Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Eglė ŽakevičiūtėBaudž. byla Nr. 1A-152-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00482-2008-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.14.1.2.5.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta panaikinti, ir A. K. iš suėmimo paleistas teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiųjų K. S. bei E. P. ir civilinių ieškovų „Palangos kredito unija“ bei UAB „Maxima“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Paketą su dviem kompaktinėmis plokštelėmis nuspręsta saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du virtuvinius peilius, durų spynos apdailos plokštę, metalinę dėžę, medvaržtį, pilkos spalvos 7 lipnios juostos fragmentus, inkasacinį maišą, du raktus, lyginamųjų tyrimų pavyzdžius, paketus su avalynės pėdsakais – nuspręsta palikti saugoti Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kambaryje.

A. K. grąžinta voke prie bylos saugoma jo asmens tapatybės kortelė Nr. 11187776.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. gruodžio 5 d., apie 00.05 val., išlaužęs kavinės „Rifas“, esančios Vytauto g. 98/ S.Turgaus g. 1, Palangoje, 15 Lt vertės durų spyną, įsibrovė į kavinės patalpas, iš kur pagrobė K. S. individualiai įmonei priklausančius 26,57 Lt vertės 0,5 l talpos likerio butelį „Vanna Tallin“, 13,50 Lt vertės 0,25 l talpos likerio „Vanna Tallin“, 35 Lt vertės 0,7 1 talpos likerio butelį „Keglevich“", 40 Lt vertės 1 l talpos vyno butelį „Martini Bianco“, 40 Lt vertės 1 l talpos vyno butelį „Martini Rosso“, 38 Lt vertės 0,7 1 talpos vyno butelį „Chanet“, 35 Lt vertės padėklą su 10 vnt. bendros 45 Lt vertės pyragaičių, iš kasos aparato pagrobė 100 Lt, kavinės tualeto patalpoje sulaužė 350 Lt vertės klozetą, bei išgriovęs 2 400 Lt vertės sienos dalį, taip pagrobęs K. S. individualiai įmonei priklausančio turto už 373,07 Lt, bei sužalojęs turto už 2 765 Lt, padaręs 3 138,07 Lt turtinės žalos, pateko į parduotuvės „Maxima“ patalpas, iš kur pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausančius 300 vnt. bendros 10 844,44 Lt vertės butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais, būtent: 51,99 Lt vertės 0,5 1 talpos butelį tekilos „Sierra Silver“, 4 vnt. bendros 71,92 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių džino „Arligton“, 2 vnt. bendros 258 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių viskio „Glenfiddich“, 2 vnt. bendros 270 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių viskio „Chivas Regal“, 139 Lt vertės 3 1 talpos butelį viskio „Ballantines“, 27,99 Lt vertės 0,35 L talpos butelį brendžio „Torres 10“, 5 vnt. bendros 149,90 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių brendžio „Old Vilnius“, 3 vnt. bendros 101,94 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių spiritinio gėrimo „Metaxa“, 7 vnt. bendros 251,93 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių brendžio „Torres5“, 2 vnt. bendros 75,96 Lt vertės butelių brendžio „Stock 84 VSOP“, 4 vnt. bendros 175,96 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių brendžio „Torres 10“, 6 vnt. bendros 287,94 Lt vertės 0,7 1 talpos spiritinio gėrimo „Metaxa“, 3 vnt. bendros 146,97 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių su dėžutėmis brendžio „Torres 10“, 2 vnt. bendros 113,98 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių brendžio Condor“, 59,99 Lt vertės 0,7 1 talpos butelį brendžio „Monbac XO“, 3 vnt. bendros 104,97 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Finlandia“, 4 vnt. bendros 139,96 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Absolut“, 3 vnt. bendros 104,97 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių degtinės „Absolut pears“, 3 vnt. bendros 113,94 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Absolut RUBY RED“, 5 vnt. bendros 224,95 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių degtinės „Smirnoff red“, 2 vnt. bendros 93,98 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių degtinės „Finlandia“, 3 vnt. bendros 149,94 Lt vertės 0,7 l talpos butelių degtinės „Finlandia grapefruit“, 2 vnt. bendros 32,96 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių trauktinės „Čepkelių“, 5 vnt. bendros 114,95 Lt vertės 0.7 1 talpos butelių „Stumbrinės starkos“, 20 vnt. bendros 329,60 Lt vertės 0.5 1 