad nubaustų įmonę. V. paliko savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. telefoninio pokalbio metu su įmonės konsultantu V. P. minėtas V. pareikalavo, kad įmonė jam sumokėtų 950 Eur ir jis jokių pretenzijų įmonei neturės, į Lošimų priežiūros tarnybą nesikreips.

Teismui paskelbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, liudytojas papildomai paaiškino, kad taip, kalba apie tą raštą. Informaciją sužinojo iš darbuotojos A. B.. Tik nebuvo aiški suma, kadangi pradžioje sakė 2 000 Eur, vėliau 1 500 Eur, ji buvo susijaudinusi, todėl gerai neprisiminė. V. ir paliko telefoną darbuotojai sakydamas, kad jei nenori problemų, turi sumokėti pinigus. Pagal įstatymą privalo neleisti lošti asmenims, kurie yra įsirašę į asmenų, kuriems ribojama galimybė lošti, registrą. Įstatyme nenurodyta, kokius dokumentus asmuo turi pateikti, o jų vidaus tvarkoje numatyta, kad asmuo gali pateikti asmens tapatybės kortelę, pasą arba vairuotojo pažymėjimą. Darbuotojos žinojo šią tvarką. Susitikimas buvo trumpas, per jį nieko ypatingo neįvyko. Grasinimų nei iš vienos pusės nebuvo, jie tik informavo, kad planuoja kreiptis į policiją. Susitikimo ofise metu pokalbio apie pinigus nebuvo. Pokalbio metu V. K. buvo parodytas raštas, jį parodė V. P., tačiau asmuo viso jo neperskaitė, numetė. Kitų pokalbių tarp V. P. ir V. K. nėra girdėjęs. Gruodžio 5 d. pokalbį girdėjo betarpiškai, kadangi buvo įjungtas garsiakalbis. Suprato pokalbio esmę, kad turi sumokėti jam pinigus, kitaip jis kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. Nustatyti, kiek asmuo pralošė pinigų, yra neįmanoma. Kameros nustatytos taip, kad nesimato kreditai, be to, sunku nustatyti, kiek laimėjo, nes gali laimėti 100 Eur, o vėliau juos pralošti. Į aparatus galima mesti monetas, asmuo gali mesti ir savo monetas, gali būti taip, kad asmuo salone net nekeis pinigų į monetas. Bandymų patekti į saloną ne su savo dokumentu būna daug. Už asmens, kuriam apribota galimybė lošti, įleidimą yra skiriamos didelės baudos. Tokių atvejų jų bendrovėje nėra buvę. Tarp jo ir V. P. nėra tarnybinio pavaldumo. Perklausius 2017 m. gruodžio 5 d. telefoninį pokalbį (2 t., b. l. 20), liudytojas paaiškino kad žodžio „reikalauju“ nebuvo, bet jis prašė pinigų. Iš pokalbio konteksto suprato, kad asmuo reikalavo pinigų.

Liudytoja G. J. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. teko matyti vieną kartą maždaug prieš metus laiko (duomenys neskelbtini) esančiame salone. Ten yra „(duomenys neskelbtini)“ salonas. Salone dirbo klientų aptarnavimo specialiste. Tikslios datos nepamena, o laikas buvo maždaug 22.00 val. Užėjo vaikinas, V., pateikė dokumentą, padėjo pinigus ir iškart paprašė rakto į tualetą. Jai iškart tai pasirodė keista, kadangi jis buvo pasimetęs. Jis padavė vairuotojo pažymėjimą arba tapatybės kortelę, dabar neatsimena. Jis buvo pasimetęs, jai taip pasirodė. Ji paėmė dokumentą, suvedė patikrinti. Suveda asmens kodą tikrinant, ar asmeniui leidžiama lošti. Reikia tikrinti kiekvieną klientą, tai buvo įprastinė procedūra. Buvo parodyta, kad asmeniui leidžiama lošti. Vaikinas jai buvo matytas, kadangi administracija jas buvo įspėjusi, nurodė jo pavardę – V. K., kad jis vaikšto su svetimais dokumentais, todėl reikia būti atidžioms. Kažkada internetu su kolege žiūrėjo, buvo įvedusios jo vardą ir pavardę į Google, išmetė jo nuotraukas, tad žinojo, kaip atrodo. Tai buvo iki įvykio. Kai žmogus grįžo iš tualeto, suprato, kad tai tas asmuo – V. K.. Pasakė, kad tai ne jo dokumentas. Kai tikrino dokumentą, žiūrėjo į nuotrauką, jis buvo nelabai panašus. Asmuo, kai tai pasakė, buvo nustebęs. Jis sakė, kad buvo kažkur su draugu ir netyčia apsikeitė. Jis kažkam paskambino ir pasakė, kad tuoj sugrįš, tačiau nesugrįžo. Parašė kolegėms raštelį, kad buvo atėjęs šis asmuo. Ji padarė planšete nuotrauką, kurioje matėsi to asmens kodas. Į planšetę jie įveda asmens kodą ir tikrina. Įvedė asmens kodą ir padarė nuotrauką, joje matosi asmens kodas. Tai buvo asmens kodas, su kuriuo bandė patekti V. K.. Tai yra ši nuotrauka (2 t., b. l. 36). Šiuo metu dirba toje pačioje bendrovėje. Naktį vadovų neinformavo apie šią situaciją, tik kolegėms paliko raštelį. Apie šį atvejį kalbėjo su salono administratore B. P.. Rašė paaiškinimą dėl šio įvykio. Nepamena, kam jis buvo adresuotas. Asmuo dokumentą kartu su pinigais padėjo ant stalo. Iš kur jis ištraukė dokumentą, nepamena. Galima pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę arba pasą. Jei asmuo pateikia svetimą dokumentą, reikia pranešti policijai, bet to nepadarė, kadangi pasimetė, toks atvejis buvo pirmas. Pateiktą dokumentą grąžino atgal. Nežino, ką reikia daryti, jei pateikiamas svetimas dokumentas. Nežino, ar yra kokios taisyklės, kuriose nurodyta, ką reikia daryti su svetimu dokumentu. Jos pamaina buvo nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto. Iš pradžių tikrina asmens kodą, o tuomet žiūri, ar atitinka nuotrauka.

