- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- A-428-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01237-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė, atstovaujama Telšių apskrities VPK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė). Atvykus į Areštinę, būdavo atliekama krata, kurios metu tekdavo prieš kameras nusirenginėti, tuo buvo pažeistas jo privatumas. Prieš atliekant kratą, tekdavo daugiau nei 1–2 val. būti lauke ir laukti, kol bus atliekami kokie nors veiksmai, nesvarbu, lyja ar sninga. Po kratos pareiškėjas būdavo patalpintas į kameras, kurios buvo mažos ir apstatytos baldais bei sanitariniais mazgais, buvo mažai vietos. Sanitariniai mazgai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo sėdimo klozeto, tiesiog skylė žemėje. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, o kameros nebuvo tinkamai ventiliuojamos. Areštinės dušai taip pat neatitiko higienos normos reikalavimų, t. y. dušų kabinose nebuvo kiliminių dangų, ant kurių būtų galima maudytis, o atsistojus ant slidžių šaltų grindų galima susirgti. Prieš einant į dušą, tekdavo nusirenginėti matant prižiūrėtojui, o tai žemino žmogaus orumą. Be to, į dušą būdavo sunku patekti, tekdavo tiesiog maldauti, kad nuvestų. Taip pat tekdavo prašyti, kad išleistų pasivaikščioti į lauką. Kamerose nebuvo įrengta iškvietimo mygtukų, tekdavo belsti į duris ir laukti, kol prieis prižiūrėtojas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą.