Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-11 · Administracinė byla Nr. eI2-1842-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
eI2-1842-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06526-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Atsakovas
Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Marius Rindinas
Administracinė byla Nr. eI2-1842-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06526-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 35; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Mariui Rindinui,atsakovės atstovėms Inesai Baciuškienei, Dianai Dirgėlienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Amber Gaming“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-10-27 įsakymą Nr.DIE-704 „Dėl atsisakymo patvirtinti UAB „Amber Gaming“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus“ bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pažymi, kad pareiškėja UAB „Amber Gaming“ nuo 2021 m. vykdanti azartinių lošimų veiklą. Pareiškėja turi Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka išduotas licencijas organizuoti totalizatorių, lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Kiek tai susiję su nuotoliniais lošimais, Priežiūros tarnyba yra patvirtinusi Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą, kurį pareiškėja taiko savo veikloje. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji, susipažinusi su kitų ūkio subjektų, veikiančių toje pačioje paslaugų srityje (pvz., UAB „Top Sport“; Lošimų strateginė grupė, UAB; UAB „Tete-a-tete“ kazino; Uždaroji akcinė bendrovė „Unigames“) naudojamais nuotolinio lošimo reglamentais, kuriuos yra patvirtinusi Priežiūros tarnyba, nustatė, jog iš esmės visos bendrovės minėtuose dokumentuose yra įtraukusios (nurodžiusios) sąlygas, leidžiančias bendrovėms vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokio nutraukimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas. Bendrovė, siekdama vienodų verslo sąlygų, 2022-08-16 kreipėsi į Priežiūros tarnybą su prašymu patvirtinti nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus, papildant šio dokumento tekstą 4 naujais punktais. Priežiūros tarnyba nesutiko patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimų, laikydamasi pozicijos, kad neva siūlomi pakeitimai nėra suderinami su kitomis reglamento nuostatomis, prieštarauja ALĮ nustatytam teisiniam reguliavimui ir nuotolinio lošimo sutarčiai / jos formai2 bei pažeidžia lošėjų interesus (Priežiūros tarnybos 2022-09-08 įsakymo Nr. DIE-542 kopija pridedama). Atkreipia dėmesį, kad Priežiūros tarnyba netyrė ir nevertino aplinkybių, jog analogiškos nuostatos yra įtrauktos į kitų ūkio subjektų galiojančius nuotolinio lošimo reglamentus, kuriuos patvirtino pati Priežiūros tarnyba. Nurodo, kad pareiškėja, atsižvelgdama į Priežiūros tarnybos pastabas dėl teiktų Bendrovės reglamento pakeitimų nuostatų galimo prieštaravimo galiojančio Bendrovės reglamento nuostatoms, patobulino šiuos pakeitimus (pašalino galimus prieštaravimus) ir 2022-10-10 pateikė naują prašymą patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus, Bendrovė prašė reglamento tekstą papildyti 3 naujais punktais bei 1 nuostatą pakeisti: papildyti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento tekstą nauju 1.9 p. „Bendrovė turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniame lošime asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai. Tokiems lošėjams Bendrovė taip pat turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą“; papildyti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento tekstą nauju 1.10 p. „Bendrovė turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei“; papildyti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento tekstą nauju 4.8 p. „Bendrovė pasilieka teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, grąžindama įmokėtų pinigų likutį į Lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas nepateikdama papildomo paaiškinimo lošėjui“; pakeisti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento 4.7.2 p. ir jį išdėstyti nauja redakcija „Bendrovė turi teisę laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui iki kol Bendrovė išsiaiškins visas įtarimus sukėlusias aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą ((i) nustačiusi lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimą, Bendrovė savo nuožiūra – nutraukia su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, arba taiko Reglamento 1.9 punkte nurodytas priemones, t.y. riboja lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboja jam maksimalaus statymo sumas; (ii) nenustačiusi Reglamento pažeidimų, Bendrovė leidžia lošėjui naudotis lošėjo lošimų sąskaita) tuo atveju, kai:“.

Bendrovė atkreipė Priežiūros tarnybos dėmesį, kad analogiško pobūdžio nuostatas galiojančiuose nuotolinio lošimo reglamentuose, kuriuos patvirtino Priežiūros tarnyba, turi iš esmės visos bendrovės, veikiančiose šiame verslo segmente. Pareiškėja cituoja kitų Bendrovių nuotolinio lošimo reglamentų aktualias nuostatas UAB „Top Sport“, UAB „Tete-a-tete“ kazino nuotolinio lošimo reglamento 15.3 p. ir 26 p., UAB „Unigames“ nuotolinio lošimo reglamento 15.3 p. Nurodo, kad į Bendrovės nuotolinio lošimo reglamentą prašyti įtraukti nauji punktai (t. y. 1.9 p., 1.10 p. ir 4.8 p.) savo turiniu yra visiškai identiški kito ūkio subjekto (t. y. Lošimų strateginė grupė, UAB) galiojančio (patvirtinto) nuotolinio lošimo reglamento 11, 12 ir 22 p. (tekstas sutampa pažodžiui) ir savo esme analogiški kitų minėtų azartinių lošimų bendrovių reglamento nuostatoms. Nepaisant to, Priežiūros tarnyba (jos direktorius) 2022-10-27 priėmė įsakymą Nr. DIE-704, kuriuo atsisakė patvirtinti pareiškėjos nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus. Įsakyme Priežiūros tarnyba nurodė, kad neva siūlomi Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimai prieštarauja ALĮ teisiniam reguliavimui, Nuotolinio lošimo sutarties nuostatoms bei pažeidžia lošėjų interesus. Nors Bendrovė savo prašyme rėmėsi argumentu dėl konstitucinio diskriminavimo draudimo principo, tačiau Priežiūros tarnyba Skundžiamame įsakyme šią aplinkybę ignoravo ir nieko apie tai nepasisakė. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes ir ydingai (plečiamai) aiškinant teisės normų turinį. Pareiškėja savo poziciją ir reikalavimus grindžia žemiau nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais. Priežiūros tarnyba nepagrįstai diskriminuoja Bendrovę kitų toje pačioje verslo srityje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu. Iš esmės visos Lietuvoje veikiančios lošimų organizavimu užsiimančios bendrovės jų taikomuose nuotolinio lošimo reglamentuose yra įtraukusios sąlygas, leidžiančias joms vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokio nutraukimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas. Šiuos dokumentus su tokio pobūdžio sąlygomis yra patvirtinusi Priežiūros tarnyba. Pareiškėja, siekdama azartinių lošimų srityje veikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti ūkio subjektai (konkurentai), į savo nuotolinio lošimo reglamentą įtraukė analogiškas nuostatas. Tačiau Priežiūros tarnyba dokumento pakeitimus nepagrįstai atsisakė patvirtinti, tokiu būdu kitiems ūkio subjektams suteikdama privilegijuotą padėtį ir tuo pačiu šiurkščiai pažeisdama pareiškėjos teises. Skirtingas atskirų azartinių lošimų veikla užsiimančių bendrovių traktavimas negali būti pateisinamas, nes nėra jokių objektyvių priežasčių diferencijuotam vertinimui atsirasti (t. y. visos bendrovės veikia toje pačioje srityje). Priežiūros tarnyba be jokio pagrindo išskiria pareiškėją iš kitų azartinių lošimų veikla užsiimančių bendrovių, neleisdama jai savo veikloje naudoti tokių nuotolinio lošimo reglamento sąlygų (taisyklių), kurias turi pasitvirtinę (joms yra pritarusi Priežiūros tarnyba) konkurentai, kas vienareikšmiškai reiškia neteisėtą Bendrovės diskriminavimą, jos ūkinės laisvės ir iniciatyvos nepagrįstą ribojimą. Pažymi, kad joks teisinis reglamentavimas, susijęs su azartinius lošimus organizuojančių bendrovių teise vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokio nutraukimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas, niekaip nesikeitė po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtino Bendrovės konkurentų nuotolinio lošimo reglamentus. Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo jokio objektyvaus ir teisiškai pagrįsto pagrindo laikytis kitos pozicijos tuo pačiu klausimu ir atsisakyti tvirtinti Bendrovės reglamentą su analogiškomis sąlygomis (taisyklėmis). Toks Priežiūros tarnybos elgesys yra nesuderinamas su Konstitucijos 29 str., 46 str., todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad ALĮ nenustato jokio draudimo ar ribojimo nuotolinio lošimo reglamente įtvirtinti sąlygų, suteikiančių teisę lošimų organizatoriams vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas. Tokį teisės aiškinimą bei taikymą liudija ir pačios Priežiūros tarnybos elgesys, patvirtinant kitų ūkio subjektų, veikiančių azartinių lošimų srityje, nuotolinių lošimų reglamentus su analogiškomis sąlygomis. ALĮ 20(1) str. 1 d. nustatyta, kad nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. ALĮ 18 str. 1 d. įtvirtinta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Būtent lošimų reglamentas yra esminis dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip ir kokiomis sąlygomis yra vykdomas lošimas (t. y. jo organizavimo tvarka). ALĮ 18 str. 1 d. apibrėžia reglamento struktūrą (t. y. kas privalo būti aptarta šiame dokumente), tačiau dėl pačių nuostatų turinio lošimo bendrovėms yra paliekama teisė pačioms apsispręsti, kokios sąlygos bus taikomos vykdomiems lošimams. Rengiant lošimo reglamentą, turi būti paisoma imperatyvių teisės normų, kurių modifikuoti (keisti) tarp lošimo bendrovės ir lošėjo susiklostančiuose teisiniuose santykiuose, negalima. Tačiau šiuo atveju jokių bendrovių teisės ribojimų lošimo (įskaitant nuotolinius lošimus) reglamentuose nustatyti sąlygas, suteikiančias galimybę lošimų organizatoriams vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas, ALĮ jokia forma nenustato. Priežiūros tarnyba, atsisakydama patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus, šia apimtimi be jokio pagrindo riboja jos teises nustatyti lošimų organizavimo tvarką (sąlygas), kas pagal ALĮ nuostatas yra palikta būtent lošimų bendrovių diskrecijai. Pažymi, kad azartinių lošimų srityje tarp lošimų bendrovių ir lošėjų sudaromos sutartys nėra viešosios sutartys, pagal kurias lošimų organizatoriai būtų įpareigoti savo paslaugas teikti visiems be išimties subjektams. Lošimų bendrovių siūlomos paslaugos pagal savo esmę nepatenka į viešųjų paslaugų sutarčių objektą (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio), dėl ko turėtų būti taikoma didesnė tokias paslaugas įsigyjančių asmenų interesų apsauga. Lošėjai visuomet yra laisvi pasirinkti, ar pagal lošimo bendrovės siūlomas lošimų sąlygas (taisykles), apibrėžtas lošimo (įskaitant nuotolinius lošimus) reglamentuose, jie sutinka dalyvauti lošimuose, ar tos sąlygos minėtiems asmenims nėra priimtinos, dėl ko organizuojamuose lošimuose jie nedalyvauja. Lošėjams yra suteikiama teisė susipažinti su lošimo reglamentu (žr. ALĮ 18 str. 3 d.), pagal ką jie gali priimti savo sprendimą dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo lošimuose. Nurodo, kad priešingai, nei Įsakyme mėgina teigti Priežiūros tarnyba, azartinių lošimų veiklai, kurią vykdo pareiškėja, taikytinas būtent bendrojo leidimo metodas, o ne principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“. Bendrojo leidimo metodas azartinių lošimų srityje, be kita ko, reiškia, kad ALĮ nesant aiškiai nustatytų konkrečių veiksmų draudimų, pareiškėja turi teisę atlikti visus tokius veiksmus ir negali būti baudžiama ar patirti kitokių neigiamų pasekmių už tokių veiksmų atlikimą. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Nesant nustatytų privalomų reikalavimų, negalima iš asmens tikėtis, kad jis nesamų reikalavimų laikysis. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas nėra suformulavęs draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo nuotolinių lošimų reglamentuose įtraukti sąlygas, pagal kurias lošimų organizatoriai galėtų vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas. Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo teisės atsisakyti patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus, motyvuojant savo administracinį sprendimą ALĮ nenustatytais draudimais ar ribojimais. Ribodama pareiškėjos teises įgyvendinti ALĮ neuždraustus veiksmus, Priežiūros tarnyba nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo jai Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę, iškreipė (suvaržė) sąžiningą konkurenciją azartinių lošimų srityje. Atsižvelgiant į tai, Skundžiamas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl turi būti panaikintas. Priežiūros tarnyba Įsakyme atsisakymą patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamentą motyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-07 nutartyje (administracinio nusižengimo bylos Nr. 2AT-9- 677/2017) pateiktais išaiškinimais, t. y., kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. Vien tik iš teismo vartojamos formuluotės „paprastai“ akivaizdu, jog teismai nekonstatavo, kad lošimo bendrovėms azartinių lošimų srityje nėra paliekama jokios teisės savo nuožiūra spręsti dėl lošimo organizavimo sąlygų ir lošimo reglamento turinio (t. y. nėra jokio dispozityvumo elemento). Priešingai - kasacinis teismas patvirtino, kad imperatyvaus teisinio reguliavimo metodas azartinių lošimų veiklai taikomas tik tada, kai jis yra įtvirtintas konkrečiose ALĮ nuostatose. Tuo tarpu kitais atvejais taikomas bendrojo leidimo metodas. Skundžiamame sprendime minimoje LAT byloje buvo sprendžiama dėl lošimų bendrovės vadovo atsakomybės už netinkamą ALĮ nuostatų įgyvendinimą, kai įstatyme (ALĮ 20(5) str. 1 d.) buvo tiesiogiai (imperatyviai) nustatyta, kad nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais, o lošimų bendrovė taikė praktiką, kai iš lošėjų statomos sumos buvo priimamos (įnešamos) ir grynaisiais pinigais. Būtent tokiame kontekste (t. y. kai nepaisoma įtvirtinto aiškaus imperatyvaus reikalavimo konkrečiai veiklai - pvz., nepaisoma reikalavimo nuotoliniuose lošimuose statomas sumas priimti negrynaisiais pinigais) ir buvo pasisakyta, kad imperatyvus reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis „visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama“. Nagrinėjamu atveju situacija teisinio reguliavimo prasme yra kardinaliai priešinga, nes jokių reikalavimų, jog nuotolinio lošimo reglamentuose negali būti įtraukiamos sąlygos, suteikiančios teisę lošimų organizatoriams vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas, ALĮ nenustato. Nurodo, kad šiuo atveju taikytinas bendrojo leidimo metodas, be kito ko apimantis Bendrovės teisę savo reglamente numatyti galimybę vienašališkai nutraukti su lošėjais sudarytas nuotolinio lošimo sutartis, nepateikiant tokios teisės įgyvendinimo argumentų, arba riboti lošėjų maksimalaus statymo sumas .Priežiūros tarnyba, vertindama, kad Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento siūlomi pakeitimai neva prieštarauja azartinių lošimų veiklą reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui, Skundžiamame sprendime įvardina nuostatas, kurios neva yra pažeidžiamos. Pareiškėja su dėstomais teiginiais apie teisinio reguliavimo tariamą pažeidimą nesutinka. Pareiškėja siekė nuotolinio lošimo reglamento tekstą papildyti nauju 1.9 p. „Bendrovė turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniame lošime asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai. Tokiems lošėjams Bendrovė taip pat turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą“. Priežiūros tarnyba Įsakyme nurodė, kad šis siūlymas tariamai prieštarauja Nuotolinio lošimo sutarties formos 18.2 p. ir 18.3 p. Minėtos nuostatos apibrėžia atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento siūlomame pakeitime (papildyme) nėra niekaip nurodyta, jog egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių nuotolinio lošimo sutartis privalo būti nutraukiama, tas iš Bendrovės pusės nebus daroma, o dalyvavimo nuotoliniame lošime ribojimas bus įgyvendinamas kitais būdais. Tuo atveju, jei tam bus atsiradęs pagrindas, Bendrovė nutrauks nuotolinio lošimo sutartį su lošėju, o netaikys kitų ribojimo priemonių (pvz., maksimalaus statymo sumos ribojimą). Pareiškėja siekė nuotolinio lošimo reglamento tekstą papildyti nauju 1.10 p. „Bendrovė turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei“. Priežiūros tarnyba, kiek tai susiję su teisinio reguliavimo nuostatomis, kurias minėtas pakeitimas neva pažeidžia, nurodė, kad siūlymas prieštarauja ALĮ 18 str. 1 d. Atkreipia dėmesį, kad ALĮ 18 str. 1 d. įtvirtina bendro pobūdžio nuostata, jog lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą bei nustato jo turinio elementus. Pagal minėtą teisės normą lošimo organizatoriui yra palikta diskrecijos teisė inter alia nustatyti lošimo taisykles, ką šiuo atveju Bendrovė ir numatė pakeitime. Pareiškėja siekė nuotolinio lošimo reglamento tekstą papildyti nauju 4.8 p. „Bendrovė pasilieka teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį ir registruoti naują Lošėjo lošimų sąskaitą arba bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti Lošėjo lošimų sąskaitą, grąžindama įmokėtų pinigų likutį į Lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas nepateikdama papildomo paaiškinimo lošėjui“. Priežiūros tarnyba, kiek tai susiję su teisinio reguliavimo nuostatomis, kurias minėtas pakeitimas neva pažeidžia, nurodė, kad siūlymas ta apimtimi, kad Bendrovei yra suteikiama teisė bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį, prieštarauja ALĮ 20(2) str. 3 d., 20(3) str. 3 d., Nuotolinio lošimo sutarties formos 18.2 p. ir 18.3 p. Tačiau tiek ALĮ, tiek Nuotolinio lošimo sutarties formos nurodytos nuostatos apibrėžia tipinius atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento siūlomame pakeitime (papildyme) nėra niekaip nurodyta, jog egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių nuotolinio lošimo sutartis turi būti nutraukiama, tas iš Bendrovės pusės nebus daroma. Tuo atveju, jei tam bus atsiradęs pagrindas, Bendrovė nutrauks nuotolinio lošimo sutartį su lošėju. Pareiškėja nesutinka su Priežiūros tarnybos pozicija, kad šios institucijos Skundžiamame sprendime nurodytos normos nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuomet lošimo organizatorius turi teisę vienašališkai priimti sprendimą dėl nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo. Lošimo organizatoriai turi teisę išskirti ir kitus teisinių santykių su lošėju pasibaigimo pagrindus (tokio draudimo ar ribojimo ALĮ nenustato), ką šiuo atveju Bendrovė savo nuotolinio lošimo reglamente taip pat išskyrė (nustatė). Priežiūros tarnyba, kiek tai susiję su teisinio reguliavimo nuostatomis, kurias nuotolinio lošimo reglamento 4.8 p. pakeitimas (įtraukimas) neva pažeidžia, nurodė, kad siūlymas ta apimtimi, kad Bendrovei yra suteikiama teisė apriboti statymų sumas, prieštarauja ALĮ 10 str. 1 d., 18 str. 1 d., 20(2)str. 2 d. Tačiau nei viena iš šių nuostatu nenumato jokio ribojimo lošimo sąlygas aptarti tokiu būdu, kad lošimo organizatoriui būtu suteikiama teisė taikyti statomu sumų ribojimą. ALĮ 10 str. 1 d. įtvirtina bendro pobūdžio nuostatą, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo tvarką. ALĮ 18 str. 1 d. reglamentuoja, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą bei nustato jo turinio elementus. ALĮ 20(2) str. 2 d. numato reikalavimus, jog nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis bei šio reikalavimo įgyvendinimo tvarką. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės pateiktas nuotolinio lošimo reglamento 4.8 p. pakeitimas minėtų ALĮ nuostatų nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti. Pareiškėja siekė nuotolinio lošimo reglamento 4.7.2 p. tekstą išdėstyti nauja redakcija „Bendrovė turi teisę laikinai vienašališkai užblokuoti lošėjo lošimų sąskaitą ir neleisti ja naudotis lošėjui iki kol Bendrovė išsiaiškins visas įtarimus sukėlusias aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą ((i) nustačiusi lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimą, Bendrovė savo nuožiūra - nutraukia su lošėju nuotolinio lošimo sutartį, arba taiko Reglamento 1.9 punkte nurodytas priemones, t. y. riboja lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboja jam maksimalaus statymo sumas; (ii) nenustačiusi Reglamento pažeidimų, Bendrovė leidžia lošėjui naudotis lošėjo lošimų sąskaita) tuo atveju, kai:“. Priežiūros tarnyba nurodė, kad siūlymas prieštarauja ALĮ 18 str. 1 d., 20(2) str. 3 d., 20(3) str. 3 d., Nuotolinio lošimo sutarties formos 18.1-18.4 papunkčiams. ALĮ 18 str. 1 d. įtvirtina bendro pobūdžio nuostatą, kad lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą bei nustato jo turinio elementus. Minėta nuostata nenumato ribojimo nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyti pasekmių už šio dokumento pažeidimus galimą diferencijavimą (t. y. ar taikyti nuotolinio lošimo sutarties nutraukimą, ar kitas dalyvavimo lošimuose ribojimo priemones . Priežiūros tarnybos nurodytos kitos nuostatos (konkrečiai, ALĮ 20(2) str. 3 d., 20(3) str. 3 d., Nuotolinio lošimo sutarties formos 18.1-¬18.4 papunkčiai) apibrėžia tipinius atvejus, kada lošimo bendrovei kyla pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Pabrėžia, kad Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento siūlomame pakeitime (papildyme) nėra niekaip nurodyta, jog egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių nuotolinio lošimo sutartis privalės būti nutraukiama, tas iš Bendrovės pusės nebus daroma. Tuo atveju, jei tam bus atsiradęs pagrindas, Bendrovė nutrauks nuotolinio lošimo sutartį su lošėju, o netaikys kitų ribojimo priemonių (pvz., maksimalaus statymo sumos ribojimą). Pareiškėjos parengti ir Priežiūros tarnybos tvirtinimui pateikti Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimai nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų veiklą. Priežiūros tarnyba Įsakymu padarydama kitokias išvadas, nepagrįstai plečiamai aiškino ALĮ nuostatų turinį ir netinkamai jas taikė, dėl ko Skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Priežiūros tarnyba nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Įsakyme Nr. DIE-704 nurodyti pagrindiniai argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Priežiūros tarnyba rėmėsi, priimdama tokį įsakymą, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant šio įsakymo turinį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Priežiūros tarnyba neginčija fakto, kad būtent lošimų reglamentas yra esminis dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip ir kokiomis sąlygomis yra vykdomas lošimas (t. y. jo organizavimo tvarka). Tačiau įvertinus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 18 straipsnio, 21 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 25 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad lošimų organizavimo reglamentus vienašališkai rengia lošimų organizatoriai, o Priežiūros tarnyba turi teisę ir pareigą tik juos patvirtinti arba ne. Azartinių lošimų organizatoriai privalo parengti lošimų organizavimo reglamentą taip, kad jo forma atitiktų ALĮ 18 straipsnio nuostatas, o jų turinys atitiktų ALĮ ir kitus norminius teisės aktus, tiesiogiai reglamentuojančius azartinių lošimų organizavimą. Priežiūros tarnybos vertinimu, Bendrovės pateikti tvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (toliau – Reglamentas) 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 papunkčiai, kuriuose numatoma galimybė neleisti dalyvauti Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei, riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai, bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, taip pat riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboti jam maksimalaus statymo sumą Reglamento 4.7.2 papunktyje numatytais atvejais, prieštarauja ALĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ir Nuotolinio lošimo sutarties formai, patvirtintai Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“ (toliau – Nuotolinio lošimo sutartis) bei pažeidžia lošėjų interesus. Reglamento 1.9 papunktyje siekiama numatyti, kad ,,Bendrovė turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniame lošime asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai. Tokiems lošėjams Bendrovė taip pat turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata yra per daug abstrakti, kadangi nenurodoma, už kokius konkrečius Reglamento pažeidimus lošėjo dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose būtų ribojamas, taip pat kokį lošėjo elgesį Bendrovė laiko nesąžiningu. Šiuo atveju Bendrovė, nustatydama lošėjui taikomas sankcijas, t. y. apribojimus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, iš esmės palieka lošėją teisiniame neapibrėžtume. Nuostatoje nedetalizuojama, kokia forma Bendrovė ribotų lošėjų dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Bendrovė nekonkretizuoja ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose turinio ir pačios ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose taikymo procedūros, nuostatoje išskirdama tik galimybę lošėjams riboti maksimalią statymo sumą, tuo tarpu, kokios yra kitos galimos ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose formos, nenurodoma. Atkreipia dėmesį, kad Nuotolinio lošimo sutarties 19.1 papunktyje yra nustatyta Bendrovės teisė vienašališkai nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, lošėjui pažeidus Reglamentą. Be to, pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 papunktį Bendrovei kyla pareiga nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, jei lošėjas Nuotolinio lošimo sutartyje nurodė neteisingus duomenis, taip pat pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 papunktį Bendrovei kyla pareiga nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, jei lošėjas pažeidžia azartinius lošimus reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pažymi, kad lošėjo nesąžiningi veiksmai gali apimti ir Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus atvejus, todėl tokiais atvejais Bendrovei kiltų pareiga nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį. Nuostata ydinga ir tuo atžvilgiu, jog nepaisant to, kad azartinius lošimus reglamentuojantys teisės aktai gina Bendrovės interesus ir apsaugo Bendrovę nuo nesąžiningų lošėjų, įskaitant ir nuo lošėjų, pažeidžiančių Reglamento nuostatas (turint omenyje tai, kad Bendrovei yra nustatyta teisė, o kaip nurodyta aukščiau, tam tikrais atvejais ir pareiga nutraukti su tokiais lošėjais Nuotolinio lošimo sutartis), Bendrovė priešingai, Reglamento 1.9 papunktyje siekia nustatyti tvarką, kuria ketina toleruoti nesąžiningus lošėjus, taip pat lošėjus, pažeidžiančius Reglamento nuostatas, tokiems lošėjams tik apribodama dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Nurodo, kad ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (ką Bendrovė ir siekia įtvirtinti Reglamento 1.9 papunktyje) ir Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimas nėra tapatūs dalykai, kadangi priešingai, nei nutraukus Nuotolinio lošimo sutartį, apribojant dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, dalykiniai santykiai tarp Bendrovės ir lošėjo nenutrūksta. Reglamento 1.9 papunktyje siekiama įtvirtinti nuostata yra negalima, kadangi yra ydinga, per daug abstrakti ir prieštarauja Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 ir 18.3 papunkčiams. Bendrovė Reglamento 1.10 papunktyje nustato, kad ,,Bendrovė turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei.“ Pažymi, kad nuostatos formuluotė yra neaiški ir gali būti interpretuojama subjektyviai, kadangi nedetalizuojama, pagal kokius kriterijus Bendrovė sprendžia, jog lošėjo veiksmai padarys žalos Bendrovei, neaišku kokiais veiksmais lošėjas gali padaryti žalos Bendrovei ir ką Bendrovė laiko žala, nedetalizuota, kuriam laikotarpiui Bendrovė neleistų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims (laikinai ar neterminuotai), kokia forma Bendrovė neleistų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, neaišku, kokius tolimesnius veiksmus Bendrovė atliktų, neleidusi tokiu atveju dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, taip pat neaprašyti galimi atvejai ir kokie seka tolimesni veiksmai, jei Bendrovės įtarimai dėl lošėjo elgesio nepasitvirtina. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, o ALĮ 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja lošimų organizatorių lošėjo reikalavimu jį supažindinti su lošimo reglamentu. Reglamentas yra skirtas reguliuoti santykius tarp lošėjo ir Bendrovės, visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir/ar kituose teisės aktuose, lošėjui turi būti žinomos, lošėjo ir Bendrovės santykiai negali būti nepagrįstame neapibrėžtume. Bendrovė Reglamento 4.8 papunktyje ketina įtvirtinti galimybę bet kuriuo metu nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Pažymi, kad Nuotolinio lošimo sutartis vienašaliu Bendrovės sprendimu gali būti nutraukta tik ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalyje, 20(3) straipsnio 3 dalyje ir Nuotolinio lošimo sutarties 18, 19 punktuose nustatytais atvejais. Taigi, azartinius lošimus reguliuojantys teisės aktai nustato baigtinį Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, tokia Bendrovės Reglamento 4.8 papunktyje siekiama nustatyti Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo tvarka, kuomet Bendrovė savo nuožiūra bet kuriuo metu pasilieka teisę nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, neatitinka minėtų teisės normų. Be to, ši siekiama įtvirtinti Reglamento nuostata suteiktų Bendrovei neribotas galimybes piktnaudžiauti, nesant teisėtam pagrindui, savo nuožiūra bet kada nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, todėl yra negalima. Bendrovė Reglamento 4.8 papunktyje taip pat ketina įtvirtinti galimybę bet kuriuo metu apriboti lošėjų statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Pažymi, kad Bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais (LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir Bendrovėje reglamentuotais kriterijais, neapriboti lošėjo statymų, grindžiant prielaidomis ar teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir/ar kituose teisės aktuose, lošėjui turi būti žinomos, lošėjo ir Bendrovės santykiai negali būti nepagrįstame neapibrėžtume. Atkreipia dėmesį, kad informacijos apie statomų sumų ribojimų taikymą (tuomet, kai šie ribojimai yra teisėti) neteikimas lošėjams gali būti pateisinamas tik tais atvejais, kai nenutraukus dalykinių santykių su lošėju, apie jo padarytus pažeidimus pranešta atsakingoms valstybės institucijoms: 1) dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės; 2) dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182(1) straipsnis); 3) dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys (ALĮ 20(2) straipsnio 2 dalis). Paaiškinimai lošėjams gali būti neteikiami, jei apie aukščiau nurodytus atvejus buvo pranešta valstybės institucijoms ir informacijos apie ribojimų priežastis atskleidimas yra draudžiamas, nes gali pakenkti valstybės institucijų atliekamiems tyrimams. Siekiamas įtvirtinti Reglamento papunktis neatitinka įtvirtinto teisinio reguliavimo, suteikia piktnaudžiavimo galimybę Bendrovei, pažeidžia lošėjų interesus ir jų teisėtus lūkesčius, todėl yra negalimas. Bendrovė siekia pakeisti Reglamento 4.7.2 papunktyje nustatytą tvarką, pagal kurią, nustačiusi Reglamento pažeidimą, Bendrovė privalo nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį ir vietoje jos nustatyti alternatyvą, pagal kurią Bendrovė, nustačiusi lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimą, savo nuožiūra priimtų sprendimą – nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį arba taikyti Reglamento 1.9 papunktyje siekiamas įtvirtinti priemones, t. y. riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboti jam maksimalaus statymo sumas. Atkreipia dėmesį, kad Reglamento 4.7.2 papunkčio nuostata yra abstrakti ir nekonkreti, kadangi nenurodoma, kokiais atvejais Bendrovė, nustačiusi Reglamento pažeidimus, priimtų sprendimą nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, o kokiais atvejais taikytų Reglamento 1.9 papunktyje nurodytus ribojimus. Taip pat nedetalizuojama, kokiais kriterijais remdamasi Bendrovė priimtų vieną iš dviejų 4.7.2 papunktyje nurodytų sprendimų. Reglamento 4.7.2 papunktyje apibrėžtą nuostatą patvirtinus Reglamente, Bendrovei būtų paliekama teisė kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimti individualiai, todėl galėtų susidaryti tokios situacijos, kai už analogiškus Reglamento pažeidimus vienu atveju Bendrovė priimtų sprendimą nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, o kitu atveju – taikyti Reglamento 1.9 papunktyje nurodytus ribojimus. ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalis, 20(3) straipsnio 3 dalis ar Nuotolinio lošimo sutarties 18.1-18.4 papunkčiai nustato pagrindus, kuriems esant Bendrovė privalo nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, tuo tarpu Bendrovė Reglamento 4.7.2 papunktyje ketina įtvirtinti teisę savo nuožiūra priimti sprendimą nenutraukti dalykinių santykių su Reglamentą pažeidusiu lošėju, o taikyti jam Reglamento 1.9 papunktyje siekiamus nustatyti ribojimus. Ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimas nėra tapatūs dalykai, kadangi priešingai, nei nutraukus Nuotolinio lošimo sutartį, apribojant dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, dalykiniai santykiai tarp Bendrovės ir lošėjo nenutrūksta, todėl toks Reglamento pakeitimas yra negalimas. Nurodo, kadangi lošimas ir lažybos grindžiami atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Šiuo atveju galioja priešingas principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Taigi, jei konkretūs rizikos faktoriai ir jų nustatymo mechanizmas nėra įtvirtinti Bendrovės Reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, ir apie tokius taikomus kriterijus žino tik pati Bendrovė, toks aiškinimas prieštarauja principui „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Šiuo atveju, jei konkretūs lošėjų ribojimų kriterijai nenustatyti Bendrovės reglamente ar vidiniuose teisės aktuose, tokie ribojimai nėra teisėti, nes teisėta yra tik tai, kas yra aiškiai numatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose. Toks azartiniams lošimams taikomas teisės principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, yra nustatytas LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai, jog atsakovė nepagrįstai diskriminuoja Bendrovę kitų toje pačioje verslo srityje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į nuolat kylančius klausimus dėl lošimų organizavimo reglamentų nuostatų aiškinimo ir lošėjų statomų maksimalių sumų ribojimų lažybose, ne kartą yra teikusi išaiškinimus dėl lošimų organizavimo reglamentų nuostatų taikymo visiems lošimų organizatoriams, tame tarpe ir Bendrovei. Vienas iš Priežiūros tarnybos parengtų raštų Nr. 2E-1202 „Dėl statomų sumų ribojimo ir lošimų organizavimo reglamentų taikymo“ buvo parengtas ir išsiųstas lošimų organizatoriams 2020 metų rugsėjo 30 dieną. Pažymi, kad Bendrovės sąraše tarp adresatų nebuvo, kadangi azartinių lošimų veiklą ji vykdo tik nuo 2021 metų. Raštu Priežiūros tarnyba teikia paaiškinimą, kad lošimų organizatoriai riboti maksimalias statomas sumas, nenutraukiant dalykinių santykių su lošėju, gali tik dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų šiais atvejais: - dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės; - dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182(1) straipsnis); - dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys (ALĮ 20(2) straipsnio 2 dalis). Paaiškinimai lošėjams gali būti neteikiami, jei apie aukščiau nurodytus atvejus buvo pranešta valstybės institucijoms ir informacijos apie ribojimų priežastis atskleidimas yra draudžiamas ir gali pakenkti valstybės institucijų atliekamiems tyrimams. Įstatymai ir lošimų organizavimo reglamentai nesuteikia teisės maksimalių statomų sumų ribojimą taikyti kaip sankciją lošėjui už neva padarytą lošimo organizavimo tvarkos pažeidimą. Kokius sprendimus lošimų organizatorius gali priimti nustatęs įstatymų, nuotolinio lošimo sutarties ar lošimo organizavimo reglamento pažeidimus, aiškiai nurodyta Nuotolinio lošimo sutarties formos 18 ir 19 punktuose. Daro išvadą, kad lošimų organizatoriai savo veiksmų negali grįsti prielaidomis ir lošėjų statomas maksimalias sumas riboti teisės aktų nedraudžiamais atvejais, pvz. kai lošimų organizatorius įtaria, kad lošėjas galimai konsultuojasi su kitais asmenimis dėl lažybų statymų, lošėjų grupė atlieka panašius statymus, dažnai dalyvauja akcijose ir pan. Rašte buvo pateiktas siūlymas lošimų organizatoriams atitinkamai koreguoti savo lošimų organizavimo reglamentų nuostatas, kadangi Priežiūros tarnyba, vertindama lošimų organizavimo reglamentų projektus ir lošimų organizatorių veiksmus, vadovausis šiame rašte pateiktu išaiškinimu. Kitu Priežiūros tarnybos raštu Nr. 2E-819 „Dėl lošimų organizavimo reglamentų nuostatų“, kurio viena iš gavėjų buvo ir Bendrovė, siųstu 2021 metų liepos 5 dieną, buvo prašoma lošimų organizatorių parengti reglamentų pakeitimų ir papildymų projektus, kuriuose būtų nustatyta lažybų, totalizatoriaus punktų, automatų salonų bei lošimo namų (kazino) darbuotojų pareiga, o ne teisė patikrinti lošimų organizavimo vietų lankytojo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tačiau šiuo raštu taip pat buvo priminta, kad lošimų organizavimo reglamentuose neturėtų būti nuostatų, susijusių su skatinimu dalyvauti lošimuose bei nuostatų, pagal kurias, nesant įstatymų pažeidimų ir neteikiant lošėjams papildomo paaiškinimo, būtų ribojamos lošėjų statomos sumos. Lošimų organizatoriai riboti maksimalias statomas sumas, nenutraukdami dalykinių santykių su lošėju, gali tik dėl pastebėtų įstatymų pažeidimų, esant aiškiam pagrindui, nustatytam bendrovės lošimo reglamente . Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas ir dar viename 2022 metų spalio 25 dienos Priežiūros tarnybos rašte Nr. 2E-1674 „Dėl lošimų organizavimo nuostatų įgyvendinimo“, kurio viena iš gavėjų taip pat buvo ir Bendrovė. Šie Priežiūros tarnybos išaiškinimai buvo pateikiami kaip konsultacijos, kuriomis buvo siūloma/rekomenduojama bendrovėms atitinkamai pakoreguoti savo lošimų organizavimo reglamentų nuostatas, kadangi ALĮ nenumato Priežiūros tarnybai galimybių įpareigoti lošimų organizatorius keisti ar naikinti lošimų organizavimo reglamentus. Atsakovė, vertindama lošimų organizavimo reglamentų projektus ir lošimų organizatorių veiksmus, vadovaujasi būtent šiuose raštuose pateiktais išaiškinimais. Daro išvadą, kad lošimų organizavimo reglamentas negali būti aiškinamas vien pažodžiui – jis aiškintinas sistemiškai ne tik kartu su įstatymais, bet ir kitais teisės aktais, vertinant bendrą azartinių lošimų teisinio reguliavimo kontekstą. Vien pažodinis lošimų organizavimo reglamentų aiškinimas prieštarautų ne tik ALĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet paneigtų ir bendro pobūdžio lošimų organizatoriui nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir sąžiningai. Lošimų organizatorius turi veikti laikydamasis minėtų principų, jo veiksmai turi būti motyvuoti, pagrįsti ir privalo atitikti konkrečių įstatymų straipsnius ar lošimų organizavimo reglamento punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Priežiūros tarnybos 2022-10-27 Įsakymo Nr. DIE-704 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja 2022-08-16 kreipėsi į Priežiūros tarnybą, prašydama patvirtinti nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus , papildant šio dokumento tekstą 4 naujais punktais. Atsakovė nesutiko patvirtinti pareiškėjos pateikto nuotolinio lošimo reglamento pakeitimų. Atsakovė 2022-09-08 įsakymu Nr.DIE-542 netenkino pareiškėjos prašomų patvirtinti nuotolinio lošimo reglamento pakeitimų, nurodydama, kad šie pakeitimai nėra suderinami su reglamento nuostatomis bei prieštarauja ALĮ nustatytam teisiniam reguliavimui, nuotolinio lošimo sutarčiai /jos formai ir pažeidžia lošėjų interesus. Pareiškėja 2022-10-10 pateikė atsakovei naują prašymą patvirtinti Bendrovės nuotolinio lošimo reglamento pakeitimus (papildyti Bendrovės nuotolinio reglamento tekstą naujais 1.9p., 1.10 p., 4.8 p., pakeisti reglamento 4.7.2p., jį išdėstant nauja redakcija. Pareiškėja nurodė, kad analogiško pobūdžio nuostatas galiojančiuose nuotolinio lošimo reglamentuose, kuriuos patvirtino Priežiūros tarnyba, turi iš esmės visos bendrovės, veikiančios šiame verslo segmente. Atsakovė 2022-10-27 Įsakymu Nr.DIE-704 atsisakė tvirtinti UAB „Amber Gaming“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėjos pateikti tvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2. papunkčiai prieštarauja ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 20(2) straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 20 (3) 3 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, taip pat Nuotolinio lošimo sutarties 18 ir 19 punktų nuostatoms ir pažeidžia lošėjų interesus.

ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad azartinis lošimas (toliau – lošimas) – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.

ALĮ 3 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojantis ryšio priemonėmis. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir lošimai internetu.

ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką.

ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.

ALĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, kuriame turi būti nurodyta: 1) lošimo pavadinimas; 2) lošimo organizavimo vieta; 3) lošimo taisyklės; 4) įmokos, imamos už dalyvavimą lošime, dydis; 5) didžiausia laimėjimo suma; 6) laimėjimų grupės; 7) „kaupiamojo fondo“ sudarymo ir laimėjimo tvarka (jeigu sudaromas toks fondas); 8) lošimo kortelių rūšys, jų numeravimo, įsigijimo bei grąžinimo tvarka (jeigu organizuojamas bingas), išskyrus atvejį, kai bingo kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą; 9) laimėjimų išmokėjimo tvarka; 10) pretenzijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba.

Lošimų organizavimas yra valstybės griežtai reglamentuojama sritis, kurios veikimo principas yra pagrįstas rizika bei atsitiktinumu. Kaip nustato ALĮ 2 straipsnio 1 dalis, lošimas - toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis ALĮ nuostatomis būtent lošimų organizatoriui yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės Įsakymu Nr.DIE-704, prašydama jį panaikinti. Pareiškėjos pateiktas prašymas patvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento papildymus nebuvo patenkintas, atsisakyta tvirtinti šiuos nuotolinio organizavimo reglamento pakeitimus ir papildymus. Lošimų reglamente detalizuojama, kaip , kokiomis sąlygomis yra vykdomas lošimas, jame nurodoma, lošimų organizavimo tvarka. Lošimų organizavimo reglamentus vienašališkai rengia lošimų organizatoriai , o atsakovė turi teisę ir pareigą juos patvirtinti arba nepatvirtinti. Pareiškėjos pateikti lošimų organizavimo reglamento pakeitimai bei papildymai privalo atitikti ALĮ nuostatas. Sutiktina su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos pateikti tvirtinti nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 1.9, 1.10, 4.8 ir 4.7.2 p .p. , kuriuose numatoma galimybė neleisti dalyvauti pareiškėjos organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei, riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai, bet kuriuo metu nutraukti nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą ir / arba apriboti statymų sumas , nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, taip pat riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboti jam maksimalaus statymo sumą Reglamento 4.7.2. p. numatytais atvejais, prieštarauja ALĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui bei Nuotolinio lošimo sutarties formai , patvirtintai Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-09-28 įsakymu Nr. DO-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“ bei pažeidžia lošėjų interesus.

Bendrovė Reglamento 1.9 papunktyje nustato, kad ,,Bendrovė turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniame lošime asmenims, kurie pažeidinėja Reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai. Tokiems lošėjams Bendrovė taip pat turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą“. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ši nuostata yra per daug abstrakti, kadangi nenurodoma, už kokius konkrečius Reglamento pažeidimus lošėjo dalyvavimas nuotoliniuose lošimuose būtų ribojamas, taip pat kokį lošėjo elgesį bendrovė laiko nesąžiningu. Pareiškėja, nustatydama lošėjui taikomas sankcijas, t. y. apribojimus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, iš esmės palieka lošėją teisiniame neapibrėžtume. Nuostatoje nedetalizuojama, kokia forma bendrovė ribotų lošėjų dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Bendrovė nekonkretizuoja ribojimo dalyvauti nuotoliuose lošimuose turinio ir pačios ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose taikymo procedūros, nuostatoje išskirdama tik galimybę lošėjams riboti maksimalią statymo sumą. Kitų galimų ribojimų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose nenurodoma. Nuotolinio lošimo sutarties 19.1 papunktyje yra nustatyta bendrovės teisė vienašališkai nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, lošėjui pažeidus Reglamentą. Pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 papunktį bendrovei kyla pareiga nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, jei lošėjas nuotolinio lošimo sutartyje nurodė neteisingus duomenis, taip pat pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 papunktį bendrovei kyla pareiga nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, jei lošėjas pažeidžia azartinius lošimus reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Lošėjo nesąžiningi veiksmai gali apimti ir Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 ir 18.3 papunkčiuose nustatytus atvejus, todėl tokiais atvejais bendrovei kiltų pareiga nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį. Bendrovė Reglamento 1.9 papunktyje siekia nustatyti tvarką, kuria ketina toleruoti nesąžiningus lošėjus, taip pat lošėjus, pažeidžiančius Reglamento nuostatas, tokiems lošėjams tik apribodama dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir nuotolinio lošimo sutarties nutraukimas nėra tapatūs dalykai, kadangi priešingai, nei nutraukus nuotolinio lošimo sutartį, apribojant dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, dalykiniai santykiai tarp bendrovės ir lošėjo nenutrūksta. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad Reglamento 1.9 papunktyje siekiama įtvirtinti nuostata yra ydinga, per daug abstrakti ir prieštarauja Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 ir 18.3 papunkčiams. Bendrovė Reglamento 1.10 papunktyje nustato, kad ,,Bendrovė turi teisę neleisti dalyvauti nuotoliniame lošime asmenims, kurių elgesys kelia pagrįstą įtarimą, jog jų veiksmai padarys žalos Bendrovei.“ Ši nuostatos formuluotė yra neaiški ir gali būti interpretuojama subjektyviai, kadangi nedetalizuojama, pagal kokius kriterijus bendrovė sprendžia, jog lošėjo veiksmai padarys žalos bendrovei, kokiais veiksmais lošėjas gali padaryti žalą bendrovei ir ką bendrovė laiko žala, nedetalizuota, kuriam laikotarpiui bendrovė neleistų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims (laikinai ar neterminuotai), kokia forma bendrovė neleistų dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims (sudaryti nuotolinio lošimo sutartis su naujais lošėjais, neleisti atlikti statymų lošėjams, sudariusiems nuotolinio lošimo sutartis su bendrove, užblokuoti lošėjų, sudariusių nuotolinio lošimo sutartis su bendrove lošimų sąskaitas). Nėra aišku, kokius tolimesnius veiksmus Bendrovė atliktų, neleidusi tokiu atveju dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, taip pat neaprašyti galimi atvejai ir kokie seka tolimesni veiksmai, jei bendrovės įtarimai dėl lošėjo elgesio nepasitvirtina. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, o ALĮ 18 straipsnio 3 dalis įpareigoja lošimų organizatorių lošėjo reikalavimu jį supažindinti su lošimo reglamentu. Reglamentas yra skirtas reguliuoti santykius tarp lošėjo ir bendrovės, visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir/ar kituose teisės aktuose, lošėjui turi būti žinomos, lošėjo ir bendrovės santykiai negali būti nepagrįstame neapibrėžtume. Atsakovė gali tvirtinti tik aiškias ir nedviprasmiškas Reglamento nuostatas, o Reglamento 1.10 papunktyje įtvirtinta nuostata yra neaiški, neišsami bei prieštaraujanti ALĮ 18 str. 1 d.

Bendrovė Reglamento 4.8 papunktyje nori įtvirtinti galimybę bet kuriuo metu nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį ir uždaryti lošėjo lošimų sąskaitą, grąžinant įmokėtų pinigų likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Nuotolinio lošimo sutartis vienašaliu bendrovės sprendimu gali būti nutraukta tik ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalyje, 20(3) straipsnio 3 dalyje ir Nuotolinio lošimo sutarties 18, 19 punktuose nustatytais atvejais. Azartinių lošimus reguliuojantys teisės aktai nustato baigtinį Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašą. Kaip nurodyta teismų praktikoje, azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1266/2013, LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-55-2014). Viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Darytina išvada, kad pareiškėjos Reglamento 4.8 papunktyje siekiama nustatyti Nuotolinio lošimo sutarties nutraukimo tvarka, kai bendrovė savo nuožiūra bet kuriuo metu pasilieka teisę nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, neatitinka ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalyje ir 20(3) straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo bei Nuotolinio lošimo sutarties 18 ir 19 punktų nuostatų, plečiamai interpretuoja imperatyvias ALĮ normas ir Nuotolinio lošimo sutarties nuostatas, todėl yra negalima. Bendrovė Reglamento 4.8 papunktyje taip pat nori įtvirtinti galimybę bet kuriuo metu apriboti lošėjų statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui. Bendrovė, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, turi turėti priežastis, kurios būtų pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis ir suderinamos su teisės aktų reikalavimais (LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Lošimų organizatorius negali riboti klientų statomų sumų, jei tokio ribojimo priežastys nėra aiškiai nustatytos Reglamente ir/ar teisės aktuose arba, jei klientas nepažeidžia bendrovės Reglamento nuostatų ar nesielgia priešingai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimams. Bendrovė, apribodama lošėjo statymus, turi vadovautis konkrečiai apibrėžtais ir bendrovėje reglamentuotais kriterijais, neapriboti lošėjo statymų, grindžiant prielaidomis ar teisės aktų nedraudžiamais atvejais. Visos aplinkybės, kurios gali įtakoti lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, turi būti aiškiai aprašytos Reglamente ir/ar kituose teisės aktuose, lošėjui turi būti žinomos, lošėjo ir bendrovės santykiai negali būti nepagrįstame neapibrėžtume. Lošėjas atlieka statymus pagal koeficientus, kuriuos jam pateikia lošimų organizatorius (lošėjas atlikdamas statymą priima lošimų organizatoriaus pasiūlytas lošimo sąlygas). Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 1 dalimi (draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką) ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalimi (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą), lošimų organizatoriui, o ne jo klientams yra nustatoma pareiga užtikrinti lošimų organizavimo proceso teisėtumą (ALĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas). ALĮ 103 straipsnyje nustatytos lošimų organizatoriaus pareigos, rengiant lažybų pasiūlą. Informacijos apie statomų sumų ribojimų taikymą (tuomet, kai šie ribojimai yra teisėti) neteikimas lošėjams gali būti pateisinamas tik tais atvejais, kai nenutraukus dalykinių santykių su lošėju, apie jo padarytus pažeidimus pranešta atsakingoms valstybės institucijoms: 1) dėl keliamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės; 2) dėl galimo manipuliavimo sporto varžybomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182(1) straipsnis); 3) dėl įtarimų, kad lošėjui suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu naudojasi tretieji asmenys (ALĮ 20(2) straipsnio 2 dalis). Paaiškinimai lošėjams gali būti neteikiami, jei apie aukščiau nurodytus atvejus buvo pranešta valstybės institucijoms ir informacijos apie ribojimų priežastis atskleidimas yra draudžiamas, nes gali pakenkti valstybės institucijų atliekamiems tyrimams. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos Reglamento 4.8 papunktyje siekiama nustatyti statymų sumų apribojimo tvarka, kai Bendrovė savo nuožiūra bet kuriuo metu pasilieka teisę apriboti statymų sumas, nepateikiant papildomo paaiškinimo lošėjui, neatitinka ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje ir 20(2) straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, suteikia piktnaudžiavimo galimybę bendrovei, pažeidžia lošėjų interesus ir jų teisėtus lūkesčius, todėl yra neteisėta. Bendrovė siekia pakeisti Reglamento 4.7.2 papunktyje nustatytą tvarką, pagal kurią, nustačiusi Reglamento pažeidimą, bendrovė privalo nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį ir vietoje jos nustatyti alternatyvą, pagal kurią bendrovė, nustačiusi lošėjo veiksmuose Reglamento pažeidimą, savo nuožiūra priimtų sprendimą – nutraukti su lošėju nuotolinio lošimo sutartį arba taikyti Reglamento 1.9 papunktyje siekiamas įtvirtinti priemones, t. y. riboti lošėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose ir (arba) riboti jam maksimalaus statymo sumas. Reglamento 4.7.2 papunkčio nuostata yra abstrakti ir nekonkreti, kadangi nenurodoma, kokiais atvejais bendrovė, nustačiusi Reglamento pažeidimus, priimtų sprendimą nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, o kokiais atvejais taikytų Reglamento 1.9 papunktyje nurodytus ribojimus. Aptariamos nuostatos formuluotė yra neaiški, nedetali, nenurodyti kriterijai , kuriais remdamasi Bendrovė priimtų vieną iš dviejų 4.7.2 papunktyje nurodytų sprendimų. Reglamento 4.7.2 papunktyje apibrėžtą nuostatą patvirtinus Reglamente, pareiškėjai būtų paliekama teisė kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą priimti individualiai, todėl galėtų susidaryti tokios situacijos, kai už analogiškus Reglamento pažeidimus vienu atveju Bendrovė priimtų sprendimą nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, o kitu atveju – taikyti Reglamento 1.9 papunktyje nurodytus ribojimus. Pagal ALĮ 18 straipsnio 1 dalį lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, todėl lošėjo ir bendrovės santykiai negali būti neapibrėžti ir neaiškūs. Reglamento 4.7.2 papunktyje siekiama įtvirtinti alternatyva, suteikianti teisę bendrovei, esant Reglamento pažeidimui, savo nuožiūra priimti vieną iš kelių galimų sprendimų – nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį arba taikyti Reglamento 1.9 papunktyje siekiamus nustatyti ribojimus, nenurodant kriterijų (sąlygų), kuriais bendrovė vadovautųsi priimdama konkretų sprendimą, yra abstrakti, prieštaraujanti ALĮ 18 straipsnio 1 daliai, todėl yra negalima. ALĮ ar Nuotolinio lošimo sutartyje nustatyti pagrindai, kuriems esant bendrovė privalo nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, tuo tarpu pareiškėja Reglamento 4.7.2 papunktyje ketina įtvirtinti teisę savo nuožiūra priimti sprendimą nenutraukti dalykinių santykių su Reglamentą pažeidusiu lošėju, o taikyti jam Reglamento 1.9 papunktyje siekiamus nustatyti ribojimus. Reglamento 4.7.2 papunktyje minimi Reglamento pažeidimai gali patekti į ALĮ ir Nuotolinio lošimo sutarties taikymo apimtį, kuomet Bendrovė privalėtų nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį, o ne savo nuožiūra imtis kitų – Reglamento 1.9 papunktyje nurodytų – priemonių. Pagal ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalį lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinio lošimo sutartį su lošėju, kuris perduoda jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaro kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. ALĮ 20(3) straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), su tokiu asmeniu negali sudaryti nuotolinio lošimo sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.1 papunktį bendrovei kyla pareiga nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, nustačius, kad lošėjas neatitinka ALĮ nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose). Nuotolinio lošimo sutarties 18.2 papunktyje nustatyta, kad bendrovė privalo nutraukti nuotolinio lošimo sutartį, jeigu lošėjas nuotolinio lošimo sutartyje nurodė neteisingus duomenis, pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.3 papunktį bendrovei kyla pareiga nutraukti Nuotolinio lošimo sutartį, jei lošėjas pažeidžia azartinius lošimus reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taip pat pagal Nuotolinio lošimo sutarties 18.4 papunktį nuotolinio lošimo sutartis turi būti nuraukta ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais. Reglamento 4.7.2 papunktyje minimi Reglamento pažeidimai gali patekti į ALĮ 20 (2) straipsnio 3 dalies, 20(3) straipsnio 3 dalies ir į Nuotolinio lošimo sutarties 18.1–18.4 papunkčių taikymo apimtį, todėl tokiais atvejais Bendrovei kiltų pareiga nutraukti su lošėju sudarytą nuotolinio lošimo sutartį. Reglamento 4.7.2 papunktyje Bendrovė siekia nustatyti alternatyvą, t. y. galimybę nenutraukti nuotolinio lošimo sutarties su Reglamentą pažeidusiu lošėju, o taikyti jam Reglamento 1.9 papunktyje siekiamus nustatyti ribojimus. Ribojimas dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir nuotolinio lošimo sutarties nutraukimas nėra tapatūs dalykai, kadangi priešingai, nei nutraukus nuotolinio lošimo sutartį, apribojant dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, dalykiniai santykiai tarp bendrovės ir lošėjo nenutrūksta, todėl Reglamento 4.7.2 papunkčio pakeitimas neatitinka ALĮ 20(2) straipsnio 3 dalyje, 20(3) straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Nuotolinio lošimo sutarties 18.1–18.4 papunkčių nuostatų. Priežiūros tarnyba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytu įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. ALĮ nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą, lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba (ALĮ 18 straipsnio 1, 3 dalis). Priežiūros tarnyba negali priimti tokių teisės aktų, kurie prieštarauja teisės aktams ir neužtikrina sąžiningos ir skaidrios lošimų organizavimo tvarkos, pažeidžia lošėjų teises ir interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepatvirtino pareiškėjos lošimų organizavimo reglamento pakeitimų ir papildymų. Pareiškėja prašo, teismui matant poreikį , kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl išvados, ar skundžiamas sprendimas nepažeidė Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimų, pateikimo. Teismo nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl išvados pateikimo, teismui nekyla abejonių dėl atsakovės Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, o pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į Konkurencijos tarybą su skundu.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo Įsakymo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gaming“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė