Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. spalio 2 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Petraitytei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. M. 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 17 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 103, vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, ARFM-0358, nustatytas 3,45 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad viskas buvo rugpjūčio 16 d. apie 17 val. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko butelį, išgėrė pusę butelio ir nuvažiavo už namo, į pavėsį, paskui atvyko policija. Teigė, kad gėrė brendį, 0,5 l, automobilyje. Nuvažiavęs į pavėsį išgėrė kas liko ir užsnūdo. Pripažįsta nustatytą neblaivumo laipsnį. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Teisę vairuoti turi apie 30 metų. Yra baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Nurodė, kad įvykio dieną vairavo „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso jam. Automobilio vertė – 400 Eur. VšĮ „Emprekis“ 881 Eur nurodyta, bet mano, kad turėtų būti mažesnė. Nurodė, kad yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Užsidirba padėdamas draugams, šeimai. Pajamos apie 300 - 400 Eur per mėnesį. Turto, skolų, išlaikytinių neturi, gyvena vienas. Parodė, kad Š. D. yra sesers vyras. Šį asmenį pasirinko todėl, jog sesuo negalėjo dalyvauti teisme. Nurodė, kad su Š. D. santykiai geri, bendrauja, dažnai žvejoti važiuoja. Susiskambina tris kartus per savaite, jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis pats (duomenys neskelbtini) gyvena. Š. D. negeria, gali daryti teigiamą įtaką, teigė, kad daugiau bendraus su laiduotoju. Jam apie viską pasakė kitą dieną po įvykio, neigiamai vertino jo poelgį. Teigė, kad savo veiklą vertina blogai, daugiau taip nedarys. Teigė, kad negėrė 10 metų, o dabar kažkas susisuko.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas Š. D. nurodė, kad palaiko savo pateiktą prašymą dėl laidavimo. Nori, kad žmogus padarytų išvadas ir daugiau nedarytų nesąmonių. Nori, kad pasikeistų jo požiūris. Tai jo inciatyva, nori padėti žmogui. Jis yra žmonos brolis, dažnai atvažiuoja, bendrauja. Buvo laikas, kai visi kartu gyveno. Jį pažįsta beveik visą gyvenimą, daugiau nei 35 m. Teigė, kad stengsis prižiūrėti, kad daugiau nedarytų nesąmonių. Bandys su žmona jį kontroliuoti, kalbėsis, įtakos jo elgesį teigiamai. Su žmona jį išbarė, kad taip pasielgė. Kalbėjo, kad norint išgerti – gali gerti namuose, ne mašinoje. Po pokalbio sakė, kad viską suprato ir pažadėjo taip nesielgti. Nurodė, kad apie viską papasakojo kitą dieną, atvažiavo ir papasakojo, kad pagavo girtą važiuojant. Teigė, kad jis neturi problemų su alkoholio vartojimu. Retokai išgeria. Mano, jog yra autoritetas, kai ką nors pasako, jo klauso. Šiuo metu gyvena 4 km atstumu. Jis dažnai pas juos atvažiuoja, pasikviečia į svečius pavalgyti ir pan. Teigė, kad yra neteistas, administracine tvarka baustas, už greičio viršijimą, visos baudos sumokėtos. Dirba (duomenys neskelbtini), konsultantas - padavėjas, į rankas gaunu iki 900 Eur, pagal valandas. Jo šeimą sudaro jis, žmona, pilnametė dukra. Nurodė, kad žmona gauna 700 Eur, o dukra mokinasi ir dirba puse etato. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jeigu būtų taikomas užstatas, sutiktų laiduoti, galėtų sumokėti 500 Eur. Nurodė, kad padės kaltinamajam susitvarkyti dokumentus dėl deklaruotos gyvenamosios vietos tam, kad galėtų dirbti.

Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. buvo pas savo uošvienę, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad būdamas kambaryje išgirdo lauke triukšmą, garsų automobilio variklio garsą. Nuėjęs prie lango pastebėjo, kad kieme adresu (duomenys neskelbtini), šalia esančio pastato Nr. 103, Kaune, stovi raudonos spalvos automobilis „Audi“, valstybinių numerių neatsimena, automobilis buvo užkurtas, vėliau po kelių sekundžių vairuotojas automobilio variklį užgesino. Jam stebint toliau po kurio laiko raudonos spalvos „Audi“ automobilio vairuotojas vėl užsikūrė automobilį ir pavažiavo į priekį apie 10 metrų, tada sustojo, užgesino automobilio variklį, atsidarė kairės pusės priekines vairuotojo pusės dureles ir vyriškis iškrito iš automobilio ant žemės. Tuo metu jis iškart išėjo į lauką ir priėjo prie automobilio vairuotojo. Kaip automobilio vairuotojas atrodė negali pasakyti, neatsimena. Priėjęs prie vyriškio paklausė „kas atsitiko?“, vyriškis atsakė, kad yra biški išgėręs ir liepė nekviesti policijos pareigūnų. Automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo, vyriškis tik buvo tas vienas. Daugiau nieko jam nesakė, tik pasitraukė, iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų stebėjo vyriškį, jis dar kartą įlipo į automobilį vėl užsikūrė automobilį, tačiau jau nevažiavo ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Matė, kaip automobilio vairuotojas vairavo savo transporto priemonę galimai neblaivus. Pateikė ir ant pastato esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose viskas matosi, kaip automobilio vairuotojas atvažiuoja į daugiabučio namo kiemą (1 t., b. l. 29-32).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. M.. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0358, sertifikato patikros Nr. 2360106, pirmu tikrinimu 17.34 val. vairuotojui nustatytas 3,45 prom neblaivumas, 17.51 val. antru tikrinimu nustatytas 3,45 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 1-4).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai pateikti pranešėjo. Apžiūrimi keturi vaizdo įrašai, gauti iš pranešėjo D. L.. Vaizdo įraše pavadinimu „1000011153“ matyti užrašas su data „2025-08-16 17:18 val.“. Įraše matyti, kad 2025 m rugpjūčio 16 d. 17.18.14 val., iš kairės pusės į daugiabučių namo aikštelę įvažiuoja automobilis, raudonos spalvos, matosi automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas daro manevrą į kairę pusę ir su automobilio priekiu įvažiuoja į parkavimo vietą, tačiau su automobilio priekiniais ratais užvažiuoja ant žalios vejos. Sustoja ir užgesina automobilio variklį. Vaizdo įraše pavadinimu „1000011156“ matyti, kad automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi už parkavimo vietos, kurio automobilio priekiniai ratai yra ant žalios vejos. Vaizdo įrašo matyti, kad automobilio vairuotojas vėl užkuria automobilio variklį, šviečia galiniai žibintai, taip pat matosi, kad įsijungia galiniai valytuvai, kurie pradeda valyti galinį langą. Įrašo laiku 17.25.19 val. automobilis, pajuda iš vietos ir pradeda važiuoti į priekį už parkavimo vietos ant žalios vejos. Automobilio vairuotojas pavažiavęs kelis metrus į priekį sustoja ant žalios vejos ir užgesina automobilio variklį. Vaizdo įraše pavadinimu „1000011151“ matyti, kad automobilis stovi už parkavimo vietos, kurio automobilio priekiniai ir galiniai ratai yra ant žalios vejos. Šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių matosi, kad ant žemės guli žmogus, automobilio kairės pusės priekinės durelės atidarytos. 17.33 val., prieina prie gulinčio ant žemės vyriškio pranešėjas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas - D. L.. Matosi, kad D. L. kalbina vyriškį, prie jo pasilenkia. Gulintis vyriškis matosi, kad bando atsistoti, tačiau jam sunkia sekasi. Vaizdo įraše pavadinimu „1000011152“ matyti, kad automobilis, stovi už parkavimo vietos, kurio automobilio priekiniai ir galiniai ratai yra ant žalios vejos. Šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių matosi, kad ant žemės guli žmogus, automobilio kairės pusės priekinės durelės atidarytos. Matosi, kad D. L. pabendravęs su gulinčiu vyriškiu nuo jo nueina, vyriškį palieka gulėti ant žemės (1 t., b. l. 39-41).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 103 Kaune. Įvykio vieta fiksuoja vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 13-26).

