Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovei adv. S.Staniukynienei, suinteresuotam asmeniui J. Š., suinteresuoto asmens NŽT prie ŽŪM atstovei Jolitai Bendžiuvienei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), suinteresuotiems asmenims E. G., A. R., R. R., V. R., I. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. G. į posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas (T.1, b.l.60, T.2, b.l.75). Su pareiškimu sutiko visiškai, savarankiškų reikalavimų neturi.

Suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl dalyvaujantiems asmenims dėl to sutinkant byla nagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjos, jos atstovės ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1993-01-18 mirė J. L. R., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamentu visą turtą paliko savo sutuoktinei L. V. R. (T.1,b.l.6,10)(1964m. CK 567 str. 2 d.). Nustatyta, jog kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys po tėvo mirties palikimo nepriėmė, jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškė, nors tokia teisė jiems buvo išaiškinta. Mirus palikėjui, liko nekilnojamasis turtas – butas (pusė namo), ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, kurie viešame registre palikėjo vardu įregistruoti nebuvo (T.1,b.l.82-90,92,93,95), o 2007-06-07 VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmais, remiantis vien išrašu iš ūkinių knygų ir testamentu, šie statiniai viešame registre įregistruoti kaip pareiškėjos mamos nuosavybė (NTR išrašas T.1, b.l.67-68,69-71). Taip pat liko turtinės teisės atkurti nuosavybę į senelių žemę ir naudotis prie namų valdos esamu bei iš valstybės palikėjo nuomojamu žemės sklypu, palikėjui priklausę kilnojamieji namų apstatymo bei apyvokos daiktai, taip pat palikėjo asmeniniai daiktai. Pareiškėjai po mamos L. V. R. mirties priėmus palikimą, palikėjui faktiškai priklausęs nekilnojamasis turtas šiuo metu registre jau yra registruotas pareiškėjos vardu (T.1,b.l.76-77,78-80). Pareiškėjos paaiškinimais taip pat liudytojų A. A. A. (T.2, b.l.25), E. K. (T.2, b.l.25-26), J. R. P. (T.2, b.l.105), D. A. (T.2, b.l.106) ir L. S. (T.2, b.l.106-107) parodymais nustatyta, kad mirus palikėjui likusiu nekilnojamuoju turtu ir jame buvusiais namų apstatymo bei apyvokos daiktais naudojosi, turtu rūpinosi bei su juo elgėsi kaip su savu palikėjo sutuoktinė L. V. R.. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. Š., kuri nors teigė, jog palikimo pareiškėjos mama nepriėmė, nes nesikreipė į notarą, kadangi neturėjo tam pinigų ir dokumentų, kuriuos turėjo ji, tačiau patvirtino, kad pareiškėjos mama gyveno ir naudojosi daiktais. Nors teismui suinteresuotas asmuo J. Š. nurodė kad pareiškėjos mama turto neprižiūrėjo, jį niokojo, tačiau šie faktai įrodinėjimo procese apklausiant tiek suinteresuoto asmens, tiek ir pareiškėjos liudytojus, ir tiriant rašytinius įrodymus, nebuvo nustatyti. Nuo nustatomo fakto įvykio dienos iki šio teismo sprendimo pradėjo ne viena dešimtis metų, todėl dauguma įrodymų nebeišlikę ar prarasti dėl natūralios laikos tėkmės (pvz., liudytojai daug ko neprisimena). Antra vertus, teismas taip pat nenustatė, kad suinteresuoti asmenys per šį laiką būtų ėmęsi veiksmų ir elgęsi kaip rūpestingi niokojamo turto savininkai, siekdami užkirti tam kelią ir nuosavybei susigrąžinti bei išsaugoti, jei manėsi esą teisėti turto savininkai. Kartu teismas sprendžia, jog ypatingai svarbi buvo suinteresuoto asmens J. Š. nurodyta aplinkybė, kad L.V. R. palikimo nepriėmė, nes manė, jog vaikai ginčys testamentą, nebuvo tikra dėl jo teisėtumo. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad šią aplinkybę gali patvirtinti dauguma kaimo gyventojų, tačiau jie, teismo apklausiami, tokio fakto nenurodė ir nepatvirtino. Tai yra, netgi tiesiogiai klausiami liudytojai nepatvirtino, kad pareiškėjos mama būtų bijojusi dėl testamento tikrumo, o išlikę rašytiniai įrodymai (T.2,b.l.1,65,T.1, b.l.125) neleidžia nustatyti kad pareiškėjos mama pirmus 6 mėnesius būtų nemokėjusi mokesčių už elektros energiją. Kartu šią aplinkybę paneigia pačios J. Š. parodymai apie tai, kad bandantis su L. V. R. kalbėtis dėl tėvo palikimo, ši vaikams sutiko atiduoti tik savo vyro atkurtas žemes, namų atiduoti nesutiko. Tai reiškia, jog ji, nesutikdama atiduoti turto, o tik sutikdama grąžinti mirusio sutuoktinio vaikams jų senelių žemę, laikė save tikrąja turto savininke ir ši, suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, visiškai paneigia jos nurodytą faktą, kad pareiškėjos mama nebuvo įsitikinusi dėl testamento tikrumo ir dėl šio negalėjo jaustis paveldėto turto savininke, galimai laukdama kol turtą iš jos paims teisėti savininkai. Kad pareiškėjos mama naudojosi turtu, netiesiogiai patvirtina ir kiti pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai Pavyzdžiui 1991-1997 metų ūkinėje knygoje nurodoma, jog mirus J. L. R., namuose toliau liko gyventi jo žmona L. V. R., kuri ir mirus vyrui toliau, iki 1997 metų, augino kiaules (T.1,b.l.8). 1993-04-04, t.y. nepraėjus 6 mėnesiams po palikėjo mirties, pareiškėjos mamai buvo skirtas 0,33 ha žemės sklypas prie namų (T.2,b.l.43), o vėliau į čia, pareiškėjos mamos pasirinkimu (T.2,b.l.86), buvo atkelta ir jos protėvių žemė (T.2,b.l.4-7,8,9,10,30). Kiti į bylą pateikti įrodymai taip pat rodo, kad pareiškėja po mamos mirties jai perėjusį palikimą priėmė, užbaigė dar palikėjo L.J. R. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą ir turtą gerino (T.2,b.l.86,87,89,90). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagridinis suinteresuotų asmenų motyvas, kad pareiškėjos mama palikimo nepriėmė, nes jie buvo pasiėmę namų valdos dokumentus, tetstamentą ir tėvo mirties liudijimą, dėl ko ji negalėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentų, o be to šių nesusitvarkė, nes neturėjo pinigų, kuriuos, pasak J. Š. pragerdavo, nėra teisiškai reikšmingas. LR Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad ,,nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 straipsnis, CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2008)“. Dėl šių aplinkybių tas faktas, kad pareiškėjos mama neturėjo reikiamų dokumentų ar pinigų turimai teisei patvirtinti, nekeičia palikimo priėmimo fakto buvimo ir nedaro jo negaliojančiu.

