Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

V. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš V. S. priteista valstybei – 46 600 Lt.

Iš V. S. priteista D. D. – 138 620 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad iš anksto suplanavęs didelės vertės svetimo turto vagystę ir siekdamas už pagrobto turto realizavimą (pardavimą) gautus pinigus slapta paversti savo nuosavybe, 2012-04-11 jis kreipėsi su prašymu į UAB „XXX“ (užsiimančia juridinių teisinių paslaugų teikimu, konsultavimu) atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jo nurodytam asmeniui, po ko, UAB „XXX“ 2012-04-16 įsteigus UAB „XXX“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-06-25 (duomenys neskelbtini)), jis 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „XXX“ 10 750 Lt, nupirko UAB „XXX“, po to 2012-06-11 pirkimo- pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „XXX“ perpirko N. J. vardu ir N. J. vardu paskyrė A. D. 2012-07-26 UAB „XXX“ direktoriumi, bei susitarė su A. D., kad pastarasis bus oficialus UAB „XXX“ direktorius, o jis (V. S.) vykdys bendrovės vardu ūkinę - finansinę veiklą.

Po to, jis, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-05, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje esančiuose laukuose, nukuldamas javus 82,7025 ha plote pagrobė D. D. priklausantį didelės vertės turtą – 129, 36 t kvietrugių už 97 020 Lt, dalį šių grūdų – 90,52 t – realizavo per UAB „XXX“ gaudamas 46 600 Lt, kvietrugių vagyste padarydamas D. D. 138 620 Lt žalą.

Po to, pasinaudodamas UAB „XXX“ direktoriumi paskirtu A. D. (pastarajam nežinant ir nesuprantant apie jo atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį), siekdamas už pagrobto turto realizavimą (pardavimą) gautus pinigus slapta paversti savo lėšomis, per A. D. UAB „XXX“ vardu sudarė sandorį – 2012-08-03 grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120803/2 su UAB „XXX“ dėl 90 tonų kvietrugių pirkimo-pardavimo, mokant po 600 Lt už toną be PVM, bei UAB „XXX“ perdavus ir tokiu būdu pardavus 79168 kg kvietrugių, kurių vertė pagal 2012-08-04 PVM sąskaitą – faktūrą XXX 47 500,8 Lt, UAB „XXX“ į UAB „XXX“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus (2012-08-09 mokėjimo dokumentu Nr. 12873 – 15 000 Lt ir 2012-08-21 mokėjimo dokumentu Nr. 12917 – 32 500,8 Lt), jis 2012-08-10 ir 2012-08-22 per A. D. AB DnB banko filialuose pagal UAB „XXX“ čekių knygelę gavo atitinkamai 13 000 Lt ir 32 000 Lt, bei asmeniškai, pasinaudodamas UAB „XXX“ vardu AB DnB bankui priklausančia mokėjimo kortele IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. XXXXX iš AB DnB bankas bankomatų per du kartus – 2012-08-12 bei 2012-08-16 gavo atitinkamai 400 ir 1200 Lt, t. y. viso 46 600 Lt ir taip panaudojo įsteigtą juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti.