talpos butelių „Stumbrinės starkos“, 6 vnt. bendros 143.94 Lt vertės butelių trauktinės „Žalios devynerios“, 6 vnt. bendros 106,74 Lt vertės butelių „Trejos devynerios“, 38 vnt. bendros 1 025,92 Lt vertės butelių degtinės „Ukrainska“, 2 vnt. bendros 99,96 Lt vertės butelių vyno „Vicente gandia“, 3 vnt. bendros 74.97 Lt vertės butelių vyno „Torres Sangre“, 2 vnt. bendros 316 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių konjako „Hennessy“, be 2 vnt. ndros 298 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių konjako „Albert Jarr XO“, 106 Lt vertės 0,7 1 talpos butelį konjako „Hennesy VS“, 2 vnt. bendros 33,38 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių džino „Vilniaus“, 5 vnt. bendros 334,95 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių tekilos „Sauza“, 3 vnt. bendros 209,97 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių tekilos „Sauza Gold“, 5 vnt. bendros 249,90 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių „Bacardi bianca“, 6 vnt. bendros 299,88 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių „Bacardi blac“, 2 vnt. bendros 75,96 Lt vertės butelių degtinės „Finlandia Redberry“, 4 vnt. bendros 151,92 Lt vertės butelių degtinės „Finlandia Cranberry“, 3 vnt. bendros 113,94 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių degtinės „Absolut Masgue“, 7 vnt. bendros 230,93 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių degtinės „Absolut“, bendros 159,96 Lt vertės 4 vnt. 0,5 1 talpos butelių degtinės „Russkij standart“, 9 vnt. bendros 148, 32 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Sobieski sp“, 5 vnt. bendros 112,45 Lt vertės 0,7 1 talpos degtinės „Sobieski“, 6 vnt. bendros 98,88 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Sobieski“, 5 vnt. bendros 84,70 Lt vertės 0,5 1. talpos butelių degtinės „Sobieski superior“, 5 vnt. bendros 59,95 Lt vertės 0,35 1 talpos butelių degtinės „Šimtmečio“, 5 vnt. bendros 82,40 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių degtinės „Šimtmečio“, 5 vnt. bendros 112,45 Lt vertės,0,7 1 talpos butelių degtinės „Moskovskaja“, 2 vnt. bendros 270 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių „Chinas regal“, 2 vnt. bendros 73,58 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių viskio „W.Grants“, 4 vnt. bendros 179,96 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių viskio „W.Grants“, 2 vnt. bendros 119,98 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių viskio „Tullamore dew“, 4 vnt. bendros 219,96 Lt vertės 0,7 1 talpos viskio „Ballantines“, 4 vnt. bendros 171,96 Lt vertės 0,7 1 talpos butelių viskio „Teachers“, 6 vnt. bendros 437,94 Lt vertės butelių viskio „Jack Daniels“, 4 vnt. bendros 109,96 Lt vertės 0,5 1 talpos trauktinės „Vanna Tallin“, 3 vnt. bendros 89,94 Lt vertės butelių trauktinės „Vanna Tallin“, 2 vnt. bendros 65,98 Lt vertės 0,7 1 talpos brendžio „Soberano“, 5 vnt. bendros 104,95 Lt vertės 0,5 1 talpos brendžio „Gloria“, 9 vnt. bendros 193,41 Lt vertės 0,5 1 talpos brendžio „Old Vilnius“, 13 vnt. bendros 363,74 Lt vertės 0,5 1 talpos butelių brendžio „Grand Cavalier“, 3 vnt. bendros 53,94 Lt vertės 0,35 1 talpos butelių brendžio „Grand Cavalier“, 2 vnt. bendros 63,98 Lt vertės 0,7 1 talpos brendžio „Grand Cavalier“, taip pagrobdamas UAB „Maxima LT“ turto už 10 844,44 Lt. Po to, išlaužęs 2 642,02 Lt vertės parduotuvės „Maxima“ sieną, įsibrovė į „Palangos kredito unijos“ nuomojamas patalpas, apgadindamas 200 Lt vertės sienos dalį, išlaužęs 50 Lt vertės durų spyną, nepataisomai sulaužęs 200 Lt vertės seifą, iš jo pagrobė „Palangos kredito unijai“ priklausančius pinigus – 391 016,99 Lt, 99 250,11 eurų (tai atitinka 342 690,78 Lt), 35 657 JAV dolerių (tai atitinka 96 969,21 Lt), iš viso pagrobė „Palangos kredito unijos“ pinigų – 830 676,98 Lt, bei sužalojo turto už 450 Lt, taip padarė 831 126,98 Lt turtinės žalos, be to, pagrobė E. P. priklausantį ir minėtos unijos patalpose laikomą 100 Lt vertės metalinį seifą su jame buvusiais pinigais – 200 000 Lt, bei 50 000 JAV dolerių (tai atitinka 135 975 Lt), iš viso pagrobė E. P. priklausančio turto už 336 075 Lt. Taip įsibrovęs į patalpas įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystę, pagrobdamas turto už 1177 969,4 Lt, sugadindamas turto už 5 857,02 Lt, iš viso padarė turtinės žalos už 1 183 826,42 Lt.

Apylinkės teismas A. K. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nėra, kaltinamojo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo teismas negali grįsti prielaidomis, ir jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Ušinskas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio l, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę 7 metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant kardomajame kalinime būtą laiką.

Teigia, kad teismo išvados dėl A. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos ir neteisingos, prieštaraujančios bylos aplinkybėms, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis dėl A. K. išteisinimo turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas analizuodamas įrodymus konstatavo, kad į pareigūnų apžiūrėtas patalpas dar iki įvykio vietos apžiūros buvo patekę pašaliniai asmenys. Šiuos teiginius teismas grindė liudytojo R. K. parodymais, kuriam apie tai, kad neįmanoma patekti į parduotuvę „Maxima“, pranešė liudytoja R. V.. Atvykęs į įvykio vietą R. K. ištraukė varžtą iš durų spynos, atidarė duris ir pamatė, kad išplėšta kredito unija, išvietė policiją, įėjo į vidų.

Prokuroro teigimu, tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš nuosprendyje užfiksuotų R. K. parodymų, jis teigė, jog: „atrakino duris, daugiau nieko neprisimena.“ Po to seka padrikai surašyti liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas iškvietė policiją, įėjo į parduotuvės vidų, policija jau buvo lyg prie tų durų. Iš šių nuosprendyje esančių prieštaringų liudytojo parodymų neaišku, kodėl iš pradžių teigiama, kad liudytojas nieko nepamena, po to jau kai ką prisimena. Iš šių parodymų visiškai neaišku, ar liudytojas buvo įėjęs į parduotuvės vidų, kai jau buvo atvažiavusi policiją ar prieš tai, nes, jo teigimu: „policija jau buvo lyg prie tų durų.“ Tačiau liudytojo R. K. parodymuose esant akivaizdiems prieštaravimams teismas padarė kategorišką išvadą dėl pašalinių asmenų buvimo įvykio vietoje.

Nuosprendyje nurodyta, kad policijos pareigūnas K. B. atliko įvykio vietos apžiūrą, joje kartu dalyvavo ekspertai A. G. ir J. C.. K. B. parodė, kad įvykio vietoje rastus objektus dėjo į paketus, pakuoti jam niekas nepadėjo. Tačiau liudytojas J. C. nurodė, kad nepamena, ar matė jog K. B. užklijavo paketus.

Šios teismo abejonės dėl objektų radimo ir pakavimo visiškai nepagrįstos, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietoje rastus objektus pakavo asmeniškai K. B., o ne J. C., todėl akivaizdu, kad J. C. negali prisiminti apie paketų užklijavimą. Nežiūrint į tai, liudytojas J. C. nurodė, kad visi paketai įvykio vietos apžiūros metu būdavo užantspauduojami.

Teismui sukėlė abejonių tai, kad ant vieno objekto, paimto įvykio vietos apžiūros metu, įpakavimo yra ne K. B. parašas, o V. M., jis įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Kaip paaiškino V. M., bylą jis perėmė iš K. B. jau su supakuotais objektais. Tokios aplinkybės, teismo manymu, leidžia teigti, kad ne visi tyrimo objektai buvo supakuoti įvykio vietoje.

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, seifas buvo paimtas apžiūrint įvykio vietą, jis supakuotas ir jam suteiktas Nr. 20. Akivaizdu, kad objektas buvo paimtas ir supakuotas įvykio vietoje, kadangi jam buvo suteiktas numeris. Tačiau tikėtina, kad ant šio objekto nebuvo užrašo, kurį ir užrašė V. M. prieš siųsdamas visus objektus ekspertiniam tyrimui.

Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokole susidubliavo du numeriai, t. y. Nr. 14 ir Nr. 20, tačiau, prokuroro teigimu, tai tik techninė klaida, negalėjusi turėti jokios įtakos ekspertiniam tyrimui. Įvykio vietos apžiūros protokolo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pakete Nr. 14 supakuota durų spynos apdailos plokštė, taip pat nurodyta, kad pakete Nr. 14 supakuota daktiloplokštelė, o pakete Nr. 20 – viename iš jų supakuotas sulčių pakelis, kitame pakete Nr. 20 – metalinė dėžė–seifas. Šios techninės klaidos padarytos tik aprašomojoje apžiūros protokolo dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje išvardyti visi paketai, paimti apžiūros metu, nurodant jų numerius, t. y. nurodyta, kad pakete Nr. 14 supakuota durų spynos apdailos plokštė, pakete Nr. 20 – metalinė dėžė–seifas, pakete Nr. 19 – sulčių pakelis, pakete Nr. 11 – daktiloplokštelė. Taigi akivaizdu, kad tyrėjas rezoliucinėje dalyje surašė visus paketus su jų tiksliais numeriais. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad užduotyje atlikti kompleksinį objektų tyrimą surašyti visi paketai eilės tvarka, jokio dubliavimosi nėra. Taip pat ir specialisto išvadoje aprašyti visi tirti objektai, kurie gauti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, objektai aprašyti nesidubliuojant numeriams. Todėl akivaizdu, kad techninė klaida, atsiradusi tik apžiūros protokolo aprašomojoje dalyje, nepaneigia specialisto išvadoje pateiktų rezultatų, tuo labiau negalėjo turėti jokios įtakos šių rezultatų atsiradimui. Todėl teismo išvados, kad veiksmai dėl pakuočių numerių dubliavimosi kelia abejones, yra vertinamos kaip padarytos netinkamai įvertinus įrodymus ir bylos duomenis.

Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad įvykio vietoje rastas inkasacinis maišas ne tik nebuvo tinkamai apžiūrėtas, bet ir nebuvo pateiktas atpažinti nė vienam nukentėjusiajam, dėl jo pretenzijų niekas nepareiškė. Šiais teiginiais teismas iš esmės nurodė nesilaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 207 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktus ar kitus objektus, kuriuos nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, tyrėjas ar specialistas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, inkasacinis maišas, paimtas įvykio vietoje, buvo iš karto supakuotas, paketas užantspauduotas ir su kitais objektais perduotas tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, o specialistai, atlikę objektų tyrimą, jį apžiūrėjo ir aprašė. Priešingu atveju, jeigu būtų laikomasi teismo siūlomos procedūros, t. y. jeigu tyrėjas būtų apžiūrėjęs, apčiupinėjęs, išmatavęs objektą, įkalčių, kuriuos aptiko specialistai, galėjo nebelikti. Būtent tokia objekto tyrimo procedūra, kuri, teismo nuomone, turėjo būti atlikta, būtų neobjektyvi ir apsunkintų įrodinėjimą procese. Todėl, priešingai nei rašoma nuosprendyje, darytina išvada, kad tyrėjas tinkamai pasielgė su įvykio vietoje rastu objektu, jį užfiksavo bei perdavė ekspertiniai įstaigai. Jeigu, teismo manymu, tai, kad nukentėjusiems nebuvo parodytas atpažinti inkasacinis maišas, yra procesinis pažeidimas, šis pažeidimas neturėjo ne tik lemiamos, bet ir jokios įtakos A. K. kaltei pagrįsti ar paneigti, tokį veiksmą – parodymą atpažinti, teismui manant, kad jį buvo tikslinga atlikti, galima buvo padaryti ir teisme, tačiau dėl nežinomų priežasčių teismas to nepadarė.

Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, jog įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad paimti septyni pilkos spalvos lipnios juostos fragmentai, tačiau nė vienas iš šių vienarūšių daiktinių įrodymų nėra išskirtas jokiais individualiais požymiais, jie nenufotografuoti, nenufotografuota nė viena tuščia ar užklijuota pakuotė, į kurias buvo dedami daiktiniai įrodymai. Specialisto tyrimo metu gautos pakuotės su tyrimo objektais taip pat nebuvo fotografuotos. Taip pat nėra išsamiai aprašyti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Be to, teismo nuomone, nors įvykio vieta ir buvo fotografuojama, tačiau nufotografuoti vaizdai negali būti laikomi tinkamu apžiūros metu paimtų ir supakuotų objektų fiksavimu. Teismas neatmetė ir pėdsakų sukeitimo galimybės, iki jiems patenkant pas specialistą, t. y. faktiškai teismas įtarė, kad galbūt buvo padaryta nusikalstama veika. Tokia teismo nuomonė turėjo būti įforminta nutartimi, kuri turėjo būti priimta BPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka, nes priešingu atveju (kaip ir pasielgė teismas) konstatuotina, kad teismas grindė nuosprendį ne įrodymais, o prielaidomis, t. y. pažeidė ne tik įrodymų vertinimo tvarką, numatytą BPK 20 straipsnyje, bet ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, t. y. pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

Kaip minėta, visi objektai buvo nufotografuoti įvykio vietos apžiūros metu, t. y. ir lipnios juostos, ir seifas, ir kiti objektai. Apžiūrint įvykio vietą buvo padarytos 58 įvykio vietos apžiūros nuotraukos, nufotografuoti visi paimti objektai. BPK 205 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko ar kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Nors akivaizdu, kad visus objektus, rastus įvykio vietoje, turi tirti specialistai, tačiau, teismo nuomone, juos pradinėje suradimo stadijoje reikėjo nuosekliai aprašyti ir apžiūrėti. Taip pat nesuprantamas teiginys, esą tušti paketai, prieš į juos sudedant objektus, turėjo būti nufotografuoti, taip pat turėjo būti nufotografuoti ir supakuoti paketai. Akivaizdu, kad teismas nepatikėjo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, iš jų ir tie, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, sąžiningai atliko savo darbą, nors tokioms abejonėms nėra pagrindo, jas išsklaidė teisme apklausti tyrėjai ir specialistai. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta apie paketų užantspaudavimą, o specialisto išvadoje – apie nepažeistų užantspauduotų paketų gavimą. Todėl tokie teismo reikalavimai laikytini pertekliniais ir nepagrįstais. Lipnios juostos dalys, kaip ir kiti objektai įvykio vietos apžiūros metu negalėjo ir neturėjo būti apžiūrimi, tai atliko specialistai ekspertinio tyrimo metu, kaip numatyta BPK 205 straipsnyje. Byloje esančios įvykio vietos ir ten rastų bei paimtų objektų fotografijos visiškai paneigia nuosprendyje išdėstytus teiginius apie nepakankamą objektų fotografavimą. BPK 207 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apžiūrimi daiktai „kiek galima“ nufotografuojami. Net iš įstatymo teksto matosi, kad tai nėra įpareigojanti nuostata, tačiau teismui 58 įvykio vietos ir ten rastų daiktų fotonuotraukų vis tiek buvo per mažai, ir tai teismas vertino kaip duomenų nepakankamumą.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus liudytojų parodymus, kurie surašyti padrikai, sakiniai neužbaigti, ne visada galima suprasti, ką liudytojas norėjo pasakyti, antai liudytojo E. P. parodymai: „Atvykęs pamatė išlaužtas duris, skylę, buvo policijos pareigūnai.“, „Sutarties jie nebuvo sudarę, bet buvo sutartis su „Maxima“, jei ji neatvyks, ji neša materialinę atsakomybę“ ir t. t. Kai kurių liudytojų parodymai surašyti pirmuoju asmeniu, t. y. liudytojo A. R. parodymai: „Nuvykus apie 7 val. į įvykio vietą manęs neįleido.“, „Dėl apsaugos sutarties nieko negaliu pasakyti.“ Nors toks nuosprendžio surašymas nėra esminis BPK pažeidimas, tačiau, nuosprendis, kaip ir kiekvienas procesinis dokumentas, turi būti aiškus ir suprantamas, to negalima pasakyti apie skundžiamą nuosprendį.

