Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes ji kaip vaiko motina, geriau sugebės vaikui sudaryti visas sąlygas sveikai vystytis bei augti, nes juos abu sieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, vaikas su ieškove auga nuo pat gimimo dienos. Sūnui sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pažeistų jo teisėtus interesus.

Tam, kad būtų tinkamai užtikrintos vaiko teisės bendrauti su tėvu - V. J. ir jam pageidaujant, nebus ribojama galimybė palaikyti ryšius su sūnumi, tik apie tai prieš dvi dienas atsakovas turėtų pranešti SMS žinute vaiko motinai ir suderinti susitikimo laiką ir vietą.

Kad ateityje neiškiltų sunkumų, tvarkant nepilnamečio sūnaus M. J., gaunamas išlaikymo lėšas yra tikslinga pavesti ieškovei tvarkyti uzufrukto teise.

Atsakovas V. J. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą ir kitus dokumentus jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. J. yra (duomenys neskelbtini) gimusio M. J. tėvas, gyvena atskirai nuo vaiko jau nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo vaikui neteikė, su vaiku beveik nebendrauja.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo yra pagrįsti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad atsakovas V. J. yra M. J. gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-209/2013).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 633,20 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimas Nr. 1014), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 316,50 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 200 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma nėra didesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma vaikų poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti 200 Eur suma yra per didelė, vaikui išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo vaikui, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2023 m. rugpjūčio 11 dienos, nes atsakovas neteikė išlaikymo vaikams iki kreipimosi į teismą dienos ir nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Vaikai turi teisę žinoti abu tėvus, būti auklėjamiems ir aprūpinamiems. Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tam, kad būtų tinkamai užtikrintos vaiko teisės bendrauti su tėvu – V. J. ir jam pageidaujant, atsakovė sutinka ir nedarys kliūčių bei neribos galimybių palaikyti ryšius atsakovui su sūnumi, tik apie tai atsakovas turėtų pranešti SMS žinute vaiko motinai ir suderinti susitikimo laiką ir vietą.

Šio reikalavimo dalyje ginčo nėra, nes ieškovė pati nurodo, kad atsakovas galės bendrauti su vaikais.

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir, kad gyvenimo skyrium atveju, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kad ateityje neiškiltų sunkumų, tvarkant nepilnamečio sūnaus M. J. gaunamas išlaikymo lėšas yra tikslinga pavesti motinai – O. J. tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, nes ieškovę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. ATS-2023-14443 (toliau Tarnyba), atstovavo ir teikė teisines konsultacijas advokatas Vytas Kantaravičius, suteikiant ieškovei 100 procentų nemokamą teisinių paslaugų teikimą. Tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybė turėjo 320 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą posėdyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %), iš atsakovo valstybei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų suma, taip pat 320 Eur atstovavimo išlaidų valstybei.

Taip pat už procesinių dokumentų siuntimą valstybė turėjo 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina - O. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

Pavesti O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą ir turtą tvarkyti uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo pinigus pervesti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į O. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB.

Nustatyti, kad vaiko tėvas - V. J. galės be apribojimų dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime, bendravime, tik prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320 (tris šimtus dvidešimt) Eur atstovavimo išlaidų valstybei ir 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei, bei 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.