Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas S. F. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2018 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu S. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus ūkininko S. F. ūkio apskaitos tvarkymo) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda; BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus (duomenys neskelbtini) parapijos buhalterinės apskaitos tvarkymo) 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda; paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (3 012,80 Eur) bauda; S. F. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis dėl S. F. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl abiejų nusikalstamų veikų) ir jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; kita Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. išteisinamasis nuosprendis paliktas nepakeistas.

3. Tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai, selektyviai renkant ir vertinant įrodymus. Be to, prokuratūra, peržengdama kompetencijos ribas, taikė ir aiškino Bažnyčios vidaus dokumentus, ėmėsi tirti ir (ar) inicijavo tyrimą aplinkybių, kurios yra išskirtinai Bažnyčios vidaus reikalas; nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto valstybės ir Bažnyčios atskirumo principo; nesirėmė Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, jos 10 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia, kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai.

4. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta liudytojų apklausa buvo tendencinga, kadangi stengtasi nefiksuoti kaltinimui nepalankių aplinkybių: apklausiant liudytojus M. K., V. M., L. K. užfiksuotas iš esmės tik pinigų skolinimo faktas. Ikiteisminio tyrimo įstaigos 2019 m. sausio 14 d. gautame Lietuvos banko atsakyme (Nr.(21-24E-2002)-12-247) taip pat buvo nurodoma, kad, Lietuvos banko nuomone, įprastu atveju pavieniai paskolų kitiems fiziniams asmenis teikimo atvejai neturėtų būti laikomi verslu, buvo pabrėžiama, jog vienas iš esminių tokio verslo požymių būtų viešas paslaugų siūlymas. Todėl darė išvadą, kad tendencingos liudytojų apklausos nefiksuojat visų su pinigų skolinimu susijusių aplinkybių (neužduodant tam tikrų klausimų), bei Lietuvos banko pozicijos nepaisymas, vertintinas kaip bandymas dirbtinai sudaryti sąlygas ieškovo patraukimui atsakomybėn pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

5. Akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta liudytojo – (duomenys neskelbtini) vyskupo L. V., apklausa vertintina kaip tendencinga, selektyvi, nesiekiant užfiksuoti esminių, tyrimui svarbių aplinkybių apie Bažnyčios ir valstybės santykius.

6. Akcentavo ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d., t. y. dar nepradėjus bylos nagrinėti teisme, prokuroras K. Greiciūnas viešai išsakė savo požiūrį į kaltinamąjį, kaip galimai neatitinkantį jo profesijos asmenims keliamiems reikalavimams. Prokuroras, nepaisydamas (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos rašte išdėstytos pozicijos, kategoriškai pareiškė, kad apskaita vedama aplaidžiai; kad S. F. nevedė jokios buhalterinės apskaitos kaip ūkininkas, nors tuo metu privalėjo žinoti, jog ūkininko S. F. pajamų ir išlaidų žurnalas pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prijungtas prie tyrimo medžiagos. Prokuroro žiniasklaidai pagarsinta informacija buvo daug kartų cituota įvairiuose žiniasklaidos šaltiniuose taip formuojant neigiamą nuomonę apie ieškovą. Aplinkybė, kad prokuroro pranešimas žiniasklaidai buvo daromas tarnybinėse patalpose, stovint stendo su prokuratūros ženklu ir užrašu Lietuvos Respublikos Prokuratūra fone, kartu su kategorišku tonu apie neva neginčytinai užfiksuotas nusikalstamas veikas, papildomai formavo neigiamą nuomonę apie ieškovą.