Liudytojas V. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. atėjus į darbą – administraciją (duomenys neskelbtini), salonų vadovas D. V. jį informavo, kad naktį buvo įvykis, t. y. D. V. naktį skambino viena iš darbuotojų ir pasakė, kad vienas klientas reiškia pretenzijas, kadangi buvo įleistas kaip „neleidžiamas“, lygtai prašė su juo atsiskaityti. Buvo išsiaiškinta, kad, kaip dabar jam žinoma, V. K. paliko savo asmeninį telefono numerį administracijai, kad kontaktuotų dėl atsiskaitymo su juo. V. K. paliko savo telefono numerį ne šiaip sau, buvo paaiškinta, kad įmonei nebūtų problemų. Raštelio nematė, jam tai žodžiu pasakė. Telefono numerį paliko paskutinei darbuotojai, kuri dirbo salone. Peržiūrėjo to salono vaizdo įrašus. Iš vaizdo įrašų nustatė, kad V. K. į saloną atėjo apie 18.45 val., pateikė dokumentą, juokavo. Visi vaizdo įrašai daromi be garso. Matė, kad atėjęs žmogus kišo pinigus, o tuomet dokumentą. Tai buvo keista, nes pirmiausia reikia pateikti dokumentą. V. K. pateikė dokumentą, jų darbuotoja J. K. įvedė jo kodą į sistemą patikrinimui, sistema parodė, kad lošti leidžiama. Ji grąžino jam dokumentą, tuomet lygtai jis greit pasišalino iš salono. Asmuo lošė iki 05.00 val. Tai nustatė iš pokalbių ir vaizdo įrašų. Praktiškai viską matė vaizdo įraše. Kadangi buvo paliktas V. K. telefono numeris, nusprendė paskambinti ir pasidomėti dėl šios situacijos. Jis (liudytojas) yra įmonės konsultantas, tenka bendrauti su lankytojais įvairiais klausimais. Kuomet palieka telefono numerį, paskambina. Tai nebuvo pirmas kartas, kai skambino. Būna, kad tenka skambinti dėl įvairių įvykių, kuomet kažkas sudaužoma ar sulaužoma, taip pat palieka telefono numerius, tai skambina, bendrauja, tad tai nebuvo išskirtinis atvejis. Tokiais atvejais pokalbių neįrašinėja, tačiau, kadangi buvo pasakyta, kad klientas reikalauja pinigų, pradžioje buvo pasakyta, kad reikalauja 2 000 Eur, tai žodžiu perdavė A. B., tai pasijuto taip, kad įmonė reketuojama, tad nusprendė tą pokalbį įrašyti. Susidarė toks įspūdis, kad įmonė reketuojama. Lygiai 12.00 val. paskambino paliktu telefono numeriu, prisistatė, kas yra. Kai skambino, žinojo asmens vardą, kadangi jis paliko savo telefono numerį ir užrašė vardą – V.. Kai paskambino, paklausė, ar kalba su V., jis atsakė, kad taip. Gerai pamena, kad tuomet, kai prisistatė, paminėjo, kad jis lošė lošimų salone ir paklausė, kokios yra pretenzijos. V. K. iškart pasakė, kad problemų nėra, bet po to užsiminė, kad lošė ir jis yra parašęs prašymą jo neįleisti. Kadangi matė vaizdo įrašą, V. K. perklausė, ar pastarasis pateikė asmens dokumentą, net kelis kartus tai pakartojo. V. K. patikino, kad pateikė savo dokumentą, dėl to nėra jokių klausimų ir problemų nebus. Pokalbio pradžioje V. K. dar pasakė, kad „draugausime“. Paprašė paaiškinti, ką tai reiškia. O tą draugystę V. K. paaiškino taip, kad pastarasis neįleidžiamas ir turi filmuotą medžiagą, garso įrašą, kad buvo salone ir lošė, o kaip atėjo į saloną, neva nepamena. Toliau pasakė, kad jie turi jam (V. K.) sumokėti 950 Eur, tada jis į Lošimų priežiūros komisiją nesikreips. Tiksliai visko nepamena, bet jis V. K. pasiūlė atvykti į jų ofisą. Suprato, kad įmonė yra reketuojama, kitaip sakant, prievartaujama. Jo įtarimai pasitvirtino. V. K. teigė, kad į saloną pateko nesusiorientuodamas, bet kai jie kalbėjo, suprato, kad jis (V. K.) puikiai orientuojasi, kalba apie psichinę orientaciją. Kaip buvo sutarta, V. K. atvyko tą pačią dieną (gruodžio 5 d.), apie 16.00 val., į ofisą Vilkpėdės g. 20. Atvykęs V. K. paskambino, jis sutiko jį, užėjo į jo kabinetą. Tai, kad atvyksta V., buvo pasakęs D. V., pasiūlė pastarajam pabūti pokalbio metu. Kabinete pokalbiai nebuvo įrašinėjami. Kabinete buvo trise, t. y. jis, D. V. ir V., todėl pokalbis nebuvo įrašinėjamas. Telefoninį pokalbį girdėjo D. V.. Žodinio pokalbio metu V. paaiškino, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą, kad jis (V.) pateikė ne savo dokumentą, tai įtaria, todėl konsultuojasi su teisininkais, ar jiems reiktų kreiptis į policiją dėl šio įvykio. Turi omenyje, kad buvo pateiktas svetimas dokumentas ir kad yra pinigų reikalavimas. Iki Viktoro atvykimo ir pokalbio su juo D. V. el. paštu informavo Lošimų priežiūros tarnybą apie šį įvykį. Policija apie tai nebuvo informuota. Asmuo iš telefoninio pokalbio suprato, kad pasikvietė jį į ofisą su juo atsiskaityti. Asmens paskutiniai žodžiai buvo, kad ko jis čia atėjo, negi į akis pažiūrėti, reiškia, kad jis galvojo, jog jie jam sumokės pinigus. Kai pasakė, kad svarsto kreiptis į policiją, supyko. Parodė V. K. dokumentą, kurį D. V. išsiuntė į Lošimų priežiūros tarnybą, pasakė, kad tarnyba apie įvykį yra informuota. V. K. supyko ir pasakė: „Ko aš čia atvažiavau, į jūsų gražias akis pasižiūrėti“. Suprato, koks buvo V. K. atvykimo tikslas ir kodėl jis paliko savo telefono numerį. Tada asmuo išėjo. Tą dieną į policiją nesikreipė. Konsultavosi su teisininkais. Sausio 8 d. ar kitą dieną sužinojo, kad apie 22.00 val. V. atėjo į kitą saloną ir pateikė asmens dokumentą. Prieš tai buvo informavę visus salonus apie šią situaciją, prašė pasižiūrėti informaciją internete, kadangi ten yra jo vaizdai, kad atkreiptų dėmesį į šį asmenį, nes jis neįleidžiamas, kad nepraeitų su svetimu dokumentu. Tą dieną 22.00 val. dirbo darbuotoja, kuri patikrino V. K. pateiktą dokumentą ir neleido jam lošti. Pagal pateikto dokumento asmens kodą asmeniui buvo leidžiama lošti, tačiau darbuotoja sureagavo, kad tai yra ne tas asmuo. Asmuo, pateikęs dokumentą, nuėjo į tualetą, o ji patikrinusi dokumentą, sureagavo tinkamai ir neleido jam lošti. Po dviejų dienų, peržiūrėjus vaizdo įrašus, paskambino V. ir pasiteiravo, kodėl pastarasis vaikšto į jų salonus, parašęs prašymą, ir ką tai reiškia. V. K. pasakė, kad tikrina, ar jie tinkamai atlieka pareigas, ar įmonės veikla yra teisėta ir ar vykdo pasirašiusių neįleisti kontrolę. Dar paklausė, kuo jam (V. K.) gali padėti, kad jis neitų, pasakė, jog pageidauja, kad jis nesilankytų jų salonuose. V. K. paaiškino, kad skuba ir pažadėjo perskambinti. V. K. dar sakė, kad dar kartą lošė jų salone, tad turėjo peržiūrėti visus vaizdo įrašus. V. K. dar paminėjo, kad jei nenori, tegul susimoka ir jis nebeturės pretenzijų. Tuo metu įmonė į policiją nesikreipė. Peržiūrėjo vaizdo įrašus, iš jų nieko nenustatė. V. paskambino po vienos ar dviejų dienų. Jis (liudytojas) pasitikslino, ar jis (V.) tikrai lošė jų salone. Pastarasis paaiškino, kad lošė kitos įmonės salone, ne pas juos. Vėlgi buvo tie patys pageidavimai ir prašymai, dar pagrasino, kad jį kviečia atvykti į Lošimų priežiūros tarnybą dėl jo paduoto skundo, pasiūlė susitarti – sumokėti pinigus už tai, kad jis atsiimtų savo pareiškimą ir sunaikintų garso įrašą. Įmonė niekada nėra mokėjusi jokių pinigų ir nesiruošė to daryti. Per tą laiką visą informaciją buvo perdavę advokatui, jis ruošė raštą policijai. Raštas policijai buvo pateiktas po visų pokalbių. Po kreipimosi su V. nebebendravo. Kodėl ilgai nesikreipė į policiją, tai advokatas buvo užimtas, be to, dar galvojo, kad žmogus ateis į protą. Trečio pokalbio metu paaiškėjo, kad V. K. yra kviečiamas į Lošimų priežiūros tarnybą. V. K. minėjo, kad jį kviečia dėl jo parašyto skundo. Iš Lošimų priežiūros tarnybos sužinojo, kad asmuo yra pateikęs skundą, tačiau nepamena, kada jiems tapo žinomos šios aplinkybės. Greičiausiai tai sužinojo tarp pirmo ir antro pokalbio. Gavo raštą iš Lošimų priežiūros tarnybos gruodžio mėnesį. Sužinojo, kad to skundo nagrinėjimas yra sustabdytas. Jie gavo lošimų priežiūros tarnybos raštą, kad visa medžiaga persiųsta policijai ir lauks sprendimų. Iš vaizdo įrašų matė tik patį faktą, tačiau nesimatė, koks dokumentas buvo pateiktas. Susitikimas ofise truko iki 15 min. Tiksliai pasakyti, ar susitikimo metu buvo kalbama apie pinigus, negali, bet apie pinigus buvo kalbama telefoninio pokalbio metu. Negali pasakyti, ar žodinio pokalbio metu buvo išsakytas pinigų reikalavimas. Bendrovei dėl neįleidžiamo asmens įleidimo lošti atsakomybė nenumatyta. Tokia atsakomybė numatyta darbuotojui, kuris įleidžia asmenį. Negali pasakyti, ar įmonėje buvo atvejų, kuomet darbuotojas buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad įleido žmogų, kuriam negalima lošti. Iškart nesikreipė į policiją, nes konsultavosi su teisininkais, o jie ne visada turi laiko, tad viskas užsitęsė. Manė, kad žmogus susipras, ką daro. Jie buvo V. K. informavę, kad svarsto kreiptis į policiją. Be to, gal tuo metu sirgo, turėjo nedarbingumą, tiksliai nepamena. Antrą telefoninį pokalbį įrašinėjo, taip pat ir trečią. Iš anksto apie tai, kad pokalbiai įrašinėjami, neperspėjo. Nemano, kad įrašinėjant buvo atliekami operatyviniai veiksmai. Mano, kad tai pilietinė teisė. Jokių vidinės tvarkos dokumentų apie slaptą įrašinėjimą įmonė neturi. Susitikimo metu pokalbio įrašyti nenorėjo, kadangi pokalbio turinį žinojo jie trys. Tai, ką pasakė teisme, yra galutiniai parodymai. Gruodžio 5 d. telefoninio pokalbio metu V. K. reikalavo iš jų pinigų. V. K. sakė, kad neturės jiems pretenzijų, sugadins vaizdo ir garso įrašą jų akyse, sunaikins įkalčius, jei sumokės pinigus. Jis taip suprato. Gruodžio 5 d. prieš susitikimą kaltinamasis galbūt skambino privažiavęs prie ofiso. Kaltinamasis sutiko eiti į ofisą, pastarasis pastatė automobilį, jis palaukė ir kartu įėjo. Buvo pokalbis, kai V. K. paskambino ir pasakė, kad privažiavo. Šito pokalbio neįrašinėjo. Perklausius garso įrašą (2 t., b. l. 20 ), liudytojas paaiškino, kad ką tik buvo girdima, kokiais žodžiais buvo reikalaujama pinigų. V. K. sakė, kad sunaikins garso įrašus, jei sumokės 950 Eur. Jis taip girdėjo. Po pokalbio kalbėjo su D. V.. Suprato, tiek jis, tiek D. V., kad tai akivaizdus pinigų reikalavimas, kad iš jų įmonės reikalaujami pinigai, jog tokiu atveju bus sunaikinti įkalčiai. Nei jis, nei D. V. neturi teisinio išsilavinimo. Tai buvo pirmas pokalbis. Perklausius garso įrašą (2 t., b. l. 23), liudytojas patvirtino, kad buvo toks pokalbis, jo turinį patvirtina. Įmonės vadovybė nesvarstė klausimo sumokėti V. K. pinigus ir taip išspręsti situaciją. Tokios kalbos nebuvo. Mano, kad neprovokavo asmens kalbėti apie pinigus. Suprato, kad visą laiką klausė V. K., kuo jie gali padėti, kad pastarasis nesilankytų jų salonuose. Toks buvo tikslas. Jis visą laiką, jei yra toks pageidavimas, o šiuo atveju buvo V. K. pageidavimas, agituoja, kad asmenys nesilankytų salonuose. Perklausius garso įrašą (2 t., b. l. 24), liudytojas patvirtino, kad buvo toks pokalbis, jo turinys teisingas. Garso įrašą jis darė telefonu, kuriuo skambino, per programėlę. Tikslo kalbant apie pinigus nebuvo. Negalvojo, kad ta diena ateis, kad bus teisme, bet ta diena atėjo, tad toks pokalbis buvo reikalingas. Iš konteksto galima suprasti, kad jų įmonė spaudžiama sumokėti pinigus. Net nebuvo minties kalbėti apie susitarimą. Asmuo turėjo suprasti, kad jis neturi teisės reikalauti iš jų pinigų, kad neturi teisės šantažuoti juos Lošimų priežiūros komisijai. Supranta taip, kad V. K. pageidavimas toks, kad jie jam sumoka pinigus ir jis neturi jokių pretenzijų, sunaikina įkalčius. Esmė tame, iš pokalbio buvo galima suprasti, kad jie netoleruoja ir nepageidauja tokių žmonių, kurie yra parašę prašymus neleisti lošti. V. K. aiškino, kad jie svarsto, tariasi su teisininkais, juk ir pokalbio metu sakė, kad kreipsis į policiją. Gal taip nesąmoningai išėjo, kad klausė, kokie pageidavimai, gal ne tai, kad nesąmoningai, o iš konteksto. Ką asmuo kalbėjo, jam neįdomu.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 16 d. pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka vykdo lošimų veiklą, kuri pasireiškia azartinių lošimų organizavimu lošimų automatais automatų salonuose. Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę pateikti Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba arba Tarnyba) arba lošimų organizatoriui prašymą neleisti jam lošti (Įstatymo 10 straipsnio 20 dalis). Toks asmens prašymas įtraukiamas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (toliau – Registras). Kiekvienas asmuo, atvykęs į lošimų automatų saloną, lošimų organizatoriaus darbuotojui turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Lošimų organizatoriaus darbuotojas prisijungia prie internetinės svetaines https://nelosti.lpt.lt paskyros „Tikrinimas" ir suveda atvykusio lošti asmens duomenis. Taip Registro duomenų bazėje patikrinama, ar asmuo yra pateikęs prašymą neleisti jam lošti. Jei asmuo yra įregistruotas Registre, lošimų organizatoriaus darbuotojui pateikiamas atsakymas „Draudžiama“, jei neįregistruotas – „Leidžiama“. Asmenims, pateikusiems prašymus neleisti lošti, draudžiama dalyvauti lošimuose. 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.45 val., į Bendrovei priklausantį lošimų automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 43, atvyko lankytojas ir salono administratorei – kasininkei J. K. pateikė asmens tapatybės kortelę. Pagal joje esantį asmens kodą patikrinus šį asmenį Registre buvo gautas atsakymas „Leidžiama”. Pasikeitus pamainai lošimų automatų salone nuo 22.00 val. dirbo administrator – kasininkė A. B.. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 05.05 val., baigęs lošti, minėtas vyras administratorei – kasininkei A. B. pareiškė, kad yra apribojęs savo teisę lošti ir pateikė asmens tapatybės kortelę. Pagal joje esantį asmens kodą patikrinus Registre buvo gautas atsakymas „Draudžiama“. V. prisistatęs vyras pareikalavo sumokėti jam pinigų, nes priešingu atveju pažadėjo apskųsti Bendrovę Lošimų priežiūros tarnybai ir paliko savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Bendrovės konsultantui V. P. 2017 m. gruodžio 5 d., apie 12.00 val., nurodytu telefono numeriu susisiekus su minėtu asmeniu, šis pareikalavo sumokėti jam 950 Eur (tiek jis neva pralošė nuo 2017 m. gruodžio 4 d., 18.45 val., iki 2017 m. gruodžio 5 d., 05.05 val.), tuomet jis jokių pretenzijų neturės ir į Lošimų priežiūros tarnybą nesikreips. 2017 m. gruodžio 11 d. Bendrovė gavo Lošimų priežiūros tarnybos pranešimą Nr. 2-K-2048 „Dėl pradėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2017 m. gruodžio 8 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-94”, kuriame teigiama, kad jis vykdomas pagal V. K. pranešimą, kuriam buvo leista lošti, nors jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir įregistruotas Registre. 2018 m. sausio 8 d., apie 22.03 val., V. K. vėl atvyko į Bendrovės lošimo automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir pateikė klientų aptarnavimo specialistei G. J. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal šiame dokumente nurodytą asmens kodą atlikus patikrą Registro duomenų bazėje buvo gautas pranešimas „Leidžiama“. Tačiau visų Bendrovės salonų darbuotojai jau buvo įspėti apie šį asmenį ir turėjo jo nuotrauką, todėl asmeniui buvo paaiškinta, kad jis pateikė ne savo asmens asmens dokumentą. V. K. išėjo iš salono sakydamas, kad netrukus grįš su savo dokumentu, tačiau nebegrįžo. Jam išėjus, G. J. telefonu padarė elektroninio prietaiso ekrane dar matomo, iš V. K. pateikto dokumento suvesto asmens kodo nuotrauką. Asmens kodas pateiktame dokumente buvo nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris nesutampa su V. K. asmens kodu (1 t., b. l. 1–3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 5 d. konsultanto V. P. tarnybinio pranešimo, adresuoto Bendrovės direktoriui A. M., matyti, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Bendrovės lošimo salonų vadovas D. V. pranešė, kad 2017 m. gruodžio 4-5 d. lošimo automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lošęs pilietis reikalauja iš administracijos sumokėti jam pinigus, kuriuos jis neva pralošė. Šis pilietis nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), prisistatė V.. 2017 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. jis (V. P.) paskambino į nurodytą telefoną. Atsiliepęs asmuo prisistatė V.. Pasiteiravus, kokių pretenzijų jis turi Bendrovei, V. paaiškino, kad pretenzijų neturi ir pasiūlė draugauti. Paklausus, kaip tai suprasti, jis paaiškino, kad Lošimų priežiūros tarnybai yra parašęs prašymą neleisti jam lošti, tačiau buvo įleistas ir lošė. Turi vaizdo įrašus. Jei jam bus sumokėta 950 Eur, jis sunaikins vaizdo įrašus, o nesumokėjus jam pinigų, kreipsis į Tarnybą, kad nubaustų Bendrovės darbuotojus. Jis (V. P.), siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pakvietė Viktorą atvykti į Bendrovės biurą. Peržiūrėjus lošimo salono Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus, matyti, kad V. į saloną atėjo 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.45 val., pateikė galimai padirbtą arba svetimą asmens dokumentą, nes tuo metu salone dirbusi J. K. pateikto dokumento asmens kodą patikrino Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Registro sistema parodė, kad, asmeniui su tokiu asmens kodu lošti leidžiama. V. į Bendrovės biurą atvyko 2017 m. gruodžio 5 d., apie 16.00 val. Jis (V. P.) jam paaiškino, kad apie įvykį pranešta Tarnybai, o dėl V. pateikto dokumento tikrumo nustatymo svarstoma kreiptis į policiją. Kadangi buvo atsisakyta sumokėti Viktoro reikalautą 950 Eur sumą, jis supyko ir pažadėjo pats kreiptis į Tarnybą (1 t., b. l. 17).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškimo dėl lošėjo piktnaudžiavimo, adresuoto Lošimų priežiūros tarnybai, matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, analogiškos V. P. 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 16).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos 2017 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 2-K-2048, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad Tarnyba 2017 m. gruodžio 5 d. gavo V. K. pranešimą apie tai, kad pareiškėjas buvo įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo saloną ir jam buvo leista lošti, nors jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti bei yra įregistruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre; dėl šio įvykio Tarnyba pradėjo neplaninį specialųjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (1 t., b. l. 18–19).

Iš V. K. 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimo matyti, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio jis yra apribojęs savo teisę lošti, tačiau 2017 m. gruodžio 5 d. naktį buvo įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Bendrovės darbuotoja J. paprašė jo asmens dokumento, V. K. pateikė jai vairuotojo pažymėjimą. Darbuotoja prisėdo prie kompiuterio, tačiau, ar tikrino jo duomenis, V. K. nežino, nes nematė. Darbuotoja jam nieko nesakė dėl draudimo lošti ir iškeitė 90 Eur į monetas po 2 Eur. V. K. prašo ištirti bendrovės veiksmus, „ar jam galima lošti, kai yra registre“. Prie skundo prideda vaizdo įrašą, darytą 2017 m. gruodžio 5 d. 04.00 val. ryto bei savo asmens tapatybės kortelės kopiją (1 t., b. l. 56).

Iš Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. liepos 17 d. yra įtrauktas į Registrą. Draudimas lošti galioja iki 2116 m. liepos 17 d. (1 t., b. l. 64).

Iš Registro fizinio asmens tikrinimo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. V. K. asmens kodas buvo tikrintas Registre du kartus: 2017 m. gruodžio 5 d. 05.05 val. tikrinimą atliko A. B.; 2017 m. gruodžio 5 d. 16.55 val. tikrinimą atliko J. A. (1 t., b. l. 66).

Iš Registro vartotojo tikrinimo veiksmų ataskaitų matyti, kad: a) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. K. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d. 24.00 val. Registre atliko 31 tikrinimą pagal fizinio asmens kodą; visiems tikrintiems asmenims buvo leidžiama lošti. 2017 m. gruodžio 4 d. nuo 18.42 val. iki 18.48 val. J. K. Registre patikrino tris asmens kodus; visiems buvo leidžiama lošti; b) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d. 24.00 val. Registre atliko 17 tikrinimų pagal fizinio asmens kodą; 16 iš jų buvo leidžiama lošti, 1 – draudžiama lošti. Asmens, kuriam draudžiama lošti asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (V. K.) buvo tikrintas 2017 m. gruodžio 5 d., 05.05 val. (1 t., b. l. 67–70).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. kovo 29 d. raštu pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 4 d. 18 val. 44 min. 14 sek. Gyventojų registre buvo tikrintas A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47–54).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti kompaktiniai diskai DVD-R su vaizdo įrašais salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 6 vnt., ir kompaktinis diskas DVD-R su vaizdo įrašu salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (2 t., b. l. 1–2). Iš jų vaizdo įrašų bylai teisinę reikšmę turi tik kompaktiniuose diskuose Nr. 1 ir Nr. 6 esantys vaizdo įrašai (2 t., b. l. 5, 10).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti kompaktiniai diskai CD-R su graso įrašais – telefoniniai pokalbiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto V. P. (protokole žymimas „B“) ir V. K. (protokole žymimas „A“), 3 vnt.:

Perklausomas 2017 m. gruodžio 5 d. garso įrašas pavadinimu Call_12-00-59­_OUT_(duomenys neskelbtini). A: Alio. B: Laba diena. A: Laba diena. B: Aš čia su V. kalbu? A: Taip su V.. B: Čia iš uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, mes turim lošimo automatų saloną, (duomenys neskelbtini). A: Taip taip buvau apsilankęs vakar pas jus. B: Taip, čia pranešė, tai aš va čia aš noriu pasidomėti čia, kokios čia pretenzijos yra, kas čia iš jūsų pusės, kaip. A: Ne ne, jokių pretenzijų aš neturiu. Aš tiesiog... tiesiog nu... draugausim. Tiesiog draugausim ir viskas. B: Kaip suprast draugausim ir. A: Nu, tiesiog, nežinau... Nėra, kaip ir sakoma... aš vakar pateikiau dokumentą, mane taip gražiai priėmė... aš pralošiau tūkstantį eurų... iiii... apgaudinėja žmone.... žmones... nuuu... visam tam galą pastatysiu. Aš šiaip esu neįleidžiamas. Aš jau pasirašęs, jau kokius pusę metų, kad manęs neleistų į … A, B kategor… į visų kategorijų košimų automatus, į kazino. O kaip aš vakar pas jus atsidūriau, aš taip ir nesupratau, o tai norėčiau iki galo išsiaiškinti. Tai šiandiena po pietų važiuosiu į lošimo priežiūros tarnybą aiškintis, kaip čia taip ten tie pareiškimai veikia neveikia. Net nežinau. B: Tie pareiškimai veikia, bet jūs ar ar... jūs pateikėt dokumentą savo? A: Taip taip, aš savo pateikiau... B: Asmeninį, asmeninį. A: Taip taip, iš savo piniginės pateikiau savo dokumentą, viskas tvarkoj. Taip, kad dėl šito nepergyvenkit. Viskas ten tvarkoj. Todėl aš norėčiau, nu, išsiaiškint viską, kaip ten viskas buvo. B: Tai jūs lošimų... lošimų komisijoj rasit savo kodą, ėėėė, kad jūs jūs pateikėt savo dokumentą. A: Kaip sakot? B: Jūs lošimo komisijoj rasit kodą, kad pateikėt dokumentą/ A: Taip. Taip aš pats pareiškimą parašiau. B: Aštuonioliktą valandą keturiasdešimt šešios minutės. A: Kas keturiasdešimt šešios minutės? B: Vakar, aštuonioliktą keturiasdešimt šešios minutės jūs atėjot į saloną ir pateikėt dokumentą. A: Taaaaip. Tai čia, aš, nežinau, aš pateikiau dokumentą ir ką jūsų darbuotojas per neapdairumą įvedė tenais, tai aš nežinau. Suprantat? Faktas yra tame, kad aš lošiau ir pralošiau. Faktas va tas yra. O ką tenais jau jūs darbuotojo klauskit, aš nė prie ko. Aš tai turiu filmuotą medžiagą, kad aš tenais lošiau pas jus ir kaip aš ten patekau pas jus net neįsivaizduoju. B: Kaip neįsivaizduojate Tai atėjote. A: Neįsivaizduoju vien dėl to neįsivaizduoju, kad aš parašęs pareiškimą, bet aš pas jus lošiau. Tai vat man tas neaišku iki šiol. B: Tai kokios čia jūsų pretenzijos yra. Ten darbuotoja sakė, kad jūs prašėt dviejų dviejų tūkstančių eurų... A: Nu, aš prasilošiau vakar, žinokit. Vakar ta darbuotoja mane įžeidė, ten nemaloniais žodžiais. Nu, todėl... pas mane yra nuosėdos tokios, ant jūsų, suprantate? Aš, nežinau, jeigu jūs norite tartis, norėčiau, tiesiog atgauti savo pinigus ir palikti visą tai praeityje. Bet taip tai aš nusiteikęs, žinokite, kad piktas esu labai. B: Tai jūs norite, kad mes jums sumokėtume 2000 eurų? A: Ne 2000, aš vakar prasilošiau... B: Kiek? A: 950 eurų, prasilošiau. B: Tai jūs jūs taip įvardijate, kad mes pral... mes turim jums grąžinti 950 eurų? A: Ne, tiesiog, taip gavosi, taip gavosi, kad jūs apgaudinėjat žmones, teisingai? Aš į vieną aparatą jūsų sukišau 950 eurų, todėl aš nu, tiesiog esu, nu... labai stipriai nepatenkintas ir piktas. B: Aha. Ir jūs jūs... norit, kad kad... mes jums grąžintume 950 euru, teisingai supratau? A: Teisingai. B: Ir tada jūs nesikreiptumėt į lošimų komisiją? A: Aš. Tiesiog prie jūsų visa medžiagas ištrinu, visas filmuotas ir viskas. Ir pamirštam. B: Ir tada pamirštam, tada nieko. Gal jūs galėtumėt atvažiuoti pas mus į ofisą? A: Kada? B: Nu, kad ir šiandien, kad ir dabar. A: Šiandieną į patį ofisą? B: Jo. Mes randamės (duomenys neskelbtini). A: Nežinau, aš šiuo metu dabar esu ne Vilniuje, esu išvažiavęs, tai...atvažiuosiu, tiktais nebent kokią ketvirtą, penktą. Tai aš nežinau iki kelių jūs dirbate. B: Nu, būtų gerai, kad iki keturių jūs atvyktumėt. A: Gerai, aš jums paskambinsiu. B: Mhmh, tai prieš važiuojant paskambinkit. A: Gerai B: Tai būtų gerai, kad iki keturių kokių. A: Gerai, gerai. B: Aha, gerai, sutariam;