Baudžiamajame procese nėra numatytos taisyklės ir metodai, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas lemia reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nenutrūkstamai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą išteisintasis A. K. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nuosprendį.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, į bylą surinkti ir su bylos nagrinėjimo dalyku susiję duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, padarytos išvados yra teisingos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinimai A. K. pagrįsti tik formaliais pagrindais, jo kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais, patikimų įrodymų, kurie patvirtintų A. K. dalyvavimą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, byloje. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, naikinti išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra.

A. K. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008-12-05, apie 00.05 val., įsibrovęs į patalpas įvykdė didelės vertės svetimo turto vagystę, pagrobdamas turto už 1 177 969,4 Lt bei sugadindamas turto už 5 857,02 Lt, iš viso padarė turtinės žalos už 1 183 826,42 Lt.

A. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodė negalintis paaiškinti, iš kur ant tirtų objektų atsirado jo biologiniai pėdsakai, teigė neatsimenantis, kur buvo įvykio dieną (pirmoji A. K. kaip įtariamojo apklausa buvo atlikta 2010-12-23, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo). Nurodė, kad yra lankęsis parduotuvėje „Maxima“, kredito unijoje keitėsi pinigus.

Pagrindinis pareikšto kaltinimo argumentas, lėmęs kaltinimo dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo pareiškimą A. K., kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, yra jo biologiniai pėdsakai, rasti ant lipnių juostų fragmentų bei inkasacinio maišo, kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu. Tai yra byloje pateiktoje 2011-01-27 specialisto išvadoje Nr. 140-(11)-IS1-517 nurodyta, kad ant lipnių juostų fragmentų laboratorijoje pažymėtų Nr. 1 (mėg. Nr. 11) ir Nr. 5 (mėg. Nr. 15) bei inkasacinio maišo (mėg. Nr. 18), paimtų 2008-12-05 įvykio vietos apžiūros metu, Vytauto g. 98, Palangoje, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu, tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką genotipą yra ne didesnė nei 0,00000000001 procento.

Pirmosios instancijos teismas, gretindamas minėtą 2011-01-27 specialisto išvadą Nr. 140-(11)-IS1-517 su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatavo, jog ši išvada nėra pakankamas įrodymas A. K. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažinti. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime išvados dėl A. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo aiškios, tinkamai motyvuotos, konstatuota, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų A. K. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, kaltinamojo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo teismas negali grįsti prielaidomis. Tokia apylinkės teismo išvada, apygardos teismo vertinimu, yra pagrįsta.

Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktų duomenų visumą, konstatavo, kad apžiūrint įvykio vietą, paimant tyrimui siunčiamus objektus bei įforminant šį tyrimo veiksmą, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, buvo padaryti pažeidimai: ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi būtinų priemonių įkalčiams tinkamai užfiksuoti, t. y. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebuvo tinkamai aprašyti, nufotografuoti, taip pažeidžiant BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šių duomenų suradimo patikimumo negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip tai numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatyme nurodytus imperatyvius reikalavimus, keliamus tiek įvykio vietos apžiūrai, tiek jos metu paimamiems objektams, turintiems reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, bylos nagrinėjimo teisme metu išnaudojus visas galimybes įvykio vietos apžiūros protokole esantiems prieštaravimams pašalinti, t. y. apklausus įvykio vietos apžiūrą atlikusius pareigūnus J. C. ir K. B. bei vėliau iš tyrėjo K. B. tyrimą perėmusį pareigūną V. M., kitus liudytojus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra patikimų A. K. kaltę patvirtinančių įrodymų ir pagrįstai jį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Kaip minėta, šioje byloje pagrindinis argumentas, lėmęs kaltinimo dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo pareiškimą A. K., yra jo biologiniai pėdsakai, rasti ant lipnių juostų fragmentų bei inkasacinio maišo, kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu. Todėl tokio procesinio veiksmo – įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų tyrimui reikšmingų rezultatų – įforminimas neturi kelti abejonių, priešingai nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, nustačius, jog buvo padaryti pažeidimai dėl įvykio vietos apžiūros metu rastų objektų apžiūros, daiktinių įrodymų supakavimo aplinkybių, pakuočių numeracijos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar iki įvykio vietos apžiūros į pareigūnų apžiūrėtas patalpas buvo patekę ir kiti asmenys, tai nustatyta įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotus duomenis bei liudytojo R. K. parodymus. Byloje esančioje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog parduotuvės „Maxima“ darbuotoja R. V., atvykusi prie parduotuvės, pastebėjo, kad sugadinta durų spyna ir nėra galimybės įeiti į parduotuvę, apie tai 6.48 val. pranešė policijos pareigūnams. Kaip liudytojas teisme apklaustas tuometinis parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojas R. K. parodė apie vagystę sužinojęs iš priėmėjos R. V.. Pastaroji jam pranešė, kad neįeina į parduotuvę, nes neatrakina durų. Nuvykęs į vietą, pamatė, kad lauko duryse įkištas varžtas, ištraukęs jį, atidarė parduotuvės duris ir pamatė, kad išplėšta kredito unija – sienoje buvo išpjauta skylė, iškvietė policiją, įėjo į vidų. Prokuroro apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl liudytojo R. K. parodymų prieštaravimų yra nepagrįsti. Vien ta apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog liudytojas R. K. iš pradžių teigė, jog atrakino duris ir daugiau nieko neatsimena, vėliau jau nurodė daugiau įvykio aplinkybių, neduoda pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kaip prieštaringus, tai pagrindžiančių argumentų nenurodė ir pats prokuroras. Todėl pastarojo skundo argumentas, kad teismas, remdamasis neva prieštaringais liudytojo R. K. parodymais, padarė nepagrįstą išvadą apie pašalinių asmenų buvimą įvykio vietoje, yra nepagrįstas.

Įvykio vietos apžiūra buvo pradėta 7.30 val., nors, kaip minėta, apie įvykį pareigūnams buvo pranešta 6.48 val. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjas K. B. bei specialistai J. C. ir A. G.. Apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrą atlikę pareigūnai į parduotuvės „Maxima“ bei kavinės „Rifas“ pagalbines patalpas pateko laisvai, t. y. durys buvo neužrakintos. Tai patvirtino ir kaip liudytojas teisme apklaustas įvykio vietos apžiūrą atlikęs K. B.. Pastarasis bei įvykio vietos apžiūrai pasitelktas specialistas J. C. teisme patvirtino, jog įvykio vietą apžiūrėjo ir šios apžiūros metu rastus įrodymus fiksavo trise, t. y. jie ir specialistas A. G.. Tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jame nėra J. C. ir A. G. parašų. Apžiūros protokole nenurodyta, į kokius paketus supakuoti paimti objektai, ar paketai apžiūros metu buvo kaip nors aprašomi, užklijuojami, užantspauduojami ar pan. Įvykio vietą apžiūrėjęs tyrėjas K. B. teisme paaiškino, kad be įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų asmenų, daugiau niekas apžiūrint įvykio vietą nedalyvavo, pėdsakus ėmė ir dėjo į paketus pats asmeniškai, pakuoti jam niekas nepadėjo, nurodė neatsimenantis, kaip buvo pakuojami paimami objektai, bei patvirtino, kad kiekvieno iš paimamo objekto po jų pakavimo nefotografavo. Liudytojas J. C. nurodė neprisimenantis, ar K. B. užklijavo paketus, tuščius paketus (neatsimena, kokie buvo paketai) jis ir A. G. paduodavo K. B., būtent jo prerogatyva buvo daiktų pakavimas.

Prokuroro teigimu, teismas be pagrindo suabejojo dėl objektų radimo ir jų pakavimo, nes įvykio vietos apžiūros metu rastus objektus pakavo asmeniškai K. B., o ne J. C., todėl pastarasis negalėjo prisiminti apie paketų užklijavimą, be to, jis patvirtino, kad visi paketai įvykio vietos apžiūros metu būdavo užantspauduojami. Tačiau, priešingai šiam prokuroro tvirtinimui, kaip liudytojas apklaustas K. B. nurodė, kad įvykio vietoje antspaudo neturėjo ir paimtus objektus antspaudavo vėliau.

Be to, iš 2010-05-25 specialisto išvados Nr. 140-(10361)-IS1-3944 matyti, kad vienas iš biologiniam tyrimui pateiktų įvykio vietos metu rastų daiktinių įrodymų buvo supakuotas ir pasirašytas tyrėjo V. M., tačiau apklausiamas teisme jis negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pakavo daiktinį įrodymą Nurodė, kad tyrimą perėmė iš kolegos K. B. ir gavo jau supakuotus bei sunumeruotus daiktus, juos kartu su užduotimi perdavė specialistei. Esant tokioms bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl visų tyrimo objektų supakavimo įvykio vietoje.

Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad įvykio vietos apžiūros protokole paminėtas objektas Nr. 20 – seifas – buvo paimtas ir supakuotas įvykio vietos apžiūros metu, tai, pasak prokuroro, patvirtina ta aplinkybė, kad jam buvo suteiktas Nr. 20. Prokuroro teigimu, greičiausiai ant šio objekto nebuvo užrašo, kurį užrašė vėliau tyrimą iš K. B. perėmęs V. M., prieš siųsdamas objektus ekspertiniam tyrimui, tačiau dėl to prokuroras daro tik prielaidą, kadangi tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, t. y. tokios prokuroro versijos nenurodė nė vienas iš tyrimą atlikusiu teisme apklaustų liudytojų. Pažymėtina, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo aprašomosios dalies matyti, kad paimti objektai, iš jų ir prokuroro minimas paketas Nr. 20, turi dvigubas numeracijas, t. y. jame nurodyti du paketai, turintys Nr. 14, viename iš jų supakuota durų spynos apdailos plokštelė, kitame – avalynės pėdsako fragmentas, bei du paketai, turintys Nr. 20, viename iš jų supakuotas Sinagogos gatvės kieme rastas sulčių pakelis, kitame – metalinė dėžė–seifas. Be to, įvykio vietos apžiūros protokolo aprašomojoje dalyje paketas Nr. 19 apskritai nepaminėtas, nors šio protokolo rezoliucinėje dalyje nurodytas kaip paimtas tyrimui reikšmingas objektas. Liudytojas K. B. nurodė, jog neprisimena, į kokius paketus – plastikinius ar popierinius – dėjo daiktus, tačiau teigė, kad paketus užklijavo ir sunumeravo vietoje ir paketų numerius į įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris vėliau buvo surašytas iš juodraščio, perrašė pagal supakuotus daiktus. Tačiau jeigu protokolas būtų buvęs rašomas pagal realiai jau supakuotus bei sunumeruotus objektus, dvigubų numeracijų ar tam tikrų objektų protokolo aprašomojoje dalyje įvardijimas vienu, o rezoliucinėje dalyje – kitu numeriu, nebūtų galėję būti. Todėl šiuo atveju neaišku, ar įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas būtent tuo metu, kai buvo supakuoti bei sunumeruoti įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai. Šias abejones sustiprina tai, jog, kaip minėta, remiantis 2010-05-25 specialisto išvada Nr. 140-(10361)-IS1-3944 nustatyta, kad vienas iš biologiniam tyrimui pateiktų įvykio vietos metu rastų daiktinių įrodymų buvo supakuotas ir pasirašytas tyrimą vėliau iš K. B. perėmusio tyrėjo V. M., nors K. B. teigė, kad visus objektus supakavo ir sunumeravo pats. Šių abejonių neįmanoma pašalinti, nes K. B. pats patvirtino, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtų ir supakuotų objektų pakuotės nebuvo nufotografuotos, be to, kaip minėta, paketai buvo užantspauduoti vėliau, o paketą Nr. 20 (metalinį seifą), turėjusį dvigubą numeraciją, supakavo bei ant jo pasirašė tik už kelių dienų tyrimą parėmęs įvykio vietos apžiūros metu nedalyvavęs tyrėjas V. M., nors pastarasis apklausiamas kaip liudytojas iš pradžių tvirtino, kad visi objektai jam buvo perduoti supakuoti ir sunumeruoti, vėliau gi neneigė galėjęs, jog pats galėjo vėliau šį objektą supakuoti bei aprašyti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kyla abejonės, ar sunumeravus ir suantspaudavus paketus, jie buvo įtraukti ir surašyti į apžiūros protokolo rezoliucinę dalį.

Apžiūros protokole nurodyta, jog įkalčiai supakuoti į paketus. Liudytojas K. B. teigė neprisimenantis, į kokias pakuotes dėjo daiktus, plastikines ar popierines, bet jas klijavo vietoje ir numeravo, o jų numerius į protokolo galutinį variantą perrašė pagal supakuotus daiktus. 2010-05-25 specialisto išvadoje nurodyta, jog lipnios juostos buvo supakuotos į du vokus, ant pirmojo voko buvo K. B. parašas, inkasacinis maišas įpakuotas į popierinį paketą, kuris užklijuotas. Nors specialistė nuoplovas darė nuo konkrečių tyrimui pateiktų daiktų, tačiau pakuočių numeracijos neatitikimas, įkalčių pakavimo neaiškumai, įrodymus fiksuojant jau pradinėje tyrimo stadijoje, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad tokios klaidos galėjo lemti klaidas atliekant biologinius tyrimus. Specialistui atliekant tyrimą daiktai, nuo kurių imami biologiniai pėdsakai, taip pat nenufotografuoti.

Nukentėjusysis E. P. teigė, jog inkasaciniai maišai buvo kredito unijos seife, tačiau teigė nežinantis, ar juose buvo pinigai, negalėjo nurodyti, kiek šių maišų buvo, nurodė, kad jie nėra kredito unijos nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad įvykio vietoje rastas inkasacinis maišas nebuvo tinkamai apžiūrėtas, nebuvo duotas atpažinti nė vienam nukentėjusiajam, į jį pretenzijų niekas nepareiškė. Prokuroro skunde teigiama, kad toks įkaltis ir neturėjo būti pateiktas atpažinti, remiantis įstatymo reikalavimais, tačiau pažymėtina, kad šie veiksmai galėjo būti atlikti po ekspertinio tyrimo.

Vertinant teisme kaip liudytojų apklaustų įvykio vietą apžiūrėjusių pareigūnų bei byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolą matyti ir kiti esminiai neatitikimai, tai yra teisme kaip liudytojas apklaustas specialistas J. C. nurodė, kad, jo nuomone, dalis objektų buvo pakuojami į polietileninius paketus, turinčius individualius numerius, tačiau kaip matyti iš anksčiau minėtos specialisto išvados, taip tyrimui supakuotų objektų specialistams nebuvo pateikta.