V. S. buvo kaltinamas, tuo, kad jis legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą, neteisėtai disponavo ir neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones bei organizavo apgaulingą UAB „XXX“ apskaitą t. y. padedant A. D., siekdamas nuslėpti jo paties žinomai nusikalstamu būdu įgyto (iš D. D. pagrobtų 283,1 t 256 910 Lt vertės kvietrugių) turto dalį – 90 t kvietrugių, nurodė jo įsteigtam, tikslu nuslėpti neteisėtą veiklą, juridinio asmens UAB „XXX“ direktoriui – padėjėjui A. D. sudaryti sandorį – grūdų pirkimo-pardavimo sutartį su jo (V. S.) surasta įmone – UAB ,,XXX“, o A. D. pasirašius UAB „XXX“ vardu su UAB „XXX“ 2012-08-03 grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20120803/2 dėl 90 t kvietrugių pardavimo, mokant po 600 Lt už toną be PVM, bei UAB „XXX“, pagal 2012-08-04 PVM sąskaitą-faktūrą XXX už nupirktus kvietrugius – 79168 kg, kurių vertė 47 500,8 Lt, į UAB „XXX“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus (2012-08-09 mokėjimo dokumentas Nr. 12873 – 15 000 Lt ir 2012-08-21 mokėjimo dokumento Nr. 12917 – 32 500,8 Lt), jis 2012-08-10 AB DnB banko filiale, esančiame prekybos centre „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo 25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pateikęs A. D. UAB „XXX“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją – iš UAB „XXX“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 13 000 Lt ir perduoti jam (V. S.), o A. D. iš UAB „XXX“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105626 nuėmus 13 000 Lt, bei 2012-08-22 AB DnB banko filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, pateikęs A. D. UAB „XXX“ čekių knygelę ir nurodęs jam atlikti finansinę operaciją – iš UAB „XXX“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuimti 32 000 Lt ir perduoti jam (V. S.), o A. D. iš UAB „XXX“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal mokėjimo dokumentą Nr. 0105627 nuėmus 32 000 Lt ir A. D. pinigus – 45 000 Lt atidavus jam, bei jis iš UAB „XXX“ AB DnB bankas esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus pinigus į UAB „XXX“ AB DnB bankas esančią sąskaitą Nr. 94 4010 0433 0027 9063 (atitinkamai 2012-08-10 – 603,33 Lt ir 2012-08-14 – 1000 Lt), 2012-08-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, paimdamas iš A. D., neteisėtai įgijo AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. XXXXX , išduotą UAB „XXX“, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai ją laikė iki 2012-08-16, po ko šį mokėjimo instrumentą neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti du kartus (neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas), o būtent: 2012-08-12, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjęs į AB DnB bankas bankomatą, esantį prekybos centre „Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo 25, AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. XXXXX , priklausančią UAB „XXX“ ir surinkęs šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino UAB „XXX“ sąskaitoje buvusius 400 Lt, bei 2012-08-16, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, įdėjęs į AB DnB bankas bankomatą, esantį Vilniuje, Šeškinės 32, AB DnB bankas mokėjimo kortelę IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. XXXXX, priklausančią UAB „XXX“ ir surinkęs šios kortelės PIN kodą, atliko finansinę operaciją – išgrynino UAB „XXX“ sąskaitoje buvusius 1200 Lt. Tokiu būdu, atlikdamas finansines operacijas, viso legalizavo 46 600 Lt.

V. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „XXX“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)), tačiau būdamas faktinis jos savininkas, kadangi 2012-04-11 jis kreipėsi su prašymu į UAB „XXX" (užsiimančia juridinių teisinių paslaugų teikimu, konsultavimu) atstovaujamą direktoriaus M. Z., dėl bendrovės įsteigimo ir jos pardavimo jo nurodytam asmeniui, po ko, UAB „XXX“ 2012-04-16 įsteigus UAB „XXX“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-06-25 registruotos (duomenys neskelbtini)), jis 2012-05-04 D. F. vardu, sumokėdamas savo lėšomis UAB „XXX“ 10 750 Lt, nupirko UAB „XXX“, po ko 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi iš D. F. UAB „XXX“ perpirko N. J. vardu ir N. J. vardu paskyręs A. D. 2012-07-26 UAB „XXX“ direktoriumi, bei susitaręs su A. D., kad pastarasis bus oficialus UAB „XXX“ direktorius, o jis (V. S.) vykdys bendrovės vardu ūkinę - finansinę veiklą, veikdamas kaip organizatorius, numatydamas nusikaltimo objektą – buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, parinkdamas nusikaltimo vykdytoją – savo statytinį bendrovės direktorių – A. D., kuris dirbo UAB „XXX“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17, parengdamas nusikalstamos veiklos planą – apgaulingai tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, neįtraukti į apskaitą apskaitos dokumentų bei jų nesaugoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, organizavo įmonės „XXX“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpyje nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17 ir jam vadovavo, o būtent:

Pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį, tai yra:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusius su turto, nuosavo kapitalo dydžio pasikeitimu“, nes V. S. nurodžius :

