Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria jos skundas buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 29 d. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadą pareiškimu kreipėsi D. Š., kuri nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie 22 val., buvo išjungtas jos elektros įvadinio skaitliuko jungiklis, kuris yra bendro naudojimo laiptinėje. Išėjusi į laiptinę ji girdėjo nubėgančio jaunuolio juoką. Iš balso atpažino, kad tai A. K..

Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėja S. L. 2016 m. gegužės 3 d. nutarimu, konstatavusi, kad nėra nustatyta pakankamai duomenų įrodančių A. K. kaltę, administracinės bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nesutikdama su tokiu nutarimu D. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir prašė šį nutarimą panaikinti.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos D. Š. skundo netenkino ir paliko galioti Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos S. L. 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą.

Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, D. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir įpareigoti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinę policijos nuovadą tęsti tyrimą bei dėl įvykio aplinkybių apklausti ją, T. Š., L. Š., A. Š., A. K. ir D. B..

Skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, iš esmės pažeidžianti jos interesus, nes jai nebuvo sudaryta galimybė nurodyti aplinkybes dėl A. K. atliekamų neteisėtų veiksmų, nebuvo renkami įrodymai. Apeliantei yra neaišku, kodėl nebuvo apklaustas jos sūnus – T. Š. (kuris su A. K. mokosi toje pačioje klasėje jau šešerius metus ir pažįsta A. K.), L. Š., A. K. mama – A. Š., DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė D. B.. Taip pat nurodo, kad ne tik ji, bet ir jos sūnus (T. Š.) 2016-04-28 iš balso ir drabužių pažino A. K.. Be to, pasak apeliantės, A. K. išpuoliai dažnėja – ji jau 2014 metų birželio mėnesį kreipėsi į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėją N. K. ir prašė žodžiu sudrausminti A. K., ir tuo metu kurį laiką buvo ramu, bet neilgai – toliau buvo vėl atjunginėjama elektra, ir toliau buvo mėtoma kas po ranka papuola į jos buto langus; 2015-12-23 apie 21 val. A. K. susprogdino 5-ių butų pašto dėžučių blokelį (jos ir kitų kaimynų), esantį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kurioje ji gyvena, dėl ko ji kreipėsi į Pietinės policijos nuovados pareigūną A. M.. Jis paaiškino, kad dėl sugadinto turto turi kreiptis namo bendrijos pirmininkė, nes tai ne jos asmeninis, o bendrijos turtas. Pakalbėjus su DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke D. B., nutarė, jei A. K. atlygins padarytą žalą, pareiškimo policijai nerašys, nes A. K. mama A. Š. labai prašė nepranešti nei policijai, nei mokyklai. Žala buvo atlyginta. Visa tai, apeliantės teigimu, rodo A. K. įžūlumą, cinizmą, piktybiškumą, norą tyčiotis, galbūt ir dėlto, kad jaučiasi nebaudžiamas. Todėl teigia, kad A. K. veiksmuose yra ATPK 174 straipsnyje nurodyto pažeidimo sudėties požymiai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pareiškėjos skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Kaip matyti iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio, ji savo skundo reikalavimą grindžia visiškai netirtais įrodymais, o būtent tuo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai – jos sūnūs – T. Š. (kuris su A. K. mokosi toje pačioje klasėje jau šešerius metus ir pažįsta A. K.), L. Š., A. K. mama – A. Š., ir D. B.. Visgi, kaip matyti iš pareiškėjos 2016 m. balandžio 29 d. protokolo-pareiškimo, įvykį, kai, apeliantės teigimu, laiptinėje buvo išjungtas jai priklausančio buto įvadinis elektros jungiklis, ir jo kaltininką A. K., kurį pareiškėja atpažino iš juoko, girdėjo tik ji (5-6 b. l.). Tuo tarpu A. K. tokias aplinkybes buvus neigia ir teigia įvykio dieną net nebuvęs pareiškėjos name (9 b. l.). Taigi išskyrus nukentėjusios įsitikinimą, byloje nėra daugiau jokių duomenų (tiesioginių įvykio liudytojų, ar kitų duomenų) galinčių pagrįsti A. K. inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymą. Būtent todėl ir nėra pagrindo apklausti pareiškėjos nurodomus asmenis, kurie šioje byloje nagrinėjamo įvykio patys net nematė. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad ne tik ji, bet ir jos sūnus (T. Š.) 2016-04-28 iš balso ir drabužių pažino A. K., yra nauja, nes nei protokole-pareiškime, nei skunde apylinkės teismui apeliantė to nurodžiusi nebuvo, priešingai, ji visur naudojo vienaskaitos formą – „man išėjus į laiptinę“ (6 b. l.), „išėjusi į laiptinę pamačiau“, rodančią, kad tik ji girdėjo A. K. balsą (3 b. l.). Todėl toks pareiškėjos teiginys yra vertinamas kaip nepagrįstas.

Apeliantės skunde nurodyti su A. K. praeityje galbūt susiję įvykiai niekaip nepatvirtina šioje byloje nagrinėtinų aplinkybių, todėl toks pareiškėjos argumentacijos būdas nepagrindžia jos apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su priimto sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nes tai yra tik prielaidos, kuriomis grįsti asmens kaltę yra negalima.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. birželio 8 d. nutartį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas – netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.