Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. ieškovas S. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1.1 FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2018 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00015-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras K. G.

1.2 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda; BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) parapijos buhalterinės apskaitos tvarkymo) 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda; paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) bauda; S. F. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis dėl S. F. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl abiejų nusikalstamų veikų) ir jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kita Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. išteisinamasis nuosprendis paliktas nepakeistas.

1.3 Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00015-18 buvo atliekamas tendencingai, selektyviai renkant ir vertinant įrodymus. Be to, prokuratūra, peržengdama kompetencijos ribas, taikė ir aiškino bažnyčios vidaus dokumentus, ėmėsi tirti ir (ar) inicijavo tyrimą aplinkybių, kurios yra išskirtinai bažnyčios vidaus reikalas; nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir LRK) įtvirtinto valstybės ir bažnyčios atskirumo principo; nesirėmė Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto SUTARTIMI dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų, jos 10 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai.

1.4 Ikiteisminio tyrimo metu atlikta liudytojų apklausa buvo tendencinga, kadangi stengtasi nefiksuoti kaltinimui nepalankių aplinkybių: apklausiant liudytojus M. K., V. M., L. K. užfiksuotas iš esmės tik pinigų skolinimo faktas. Teismo posėdžio metu M. K. detaliau nurodė aplinkybes, patvirtino su šeima palaikantis gerus santykius su ieškovu, kad skolinantis pinigus buvo sutarta, kad tokią pačią sumą ir grąžins; didesnė grąžinimo suma numatyta tik tam, kad apsidrausti nuo nenumatytų atvejų. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas, kurį pažįsta nuo Sąjūdžio laikų, jam pinigus skolino iš viso be palūkanų, ir tik jo paties iniciatyva jos buvo numatytos. L. K. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog pinigų gavimą traktuoja kaip pagalbą. Iš esmės visų asmenų, kuriems ieškovas skolino pinigines lėšas, apklausų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo fiksuojama aplinkybė, kad juos su ieškovu sieja ilgą laiką trunkanti asmeninė pažintis, taip bandant ignoruoti ir aplinkybę, jog piniginės lėšos nebuvo skolinamos sistemingai, nebuvo skolinama atsitiktiniams asmenims, taipogi nebuvo viešų pasiūlymų skolintis pinigines lėšas.

1.5 Ikiteisminio tyrimo įstaigos 2019 m. sausio 14 d. gautame Lietuvos banko atsakyme (Nr.(21-24E-2002)-12-247) nurodoma, kad, Lietuvos banko nuomone, įprastu atveju pavieniai paskolų kitiems fiziniams asmenis teikimo atvejai neturėtų būti laikomi verslu; pabrėžiama, jog vienas iš esminių tokio verslo požymių būtų viešas paslaugų siūlymas.

1.6 Tendencingos liudytojų apklausos nefiksuojat visų, su pinigų skolinimu susijusių, aplinkybių (neužduodant tam tikrų klausimų), bei Lietuvos banko pozicijos nepaisymas, vertintinas kaip bandymas dirbtinai sudaryti sąlygas ieškovo patraukimui atsakomybėn pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

1.7 Ikiteisminio tyrimo metu atlikta liudytojo – (duomenys neskelbtini) L. V., apklausa vertintina kaip tendencinga, selektyvi, nesiekiant užfiksuoti esminių, tyrimui svarbių aplinkybių apie Bažnyčios ir Valstybės santykius. Duodamas parodymus teisme L. V. išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su Bažnyčios turto tvarkymu.