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-21 A. D. į UAB „XXX“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 47 500,80 Lt parduotų kvietrugių pagal pirkėjo UAB „XXX“ išrašytą 2012-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. XXX, gautų pajamų ir pinigų (atsiskaitymo) už juos pagal mokėjimo nurodymus Nr. 12873 (2012-08-09, 15 000 Lt) ir Nr. 12917 (2012-08-21, 32 500,80 Lt);

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 A. D. į UAB „XXX“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1834,63 Lt (2012-08-04 ir 2012-08-05) grynaisiais pinigais sumokėjimo pagal 7 kvitus (Nr. 250221 (2012-08-04), Nr. 250222 (2012-08-04), Nr. 250224 (2012-08-04), Nr. 250374 (2012-08-04), Nr. 250220 (2012-08-04), Nr.250423 (2012-08-05) ir Nr. 250615 (2012-08-05)) bendrovei „XXX“ už įsigytą kurą, tepalus ir šių atsargų (396,39 l dyzelino ir 30,40 l dujų bei 0,8 kg tepalų) panaudojimo.

- laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 A. D. į UAB „XXX“ apskaitą neįtraukė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) A. D. išimtų 45 000 Lt (13 000 Lt, 2012-08-10; 32 000 Lt, 2012-08-22) gavimo ir panaudojimo bei iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) kortele išmokėtų 1 600 Lt (400 Lt, 2012-08-12; 1 200 Lt, 2012-08-16) gavimo ir panaudojimo, iš viso 46 600 Lt (45 000 Lt + 1 600 Lt) grynaisiais pinigais iš banko sąskaitų gavimo ir šių pinigų panaudojimo.

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes V. S. nurodžius:

- A. D. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais) UAB „XXX“ ūkinių operacijų dėl 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais 2012-08-04 ir 2012-08-05 sumokėjimo už įsigytą kurą, tepalą pagal UAB „XXX“ kvitus ir šių atsargų panaudojimo;

- A. D. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais arba avanso apyskaitomis, kuro nurašymo aktais ar kt. dokumentais) laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 UAB „XXX“ ūkinių operacijų dėl 46 600 Lt grynųjų pinigų iš banko sąskaitų gavimo ir jų panaudojimo;

- 16 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes V. S. nurodžius A. D.:

- laikotarpiu nuo 2012-08-04 iki 2012-08-05 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (7 kvitus gautus iš bendrovės „XXX“) UAB „XXX“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 1 834,63 Lt sumai įsigyto kuro (396,39 l dyzelino, 30,40 l dujų), tepalų (0,8 kg) ir už šį turtą sumokėtų 1 834,63 Lt grynaisiais pinigais;

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-23 pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus) UAB „XXX“ apskaitos registruose neregistruotos ūkinės operacijos dėl 49 107,60 Lt įplaukų (pajamų) banko sąskaitose gavimo ir dėl 48 817,97 Lt išmokėjimo (panaudojimo) iš banko sąskaitų.

- 4 straipsnio reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kadangi V. S. nurodė A. D. bendrovės apskaitoje nepateikti informacija apie turtą, atskaitingų ir kitų asmenų skolas įmonei, pirkėjus, pinigus kasos knygoje, veiklos rezultatus, įsipareigojimus darbuotojams.

- 19 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes V. S. nepateikus A. D. UAB „XXX“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos faktūros Nr. XXX (2012-08-04) gautos iš UAB „XXX“ už parduotus kvietrugius, tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių ir sąskaitos Nr. XXX gautos iš VĮ „Registrų centras“).

- 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“, nes UAB „XXX“ apskaitos dokumentai (tikrinto laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaita faktūra Nr. XXX (2012-08-04) gauta iš UAB „XXX“ ir sąskaita Nr. XXX gauta iš VĮ „Registrų centras“) jeigu dingo ar buvo sugadinti, tyrimui nepateikti duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl dingusių ar sugadintų apskaitos dokumentų atkūrimo.

Pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punktą, 4 punktą ir 16 punktą, kurie nurodo, kad „pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus ir kasininkas“, „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes V. S. nurodė A. D. tikrinto laikotarpio UAB „XXX“ kasos knyga nepateikti ir kasos operacijų neįrašyti į kasos knygą dėl 1 834,63 Lt sumokėtų 2012-08-04 ir 2012-08-05 grynaisiais pinigais bendrovei „XXX“ už kurą, tepalus pagal 7 kvitus ir kasos išlaidų orderiai nesurašant, laikotarpiu nuo 2012-08-10 iki 2012-10-29 į kasos knygą neįrašyti kasos operacijų dėl 46 600 Lt gautų grynųjų pinigų iš banko sąskaitų ir nesurašyti kasos pajamų orderių ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto ir negalima iš dalies nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki 2012-09-17.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. S. išteisino pagal BK 216 straipsnio l dalį.

Prokuroras, aptardamas nusikalstamos veikos pagal BK 216 straipsnį požymius, nurodo, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad piniginės lėšos – 46 600 Lt, gautos iš nusikalstamos veiklos – įvykdytos vagystės, BK 216 straipsnio l dalies prasme yra įgytos nusikalstamu būdu. V. S., A. D., D. D. ir kitų liudytojų parodymais, specialistų išvada, kitais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „XXX“ sąskaitą, po ko V. S., per A. D., AB DnB banko filialuose pagal UAB „XXX“ čekių knygelę išgrynino atitinkamai 13 000 Lt ir 32 000 Lt, bei asmeniškai, pasinaudodamas UAB „XXX“ vardu AB DnB bankui priklausančia mokėjimo kortele IBUSINESS-VISA ELECTRON Nr. XXXXX iš AB DnB bankas bankomatų per du kartus – išgrynino atitinkamai 400 Lt ir 1200 Lt, t. y. viso 46 600 Lt.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne vien tik į kaltinamojo parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes. Byloje objektyviai nustatyti V. S. veiksmai, būtent tai, kad jis, įsteigęs juridinį asmenį UAB „XXX“, naudojamą neteisėtai (nusikalstamai) veikai nuslėpti, naudojosi UAB „XXX“ banko sąskaita pajamoms iš nusikalstamos veiklos gauti, per UAB „XXX“ įgytais svetimais mokėjimo instrumentais inicijavo finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais, kito asmens vardu išgrynino pinigus tiek banke, tiek bankomatuose. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. S. sąmoningai, tikslingai siekė paslėpti iš neteisėtos komercinės veiklos gautus pinigus, taigi veikė tiesiogine tyčia. V. S., siekdamas nuslėpti savo paties pinigus, įsigytus nusikalstamu būdu (įvykdžius vagystę), jais disponavo, atlikdamas finansines operacijas banko sąskaitoje, atidarytoje juridinio asmens vardu.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, V. S. buvo kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, jog iš teismo ištirtų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad V. S., padedant A. D., atliko pinigų legalizavimą, t. y. įteisino juos kaip gautus iš legalių šaltinių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. įsteigė įmonę nusikalstamai veikai nuslėpti, pagrobė svetimą turtą – D. D. priklausančius grūdus, juos UAB „XXX“ vardu pardavė UAB „XXX“, o pastaroji į UAB „XXX“ bankinę sąskaitą už grūdus pervedė 47 500,80 Lt, o iš šios sąskaitos per du kartus pagal čekių knygelę ir per du kartus UAB „XXX“ mokėjimo kortele buvo išimti 46 600 Lt. Nustatyta, kad 46 600 Lt buvo perduoti V. S.. Tokiu būdu gaudamas pinigus V. S. siekė ne šių pinigų legalizavimo – jų įteisinimo savo vardu kaip gautų iš legalių šaltinių, o priešingai – siekiant išvengti tokių pinigų legalizavimo, t. y. pinigų patekimo į V. S. areštuotas sąskaitas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Panevėžio apygardos teismo išvadomis, nurodo, jog byloje objektyviai nustatyti V. S. veiksmai patvirtina, kad pastarasis sąmoningai, tikslingai siekė paslėpti iš neteisėtos komercinės veiklos gautus pinigus. Be to, prokuroras nurodo, jog V. S. tyčia daryti nusikalstamas veikas pasireiškė ne tik tuo, kad jis siekdamas iš nusikalstamos veikos gauti pinigų, įkūrė fiktyvią įmonę, bet ir tuo, kad jis siekė nuslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, manydamas, kad į UAB ,,XXX“ sąskaitą pervesti pinigai nekels įtarimų ir tokiu būdu juos norėjo legalizuoti.

BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos pagrįstai nustatė, kad V. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo).

Nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad V. S. įsteigė UAB ,,XXX”, kuri iki kvietrugių iš D. D. vagystės jokios veiklos nevykdė (UAB ,,XXX” veikla pasireiškė tik tuo, kad UAB ,,XXX“ vardu buvo parduoti pagrobti iš D. D. grūdai). Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 1-5 dienomis V. S. nukūlė javus ir pagrobė D. D. priklausančius 129,36 t kvietrugių. Po to, V. S., pasinaudodamas A. D. (pastarajam nežinant ir nesuprantant apie atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį), siekdamas už pagrobto turto pardavimą gautus pinigus slapta paversti savo lėšomis, per A. D. UAB ,,XXX“ vardu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,XXX“, pardavė UAB ,,XXX“ 79,168 t kvietrugių, o UAB ,,XXX“ į UAB ,,XXX“ sąskaitą pervedė pinigus 47 500,8 Lt. Taip pat nustatyta, kad V. S. per A. D. pagal čekių knygelę gavo 12 000 Lt ir 32 000 Lt bei asmeniškai, pasinaudodamas banko kortele, priklausančia UAB ,,XXX“, gavo 400 Lt ir 1200 Lt.

Įvertinus BK 216 straipsnio taikymo tikslus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis V. S. tikslas, atliekant visus jam inkriminuotus veiksmus, buvo iš D. D. pagrobtų ir jam priklausančių kvietrugių pardavimas (tam tikslui buvo įsteigta fiktyvi įmonė) ir gautų pinigų pavertimas savo lėšomis, t. y. didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Dėl to nuteistasis V. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 203 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad tik turėdamas tikslą parduoti pagrobtus kvietrugius ir už juos gautus pinigus paversti savo lėšomis, V. S. įsteigė įmonę. Šios įmonės direktoriaus A. D. pagalba buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagrobti kvietrugiai parduoti, o už juos gauti pinigai perduoti V. S.. Kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pinigai V. S. buvo perduoti be jokių sutarčių ar kitokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis pinigus gauna iš legalių šaltinių. Be to, iš specialisto išvados Nr. 5-5/111 matyti, kad 46 000 Lt yra apskaitomi UAB ,,XXX“ kaip gauti įmonės direktoriaus A. D. (3 t. 14-39 b. l.), t. y. pinigai nebuvo legalizuojami. Vienintelis ir pagrindinis V. S. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus, o tiesiog už pagrobto turto pardavimą gautus pinigus slapta paversti savo nuosavybe, šiam tikslui įgyvendinti sudarant prielaidas, kaip konstatuota, įsteigus fiktyvią įmonę.

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nenustatyti BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – kaltė – tiesioginė tyčia ir tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Įvertinusi pirmiau aptartus bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad V. S. siekė paslėpti iš neteisėtos komercinės veiklos gautus pinigus. Vadinasi, V. S. veiksmuose nėra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo D. D. atstovas 2014 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. S. priklausančią turtinę teisę – pajų. Toks nukentėjusiojo atstovo prašymas negali būti patenkintas. Visų pirma nukentėjusiojo atstovo prašyme nėra nurodyta, kuo remiantis civilinio ieškinio užtikrinimui tikslinga taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir į turinę teisę – pajų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. nutartimi buvo tenkintas nukentėjusiojo D. D. 2014 m. rugsėjo 17 d. prašymas galimam civilinio ieškinio užtikrinimui paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nuteistajam V. S. priklausantį turtą (7 t. 144-145 b. l.). Be to, iš prašymų taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, jog dalis V. S. priklausančio turto yra parduota iš varžytinių, jam pareikšti ir kiti kreditoriniai reikalavimai. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad yra siekiama areštuoti kuo daugiau nuteistojo turto. Šiuo aspektu pažymėtina, jog V. S. turto, kuriam nagrinėjamoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, dydis turi būti proporcingas pinigų sumai, kuria yra siekiama užtikrinti civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nukentėjusysis nuosprendžio, kuriuo nebuvo spręstas klausimas dėl procesinių prievartos priemonių taikymo V. S. priklausančiam turtui, neskundė. Prokuroro apeliaciniame skunde šis reikalavimas taip pat nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.