Perklausomas 2017 m. gruodžio 10 d. garso įrašas pavadinimu call_14-59-39_OUT_(duomenys neskelbtini). A: Alio alio. B: Laba diena, V. A: Laba diena. B: Čia skambina „(duomenys neskelbtini)”. Mes praeitą kartą buvome susitikę, kabinete. A: Iš kur? B: Iš „(duomenys neskelbtini)” lošimo įmonės. A: Taip. B: Šita... Čia mums pranešė, kad aštuntą dieną buvai užėjęs į mūsų saloną (duomenys neskelbtini) gatvėj ir ten bandei su svetimu dokumentu praeiti. A: Ta prasme, bandžiau. B: Nu kaip, padavei svetimą dokumentą ir darbuotoja įvedė, ten pamatė, kad... A: Ne ne, tenais taip gavosi, kad aš nesąmoningai su draugu pasikeitėm dokumentais mašinoj ir ten liko jo dokumentai. Aš pateikiau, o po to prisiminiau, kad pasirašęs aš ir pasirodo, kad neleistumėt. B: O tai tu eidamas į saloną užmiršai, kad buvai parašęs prašymą? A. Jo. B: Tai kaip kaip čia taip atsitinka, mes tai norim padėt kažkaip... kad... kad ne, sakykim, kad ne... A: Ne, nu tai aš, aš ten... įraši... vaizdo įrašą ir ruošiuosi ruošiuosi į šitą... į eismo priežiūros tarnybą kreiptis. Nu kaip čia taip yra. Įleido. B: Kaip tai įleido? A: Nu įleido, lošiau. Nu... taip ir įleido. Netvarka. Nu, darbuotojos neatsakingumas kažkoks, nu, bliamba. B: Ne, taigi, darbuo... darbuotoja pati patikrino. A: Taip. B: Pateikėt dokumentą, jinai jum patikrino. Jinai pamatė, kad kad... tą dokumentą, kurį pateikei yra leidžiama. A: Aha. B: Bet jinai... bet tavo tavo nuotraukos visuose mūsų salonuose yra ir visi darbuotojai įspėja, kad tave saugotų nuo lošimo. A: Taip. B: Ir jinai atpažino ir pasakė, kad tavęs... tu ją... tu esi neleidžiamas...prim... priminė, kad esi neleidžiamas... A: O, palaukit, o iš kur pas jus, pas jus mano numeris? B: Taigi tu pats esi palikęs. A: Kam? B: Nu esi palikęs, nes aš jau ne pirmą kart skambinu. A: Aaaaa... Tai aš jau pas jus esu buvęs, jo. B: Jo jo jo, pas mus. A: Nu tai... įvyko vėl tas pats nesusipratimas. Nu ką, rinksiu medžiagą toliau ir kreipsiuos. Nu ką daryt. B: Bet tai čia... tu gi... A: Nes man skambino, man skambino šiandieną mergaitė iš lošimo priežiūros tarnybos, dasiskambint negalėjo, aš išvykęs čia, biški, komandiruotėj prie jūros ir gaunasi taip, kad mes suplanavom kitą ketvirtadienį dar vieną papildomai medžiagą atvežti. B: Už už už už kokią čia dieną? A: Ne nu... kada čia... užvakar man atrodo čia lošiau. B: Tai, kad tavęs ne... tu nelošei, neįleido tavęs. A: Nu kaip nelošiau, turiu medžiagą įrašęs. Kad lošiau ir datos ir laikas yra, viskas yra. Atsukit kameras pasižiūrėkit. Naktį lošiau po to paryčiais nusifilmavau. B: Po to naktį lošei? A: Jo jo. B: Tai reiškia, tave įleido vėliau? A: Aham. B: O, maždaug kelintą tu atėjai? Bet juk pradžioj tave perspėjo, kad kad... A: Gerai. Jus pasakykit, jūs kažką turit pasiūlyti ar ką, nes aš esu užsiėmęs dabar, negaliu kalbėt, su skirtingais žmonėm... B: Tai mes norim išsispręst situaciją, vat, kadangi... A: Jūsų situacija išsispręs tenais. Lošimų priežiūros tarnyboj. Nebent jūs norit, kad neda... nedaeitų medžiagos jokios iki tenais. Nebent jūs suinteresuotas. Ir viskas. Daugiau aš nieko padaryt negaliu... B: Mes mes mes suinteresuoti, kad nedaeitų A: Nu ir grąžinkit tada pinigėlius, kuriuos aš pralošiau ir viskas. Ir pamiršim. Daug neprašau. B: Taip. Tai o kiek tu prašai? A: Nu, aš buvau pas jus ofise, jo? B: Jo. A: Nu tai... praeitą kartą jus piktybiškai nesutikot. B: Nu tai mes negalim, negi iš savo... aš iš savo kišenės ar mergaitė iš savo kišenės... A: Ahhhm... B: Mes gi negalim mokėt pinigų, tu suprask, supranti gi. Tuo labiau, kad kad mūsų buhalteriją lošimų komisija žiūri per padidinamą stiklą, juodų pinigų mes neturim. A: Gerai, aš jums perskambinsiu tada. Atsilaisvinsiu, gerai, jeigu ką? Alio? B: Taip, bet... A: Gerai. Aš perskambinsiu, tada pasikalbėsim. B: Būtų neblogai, būtų geriau dab... ; Pokalbis nutrūksta;

Perklausomas 2018 m. sausio 11 d. garso įrašas pavadinimu call_12-21-12_IN_(duomenys neskelbtini). B: Taip. A: Alio klausau klausau jūsų. Man čia reikėjo laukti jūsų skambučio ar aš čia žadėjau paskambinti? Nebeprisimenu aš. B: Žadėjai paskambinti kitą savaitę. A: Ne ne ne. Kitą savaitę man eiti į lošimo priežiūros tarnybą, reikėjo eit. Į... iškvietė mane papildomai, papildomam paaiškinimui tenais. B: A... A: Dėl video medžiagos. Nu bet tai... nežinau ar eisiu... tai... jeigu mes ieškom kompromiso, ąš galiu ignoruot tą lošimo priežiūros tarnybą, ir pasimiršt viską. Čia jokiais būdai ne šantažas nei kas, tiesiog... neprašau aš kažkokio kosmoso tenai... B: Tai... kokie tavo čia pageidavimai. A: Oooo, norėjau paklausti, o kaip jūs susijęs su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)? B: Su kuo? Su (duomenys neskelbtini), tai jokio jokio ryšio nėra. A: Aaaaa. Supratau. B: Tai, kiek suprantu, tu aštuntą buvai (duomenys neskelbtini)? Lošei. Pas mus tai tave išprašė. A: Jo. (duomenys neskelbtini) lošiau. Jo. B: Nu tai. Tai, na, bet, apskritai, sakykim, kaip kaip suprast tą tokį vat... A: Kokį? B: Nu... pasirašei nelošti, vėl ateini, svetimus dokumentus rodai. A: Nu... aš irgi nesuprantu jūsų tarkim vat nu. Pradžioj mane gąsdinai, kad plei... pale..., kad mane paduosit policijai, po to vėl skambinat, norit susitarti. Nu čia toks pats veiksmas kaip ir pas jus, teisingai? B: Ne, nu tai, kadangi darbuotoja pasakė, kad vėl buvai atėjęs ir pateikei svetimą dokumentą, tai aš ir paskambinau, pasiteiravau. A: Nu, aš aš atvariau ne lošt, aš atvariau patikrinti kaip veikia sistema. Ta jų lošimo priežiūros tarnyba, ar toliau galima praeiti pas jus į klubą ir panašiai. B: Nu tai galima suprast, kad neetatinis tikrintojas esi? A: Nuuu... galima taip suprast. B: Ahamm. Nu ir kokie tavo pageidavimai yra? A: Ta prasme, pageidavimai? B: Nu sakykim... ko tu, ko tu pageidauji. A: Nu aš.... Aš jums jau sakiau. Aš minėjau. Pirmą kartą buvau užėjęs, aš minėjau. Kokie pageidavimai mano. Tiesiog, tą ką pralošiau, norė... norėčiau atgauti ir pasimiršti, ir viskas. B: Kokią ten sumą norėtum iš mūsų? A: A.... nu.... Galėčiau tik susitikęs įvardinti ją. Nes nežinau ką jūs čia rezgate. Čia įrašinėjate

mane, gal dar ką, dar kažką, nežinau. Visko tikėtis galima iš jūsų. B: Nu... kaip pasakius. A: Nu... B: Bet iš tavęs irgi, sakykim, nu... mes tai norim padėt pačiam, kad atsikratyti tuo, mes nerekomenduojam eiti nei pas mus nei kitur. Mes mes nesiūlom, neprašom. Mes kaip tik norim, kad nesilankytum. Bet bet, sakykim... A: Čia suveikė čia suveikė principo reikalas. Jūs mane ten pagąsdinot. Aš, žinokit, eisiu iki galo, aš būtinai dar, jei man lošimo priežiūros tarnyba nepadės, aš eisiu iki teismo. Aš laiko labai daug turiu. Mane labai trikdė ir suveikė, kai mane jūs kabinete pradėjot gąsdinti. Aš viską šitą eiliškumą žinau, jūs nieko man nepadarysit. Todėl aš tiesiai į lošimo priežiūros tarnybą nuvažiavau. Net nesuabejojęs, žinokit. Visą aš sistemą žinau. B: Nu, bet pats reiškiasi... A: Ten yra... tenais yra pažįstamas, va dar mano, mergina buvusi. Taip, kad man ten išvis, padeda, labai lengvai. Netgi ne aš surašiau paaiškinimą, man jinai padėjo surašyt paaiškinimą. B: Nu, taip... čia jau... Bet tavo paseno, neatrodo, kad iš šono tavo elgesys yra keistas? A: O jums neatrodo, iš šono, kad jūsų elgesys yra keistas? Pavyzdžiui gąsdinti, o po to man skambinti ir bandyt susitarti. Policija ten gąsdinat, ten nuovada, pagal apylinkes tenai padavinėsi dokumentą... Nu čia aš ne vaikas, mane... B: Ne tai mums mums net gi ir lošimo komisija pataria, mes paaiškinom situacijas, sako, kreipkitės į policiją. Bet mes mes kol kas nesikreipėm. A: Ne tai jūs kreipkitės, bus medžiaga man tada bus. Prieš ieškinį, ieškiniui. Suprantat šitą. B: Nu tai, labai reikalingas čia bylinėtis. Mes, prieš patį neturim nieko tokio, vat sakykim kaip... A: Klausykite, kuo jūs vardu? B: V.. A: V., klausykite, aš jums pasakiau, aš, V., jums sakau dar kartą, kad mano, nu, pageidavimus jūs žinote. Jeigu jūs norite užtvirtinti pageidavimą mes galime parašyti raštelį ar ten raštą kažkokį tai oficialų, kad aš jums tokių tokių pretenzijų neturiu, dėl tokios tokios dienos, kad žaidžiau pas jus ir panašiai. Viskas. Nu nu, aš nenoriu nieko aptarinėti. Aš nukentėjau, man labai nepatinka, kad pas jus stovi tokie aparatai, kur reikia tūkstančiais kišti ir jis vis tiek nieko neduos. Man tas pikta irgi, žinai. B: Taigi pats puikiai supranti, kad, ar tai loterijose, ar tai lošimuose išlošt neįmanoma. Išlošia vienetai. Amerikoj ten milijonais, šimtais milijonų išlošia, bet tai ten vienetai. A: Čia čia yra saviapgaulė, savipysa ir panašiai. Aš jum dar kartą sakau, kad nuuu... jūs irgi žmones apgaudinėjate, teisingai? B: Nu mes vi... mes ir pareiškėm, kad automatai ten išduoda sakykim 84 procentus... A: Jūs licenciją mokat... B: Mes, mūsų mokesčiai mus per padidinimo stiklą žiūri ir... visą buhalteriją ir... A: Aš tą vakarą pralošiau tūkstantį eurų pas jus. Tūks tan tį. Tą vakarą. B: Nu kiek aš žinau iš iš šitos administratorės, kuri, tai sakė, kad tau ten sekėsi ir tu ten išlošęs buvai. A: Ne ne nebuvau. Tai čia buvo toks laikinas laikinas gal šimtas, du šimtai. Į vieną viską sumečiau ir viskas. Ir viskas baigta. O po to supykau. Paskutinius ten šimtą eurų pasiėmiau ir išėjau. Tai va. B: Mūsų, mūsų, mūsų tai tikslas yra toks, mes nenorim, kad pas mus loštų, sakykim, kurie nu neturi pinigų, kurie kuriem nėra malonumas, kad atsikratytų, kad neloštų. Ir mes taip stengiamės. A: Vidai, klausykit, man, kiekvienas žmogus turi gyvenime ir tikslų ir svajonių, teisingai? B: Bet čia, Viktorai, čia yra kažkokios tavo asmeninės ambicijos ir ir... A: Ne ambicijos... B: Daugiau nieko aš čia nematau. A: Ambicijos? Nu gal liga pas mane čia yra, priklausomybės, aš nežinau. B: Nu tu tu motyvuoji, tu motyvuoji, kad tai yra liga. Vat, tada jau... Prasideda liga... A: Galiu pasakyt, aš tai galiu pripažinti, kad, nu, turiu problemų su lošimu. Neturėjau, po to turėjau, po to neturėjau, nu... Man patinka tas toksai žaidimas. B: Na, bet aš suprantu, gerai, taip yra, nusprendžiau, sakykim aš ligonis, nusprendžiau nelošt, parašiau prašymą. Gerai. Nu einu einu į saloną, manęs neįleidžia. Aha, neįleido, bet toliau prasideda tokie nu, kaip sukčiavimo variantai. Aš pakišiu kitą dokumentą, ten suvaidinsiu, kad ten kažkur tai mes ar susikeitėm teisėm, nu, su kieno... absurdiški kažkur variantai. Nu ar... V. ar tau neatrodo keistai pačiam? Va taip va iš šono pažiūrėjus? A: Man atrodo, o man atrodo labai keistai iš šono dėl jūsų aplaidumo darbuotojų, dabar jūs turite problemų dėl darbuotojų aplaidumo. Teisingai? Aš tarkim taip, su svetimu pasu galiu nueiti paskolą pasiimti, galiu nueiti telefoną pasiimti, juk negaliu, teisingai? Tikrai neduos man. B: Negali duot. Nuuu... aplaidumo iš mūsų darbuotojų pusės... yra. A: Nu. B: Suprantu, jeigu tau, jeigu tau leidžia... A: Reikia pradėt pradžioj nuo savęs, teisingai? Nuo savęs reikia pradėt žiūrėt. Taip, kad aš nežinau mes, Vidai, ieškom kompromiso ar ne? Nes nu, man reikia vėlgi toliau bėgti, daryti, veikti. Ta prasme, veiklos veiklos turiu. B: Nu aš aš... pasitarsiu ir, sakykim, tą ką tu prašai tuos 950, kiek aš supratau iš pradžių... A: Prisimenat, prisimenat tą sumą vis dėlto. B: Nu vat... kiek atsimenu 950 sakei. A: Jo. Atėjau, padovanojau jums ir išėjau. Nu ant elektros... B: Nu, bet dabar iš tos mergaitės išreikalauti... čia bus tik toks toks kelias, iš tos mergaitės iš... A: Čia tik tais, čia tik tais, tiktai iš jos algos. Iš trijų algų galima iš... išsiimti. B: Nu jos jos čia beveik trys trys trys algos. Nu tai va... A: Nu, iš penkių tada. Jūs atiduodat visą sumą, ten iš penkių išskaičiuojat. Ten kiek prisimenu, koks jos vardas? B: Aš dabar neatsimenu. A: J., atrodo, aš neatsimenu. B: Jo. Ju... J. A: Jo. B: Nu pas mus daug salonų, tai aš kiekvienos neatsiminsiu. A: Tai va ir pamiršim tą visą reikalą. Ir darbuotojai pamoka bus. Nes aš, pasirodo, buvau dar vienam kazino, bet ne pas jus. B: Taip. A: Žinokite. (duomenys neskelbtini) buvau tą rytą. Tai vat. B: A...tai tu tada, reiškiasi, tu sakei, kad pas mus, nes čia ir... peržiurėjom įrašus, dar klausinėjau, kad... Tarp kitko tavo tavo visos nuotraukos iš interneto yra pas mus, darbuotojai ir jau turėtų, nu tikrai, turėtų atpažinti. A: Šaunuoliai darbuotojai, pagirtina, tikrai. Nes, ėė... B: Nu, mes stengiamės stengiamės ap... apriboti tavo galimybę lošti. Tu pats parašęs, tai mes jau stengiamės, nu... bet kad..., kad nu tu provokuoji ir tu ten gudrybes tokias darai, nu ku... kitų tokių, sakykim, lošėjų nėra. Tu tik vienas esi toks. A: Ahm. B: Ir gudriai, a, nueisiu, po to...žž... bet... taip žiūrint iš šono, tai gaunasi, aha, nueisiu, jeigu pralošiu, tai ten ten susigrąžinsiu tada. Kadangi kalta darbuotoja, ji mane praleido, nors aš aš ten jai ne savo dokumentą pateikiau. Nu tai... Čia, žinai... Padorumo padorumo vertinimas yra. A: Nu tai... Kaip padorumas? B: Kiekvieno kiekvieno žmogaus. Čia mes pasiskaitėm apie patį. Žinom, kad ir biliardas... ir dalyvavęs... laimėjęs vietas... taip jau... A: Ahm Ahm. B: Tai va tai... Aš tai, sakykim, va taip va, kadangi tikėjaus skambučio, tai... konkrečia ir negaliu atsakyt, bet sakykim, būtų būtų malonu tai, kad tu pas mus nesilankytum ir ir ir ir ir kaip... ir pretenzijų mum nereikštum. A: Nu aš pasakiau nes, jeigu mes ieškom kompromiso, kaip jau ir paminėjau aš jums ir pamiršim visą tą reikalą. O karts nuo karto, o kodėl ir nepatikrint jus. Bus bus bus jau rimtesnė įstaiga, nu. B: Nu, matai... tikrinimas nelegalus, tai žinai... irgi iššaukia, sakykim, kai yra kas... apsimeta policininkais, nu... Paskui... A: Nu ne... B: Nu negerai baigiasi. Negerai baigiasi. A: Policininkais negalima. B: Nu tai... Nežinau, čia vat... vadovybė, šiaip jau, ėėė... kontaktuoja su su teisininkais ir žiūri tavo, ar tavo veiksmuose nėra... nu kaip... neleistinų dalykų, neteisiškų dalykų. A: Ahm. B: Nu, tai vat. Toks... Aš perduosiu tavo pageidavimus. A: Tai gal jūs čia nė prie ko, man tiesiai gal pas tą Jūratę kreiptis? Gal jūs čia nė prie ko. Čia dėl... J. už savo veiksmus turi atsakyt. Ar jūs už Jūratę atsakytumėt? B: Ne... nu tai aš aš už Jūratę... kaip... negi J., sakykim, dabar va, jūs... kad ir kitas, ne jūs, ne pats, o kitas klientas, ateina, aš pralošiau, atiduok man pinigus, nešiu pareiškimą į... šitą... į lošimo komisiją. Nu ir J. tada moka... nu... Tai čia absurdas yra. Aš manau taip. A: Nežinau kaip čia, absurdas ne absurdas, nežinau. Nežinau kokiu tikslu jūs man antrą kartą vakar skambinot. Koks jūsų tikslas tas. B: Ne, tai mano mano tikslas buvo pasidomėt kodėl, kodėl, sakykim, suklas... ne ne savo dokumentu bandoma praeiti. Kokia pagalba dar pačiam reikalinga, kad iš mūsų pusės. A: Ne ne. B: Nu kad jau bandai bandai su svetimu dokumentu, svetimo teises pakišti, nu... Nu tai... Galvojam reikalinga pagalba... A: Aš ten, aš ten dokumentus buvau sumaišiau. Visko ten gali būti... Nu rodžiau dokumentą, po to savo dokumentą ir tarsi gavaus aš ten... Patikrint norėjau sistemą ar aš ten dar vis dar pas jus esu. B: Ne, tai gi, ne tai... kad esi tai čia faktas. Jeigu pats nei savęs neištini tai ir būsi. O... A: Žiūrėkit, man man penktadienį į lošimų priežiūros tarnybon reikia važiuot. Tai aš nežinau, jūs žiūrėkite, galvokite. B: Penktadienį, tai kada, tai rytoj? A: Jo, rytoj. B: Vakar sakei ketvirtadienį. A: Aš nusprendžiau rytoj važiuot. Nes jie man čia iš privačių numerių skambinėja, elektroninį paštą rašinėja. Nes kitą savaitgalį aš išvažiuoju. Nelabai man gausis, vakar viskas pasikeitė. Išvažiuojam visai savaitei. B: Ahm. Nu, tai ką, aš tada turiu... pasitarti... ir... A: Tai pasitarkit, nes aš tada galiu praignoruoti jus. B: Bet žek... A: Aš nekeliu, nekeliu. Nes po to į elektroninį paštą pats parašė laišką. O parašė ėėė te.... tuoj aš jums pasakysiu, kaip tik prie kompiuterio, parašė jie man... Jisai iš privataus numerio, matai, ėėė... iš privataus numerio skambinėja... aš nelabai... linkęs... va, R. G.... Dėl...