Notaro biuro ir archyvo išduotos pažymos patvirtina, kad mirus palikėjui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, įpėdinių pareiškimai negauti ir paveldėjimo byla neužvesta (T.1,b.l.19,20, T.2, b.l.42). Tuo tarpu L. V. R. turtą po jos mirties yra paveldėjusi duktė L. P. (T.1,b.l.17-18,T.2,b.l.4-7), todėl šio fakto nustatymas jai sukels teisines pasekmes – padidės palikimo apimtis. Aukščiau nurodytos, bylą nagrinėjant nustatytos, aplinkybės, teismo nuomone, yra pakankamos prašomam juridiniam faktui nustatyti, todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu, paveldėjimo tikslu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. L. R., mirusio 1993-01-18, mirties palikimą priėmė L. V. R., a.k(duomenys neskelbtini) (mirusi 2005-11-17), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 567 str. 1 ir 2 d., 568 str., 587 str., 2000m. LR CK 5.2 str., 1 ir 2 d., 5.3str., 5.50 str. 1 d., 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 185 str.).

Teismas sprendžia, jog šiuo teismo sprendimu taip pat svarbu pažymėti, kad paeiškėjos valdymas į palikėjui L.J. R. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, viešame registre neteisėtai įregistruotą jos mamos vardu, teisėtu tampa tik nuo šio teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšme turintis faktas, įsiteisėjimo.

Pareiškėja pateikė įrodymus, kad bylje turėjo 639 Lt bylinėjimosi išlaidų: 139Lt žyminis mokestis (T.1,b.l.3,4) ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (T.2,b.l.14,15). Teismo prašė priteisti išlaidas, jos turėtas advokato pagalbai apmokėti (T.2,b.l.13, LR CPK str. 98 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens NŽT prie ŽUM atstovė nurodo, kad jie teisinio suiteresuotumo bylos baigtimi neturi, byloje dalyvauja tik kaip valstybės atstovas, kuriam pareiga veikti atsirastų tik teismui priėmus neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Teismas su šiais argumentais visiškai sutinka ir sprendžia, jog toks pat statusas byloje ir suinteresuoto asmens VMI prie LR FM. Pareiškėjos atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad šios išlaidos turėtų būti priteistos iš J. Š., kadangi tai ji nesutiko su pareiškimu, dėl jos buvo renkami įrodymai ir taip ilgai truko bylos nagrinėjmas. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pareigą įrodyti pareiškime nurodytas aplinkybes turėjo pareiškėja (LR CPK 178 str.). Nors teismas šio pobūdžio bylose yra aktyvus (LR CPK 443 str. 8 d.) ir rinko įrodymus savo iniciatyva, visgi atsakmybę už tai, kad taip ilgai delsė kreiptis į teismą dėl juridiškai reikšmingo fakto nustatymo, dėl ko per laiką buvo prarasti ar dėl laiko natūralios tėkmės nebeišliko daugelis įrodymus, kurių pagalbą teismas bylą būtų išnagrinėjęs daug greičiau, turi prisiimti pati pareiškėja. Dėl šio teismas sprendžia, kad visos su bylos vedimu susijusios išlaidos turi tekti pareiškėjai ir iš suinteresuotų asmenų jos nepriteistinos. Dėl nurodyto iš pareiškėjos valstybei taip pat priteistina 186 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96str. 5 d., 443 str. 6d., pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,- bylos viršelis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str., 260str., 270 str., 275 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1993-01-18 mirus J. L. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), iki mirties gyvenusiam (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė L. V. R., a.k(duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos L. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 186 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems į teismo posėdį ir jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.