Šiuo atveju neaišku, kodėl visi paimti objektai buvo supakuoti į paprastus popierinius paketus, nors specialistas J. C. teisme patvirtino, jog įvykio vietos apžiūros metu su savimi turėję vienkartinių polietileninių paketų, turinčių individualius numerius, į juos pakuojant objektus, šie po jų įdėjimo į paketus iš karto plombuojami, todėl vėliau nesugadinus pakuotės, jų atplėšti neįmanoma, ir tokia tyrimui reikšmingų paimamų objektų pakavimo praktika pastaruoju metu vyrauja. Be to, kaip minėta, tyrimą atlikęs ir įvykio vietos apžiūros protokolą surašęs tyrėjas K. B. teismui paaiškino, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtų objektų paketai vėliau buvo užantspauduoti, tačiau nėra duomenų apie užantspauduotų paketų pateikimą tyrimus atlikusiems specialistams. Nors įvykio vieta buvo fotografuojama, tačiau fotolentelėje nufotografuoti vaizdai negali būti laikomi tinkamu apžiūros metu paimtų ir supakuotų objektų fiksavimu, iš įvykio vietos apžiūros metu paimti ir supakuoti daiktai protokole nėra smulkiai aprašyti, įvykio vietos apžiūros metu paimti ir supakuoti objektai nebuvo nufotografuoti. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog paimti septyni pilkos lipnios juostos fragmentai, tačiau nė vienas iš vienarūšių daiktinių įrodymų nėra išskirtas jokiais individualiais požymiais, jie nenufotografuoti, nenufotografuota nė viena tuščia ar užklijuota pakuotė, į kurias buvo dedami daiktiniai įrodymai. Specialistams prieš atliekant šių objektų tyrimus jie nebuvo tinkamai ir detaliai apžiūrėti bei nufotografuoti. Specialisto išvadoje nenurodyta, ar tyrimui pateiktos objektų pakuotės nebuvo pažeistos. Specialisto tyrimo metu gautos pakuotės su tyrimo objektais taip pat nebuvo fotografuotos. Nors tyrimą atlikę pareigūnai tvirtino, kad apžiūrą atliko tik protokole nurodyti asmenys, tyrėjas V. M. teisme nurodė, kad taip pat dalyvavo įvykio vietos apžiūros metu, tik atvyko vėliau.

Pažymėtina, kad įvykio vietos, kurios metu buvo rasti bei paimti tyrimui reikšmingi objektai, apžiūra buvo vienintelė ir tos apžiūros pakartotinai atlikti nebeįmanoma. Tai reiškia, kad nebėra galimybės patikrinti objektyvių pėdsakų, t. y. neįmanoma pakartotinai stebėti ir tinkamai užfiksuoti paimamus objektus. Todėl tyrimo veiksmo apžiūros atlikimas ir jo rezultatų fiksavimas neturi kelti abejonių.

LAT yra išaiškinęs, kad apžiūrint įvykio vietą didžiausią dėmesį reikia skirti daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra objektams, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nes palikti pėdsakai padeda identifikuoti kaltininką. Taigi šioje byloje daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turėjo būti apžiūrėti pagal BPK 207 straipsnyje nustatytas taisykles (BPK 92 straipsnio 1 dalis). BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. Ši norma, kaip konstatuojama minėtoje LAT nutartyje ir priešingai nei tvirtinama prokuroro apeliaciniame skunde, yra imperatyvi, todėl tyrėjas privalėjo šią nuostatą vykdyti ir paimamus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti objektus nufotografuoti. Taigi užfiksavus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei pėdsakus – duomenis, būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (apžiūrint nuotraukas ir pan.), kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 4 dalyje, ir tuomet neliktų pagrindo abejoti gautų duomenų patikimumu. Tiek nusikalstamos veiklos pėdsakų fiksavimo būdas, tiek pėdsakų laikymo tvarka, iki jiems patenkant pas specialistą, visiems teisminio nagrinėjimo dalyviams neturi kelti jokių abejonių dėl tų duomenų patikimumo. Kad būtų pašalintos kam nors kylančios abejonės dėl pėdsakų fiksavimo ar jų sukeitimo galimybės, iki jiems patenkant pas specialistą, turėtų būti galima ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (apžiūrint nuotraukas; įsitikinant, ar nebuvo galimybės pėdsakus sukeisti – jie turi būti dedami į maišelį, kuris užplombuojamas ir pan.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi būtinų priemonių įkalčiams tinkamai užfiksuoti, kad šioje byloje daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebuvo tinkamai aprašyti, nufotografuoti, taip pažeidžiant BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šių duomenų suradimo ir jų fiksavimo patikimumo patikrinti kitomis baudžiamojo proceso leidžiamomis priemonėmis, kaip tai numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje, nėra galimybės, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išnaudotos visos galimybės minėtiems prieštaravimams ir pažeidimams pašalinti, apklausus kaip liudytojus įvykio vietos apžiūrą atlikusius bei vėliau tyrimą perėmusius pareigūnus, tačiau nepavykus jų pašalinti, pirmosios instancijos teismas A. K. pagrįstai išteisino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tai yra dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms naikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį remiantis prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą atmesti.