Iš neblaivumo nustatymo akto (alkoholio kiekio matuoklio Nr. ARFM-0358 parodymais) nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. S. M. nustatytas 3,45 promilių, girtumo laipsnis. Antru tikrinimu su tuo pačiu alkotesteriu 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.51 val., nustatytas 3,45 promilių, girtumo laipsnis. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (1 t., b. l. 44-47).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonė automobilis „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. M. (1 t., b. l. 50-51).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM, įvertinus specifikacijas - 881 Eur (1 t., b. l. 52).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nustatytų aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.35 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į kiemą atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kieme ant žalios vejos rastas stovintis automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už vairo sėdėjo S. M.. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis nurodė, kad prieš 30 min. vartojo brendį. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. nustatytas 3,45 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.51 val., buvo nustatytas 3,45 prom. neblaivumas. Pradžioje S. M. neigė vairavęs neblaivus. Vėliau teigė, kad vairavo išgėręs, nes reikėjo nuvažiuoti paimti draugę ir nuvežti į gydymo įstaigą. Prie pareigūnų priėjo pranešėjas ir įvykio liudytojas D. L.. Jis paaiškino ir parodė vaizdo įrašą, kaip Audi vairuotojas atvažiuoja, užvažiuoja ant žalios vejos ir po to išlipdamas iš vairuotojo pusės iškrenta iš automobilio. Tada prieina pranešėjas prie vairuotojo. Pranešėjas paaiškino, kad jam priėjus prie „Audi“, vairuotojas buvo visiškai neblaivus ir jam vairuotojas pasakė, kad yra išgėręs. Kaip teigė liudytojas, vairuotojas nebuvo dingęs jam iš akiračio (1 t., b. l. 53-54).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis S. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju S. M. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir juo sutiko, matyti, kad pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 3,45 promilių neblaivumas, antru toks pats – 3,45 promilių neblaivumas, jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija negalėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negalėjo. S. M. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 28 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną nusipirko butelį brendžio, 0,5 l talpos, išgėrė pusę butelio, tačiau pasidarė šilta ir nuvažiavo už namo, į pavėsį, kur išgėrė likusį alkoholį. Nurodė, jog vairavo neblaivus, tačiau teigė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis S. M.. Aptarti kaltinamojo parodymai atitinka liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2025 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini), šalia esančio pastato Nr. 103., Kaune, stovėjo raudonos spalvos automobilis „Audi“. Jam stebint po kurio laiko raudonos spalvos „Audi“ automobilio vairuotojas užsikūrė automobilį ir pavažiavo į priekį apie 10 metrų, tada sustojo, užgesino automobilio variklį, atsidarė kairės pusės priekines vairuotojo pusės dureles ir vyriškis iškrito iš automobilio ant žemės. Jis priėjęs prie vyriškio paklausiau „kas atsitiko?“, vyriškis atsakė, kad yra biški išgėręs ir liepė nekviesti policijos pareigūnų. Matė, kaip automobilio vairuotojas vairavo savo transporto priemonę. Pateikė ir ant pastato esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 t., b. l. 47-50). Taip pat atitinka tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodytas aplinkybes iš kurių nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.35 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į kiemą atvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kieme ant žalios vejos rastas stovintis automobilis „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už vairo sėdėjo S. M.. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. nustatytas 3,45 prom. neblaivumas. Antru tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 16 d. 17.51 val., buvo nustatytas 3,45 prom. neblaivumas. D. L. paaiškino ir parodė vaizdo įrašą, kaip „Audi“ vairuotojas atvažiuoja, užvažiuoja ant žalios vejos ir po to išlipdamas iš vairuotojo pusės iškrenta iš automobilio. Tada prieina pranešėjas prie vairuotojo. Pranešėjas paaiškino, kad jam priėjus prie „Audi“, vairuotojas buvo visiškai neblaivus ir jam vairuotojas pasakė, kad yra išgėręs. Kaip teigė liudytojas, vairuotojas nebuvo dingęs jam iš akiračio (1 t., b. l. 53,54). Kaltinamojo parodymus ir jo vairavimo faktą taip pat patvirtina vaizdo stebėjimo kamerų įrašai pateikti pranešėjo, kurie aprašyti 2025 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, S. M. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad S. M. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers vyro Š. D. atsakomybėn. Š. D. pateikė prašymą atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, S. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas (teistumas išnykęs), civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė žala ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Nors kaltinamasis ankščiau teistas (paskutinį prieš devyniolika metų), tačiau daugiau nebuvo įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei žmonos brolio, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, Š. D. nurodė, kad kaltinamasis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą, teigė, kad alkoholį vartoja kartą per mėnesį, retai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad Š. D. yra jo sesers vyras, su ja santykiai geri, daug bendrauja, leidžia laiką kartu, žvejoja, dažnai lankosi svečiuose, bendrauja telefonu. Teigė, kad Tiek Š. D., tiek jo sesuo pyko dėl tokio poelgio. Nurodė, kad Š. D. tokį kaltinamojo elgesį vertina neigiamai, gali jam daryti įtaką.