Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š. skundą dėl 2016 m. gegužės 3 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovartos tyrėjos S. L. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. gegužės 3 d. A. K. vadovaujantis Policijos įstatymo 23 str. 1 d. buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino, priešingai visuomenei elgesio.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos S. L. 2016m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinės bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tyrėja nurodė, kad nenustatyta pakankamai duomenų įrodančių A. K. kaltę.

2016 m. gegužės 23 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas D. Š. skundas dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos S. L. 2016 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Pasak pareiškėjos, šis nutarimas priimtas skubotai, tinkamai neįsigilinus į įvykį ir neatlikus visų reikalingų procesinių veiksmų, dėl paviršutiniško tyrimo liko neištirtos svarbios įvykio aplinkybės. Nori atkreipti dėmesį, kad A. K. jau nuo 2013 metų sistemingai tyčiojasi iš jos, žemina ją, gadina jai priklausantį turtą, t.y. mėto iš lauko į jai priklausančio buto langus sniego gniūžtes (šaltuoju metų laiku), obuolius, jų graužtukus, kaštonus, laiptinėje gadina pašto dėžutes, išjunginėja įvadinį elektros jungiklį. Dar 2014 m. kreipėsi į policiją dėl A. K. chuliganiškų išpuolių. 2015 m. gruodžio 23 d. vakare A. K. pirotechnikos priemonėmis susprogdino jos bei kitų gyventojų 5 pašto dėžutes. Pareiškėja mano, kad 2016 m. balandžio 28 d. laiptinėje išjungtas jai priklausančio buto įvadinis elektros jungiklis tebuvo dar vienas eilinis A. K. pasityčiojimas iš jos. Taip teigia, nes išėjusi į laiptinę pamatė nubėgantį jaunuolį, kurį iš sudėjimo, drabužių (tamsios spalvos kelnės, striukė), juoko atpažino. Tiek iki įvykio, tiek ir po to A. K. matė su tais pačiais drabužiais. Kadangi jis jos sūnaus klasiokas, gyvena šalimais, todėl yra girdėjusi jo kalbos manierą, stilių bei juoką. Pasak pareiškėjos, išjungdamas įvadinį elektros jungiklį A. K. suprato, kad tokiu atveju jos bute bus nutrauktas elektros tiekimas: nustos veikti šaldytuvas, televizorius, užges šviesa, taip pat suprato, kad tamsiu paros metu dingus šviesai ji nebegalės tvarkytis namuose, gaminti maisto, praustis, kad turės eiti iš buto į laiptinę įjungti elektrą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu 2016 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nesant A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties požymių.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką yra nedidelis chuliganizmas, kuris Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio dispozicijoje apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pareiškėjos teigimu, A. K. tyčia, 2016 m. balandžio 28 d., 22.00 val. laiptinėje išjungė jai priklausančio buto įvadinį elektros jungiklį. Minėtas įvykio aplinkybes patvirtina tik D. Š. pareiškimo, apie administracinį teisės pažeidimą padarytą jos atžvilgiu, protokole užfiksuoti jos duoti paaiškinimai apie įvykį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr.N575-310/2012, LVAT nutartis byloje Nr. N575-718/2012, LVAT nutartis byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir tai, jog įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, byloje nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar jis padarė minėtą pažeidimą. Kiekviena abejonė yra sprendžiama kaltininko naudai. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos S. L. 2016 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 0116000224899 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjos D. Š. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 302 str. 1 d.,-

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. skundo netenkinti, nutraukto tyrimo neatnaujinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjos S. L. 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.