Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-211-524/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-06245-2014-5)

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „BME Services“ ieškinį atsakovei UAB „Diesel Service Group“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-13 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės UAB „Diesel Service Group“ ieškovės UAB „BME Services“ naudai 4000,00 Lt skolą, 139,20 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-05-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1824,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad šalys buvo sudariusios 2014-02-20 Bendradarbiavimo sutartį Nr. BME 2014/02/20, nes pastarosios analizavo minėtos sutarties sąlygas. Konstatavo, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė dėl darbo jėgos nuomos, t. y. atlygintinų paslaugų teikimo. Nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovės darbuotojai netinkamai (nekvalifikuotai) atliko darbus, prieštaravimus raštu dėl atliktų darbų kokybės atsakovė pareiškė tik atsiliepime į ieškovės ieškinį. Konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodymu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santykius įvertino kaip rangos darbų atlikimą ir vertino atsakovės argumentus apie atliktus darbus. Pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą paslaugų teikimo sutartį ieškovė atsakovei teikė darbuotojų samdos paslaugas ir pagal sutarties sąlygas už atliktų darbų kokybę neatsakė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-02-20 sudarė bendradarbiavimo sutarties projektą, kurio nepasirašė (b. l. 16). Tačiau atsakovė sutarties sudarymo aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog ji buvo sudaryta žodine forma, todėl sutartis turi įstatymo galią abiem šalims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien formaliai vertinti sutarties tekstą. Be to, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva – šalių pateiktus ir įrodytus faktus teisiškai vertina teismas, taikydamas jiems atitinkamą teisės normą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai sutartiniai teisiniai santykiai, nes atsakovė pripažįsta susiklosčiusius tokius sutartinius santykius, neginčija ieškovės darbuotojų darbo fakto atsakovės objekte (b. l. 22–29), tačiau ginčo sumos nesutinka mokėti dėl ieškovės pasiūlytų darbuotojų netinkamo darbo ir ieškovės įdarbinimo agentūros statuso neurėjimo. Todėl bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas šias faktines bylos aplinkybes, privalėjo tarp šalių susiklosčiusius santykius atitinkamai kvalifikuoti kaip pavedimo, paslaugų, rangos ar dar kitokią atlygintinę sutartį. Teisingumo principas (Konstitucijos 109 str.; CPK 11 str. 7 d.) reikalauja, kad, sutarčiai esant atlygintinei, būtina užtikrinti šalių turtinių interesų pusiausvyrą, neleidžiant, kad viena šalis nepagrįstai praturtėtų kitos šalies sąskaita. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. 2014 m. vasario 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paslaugų teikimo sutarties projektą ir dėl tokių paslaugų teikimo susitarė žodžiu. Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normose nenustatyta, kokia tinkama forma turėtų būti sudaromos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, į kurių reglamentavimo sritį patenka ir darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutartys. Civilinio kodekso bendrosiose normose, reglamentuojančiose sandorių formą, nustatyta, kad sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Kadangi įstatymuose nenustatyta speciali forma darbuotojų nuomos paslaugų teikimo sutarčiai sudaryti, tai šios rūšies sutartis gali būti sudaroma bet kuria šalių pasirinkta forma.

