Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. I. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra E. dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, dėl to ieškovei tenka slaugyti dukrą ir taip sumažėja gaunamos pajamos. Dėl dukros sveikatos sutrikimų dažnai tenka vykti konsultacijoms pas gydytojus, o tam reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė nuo 2017-09-25 buvo įsidarbinusi UAB sveikatos centre „(duomenys neskelbtini)“, pagal darbo sutartį buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas, ieškovei yra žinoma, jog darbo sutartis nebus tęsiama, todėl kurį laiką pajamų neturės.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė nurodė, jog galėtų teikti ne didesnį nei 150 Eur išlaikymą kas mėnesį, ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad yra įregistravęs individualią įmonę, tačiau jos veikla nuostolinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Atsakovas yra nepilnametės E. I., gimusio 2013 m. liepos 24 d., tėvas, todėl turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CK 3.192 str.).

CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė nuo 2017-09-25 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neterminuotą darbo sutartį, kuria nustatytas 1237 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimas, 3 mėnesių išbandymo terminas, kitų pajamų neturi, nekilnojamojo turo nėra įgijusi, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (VĮ „Regitra“ pažyma, t.1, l. 17). Ieškovė be nepilnametės E. išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą A., gimusią 2008-03-20. Turi 550,26 Eur kreditorinį įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS.

Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinėje. Pagal byloje pateiktą 2017-06-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (t.1, l. 47) jo vidutinis darbo užmokestis 2016 m. birželio – 2017 m. birželio mėnesiais sudarė 806,63 Eur. Atsakovas 2017 m. liepos mėnesį yra įregistravęs individualią įmonę, kurios veikla pagal atsakovą nėra pelninga, atsakovo vardu įregistruotos trys transporto priemonės, įmonės vardu – dvi (VĮ „Regitra“ pažymos t.1, 46, t.2, l. 134). Atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų A. I., gim. 2003-05-15. Pagal atsakovo pateiktas deklaracijas už 2015 m. ir 2016 m. (t.1, l. 94, 99) matyti, kad atsakovas turėjo individualios veiklos pajamų, atitinkamai 282.77 Eur ir 500 Eur.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis jis turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovo paaiškinimu kreditas skirtas paskolų sumokėjimui, nors pagal pateiktą vartojimo kredito sutartį ((t.1, l. 69-70) kreditas suteiktas būsto, kurio atsakovas net neturi, remontui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Nustatytos aplinkybės, jog atsakovas prisiėmė prievolę bankui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kad jis negalėtų teikti didesnio išlaikymo dukrai E., nei teikia šiuo metu.

Lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atsakovas gauna papildomų pajamų, užsiimdamas individualia veikla, taigi, jo pajamos didesnės, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie dukros išlaikymo. Turtinės padėties skirtumai nėra esminiai, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti vienodai.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą dukrai E., nurodė dukros būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 400 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Kritiškai vertintinos kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos laisvalaikiui. Įskaitant išlaidas šokių būreliui, šventėms, gimtadieniams ieškovės paskaičiavimu kas mėnesį dukros laisvalaikiui reikalinga 50 Eur. Teismo vertinimu tokie ketverių metų vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Per nelyg didelėmis teismas pripažįsta ir kasmėnesines 20 Eur išlaidas dukros higienai. Pagal ieškovės pateiktus duomenis ieškovė yra sudariusi draudimo sutartį dukros interesais, pagal šią sutartį mokamos kasmėnesinės 34 Eur įmokos. Teismas šių išlaidų nevertina kaip būtinų, nes šios išlaidos nėra skirtos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Ieškovė nurodo, kad dukra dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, pateikdama medicinos dokumentų išrašą (t.1, l. 11), kuris yra neinformatyvus (pateikiama tik informacija, jog E. dažnai serga kvėpavimo takų susirgimais, nenurodant ligos eigos ir būtino gydymo). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad duomenys apie darbinę veiklą VSDFV bazėje netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė nedirbo dėl dukros E. ligos. Iš ieškovės pateiktos VSDFV informacijos apie valstybinį draudimą nuo 2014-02-01 iki 2017-09-15 (t. 2, l. 9-11) matyti, kad 2017 m. ieškovei ligos išmoka išmokėta už laikotarpius nuo 2017-01-01iki 2017-02-15 bei nuo 2017-02-17 iki 2017-02-23, per 2016 metus ligos išmoka buvo mokėta sekančiais laikotarpiais: 2016-02-18 - 2016-05-06, 2016-08-09 – 2016-09-09, 2016-12-13 – 2016-12-31. Nors ši informacija nepatvirtina, jog ligos pašalpa išmokėta ieškovei dėl dukros E. ligos, tačiau tikėtina ieškovės aiškinimu, jog nurodytais laikotarpiais ieškovė negalėjo dirbti dėl E. susirgimų. Kartu pastebėtina, kad pateikta informacija patvirtina, jog ligos laikotarpis 2017 m. sutrumpėjo, lyginant su 2016 m., kas leidžia daryti išvadą, kad dukros E. gydymui reikalingos išlaidos mažėja, todėl nėra pagrindo spręsti, jog dėl E. sveikatos būklės kasmėnesinės išlaikymo išlaidos žymiai padidėja, nesant duomenų apie dukros specialiuosius poreikius, nepateikus įrodymų apie patiriamas nuolatinio pobūdžio papildomas išlaidas dėl dukros sveikatos būklės. Pažymėtina, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis (CK 3.156 str., CK 3.161 str. 5, 6 d., 3.163 str. 1 d.) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 str. 3 d.), todėl ieškovei, patyrus tokio pobūdžio išlaidas, atsakovui atsiras ir pareiga jas atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių dukros poreikių, įvertinus vaiko amžių (sukako ketveri metai), konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 340 Eur suma per mėnesį. Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo dukros E. išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo atmestinas.

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 3024 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu dukros išlaikymui mokėjo po 116 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodo, jog atsakovo teikiamo išlaikymo nepakako dukros E. būtinųjų poreikių patenkinimui, kadangi būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikėjo ne mažiau nei 400 Eur per mėnesį.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas ir dukros poreikius. nuo 2014-05-30 iki 2017-05-30. Natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių dukros amžių, būtinų vaiko poreikių tenkinimui nebuvo būtina ieškovės nurodyta suma.

Kaip nustatyta VSDFV informacija apie valstybinį draudimą, ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl jos galimybės užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, užtikrinančias dukros tinkamą poreikių užtikrinimą buvo ribotos. Pateiktos atsakovo metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad 2014-2017 m. laikotarpiu atsakovas dirbo, turėjo stabilias pajamas iš darbinės veiklos, gaudamas atitinkamai 10 318,81 (2014 m,), 11 554 Er (2015 m.), 13 527,95 Eur (2016 m.), turėjo pajamų iš individualios veiklos (2014 m. 4833,47 Eur), 2013 m. ir 2016 m. pabaigoje buvo sukaupęs ir santaupų (2013 m., 2016 m. turto deklaracija, (t.2, l. 124, 183). todėl atsakovas pagal turtinę padėtį galėjo teikti didesnį nei 116 Eur išlaikymą.

Vertindamas vaiko poreikius teismas jau pasisakė, kad turi būti tenkinami tik būtiniausi poreikiai. Nepateikus jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma būtų neproporcinga tuo metu buvusiems dukros poreikiams. Įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius pagal amžių, įsiskolinimo dydis mažintinas, skaičiuojant, jog vaiko poreikiams per mėnesį pakako 300 Eur, tokiu būdu iš atsakovo priteistina 1124 Eur (3X12X34-100 (2015-12-23 įmoka) įsiskolinimo. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas (LR CPK 178 str.).

Bylą išnagrinėjus iš esmės, taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis valstybei (170x12x3%x75% + 1124x3%x75% (CPK 96 str. 1 d.)), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (LR CPK 93 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisinę pagalbą sumokėjo 1500 Eur (pinigų priėmimo kvitas Nr. 828182, 2017-10-13 mokėjimo nurodymas), šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tačiau teismas šias išlaidas mažina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, šalys sudarė taikos sutartį, ieškovei priteistina 1000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pagal atsakovo pateiktus duomenis atsakovas turėjo 850 Eur bylinėjimosi išlaidų (pinigų priėmimo kvitas Nr. 814598, 2017-10-25 ir 2017-11-27 kvitai (numeriai neįskaitomi)). Iš dalies tenkinus ieškinį, atsakovas taip pat turi teisę į turėtų išlaidų dalinį atlyginimą. Ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas, teismo vertinimu, atsakovui atlygintina 250 Eur išlaidų. Siekiant išvengti dvigubų mokėjimų, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovo sumažinta iki 750 Eur Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. I. dukrai E. I., gim. 2013 m. liepos 24 d., periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki dukros pilnametystės.

Paskirti L. K. nepilnametei E. I., gim. 2013 m. liepos 24 d., išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš A. I. 1124 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidų L. K.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir išlaikymo išieškojimą pagal 2017 m. birželio 2 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartį iš A. I. E. I. nutraukti.

Priteisti iš A. I. 71 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.