Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės UAB „BME Services“ direktorei I. Č., ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. Š., atsakovės UAB „Diesel Service Group” atstovui V. G., civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BME Services“ ieškinį atsakovei UAB „Diesel Service Group” dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismui pateikė 2014-02-20 sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. BME 2014/02/20 (toliau – Sutartis) sudarytą tarp UAB „BME Services“ ir UAB „Diesel Service Group”. Būtent dėl minėtos sutarties galiojimo bei vykdymo ir kyla ginčas tarp šalių, t.y. nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš Bendradarbiavimo sutarties teisinių santykių.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams; šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų – tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys nepasirašė Sutarties, t.y. Sutarties galiojimo nepatvirtino šalių atstovų parašais, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog šalys vykdė Sutartį ir sutinka, jog buvo sudariusios Sutartį, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose analizuoja Sutarties sąlygas, daro išvadą, kad šalys buvo sudariusios 2014-02-20 Bendradarbiavimo sutartį Nr. BME 2014/02/20. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra būtina nustatyti dėl kurios šalies kaltės Sutartis nebuvo patvirtinta šalių atstovų parašais, svarbu tai, kad abi šalys pripažįsta sudariusios minėtą Sutartį.

Kaip minėta, šalys tarp jų sudarytą Sutartį pavadino Bendradarbiavimo sutartimi. Pažymėtina, jog byloje nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne sutarties pavadinimas, o sutarties turinys ir jame išreikšta šalių valia (CK 6.154 str., 6.193–6.195 str.). Šalių 2014-02-20 sudarytos sutarties 1 punkte nustatyti šalių įsipareigojimai: vykdytojas (ieškovė UAB „BME Services“) suteikia paslaugas/atlieka darbus – išnuomoja 4 vamzdininkus, o užsakovas (atsakovė UAB Diesel Service Group“) įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis sumokėti už tai pagal tabelyje nurodytas valandas ir sumas (b.l. 16). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl tam tikro rezultato pasiekimo, bet dėl darbo jėgos atsakovei tiekimo, t.y. ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei vamzdininkus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už jų atliktą darbą. Todėl darytina išvada, jog šalių teisiniai santykiai susiklostė dėl darbo jėgos nuomos, t.y. atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 str.). Vyriausybės 2007-06-06 nutarimu Nr. 569 patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo nuomos įstatymo koncepcija, 2011-05-19 priimtas Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kuris patvirtina byloje nagrinėjamų teisinių santykių kvalifikavimą kaip atlygintinų paslaugų. Minėtuose teisės aktuose pateikiama darbo nuomos sąvoka – tai darbo organizavimo forma, kai laikinasis darbuotojas, sudaręs darbo sutartį su laikino įdarbinimo įmone, pagal civilinę sutartį laikinai perleidžiamas laikino darbo naudotojui, kad jo naudai ir jo vadovaujamas atliktų savo darbo funkciją.

Nustatyta, jog ieškovė pagal Sutarties reikalavimus surado 5 vamzdininkus (4 asmenis kaip numatyta Sutartyje ir vieną papildomą) – V. V., J. Ž., G. R., M. S. ir V. E.. Minėti asmenys dirbo atsakovė nurodytame objekte – jūriniame laive „Kaunas Seaways“, esančiame UAB „Vakarų laivų remontas“ teritorijoje. Tai, jog ieškovė tinkamai vykdė Sutartį - suteikė paslaugas/atliko darbus: išnuomavo vamzdininkus (Sutarties 1 p.) įrodo tai, jog ieškovė 2014-02-20-21 sudarė darbo sutartis su G. R. (b.l. 49-50), M. S. (b.l. 52-53), V. E. (b.l. 58-59), J. Ž. (b.l. 60-61), V. V. (b.l. 63-64), minėti darbuotojai buvo įleisti į jūrinį laivą „Kaunas Seaways“, jiems buvo išduoti leidimai patekti į UAB „Vakarų laivų remontas“ teritoriją (b.l. 22). Tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažįsta, jog minėti asmenys laive dirbo nuo 2014-02-21 (penktadienio) iki 2014-02-23 (sekmadienio). Atsakovė teigia, jog ieškovės darbininkai buvo netinkamos kvalifikacijos bei netinkamai atliko darbus. Minėti teiginiai nepagrįsti dėl tokių priežasčių. Pirma, byloje yra pateikti darbuotojų kvalifikaciją įrodantys dokumentai: G. R. diplomas apie suteiktą suvirintojo (elektra ir dujomis) kvalifikaciją (b.l. 51), M. S. bakalauro diplomas apie suteiktą elektros inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, pažymėjimai apie baigtus Kėlimo platformų ir jų įrangos operatoriaus, krovinių kabinėtojo, degiųjų dujų bei deguonies naudojimo ūkinėms reikmėms operatoriaus mokymus (b.l. 54-57), J. Ž. diplomas apie įgytą laivų vamzdžių lenkėjo, tiesėjo kvalifikaciją (b.l. 62), V. V. bakalauro diplomas apie suteiktą transporto inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, pažymėjimai apie baigtus krovinių kabinėtojo, slėginių indų operatoriaus, pavojingų krovinių ir cheminių medžiagų sandėlio darbininko ir pan. mokymus (b.l. 65, 69). Antra, atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovės darbuotojai netinkamai/nekvalifikuotai atliko darbus. Kartu pažymėtina, jog prieštaravimus raštu dėl atliktų darbų kokybės atsakovė pareiškė tik atsiliepime į ieškovės ieškinį. Trečia, nustačius, jog darbuotojai yra netinkamos kvalifikacijos ar netinkamai atlieka darbus, jiems neturėjo būti leista tęsti darbų, tačiau atsakovė leido jiems dirbti net tris dienas. Ketvirta, siekiant patikrinti atliktų darbų kokybę, ieškovė delegavo technikos direktorių M. Č., tačiau minėtas asmuo nebuvo įleistas į objektą 2014-02-23 (sekmadienį). Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas M. Č..

Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovės darbininkai atvyko neturėdami reikiamos įrangos bei aprangos. Pažymėtina, jog Sutartyje nebuvo numatyta pareiga ieškovei pateikti darbams būtiną įrangą. Tačiau ieškovė, būdama sąžininga teisinių santykių šalis, skubiai surado bei pateikė darbininkams būtiną specialią aprangą ir įrangą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kaip minėta, jog darbininkai dirbo jūriniame laive „Kaunas Seaways“, minėtą aplinkybę patvirtino tiek ieškovės bei atsakovės atstovai teismo posėdžio metu, tiek liudytojas M. Č., taip pat byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 23-26), elektroninis susirašinėjimas tarp šalių (b.l. 27-29). Ieškovė teigia, jog darbai buvo tęsiami visą savaitgalį, bendrai buvo išdirbta 120 valandų ir pateikia dirbtų valandų kiekį įrodančią lentelę (b.l. 46). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais, kadangi atsakovė nepateikia jokių duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius. Ieškovė 2014-02-24, t.y. nedelsiant po to, kai nebebuvo leidžiama ieškovės darbuotojams toliau tęsti darbus jūriniame laive „Kaunas Seaways“, atsakovei elektroniniu paštu pateikė atliktų darbų tabelį (dirbtų valandų kiekį įrodančią lentelę) ir nurodė, jog laukia komentarų (b.l. 45), tačiau atsakovė ieškovei nepateikė jokių prieštaravimų, nuomonės, pastabų ar pan. Atsakovei nebendraujant su ieškove, ieškovė visiškai pagrįstai nebesitikėjo, kad įmanoma sudaryti darbų priėmimo-perdavimo aktą, kaip numatyta Sutartyje ir 2014-03-04 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą BME Nr. 00248 (b.l. 18). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl atliktinų darbų masto ar kiekio, o susitarė tik dėl valandinio įkainio (40,00 Lt be PVM, Sutarties 1 p.), todėl dvišalis aktas nelaikytinas vieninteliu dokumentu, įrodančiu kiek laiko dirbo ieškovės darbininkai. Ieškovės darbuotojų darbo trukmę įrodo minėta darbo valandų lentelė, kuria ieškovė, kaip ir PVM sąskaitą-faktūrą BME Nr. 00248 4000,00 Lt sumai, elektroniniu paštu pateikė atsakovei.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – atsakovei buvo suteikti darbuotojai (vamzdininkai), kurie atliko darbus. Tuo tarpu atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus neįvykdė, t.y. nesumokėjo ieškovei pagal Sutarties 1 p. Nagrinėjamu atveju tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.200 str. 1 d. numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesumokėjo ieškovei už faktiškai suteiktas paslaugas – 100 valandų darbo objekte - jūriniame laive „Kaunas Seaways“, todėl ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 4000,00 Lt (40,00 Lt × 100 val. = 4000,00 Lt) skola.

Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. l d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą - asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 str. 2 d.). Taigi, šalių Sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Sutarties 6.1. p. nurodyta, jog pavėlavus apmokėti nustatytu terminu sąskaitas-faktūras, užsakovas (atsakovė) moka vykdytojui (ieškovei) 0,06 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, nuo neapmokėtos sumos, kurie skaičiuojami iki visiško atsiskaitymo. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 139,20 Lt delspinigių (2,4 Lt × 58 dienos = 139,20 Lt)

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 124,00 Lt žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b.l. 12), 1700,00 Lt už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 14-15, 79), viso ieškovė turėjo 1824,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Diesel Service Group” ieškovės UAB „BME Services“ naudai 4000,00 Lt (keturis tūkstančius litų 00 ct) skolą, 139,20 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus 20 ct) delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-05-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1824,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.