Šalys pripažįsta, kad paslaugos teikėjas (ieškovas) įsipareigojo aprūpinti užsakovą (atsakovą) jo reikalavimus atitinkančiais darbuotojais. Esant žodinei sutarties formai apsunkinamas šalių sutartinių santykių masto įrodinėjimas, tačiau šioje byloje nustatyta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį remiasi nepasirašytu bendradarbiavimo sutarties tekstu (b. l. 33), todėl pagal šį sutarties projektą bei paminėtas CK normas analizuotinas ginčo sutarties dalykas. Šioje sutartyje nebuvo numatyta, kad už paslaugos teikėjo darbuotojų darbo organizavimą atsako ieškovė ar kad šalys buvo susitarusios ir dėl išnuomojamų darbuotojų kokybiško darbo. Įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose, paminėto projekto tekstą, darytina išvada, kad sutarties dalykas buvo 4 vamzdininkų nuoma. Atsakovės išrašyti leidimai patekti į gamyklos teritoriją (b. l. 22) įrodo, jog atsakovei tokia paslauga buvo suteikta. Byloje šalys pripažįsta, kad 4 ieškovės darbuotojai – G. R., M. S., V. E., J. Z., dirbo atsakovės nurodytame laive nuo 2014-02-21 iki 2014-02-23. Darbuotojų darbo sutartys, jų išsilavinimo dokumentai (b. l. 51, 54–57, 62, 65, 69) neįrodo atsakovės motyvo, jog šie darbuotojai neturėjo tinkamos kvalifikacijos. Paminėtų darbuotojų darbo sutarčių įrašai, kad jie savo noru nutraukia darbo sutartis su ieškove nuo 2014-02-24, neįrodo jų blogo darbo atsakovės objekte, nes bylos medžiaga įrodo, jog šie darbuotojai dirbo pas atsakovę savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Netinkama darbuotojų kvalifikacija, jų darbo brokas yra įrodinėjami tik atsakovės paaiškinimu, kitų įrodymų byloje nėra, todėl įrodymų pakankamumo prasme negalima byloje padaryti išvados, jog ieškovės darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir dėl to netinkamai atliko jiems pavestą darbą. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011). Todėl šalių sutartas sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį – buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui kvalifikuoti sutartį kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Visos paslaugos teikimo metu iš atsakovės nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl paslaugos teikimo bei nebuvo surašyta jokių dokumentų, kurie liudytų, jog paslauga – 4 vamzdininkų nuoma buvo teikiama netinkamai. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei tik teiks darbuotojų nuomos paslaugas, atsakovė už paslaugas sumokės pagal šalių sutartus įkainius ir ieškovė neprisiėmė pareigos būti atsakinga už darbuotojų darbo organizavimą, jų kokybišką darbą paslaugos teikimo metu, todėl apeliacinio skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtinti sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios dalies teisės normos taikytinos kartu su CK 6.720 str. 3 d., 6.722 str., kurie nustato užsakovui pareigą sumokėti paslaugų teikėjui už suteiktą paslaugą, o paslaugų teikėjas privalo pateikti ataskaitą apie suteiktą paslaugą. Įvertinus šios bylos medžiagą negalima padaryti išvados, jog apeliaciniame skunde nurodomo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nesurašymas pašalina pareigą sumokėti už suteiktą paslaugą. Šioje byloje ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 18), kurioje buvo nurodytas atliktos paslaugos mastas, pateikė pretenziją (b. l. 19), rašė elektroninius laiškus (b. l. 28–29), byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl sutarties vykdymo iki ginčo iškėlimo teisme, išdėstė savo nesutikimą dėl suteiktos paslaugos masto, todėl padaryti išvados, jog ji nežinojo atliktos paslaugos masto, negalima.

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl ieškovės teisės verstis licencijuojama įdarbinimo paslaugų veikla, nes šios bylos medžiaga įrodo, jog šalys iškėlė ginčą dėl darbuotojų nuomos sutarties vykdymo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė teikė įdarbinimo paslaugas, nes ieškovės darbuotojų darbo sutartys įrodo, jog šie 4 darbuotojai buvo įdarbinti pas ieškovę, t. y. buvo jos darbuotojai. Šioje byloje nebuvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, kurią būtina sudaryti tarp įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo, todėl atsakovės prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai (b. l. 99–103) šios aplinkybės neįrodo. Akivaizdu, kad ieškovė neturi teisės verstis licencijuojama įdarbinimo paslaugų veikla, tačiau šios bylos įrodinėjimo dalykas yra kitas – žodinis atlygintinų paslaugų sutarties vykdymas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra šalių sudaryta sutartis, t. y. privačių juridinių asmenų atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Šiuo atveju pagrindinis laikinojo įdarbinimo sutarties ypatumas palyginti su kitomis sutartimis yra tas, kad darbuotojas paklūsta ir dirba darbus ne laikinojo įdarbinimo įmonei, su kuria ir yra sudaryta darbo sutartis, bet kitam darbdaviui, su kuriuo darbuotojas nėra saistomas jokios sutarties. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes bylos medžiaga įrodo, jog šios bylos šalys ginčo paslaugą įteisino iš esmės žodiniu susitarimu ir atsakovė tokia paslauga pasinaudojo, nesudarydama laikinojo įdarbinimo sutarties. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Todėl šioje byloje įvertinus šalių valią, bylos įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo nuostatos šioje byloje, nes šioje byloje nėra įrodymų, jog dėl tokio šalių žodinio susitarimo buvo pažeisti darbuotojų interesai. Šios bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys ir paminėtos įstatymo nuostatos dėl atlygintinų paslaugų teikimo žodinio susitarimo žodinės formos nėra pažeistos ir byloje nesant įrodymų dėl darbuotojų teisių pažeidimo nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 1700 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ši suma turėtų būti sumažinta, nes ieškovės advokato padėjėjas pateikė 700 Lt sąskaitą už atvykimą iš Vilniaus į Klaipėdą (b. l. 78). Su ieškiniu ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, įrodantį, jog sumokėjo advokato padėjėjui 1000 Lt (b. l. 15). Pagrįsti atsakovės apeliacinio skundo motyvai, jog teismų praktikoje nustatyta, kad advokato atvykimo išlaidos neatlygintinos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 12R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Paminėtų Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų 3 000 Lt dydį vien tik už ieškinio (priešieškinio) parengimą, nes ieškovei advokato padėjėjo paslaugos teikimo metu minimali mėnesio alga buvo 1000 Lt, todėl jos turėtos 1700 Lt išlaidos šio dydžio neviršijo ir mažinti šių išlaidų nėra pagrindo.

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir įrodymus, jog sumokėjo 500 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 113), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 72,40 EUR (250 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti UAB ,,BME Services“ iš UAB ,,Diesel Service Group“ 72,40 EUR (250 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.