- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-1221-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06095-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EURA TRANSPORTAS“
- Atsakovas
- J. Š., R. M., L. J., D. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EURA TRANSPORTAS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EURA Transportas“ ieškinį atsakovams J. Š., R. M., L. J., D. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „EURA TRANSPORTAS“ ieškinys atsakovams J. Š., R. M., L. J., D. P. dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 8 750 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškinio pareiškime įvardindama atsakovus, ieškovė nurodė, kad atsakovų gyvenamosios vietos jai nežinomos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovų gyvenamosios vietos adresus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nutartyje taip pat pažymėjo, jog ieškovei nežinant dabartinės atsakovų gyvenamosios vietos, turi būti nurodytas žinomas ankstesnis atsakovų gyvenamosios vietos adresas, ir tai svarbu sprendžiant bylos teismingumo klausimą.
Šalies argumentai
3. Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo, kartu pridėdama ir Gyventojų registro pažymas apie atsakovų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Pareiškime nurodė, kad atsakovas R. M. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, ieškovei jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos, todėl ieškovė prašo procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu arba išreikalauti iš VSDFV duomenis apie jo darbo vietą, nes ieškovė tokių duomenų negali gauti, arba duomenys apie jo gyvenamąją ar darbo vietą turi būti ieškinyje prašomoje išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-50429-18. Taip pat nurodė, jog ieškovės atstovas prieš reikšdamas ieškinį dėl atsakovų adresų buvo susisiekęs su tyrėja, tačiau buvo atsisakyta juos pateikti, kadangi visa ikiteisminio tyrimo medžiaga galės būti pateikta teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „EURA TRANSPORTAS“ ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino visų 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė atsakovo R. M. gyvenamosios vietos adreso.
6. Teismas pažymėjo, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga gali susipažinti to proceso dalyviai, juolab, nukentėjęs asmuo (ieškovė). Šiuo atveju ieškovės teisinis atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi dėl informacijos gavimo ir jos negavo iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos, buvo atsisakyta šią informaciją suteikti. Be to, jei ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo teiktas ieškinys su atsakovų adresais, tai ieškovei jis turi būti žinomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė UAB „EURA TRANSPORTAS“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė atliko visus įmanomus veiksmus vykdydama teismo nutartį dėl duomenų apie atsakovų gyvenamąsias vietas pateikimo. Atsakovo R. M. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl ieškovė prašė teismą įteikti šiam atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
7.2. Iš ikiteisminio tyrimo bylos atsakovų adresų ieškovė nebūtų gavusi, ir tai ieškovei patvirtino telefonu tyrėja, nurodžiusi šiuos duomenis pateiksianti tik teismui. Todėl formalus raštiškas neigiamas atsakymas nebūtų klausimo išsprendęs. Pakartotinai susisiekus su tyrėja, ji nurodė, kad R. M. ikiteisminiame tyrime apklaustas nebuvo, tačiau ikiteisminiame tyrime yra duomenys, pagal kuriuos galima spręsti, kad atsakovas R. M. gyvena su atsakove J. Š. (adresu (duomenys neskelbtini).).
7.3. Pagal ieškinio aplinkybes matyti, kad gyvenamoji vieta nežinoma vieno iš atsakovų, kurie yra tarpusavyje susiję (abu yra tėvai), todėl yra pagrindo manyti, kad jų gyvenamoji vieta sutampa. Kita vertus, ieškovė prašė procesinius dokumentus minėtam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta, jeigu ieškovė dėjo įmanomas ir jai prieinamas pastangas jai nustatyti, negali būti kliūtis atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus dalies trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė nepagrįstai.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
12. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, kadangi šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).
13. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovų gyvenamosios vietos jai nežinomos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi įpareigojo apeliantę per septynias dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti tikslius atsakovų gyvenamosios vietos adresus. Apeliantė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo ir kartu su juo pateikė papildomus duomenis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantės atstovas ėmėsi papildomų priemonių ieškinio trūkumams pašalinti ir atsakovų gyvenamosios vietos adresams nustatyti – 2019 m. balandžio 15 d. pateiktos užklausos VĮ Registrų centrui. Iš apeliantės atstovui išduotų šios institucijos 2019 m. balandžio 23 d. pažymų apie asmenų (atsakovų) duomenis matyti, kad vieno iš atsakovo R. M. gyvenamosios vietos adresas nenustatytas – LR gyventojų registro duomenimis, šis atsakovas gyvenamosios vietos nedeklaravo. Todėl apeliantė prašė teismo išreikalauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie šio atsakovo darbo vietą, taip pat nurodė, jog jo duomenys apie gyvenamąją ar darbo vietos turėtų būti ieškinyje prašomoje išreikalauti ikiteisminio tyrimo byloje, arba CPK 130 straipsnio pagrindu procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos apeliantės pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad visi 2019 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pilnai pašalinti, t. y. nepateikti duomenys apie vieno iš atsakovo gyvenamosios vietos adresą, todėl ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 11 ir 12 punktuose nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties turinį, sprendžia, kad šioje nutartyje įvardintas įpareigojimas nurodyti atsakovų gyvenamosios vietos adresus, iš esmės nekonkretizuotas, todėl tokio įpareigojimo neįvykdymas tik vieno, iš ieškinyje nurodomų keturių, atsakovų atžvilgiu negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui neprieinami ir negali būti žinomi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
16. Šiuo atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji ėmėsi veiksmų ir papildomų priemonių sužinoti atsakovų gyvenamųjų vietų adresus, t. y. įvykdė ne tik teismo įpareigojimą, tačiau ir bendradarbiavimo pareigą (CPK 8 straipsnis), o tai suponavo būtent teismo pareigą spręsti dėl tolesnės proceso eigos. Apeliantei jau ieškinyje nurodžius, kad atsakovų gyvenamosios vietos nežinomos, vėliau išnaudojus galimybes sužinoti atsakovų gyvenamąsias vietas ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir tikslesnių duomenų gauti nepavykus tik dėl vieno iš keturių atsakovo atžvilgiu, teismui kilo pareiga dėti pagrįstas ir pakankamas pastangas nustatant šio atsakovo buvimo vietą (pvz. užklausti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dėl konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso; pareikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, ieškinyje prašomą išreikalauti įrodymų apžiūrai; pasinaudoti VSDFV, Nekilnojamojo turto ar kitais registrais; viešai prieinama informacija ar pan.). Apeliantei neturint objektyvių galimybių sužinoti konkretų vieno iš keturių atsakovo adresą procesiniams dokumentams įteikti ir taip pilnai pašalinti teismo nurodytų trūkumų, ieškinys negalėjo būti pripažintas nepaduotu ir grąžintas dėl to, kad pilnai nepašalinti jo trūkumai, nes tai reikštų apeliantės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi nuspręsdamas apeliantės ieškinį laikyti nepaduotu ir jį sugrąžinti apeliantei, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą bei jų trūkumų ištaisymą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, o apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EURA TRANSPORTAS“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.