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, teistumas išnykęs, (b. l. 62-64), administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų(b. l. 66-81), nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamas gauna iš pavienių darbų padėdamas šeimai bei draugams. Įvertinus, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs), spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis S. M. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Š. D. nurodė, kad kalbėjosi su kaltinamuoju, kaltinamasis teigė, kad blogai pasielgė ir, kad daugiau tokių dalykų niekada nebus. Nurodė, kad kaltinamasis neturi priklausomybės alkoholiui, negeria dažnai. Su kaltinamuoju S. M. sutaria gerai, daug bendrauja, kalbasi, po įvykio taip šnekėjosi, teigė, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pasekmės, nurodė, kad daugiau tokių dalykų nedarys. Mano, kad jis gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, nes yra jam autoritetas, kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę, jo klausosi. Jos bendravimas su S. M. geras, pažįstami daugiau nei 35 metus. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas Š. D., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Š. D. neteistas, administracine tvarka baustas tik tris kartus, du kartus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, vieną kartą dėl administracinių nusižengimų, susijusių su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, paskirtos nuobaudos yra sumokėtos. Galimas laiduotojas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu -pardavėju, darbuotojo charakteristikoje nurodyta, kad jis yra kruopštus, pareigingas darbuotojas, gautas užduotis atlieka atsakingai. Tiek Š. D., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad Š. D. jį gali įtakoti elgtis gerai ir daugiau nenusikalstai. Galimas laiduotojas taip pat nurodė, kad mano, jog jis kaltinamąjį gali įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad Š. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant kaltinamojo ir Š. D. prašymui perduoti kaltinamąjį S. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas (teistumas išnykęs, per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, S. M. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog transporto priemonė buvo vairuota mieste, tai, kad kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų 6 mėnesių metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu Š. D. nurodė, kad sutiktų laiduoti už kaltinamąjį ir tokiu atveju, jei teismas paskirtų 500 Eur užstatą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį bei į tai, kad asmuo buvo daug baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, užstatas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas ne tik siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bet ir užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam laidavimas skirtinas su užstatu, nustatant jo dydį – 500 Eur, tuo bus užtikrintas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų tikslų įgyvendinimas šioje baudžiamojoje byloje.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis S. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,45 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi S. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas (teistumas išnykęs), per paskutinius penkis metus daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, šiuo atveju savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, transporto priemonę vairavo mieste, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį S. M. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 20 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. M. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Audi“, todėl transporto priemonė – automobilis „Audi“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas AB „Regitra“ kaip S. M. nuosavybė (1 t., b. l. 5-51). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam S. M. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 105-107), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-103) ir dokumentų paėmimas (b. l. 109-111), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokurorės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu taikytas automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dviem užvedimo raktais, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) S. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“; 3) S. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina S. M. 4) Kompaktinis diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje buvo gauta 2025 m. rugsėjo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-37203, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 220,83 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš S. M. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant Š. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją Š. D. per 14 (keturiolika) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942349, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei baudžiamosios bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu S. M., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie tai pranešti AB „Regitra“,

- konfiskuoti transporto priemonę „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dviem užvedimo raktais, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dviem užvedimo raktais, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- S. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“;

- S. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. M.;

- Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.