dėl... jūsų pateikto skundo. Jūs esate pateikęs pranešimą lošimo priežiūros tarnyboje, antrą dieną

bandau jums prisiskambinti jūsų nurodytu telefono numeriu, kad užbaigti bendrovės patikrinimą.

Privalome gauti jūsų papildomą paaiškinimą. Lauksiu atsakymo elektroniniu paštu arba

susisiekite su mumis telefonu. Šį laišką gavau aš žinot kada? Prieš dvi dienas. 09. Tai vat.

B: Ahm. Nu, gal atidedam iki kitos savaitės. Čia dabar nieko ne ne ne nepavyks.

A: Nu, žiūrėkit kaip jūs norit. Tada žiūrėsim, kalbėsim. Gerai tada. Gero geros dienos. Viso gero. B: Nu, iki (2 t., b. l. 16–19).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas CD su 6 vaizdo įrašais, kurie pateiktas Lošimų priežiūros tarnybai prie V. K. 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimo (2 t., b. l. 25–26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 24 d. rašto Nr. 55 matyti, kad neturi galimybės nustatyti, kokią pinigų sumą laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 18.45 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d. 05.05 val. Bendrovės salone pralošė V. K., pateikęs A. T. asmens dokumentą (2 t., b. l. 60).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. 2018 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl V. K. atvykimo“ matyti, kad 2018 m. sausio 10 d. mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su V. K. ir sutarta, kad 2018 m. sausio 18 d. 14.00 val. jis atvyks į Tarnybą peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų bei pateikti papildomų paaiškinimų dėl jo 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimo. 2018 m. sausio 18 d. pareiškėjas į Tarnybą neatvyko, mobiliuoju telefonu neatsiliepė (1 t., b. l. 109).

Iš Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. DI-66 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninis specialusis patikrinimas sustabdytas iki tol, kol bus informacija apie baudžiamajame procese Nr. 01-1-04148-18 priimtą galutinį sprendimą (1 t., b. l. 51–52).

Iš G. J. paaiškinimo, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, matyti, kad 2018 m. sausio 8 d., apie 22.03 val., į lošimų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvyko asmuo, kuris jai pasirodė panašus į V. K.. Šio asmens nuotraukas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija buvo išplatinusi visiems darbuotojams su perspėjimu, kad V. K. gali bandyti patekti į lošimo salonus su svetimu asmens dokumentu. Atvykęs vyras pateikė jai asmens dokumentą, ji suvedė jame nurodytą asmens kodą į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą ir sistema jai parodė, kad šiam asmeniui leidžiama lošti. Tačiau ji grąžino vyrui pateiktą dokumentą, pasakydama, kad tai ne jo, o svetimas dokumentas. Vyrui išėjus, ji nufotografavo kompiuterio ekrane dar matomą vaizdą su asmens kodu, suvestu iš V. K. pateikto asmens dokumento (1 t., b. l. 97–99).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2018 m. liepos 16 d. buvo apžiūrėta G. J. elektroniniu paštu atsiųsta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas kompiuterio ekranas su asmens kodu, įvestu iš V. K. 2018 m. sausio 8 d. pateikto asmens dokumento. Nuotraukoje užfiksuotas asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad asmeniui su šiuo asmens kodu leidžiama lošti (2 t., b. l. 35–36).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas M. S. (M. S.) vairuotojo pažymėjimas, M. S. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 12–15).

Iš Registro vartotojo tikrinimo veiksmų ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja G. J. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 8 d. 00.00 val. iki 2018 m. sausio 8 d. 24.00 val. Registre atliko 8 tikrinimus pagal fizinio asmens kodą; visiems tikrintiems asmenims buvo leidžiama lošti. 2018 m. sausio 8 d. 22.01 val. G. J. Registre atliko asmens patikrinimą, pagal suvestą asmens kodą asmeniui buvo leidžiama lošti (1 t., b. l. 110–111).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. kovo 29 d. raštu pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 8 d. 22 val. 01 min. 56 sek. Gyventojų registre buvo tikrintas M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47–54).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 37–39).

Dėl svetimo fizinio asmens dokumento panaudojimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šioje dalyje numatytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad padarė nors vieną iš nurodytų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju V. K. kaltinamas du kartus neteisėtai panaudojęs svetimą fizinio asmens dokumentą, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. Teismo vertinimu, abiem atvejais kaltinamojo kaltė padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Pirmiausia apibendrintina kaltinamojo šioje byloje užimta pozicija.

Kaltinamojo pozicija dėl neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento panaudojimo 2017 m. gruodžio 4 d. ((duomenys neskelbtini)) viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuosekli ir nuolat keitėsi. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad turi priklausomybę azartiniams žaidimams, todėl 2017 m. vasarą parašė prašymą Lošimų priežiūros tarnybai, kad jo neįleistų į lošimo namus. Kadangi labai norėjo lošti, 2017 m. gruodžio 4 d. nuėjo į lošimo automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Žinodamas, kad jo neįleis į saloną, atėjęs, pateikė savo draugo M. vairuotojo pažymėjimą (2 t., b. l. 84). Pažymėtina, kad prieš apklausą jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, inkriminuojant jam, jog jis neteisėtai panaudojo tyrimo metu dar nenustatytam asmeniui priklausantį dokumentą. Visgi, kaip vėliau paaiškėjo, kaltinamojo pateiktas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas priklausė ne jo draugui M., o A. T.. Antrą kartą (2018 m. gegužės 7 d.) apklausiamas kaltinamasis nedavė parodymų, motyvuodamas tuo, kad jam reikia pasitarti su advokatu (2 t., b. l. 89). Trečią kartą apklausiamas kaltinamasis paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 4 d., atvykęs į lošimo automatų saloną, iš savo piniginės ištraukė dokumentą ir jį pateikė, tačiau negali nurodyti, pateikė savo ar ne dokumentą, bet tai tikrai ne M. S. dokumentas (2 t., b. l. 94). Ketvirtą kartą apklausiamas kaltinamasis parodė, kad negali nurodyti, ar 2017 m. gruodžio 4 d. lankydamasis lošimo automatų salone pateikė savo ar A. T. dokumentą (2 t., b. l. 99). Tik apklausiamas teisme, po to, kai buvo apklausti visi liudytojai, kaltinamasis pripažino girdėjęs kalbų, jog įmanoma lošti ir asmenims, kuriems neleidžiama lošti, du žmonės nueina su vienu pasu ar išvis be dokumento; norėdamas patekti į lošimo automatų saloną paprašė netoli salono buvusių vaikinų paskolinti asmens dokumentą ir vienas iš vaikinų (byloje nustatyta, kad tai buvo A. T.) davė jam savo vairuotojo pažymėjimą; šį dokumentą padavė salono darbuotojai, kuri jį paėmė, kažką suvedė ir atidavė; išėjo į lauką ir grąžino dokumentą minėtam vaikinui. Taigi kaltinamasis kaltę dėl svetimo – A. T. priklausančio vairuotojo pažymėjimo neteisėto panaudojimo, 2017 m. gruodžio 4 d. patenkant į lošimo automatų saloną, pripažino tik teisme.

Kaltinamojo pozicija dėl neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento panaudojimo 2018 m. sausio 8 d. ((duomenys neskelbtini)) viso baudžiamojo proceso metu taip pat buvo nenuosekli ir nuolat keitėsi. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (kai jam buvo pareikštas įtarimas tik dėl neteisėto svetimo dokumento panaudojimo 2017 m. gruodžio 4 d.) kaltinamasis, kalbėdamas apie 2017 m. gruodžio 4 d. įvykį, nurodė, kad lošimo automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė savo draugo M. vairuotojo pažymėjimą. Neprisiminė, kurią dieną draugas paskolino jam savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau tai įvykio prie „Forum Palace“ pastato Vilniuje. Kai jį įleido, kažkuriuo metu išėjo iš salono ir nuvažiavo atgal iki „Forum Palace“ pastato ir grąžino M. jo vairuotojo pažymėjimą, o pats grįžo į minėtą saloną. Su M. vairuotojo pažymėjimu dar yra bandęs patekti į kazino (duomenys neskelbtini), tačiau ten jo iš karto neįleido, datos neatsimena (2 t., b. l. 84). Kaip minėta, antrą kartą apklausiamas kaltinamasis atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 89). Pažymėtina, kad tuo metu jam buvo įteiktas pranešimas dėl dviejų neteisėto svetimo dokumento panaudojimo atvejų. Trečią kartą apklausiamas kaltinamasis parodė, kad 2018 m. sausio 8 d. važiavo su M. S. dokumentu. Užėjęs į lošimo automatų saloną (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentą ir nuėjo į tualetą. Grįžus, jam darbuotoja pasakė, kad pateikė ne savo dokumentą, nors buvo įsitikinęs, jog pateikė savo dokumentą. Jis susigėdo, paėmė pateiktą dokumentą, atsiprašė ir išvažiavo. Nepamena, kurią dieną, buvo susitikęs su M. „Forum Palace“ stovėjimo aikštelėje, kurioje, sėdėdami mašinoje, apsikeitė dokumentais, o gal pas jį buvo abu dokumentai. Tą patį vakarą, kai pastebėjo, kad turi M. dokumentą, paskambino jam ir grąžino dokumentą (2 t., b. l. 94). Apibendrinant kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad jis pripažino, kad buvo atvejis, kai jis, norėdamas patekti į lošimo automatų saloną, nors žinojo, jog nebus įleistas, pateikė savo draugo M. vairuotojo pažymėjimą. Tiesa, šias aplinkybes pripažino apklausiamas ne dėl 2018 m. sausio 8 d. įvykio ((duomenys neskelbtini)), o dėl 2017 m. gruodžio 4 d. įvykio ((duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, kad kaltinamasis per pirmą apklausą galbūt supainiojo įvykius, jo pirmos apklausos metu išreikšta pozicija patvirtina, jog jis 2018 m. sausio 8 d. sąmoningai pateikė M. S. vairuotojo pažymėjimą lošimo automatų salono (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o ne suklysdamas, kaip teigė trečios apklausos metu. Apklausiamas teisme kaltinamasis laikėsi trečios apklausos metu nurodytos versijos, kad jis, 2018 m. sausio 8 d. norėdamas patekti į saloną (duomenys neskelbtini), netyčia pateikė su savimi turėtą M. S. vairuotojo pažymėjimą. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo versiją, nes ji yra nelogiška, neįtikinama ir prieštarauja kitais objektyviais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms.

Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu nesugebėjo logiškai paaiškinti M. S. vairuotojo pažymėjimo gavimo aplinkybių. Kaltinamasis pirmos apklausos metu nurodė, kad M. S. jam paskolino savo vairuotojo pažymėjimą, trečios apklausos metu – neaišku, kurią dieną, būnant „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir bendraujant su M. S., vairuotojo pažymėjimas neaiškiomis aplinkybėmis (citata iš kaltinamojo parodymų: „[...] mašinoje sėdėdami ar kaip kitaip pasikeitėm dokumentais, net nepamenu ar mes pasikeitėme, ar pas mane buvo abu dokumentai [...]“ atsirado pas jį. Kaltinamasis teisme bandė detaliau apibūdinti 2018 m. sausio 8 d. situaciją, tačiau papildomai nurodytos aplinkybės neįtikino teismo. Priešingai, sudarė pagrindą dar labiau abejoti kaltinamojo versija ir ją atmesti kaip nepasitvirtinusia.

Pasak kaltinamojo, 2018 m. sausio 8 d. bendraujant su M. S. jam spontaniškai kilo mintis palošti, tačiau jis norėjo pateikti savo dokumentą, nes galvojo, kad jam uždrausta lošti tik šešis mėnesius. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašas patvirtina, kad V. K. neleidžiama lošti nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2116 m. liepos 17 d., t. y. 99 metams (1 t., b. l. 64). Nors pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 20 dalį asmens rašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai, visgi teismo neįtikina kaltinamojo versija, kad jis galvojo, jog prašė apriboti jam galimybę lošti tik šešiems mėnesiams ir šis terminas 2018 m. sausio 8 d. jau buvo pasibaigęs. Be abejo, bet kuris asmuo gali supainioti tam tikrus terminus, tačiau supainioti paties nurodytą terminą, kurio trukmė 99 metai (iš esmės tai reiškia, kad iki gyvenimo pabaigos), su terminu, kurio trukmė šeši mėnesiai, yra neįmanoma. Be to, jeigu tikėti kaltinamojo versija, kad jis iš tiesų manė, jog savo galimybę lošti buvo apribojęs tik šešiems mėnesiams ir šis terminas 2018 m. sausio 8 d., jo manymu, buvo jau pasibaigęs, tokiu atveju kaltinamasis po to, kai, jo teigimu, netyčia salono darbuotojai pateikė M. S. vairuotojo pažymėjimą, logiškai mąstai turėjo tiesiog pateikti savo asmens dokumentą ir tokiu būdu įsitikti, ar jau leidžiama jam lošti. Visgi kaltinamasis to nepadarė ir nebegrąžo į minėtą saloną. Atmetus šią kaltinamojo versiją, belieka vienintelė versija, kurios kaltinamasis laikėsi dėl 2017 m. gruodžio 4 d. patekimo į kitą lošimo automatų saloną, t. y. kaltinamasis žinodamas, kad bus neįleistas, kaip apribojęs savo galimybę lošti, sąmoningai pateikė tuo tikslu iš savo draugo M. S. gautą vairuotojo pažymėjimą. Teismo įsitikinimu, paremtu kaltinamojo nelogiškų aplinkybių dėl susitikimo tikslo „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje nurodymu, taip pat pastarojo ir liudytojo M. S. nurodytų aplinkybių daliniu nesutapimu, tikrasis kaltinamojo ir liudytojo M. S. susitikimo tikslas buvo pastarojo vairuotojo pažymėjimo perdavimas kaltinamajam, kad šis galėtų įeiti į lošimo automatų saloną. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. susitikimo su kaltinamuoju metu rodė vienas kitam savo vairuotojo pažymėjimus, norėdami palyginti, ar jie nuotraukose yra panašūs, abu dokumentai liko kaltinamojo rankose (1 t., b. l. 140, 142). Taigi, pasak liudytojo M. S., susitikimas buvo 2017 m. gruodžio mėn., o pagal kaltinamojo parodymus, duotus teisme, susitikimas su M. S. buvo tą pačią dieną, kai jis 2018 m. sausio 8 d. nuvažiavo į lošimo automatų saloną (duomenys neskelbtini) Be to, pasak liudytojo M. S., jie norėjo palyginti pažymėjimuose esančias nuotraukas, o pagal kaltinamojo parodymus, duotus teisme, M. S. turėjo klausimų dėl į pastarojo vairuotojo pažymėjimą įrašytos A kategorijos, t. y. jam buvo neaišku, ar jis gali vairuoti, t. y. apie nuotraukų palyginimą kaltinamasis neužsiminė. Kaltinamojo ir M. S. parodymų tarpusavio prieštaravimas sudaro pagrindą abejoti tiek kaltinamojo, tiek jo draugo M. S. duotais parodymais dėl pastarojo vairuotojo pažymėjimo atsiradimo pas kaltinamąjį aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos G. J., kuriai kaltinamasis 2018 m. sausio 8 d. pateikė M. S. vairuotojo pažymėjimą, duotus parodymus. Iš jų matyti, kad kaltinamasis, atėjęs į saloną, pateikė dokumentą, padėjo pinigus ir iškart paprašė rakto į tualetą. Teismo vertinimu, tokiu elgesiu kaltinamasis specialiai siekė laikinai pasišalinti būtent tuo momentu, kai darbuotoja turėjo tikrinti asmens dokumentą. Tokiu būdu kaltinamasis siekė suklaidinti darbuotoją, tačiau tai jam nepavyko, nes visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lošimo automatų salonų darbuotojai buvo įspėti apie V. K.. Šios liudytojos dėka pavyko nustatyti, kad kaltinamasis minėtą dieną buvo pateikęs būtent M. S. vairuotojo pažymėjimą, nes liudytoja spėjo padaryti kompiuterio ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, jog pagal asmens kodą, įvestą iš kaltinamojo pateikto vairuotojo pažymėjimo, (duomenys neskelbtini) (M. S. asmens kodas) asmeniui leidžiama lošti (2 t., b. l. 35–36).

Be teismo aptartų ir iš dalies kritiškai (išskyrus teisme dėl 2017 m. gruodžio 4 d. įvykio) įvertintų kaltinamojo parodymų dėl jam inkriminuotų dviejų veikų (BK 302 str. 1 d.) padarymo, taip pat liudytojų M. S. ir G. J. parodymų, minėtos rašytinės medžiagos (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašas, ekrano nuotrauka), kaltinamojo kaltę, padarius abi veikas, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. neteisėtai panaudojus svetimus asmens dokumentus, patvirtina liudytojų A. T., J. K. parodymai, kiti byloje surinkti ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. vaizdo įrašai, Fizinio asmens tikrinimo ataskaita nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d. 24.00 val., Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro vartotojo tikrinimo veiksmų ataskaita nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 00.00 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d. 24.00 val., Gyventojų registro duomenų teikimo pagal automatizuotas užklausas vartotojo veiksmų ataskaita nuo 2017 m. gruodžio 4 d. 18.42 val. iki 2017 m. gruodžio 4 d. 18.49 val. ir nuo 2018 m. sausio 8 d. 22.01 val. iki 2018 m. sausio 8 d. 22.02 val., G. J. rašytinis paaiškinimas, M. S. vairuotojo pažymėjimo apžiūros protokolas, Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro vartotojo tikrinimo veiksmų ataskaita nuo 2018 m. sausio 8 d. 00.00 val. iki 2018 m. sausio 8 d. 24.00 val., A. T. vairuotojo pažymėjimo apžiūros protokolas. Šie vaizdo įrašai ir rašytiniai įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad kaltinamajam iš tiesų buvo apribota galimybė lošti, jis 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 8 d. buvo atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose lošimo automatų salonuose ir pateikė ne savo asmens dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys (asmens kodai) salonų darbuotojų buvo tikrinami atitinkamuose registruose ir nustatyta, kad šiems asmenims (A. T. ir M. S.) leidžiama lošti.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis žinodamas, kad Lošimų priežiūros tarnybai yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, todėl su savo asmens dokumentu nebus įleistas į lošimų saloną, 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., ir 2018 m. sausio 8 d., apie 22.00 val., atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorei-kasininkei J. K. ir salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administratorei-kasininkei G. J., pagal į lošimo automatų saloną atvykusių lošėjų pateiktus asmens dokumentus tikrinančioms lošėjų duomenis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, pateikė svetimą A. T. vairuotojo pažymėjimą ir M. S. vairuotojo pažymėjimą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė dvi veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis šias veikas padarė tiesiogine tyčia, kadangi abiem atvejais suvokė, kad be teisėto pagrindo naudojo kito asmens dokumentą, siekdamas patekti į lošimo automatų saloną.

Dėl turto prievartavimo

Pagal 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartą. Ši veika priskirtina prie formalių sudėčių, t. y. nereikalaujama padarinių, todėl laikoma baigta, kai kaltininkas grasindamas pareiškia neteisėtas turtines pretenzijas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nepripažino. Kaltinamasis iš esmės neginčijo faktinių bylos aplinkybių, t. y. kad jis bylai aktualiu laikotarpiu buvo apribojęs savo galimybę lošti, tačiau, neatsispyręs pagundai, su svetimu dokumentu 2017 m. gruodžio 4 d. pateko į lošimo automatų saloną (duomenys neskelbtini), kur lošė ir pralošė 950 Eur, prieš išeidamas iš salono paliko savo telefono numerį darbuotojai, nes buvo supykęs, kad lošė, nors yra apribojęs tokią galimybę, vėliau kelis kartus telefonu ir vieną kartą susitikęs bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, tačiau tų pokalbių metu negrasino ir pinigų nereikalavo, tiesiog buvo įsitikinęs, kad bendrovė jo praloštus pinigus įvertins kaip jam padarytą žalą ir ją atlygins. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo byloje užimtą poziciją, nes joje pačioje jau yra prieštaravimų.

Pirmiausia akcentuotinas kaltinamojo patekimas į saloną 2017 m. gruodžio 4 d. Jau minėta, kad pats kaltinamasis pripažino, jog jo paties prašymu jam buvo apribota galimybė lošti, tačiau jis 2017 m. gruodžio mėn. labai norėjo lošti. Todėl nuvykęs prie lošimo automatų salono, žinodamas, kad su savo dokumentu nebus įleistas, paprašė netoli salono esančių vaikinių paskolinti jam asmens dokumentą, su kuriuo jis galėtų patekti į saloną. Taigi jau kaltinamojo patekimas į saloną buvo neteisėtas ir jis tai puikiai žinojo, apie ką liudija jo kita padaryta veika – neteisėtas svetimo fizinio asmens dokumento panaudojimas. Ši aplinkybė nagrinėjamai bylai (turto prievartavimo dalyje) yra labai svarbi, nes kaltinamasis pateko į lošimo automatų saloną ne dėl darbuotojų aplaidumo, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o darydamas kitą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, kaltinamojo pozicija, kad jis bendraudamas su lošimų bendrovės atsakingu asmeniu tiesiog tikėjosi geranoriško pinigų grąžinimo, būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu jis į lošimo automatų saloną būtų patekęs iš tikrųjų dėl darbuotojų aplaidumo, o ne paties nusikalstamų veiksmų. Taigi kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktas įrašytų telefoninių pokalbių turinio įvertinimas, kaip kaltinamojo teisėtas prašymas grąžinti jam praloštus pinigus, yra iš esmės ydingas, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Nesuprantama, kokiu pagrindu lošimų bendrovė turėtų tenkinti tokį prašymą, esant minėtoms aplinkybėms dėl kaltinamojo patekimo į lošimo automatų saloną. Šiuo atveju priklausomybę azartiniams lošimams turintis asmuo, kurį apsaugoti yra įtvirtintos teisės normos, leidžiančios savo noru įsirašyti į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama lošti, panaudojo šias normas priešingu tikslu. Visų pirma, jas neteisėtai apėjo. Antra, panaudojo jas savo neteisėtam turtiniam reikalavimui pagrįsti. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis buvo sugalvojęs išskirtinai sau naudingą planą, pagal kurį jis su svetimu dokumentu patenka į saloną, lošia, o prasilošimo atveju įgyja pagrindą (juk buvo įleistas, kai jam draudžiama lošti) šantažuoti lošimų bendrovę ir reikalauti grąžinti pinigus, priešingu atveju – kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą. Kaltinamojo atlikti veiksmai puikiai iliustruoja, kad jis buvo gerai pasiruošęs įgyvendinti šį planą. Visų pirma, pradėjo nuo neteisėto patekimo į saloną. Antra, mobiliuoju telefonu filmavo save būnant ir lošiant salone, t. y. rinko įrodymus reikalavimui dėl praloštų pinigų grąžinimo.

Šiame kontekste kritiškai vertintina kaltinamojo versija, kad jis pateko į lošimo automatų saloną tiesiog norėdamas patikrinti, kaip veikia sistema, kurios paskirtis neleisti tokiems kaip jis asmenims lošti. Jeigu tikėti šia kaltinamojo versija, tai jis turėjo išeiti iš lošimo automatų salono iš karto, kai tik jam pavyko į saloną patekti. Jeigu bijojo pagundos pradėti lošti pavykus patekti į saloną, galėjo iš anksto neimti su savimi pinigų. Visgi byloje nustatytos aplinkybės (tarp jų, didelės pinigų sumos su savimi turėjimas, apie 1 500 Eur) rodo, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 4 d. ėjo į saloną ne patikrinti sistemą, o lošti ir be abejo laimėti, o pralaimėjimo atveju šantažuoti lošimų bendrovę dėl pinigų grąžinimo. Kaip minėta, tai rodo kaltinamojo veiksmai mobiliuoju telefonu filmuojant lošimo automatų salono vidų, savo telefono numerio palikimas darbuotojai, kad jos viršininkai susiektų su juo. Kritiškai vertintinas kaltinamojo paaiškinimas, kokiu tikslu jis paliko savo telefono numerį, jo teigimu, pasiaiškinti aplinkybes, kaip jis pateko į saloną. Jis pats puikiai žinojo, kaip pateko į saloną, t. y. neteisėtai panaudojęs svetimą asmens dokumentą. Tokią versiją iškart pateikė ir naktinėje pamainoje dirbusi darbuotoja A. Š. (B.), anksti ryte bendraudama su kaltinamuoju prieš pat šiam paliekant saloną. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje kaltinamasis ketino ne pasiaiškinti jo patekimo į saloną aplinkybes, o toliau ketino įgyvendinti planą atgauti praloštus pinigus. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas daug dėmesio skyrė aplinkybėms, ar kaltinamasis dar anksti ryte minėtai darbuotojai buvo sakęs, kad nori kalbėti su direktoriumi dėl pinigų grąžinimo, kitaip kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. Viena vertus, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi kaltinamajam nėra inkriminuoti veiksmai, kad jis grasindamas reikalavo pinigų ir iš darbuotojos A. Š. (B.). Kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis, palikdamas savo telefono numerį, pasakė pastarajai, kad jam turi būti grąžinti pinigai arba jis kreipsis į tarnybą. Pažymėtina, kad ši liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, kai jau nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nebeliko jokių prielaidų, kad ji yra suinteresuota duoti bendrovei, kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, naudingus parodymus. Kaltinamojo pokalbio su minėta darbuotoja turinys padeda teisiškai įvertinti vėlesnį jo bendravimą su bendrovės atsakingu asmeniui V. P., kuris (bendravimo turinys) jau tiesiogiai susijęs su kaltinamajam inkriminuotais veiksmais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytojus V. P. ir D. V. kaltinamojo gynėjas daug dėmesio skyrė byloje esančių kaltinamojo ir V. P. pokalbių turiniui, vis klausdamas liudytojų, iš ko jie konkrečiai suprato, kad kaltinamasis reikalauja grąžinti jam praloštus 950 Eur. Pažymėtina, kad toks vertinimas visgi yra ne liudytojų, o teismo kompetencija. Minėti liudytojai parodė, kad suprato tai iš susiklosčiusios situacijos ir bendro pokalbių konteksto.

Prieš aptariant minėtų pokalbių įrašus, pasisakytina dėl jų leistinumo. Teismas sutinka, kad V. P., gavęs visą informaciją apie kaltinamojo naktinius veiksmus minėtame lošimo automatų salone, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, turėjo pagrindą įtarti, jog kaltinamasis gali šantažuoti bendrovę, todėl turėjo pagrindą ir įrašyti telefoninį pokalbį su kaltinamuoju. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Pagal VIĮ 13 straipsnio 2 dalį nurodyti draudimai (13 straipsnis) netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Taigi, teismo įsitikinimu, susiklosčiusioje situacijoje, V. P. turint pakankamai informacijos, kad pokalbio su kaltinamuoju metu pastarasis gali daryti teisės pažeidimą, V. P. turėjo pagrindą įrašyti patį pirmą ir vėlesnius telefoninius pokalbius su kaltinamuoju. Dėl asmens informavimo apie garso įrašo darymą (nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nebuvo informuotas apie V. P. daromą garso įrašą) akcentuotina pakankami išplėtota ir nuosekli kasacinio teismo praktika, pagal kurią vien tik neperspėjimas apie daromą įrašą nėra pagrindas konstatuoti, jog įraše užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įrašą buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-788/2017). Prokurorės baigiamojoje kalboje teisingai pastebėta, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo.

Susiklosčiusioje situacijoje, t. y. kaltinamajam pareiškus pretenzijas lošimo automatų salono darbuotojai dėl jo įleidimo į saloną ir praloštų pinigų bei palikus savo kontaktus (vardą ir telefono numerį), lošimų bendrovės atsakingas asmuo – konsultantas V. P., kuris paprastai sprendžia įvairius klausimus su lankytojais, kitą dieną paskambino kaltinamajam siekdamas pasiaiškinti aplinkybes. Teismo vertinimu, tai buvo logiškas žingsnis – susisiekti su asmeniu, kuris turi kažkokių pretenzijų lošimų bendrovei. Kaltinamasis ir jo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis telefoninių pokalbių metu buvo provokuojamas nurodyti reikalavimą dėl pinigų grąžinimo. Šiame kontekste sutiktina su prokurorės baigiamosios kalbos teiginiais, kad minėtų telefoninių pokalbių metu nebuvo atliekami kokie nors kriminalinės žvalgybos veiksmai ar slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, baudžiamasis procesas tuo metu dar nebuvo prasidėjęs, tai buvo privatūs dviejų asmenų pokalbiai. Sutiktina su kaltinamojo gynėjo pastebėjimais, kad liudytojas V. P. pokalbių metu uždavinėjo kaltinamajam menančius klausimus, tokius kaip: „Tai kokios čia jūsų pretenzijos yra. Ten darbuotoja sakė, kad jūs prašėt dviejų dviejų tūkstančių eurų“, „Tai jūs norite, kad mes jums sumokėtume 2000 eurų?“, „Tai jūs taip įvardijate, kad mes pral... mes turime jums grąžinti 950 eurų?“. Tačiau teismas nelaiko tai provokacija, nepaisant to, kad liudytojas įrašinėdamas pokalbius siekė surinkti kaltinamąjį kompromituojančią medžiagą, tačiau tai darė reaguodamas į akivaizdžiai neteisėtas kaltinamojo pretenzijas. Be to, minėtų klausimų pateikimas laikytinas ne provokacija, o siekimu patikslinti, ko konkrečiai kaltinamasis norėjo, palikdamas savo kontaktus. Akivaizdu, kad kaltinamasis taip pat stengėsi būti atsargus ir savo neteisėtą reikalavimą dėl pinigų grąžinimo bandė išreikšti ne tiesiogiai, o kaip įmanoma užmaskuotai, pateikdamas atitinkamas užuominas. Suprantama, kad liudytojas V. P. patikslinančiais klausimais stengėsi išgryninti kaltinamojo konkrečias pretenzijas. Šiame kontekste esminę reikšmę bylai turi pokalbio pradžia, t. y. kieno iniciatyva prasidėjo pokalbis dėl pinigų grąžinimo. Iš 2017-12-05 pokalbio turinio matyti, kad liudytojas V. P., paskambinęs kaltinamajam, tiesiog prisistatė, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi lošimo automatų saloną (duomenys neskelbtini), atskleidė skambučio tikslą, klausdamas kaltinamojo kokios yra pretenzijos. Reikia turėti omenyje, kad tuo metu jau buvo žinomos aplinkybės, kad kaltinamasis, kuris yra apribojęs savo galimybę lošti, naktį vis dėlto lošė minėtame salone, pralošė nenustatytą pinigų sumą ir supykęs visą tai išdėstė tuo metu dirbančiai salono darbuotojai, užsimindamas, jog jam turi būti grąžinti pralošti pinigai. Kaltinamasis į liudytojo V. P. prisistatymą ir klausimą dėl pretenzijų atsakė taip: „Ne ne, jokių pretenzijų aš neturiu. Aš tiesiog... tiesiog nu... draugausim. Tiesiog draugausim ir viskas“. Akivaizdu, kad kaltinamasis pokalbio metu vengė pirmas nurodyti reikalavimą dėl pinigų grąžinimo, apie kurį naktį buvo užsiminęs darbuotojai. Į liudytojo V. P. klausimą, kaip suprasti žodį „draugausim“, kaltinamasis trumpai išdėstė aplinkybes, kad jis yra apribojęs savo galimybę lošti, tačiau kažkokiu būdu atsidūrė minėtame salone ir, svarbiausia, pradėjo naudoti psichinę prievartą, sakydamas, kad po pietų važiuos į Lošimų priežiūros tarnybą aiškintis. Liudytojas V. P. toliau bandė aiškinis, kaip kaltinamasis pateko į saloną, kokį dokumentą pateikė. Kaltinamasis tvirtino, kad pateikė savo dokumentą, akcentavo, jog turi filmuotą medžiagą, kad lošė minėtame salone. Taigi pokalbio metu kaltinamasis pats, visų pirma, siūlo „draugauti“, antra, daro spaudimą nurodydamas, kad kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą ir turi filmuotą medžiagą, patvirtinančią, jog jis lošė, be to, dar pokalbio pradžioje buvo nurodęs, kad pralošė pinigus. Tik po šių kaltinamojo žodžių liudytojas V. P. prašė kaltinamojo patikslinti, kokios yra jo pretenzijos ir užsiminė apie aplinkybę, kad salono darbuotoja minėjo, jog kaltinamasis prašė 2 000 Eur. Į tai kaltinamasis atsakė, kad: „Nu, aš prasilošiau vakar, žinokit. [...] Aš, nežinau, jeigu jūs norite tartis, norėčiau tiesiog atgauti savo pinigus ir palikti visą tai praeityje. Bet taip tai aš nusiteikęs, žinokite, kad piktas esu labai“. Teismo vertinimu, įvertinus 2017 m. gruodžio 4–5 d. atliktų kaltinamojo veiksmų ir 2017 m. gruodžio 5 d. telefoninio pokalbio pradžios kontekstą, akivaizdu, kad kaltinamasis minėtais žodžiais išreiškė neteisėtą turtinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui dėl praloštų pinigų grąžinimo, duodamas suprasti, kad priešingu atveju jis kreipsis į Lošimų priežiūros tarnybą. Ir tik toliau, siekdamas išsiaiškinti dėl reikalaujamos sumos dydžio, liudytojas V. P. paklausė, ar kaltinamasis nori, kad jam būtų sumokėti 2 000 Eur. Kaltinamasis atsakė, kad pralošė ne 2 000 Eur, o 950 Eur. Tada liudytojas V. P. dar kartą patikslino, ar jis teisingai suprato, kad kaltinamasis nori, jog jam būtų grąžinti 950 Eur. Kaltinamasis atsakė, kad teisingai. Liudytojas dar pasitikslino, ar tokiu atveju kaltinamasis nesikreips į Lošimų priežiūros tarnybą. Kaltinamasis atsakė, kad ištrins visą filmuotą medžiagą ir pamirš. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia teismo išvadą, kad 2017 m. gruodžio 5 d. pokalbio metu kaltinamasis neteisėtai reikalavo iš liudytojo V. P. grąžinti jam praloštus 950 Eur, priešingu atveju jis kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą, o patenkinus jo reikalavimą, visą medžiagą ištrins ir niekur nesikreips. Taigi, nepaisant vėlesnių pokalbių su V. P., minėtų aplinkybių pakanka išvadai, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi turto prievartavimo veikos būtinieji požymiai.

Tai, kad kaltinamasis minėtu neteisėtu būdu, grasindamas kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą, siekė atgauti praloštus pinigus, patvirtina jo vėlesnis atvykimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpas susitikti su V. P.. Ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis tikėjosi mainais už jo nesikreipimą į Lošimų priežiūros tarnybą, atgauti praloštus pinigus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis į šią tarnybą kreipėsi tik po to, kai pokalbio su V. P. bendrovės administracijos patalpose metu suprato, jog jo reikalavimas dėl pinigų grąžinimo nebus patenkintas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, supratęs, kad pinigų neatgaus, ir iš V. P. sužinojęs, jog bendrovė ketina kreiptis į policiją, supyko, klausdamas kodėl jis tuomet buvo pakviestas. Šias aplinkybes patvirtino pats kaltinamasis ir liudytojas V. P..

Iš tolesnių kaltinamojo atliktų veiksmų matyti, kad jis iš tikrųjų nuvyko į Lošimų priežiūros tarnybą, kurioje pateikė pareiškimą, jog 2017 m. gruodžio 4–5 d. lošė minėtame salone, prie pareiškimo pridėjo paties mobiliuoju telefonu padarytus vaizdo įrašus, patvirtinančius jo pareiškime nurodomas aplinkybes. Be to, bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad Lošimų priežiūros tarnyba pradėjo specialųjį neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Tarnybos darbuotoja 2018 m. sausio 10 d. telefonu susitaria su kaltinamuoju, kad jis turi atvykti į tarnybą 2018 m. sausio 18 d. pateikti papildomus paaiškinimus.

Nors kaltinamasis daugiau savo iniciatyva nereiškė jokių pretenzijų bendrovei, dar vienas telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo ir liudytojo V. P. įvyko 2018 m. sausio 10 d. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad jis vyko liudytojo V. P. iniciatyva. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau yra nustatyta šioje byloje, kaltinamasis 2018 m. sausio 8 d. buvo bandęs su svetimu asmens dokumentu patekti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lošimo automatų saloną (duomenys neskelbtini), tačiau darbuotoja jo neįleido. Iš 2018 m. sausio 10 d. pokalbio konteksto matyti, kad V. P. su kaltinamuoju norėjo pasikalbėti būtent apie 2018 m. sausio 8 d. įvykį. Kaltinamasis, supainiojęs įvykius, klaidingai suprato, kad jam 2018 m. sausio 8 d. pavyko patekti ir lošti kitame tai pačiai bendrovei priklausančiame salone. Tai matyti iš jo žodžių: „Nu tai.. įvyko vėl tas pats nesusipratimas. Nu ką, rinksiu medžiagą toliau ir kreipsiuos. Nu ką daryt“. Tačiau vėliau suprato, kad apsiriko ir tęsė pokalbį apie 2017 m. gruodžio 4 d. įvykį. Kaltinamasis pasakė: „Nes man skambino, man skambino šiandieną mergaitė iš lošimo priežiūros tarnybos, dasiskambint negalėjo, aš išvykęs čia, biški, komandiruotėj prie jūros ir gaunasi taip, kad mes suplanavom kitą ketvirtadienį dar vieną papildomai medžiagą atvežti“. Vėliau pokalbio metu aiškinamasi, ar kaltinamasis nėra supainiojęs salonų, po ko kaltinamasis sako, kad: „Gerai. Jus pasakykit, jūs kažką turit pasiūlyti ar ką, nes aš esu užsiėmęs dabar, negaliu kalbėti, su skirtingais žmonėm...“. Liudytojui V. P. pasakius, kad jie nori išspręsti situaciją, tačiau nebaigus sakyti kokią situaciją, t. y. ar dėl 2018 m. gruodžio 4 d. įvykio, ar dėl kaltinamojo kito bandymo patekti į jų saloną, kaltinamasis sako, kad: „Jūsų situacija išsispręs tenais. Lošimų priežiūros tarnyboj. Nebent jūs norit, kad neda... nedaeitų medžiagos jokio iki tenais. Nebent jūs suinteresuotas. Ir viskas. Daugiau aš nieko padaryti negaliu...“. Be to, kaltinamasi sako, kad: „Nu ir grąžinkit tada pinigėlius, kuriuos aš pralošiau ir viskas. Ir pamiršim. Daug neprašau. Liudytojui P. paklausus kiek jis prašo, kaltinamasis atsakė, kad: „Nu, aš buvau pas jus ofise, jo?“, „Nu tai... praeitą kartą jūs pikrybiškai nesutikot“. Šis pokalbis pasibaigė tuo, kad kaltinamasis negalėjo toliau kalbėti ir žadėjo vėliau paskambinti.

Iš tiesų kaltinamasis jau kitą dieną (2018 m. sausio 11 d.) pats paskambino liudytojui V. P.. Kaltinamasis pradėjo pokalbį nuo to, kad informavo liudytoją apie tai, jog jam kitą savaitę reikia eiti į Lošimų priežiūros tarnybą papildomiems paaiškinimams. Kaltinamasis sako, kad: „Dėl video medžiagos. Nu bet tai... nežinau ar eisiu... tai... jeigu mes ieškom kompromiso, aš galiu ignoruot tą lošimo priežiūros tarnybą, ir pasimiršt viską. Čia jokiais būdais ne šantažas nei kas, tiesiog.. neprašau aš kažkokio kosmoso tenai...“. Be to, šio pokalbio metu kaltinamasis pasako tokius žodžius: „Nu aš... Aš jums jau sakiau. Aš minėjau. Pirmą kartą buvau užėjęs, aš minėjau. Kokie pageidavimai mano. Tiesiog, tą ką pralošiau, norė.. norėčiau atgauti ir pasimiršti, ir viskas“. Kaltinamasis, išgirdęs, kad bendrovė dar nesikreipė į policiją, kaip buvo nurodyta susitikimo administracijos patalpose metu, pasako: „Vidai, klausykite, aš jums pasakiau, aš, V., jums sakau dar kartą, kad mano, nu, pageidavimus jūs žinote. Jeigu jūs norite užtvirtinti pageidavimą mes galime parašyti raštelį ar ten raštą kažkokį tai oficialų, kad aš jums tokių tokių pretenzijų neturiu, dėl tokio tokios dienos, kad žaidžiau pas jus ir panašiai [...]“.

Minėtų dviejų pokalbių (2018 m. sausio 10 ir 11 d.) turinys atskleidžia, kad kaltinamasis tęsdamas savo veiką nuo 2018 m. sausio 5 d. įvykusio pirmo pokalbio 2018 m. sausio 10 ir 11 d. toliau palaikė savo anksčiau išsakytus neteisėtus reikalavimus dėl pinigų grąžinimo, grasindamas pateikti tyrimą jau atliekančiai Lošimų priežiūros tarnybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepageidaujamą medžiagą dėl kaltinamojo apsilankymo šios bendrovės salonuose, už jo reikalavimo dėl pinigų grąžinimo patenkinimą žadėdamas atsisakyti savo pareiškimo tarnybai.

Bylos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti praloštus pinigus tuo pagrindu, jog jis buvo įleistas į saloną, nes, kaip minėta, jo pateikimas į salono buvo neteisėtas, nulemtas jo paties nusikalstamų veiksmų. Dėl šios priežasties atmestini kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis praloštą sumą laikė kaip jam padarytą žalą. Kaltinamojo psichinės prievartos panaudojimas pasireiškia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepageidautinos informacijos pateikimu Lošimų priežiūros tarnybai, bendrovei įleidus kaltinamąjį, kuriam jo prašymu apribota galimybė lošti. Kaltinamasis pripažino, kad yra patyręs lošėjęs, todėl jis tikrai suprato, kad tokio kaip jis asmens įleidimas į lošimo automatų saloną laikytinas azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimu, už kurį yra numatyta griežta atsakomybė. Kaltinamojo supratimą apie šias pasekmess patvirtina jo ne vieną kartą liudytojui V. P. išreikšti grasinimai dėl kreipimosi į minėtą tarnybą.

Be teismo aptartų ir kritiškai įvertintų kaltinamojo parodymų dėl jam inkriminuotos veikos BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, liudytojo V. P., taip pat 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 10 ir 11 d. telefoninių pokalbių įrašų, kaltinamojo kaltę, padarius minėtą veiką (turto prievartavimą), patvirtina kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti ir aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti rašytiniai įrodymai ir vaizdo įrašai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis, neturėdamas teisėto pagrindo, žinodamas, kad 2017 m. gruodžio 4 d., apie 18.30 val., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų saloną pateko pateikęs svetimą asmens dokumentą, 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. sausio 11 d. vykusių telefoninių pokalbių metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto V. P. atvirai savo naudai reikalavo perduoti 950 Eur už tai, kad 2017 m. gruodžio 4 d. buvo įleistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų saloną ir jame lošė, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepageidautinas. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, neteisėto reikalavimo sumą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal 181 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad vertė kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) trys apysunkiai nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas (teistumai išnykę) (2 t., b. l. 73–74), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 78–80), nedirbantis (2 t., b. l. 76), registruotas Užimtumo tarnyboje (nustatyta iš kaltinamojo žodžių).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. K. už BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant artimus sankcijos minimumui, skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas sutinka su prokurorės siūlymu ir pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis teistas (teistumai išnykę), byloje duomenų, kad V. K. ankstesni teistumai būtų susiję su turto prievartavimu ar neteisėto svetimo fizinio asmens dokumento panaudojimu, nėra. Be to, kaltinamasis po veikų padarymo registravosi Užimtumo tarnyboje (nustatyta iš jo žodžių). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, nesilankyti lošimų organizavimo vietose (BK 75 str. 2 d. 5, 9 p.). Tokia bausmė su minėtais įpareigojimais nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. K., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Prokurorė, prašydama skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.), plačiau šio prašymo nemotyvavo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo padarytomis veikomis realios turtinės žalos nėra padaryta, šioje byloje jokie asmenys nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, veikos yra nesmurtinio pobūdžio, prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės neskiria.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 100) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais (2 t., b. l. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 27, 31, 32, 33), vokai, kuriuose yra CD su garso įrašais (2 t., b. l. 20, 23, 24), vokas, kuriame yra CD su nuotrauka (2 t., b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (2017 m. gruodžio 4 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 8 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nesilankyti lošimų organizavimo vietose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais (2 t., b. l. 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 27, 31, 32, 33), vokus, kuriuose yra CD su garso įrašais (2 t., b. l. 20, 23, 24), voką, kuriame yra CD su nuotrauka (2 t., b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš