Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-9459-490/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
2YT-9459-490/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00384-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
E. R.
Suinteresuotas asmuo
V. R., V. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-9459-490/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00384-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 11 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,dalyvaujant pareiškėjui E. R.,suinteresuotam asmeniui V. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R. ir V. M. dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo teismo pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės ir jo tetos L. O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gruodžio 13 d., mirties priimti (b. l. 1–3).

Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. mirė jo teta L. O. M. Iki mirties L. O. M gyveno (duomenys neskelbtini). Mirusioji 2007 m. rugsėjo 10 d. paliko oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui. Po testamento sudarymo, 2010 m. gruodžio 21 d. L. O. M jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjo motinai V. R.. Po tetos mirties pareiškėjui buvo žinoma, kad teta visą turėtą nekilnojamą turtą buvo padovanojusi jo mamai, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, nesikreipė. Jam taip pat nebuvo žinoma, kad į notarą dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis per tris mėnesius. Dėl teisinių žinių stokos ir gyvenimiškos patirties neturėjimo, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tik 2017 m. pabaigoje, tvarkant senus tetos dokumentus, pareiškėjas sužinojo, kad iki mirties teta L. O. M savo vardu taip ir neįteisino 0,3400 ha ploto žemės sklypo po pastatais (duomenys neskelbtini). Pradėjus rūpintis dėl 0,3400 ha ploto žemės sklypo įteisinimo tetos L. O. M. vardu, pareiškėjas sužinojo, kad po tetos mirties paveldėjimo procedūrų niekas netvarkė, o žemės sklypo įteisinimą galės atlikti tik tetos palikimą priėmęs asmuo. Dėl šios priežasties pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl termino paveldėjimui pagal testamentą priimti pratęsimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. R. palaikė pareiškimą, prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad terminas palikimui priimti pagal testamentą yra praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi tik 2017 m. pabaigoje pareiškėjui tapo žinomos aplinkybės apie atkurtas nuosavybės teises ir tetos vardu neįteisintą 0,3400 ha ploto žemės sklypą po pastatais (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, nurodydama, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais, prašė teismo pareiškimą tenkinti (b. l. 27).

Šalies argumentai

Dalyvaudama teismo posėdyje V. R. patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą pratęsimo, nurodydama, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimais, prašė teismo pareiškimą tenkinti (b. l. 29).

Suinteresuotas asmuo V. M., būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. R. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad L. O. M, a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012 m. gruodžio 13 d. (b. l. 6). L. O. M, a. k. (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotų asmenų V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sesuo (b. l. 7, 8, 9, 10, 11, 12), pareiškėjo E. R. – teta. Iki pat mirties L. O. M buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Mirusioji L. O. M 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarė testamentą (not. reg. ZB-1380), kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui E. R. (b. l. 19). Testamento sudarymo metu L. O. M asmeninės nuosavybės teisėmis buvo registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamas namas su ūkio pastatais (reg. Nr. 44/284029), esantys (duomenys neskelbtini); 0,3200 ha ploto žemės sklypas (reg. Nr. 44/679158), 0,400 ha ploto žemės sklypas (reg. Nr. 44/679152) ir 3,400 ha ploto žemės sklypas (reg. Nr. 44/679142), esantys (duomenys neskelbtini) Po testamento sudarymo L. O. M minėtą nekilnojamąjį turtą 2010 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. GP-6558 padovanojo savo seseriai V. R. (b. l. 20–24). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo pagal tetos sudarytą testamentą į notarą nesikreipė, kadangi visi žinojo, jog savo turtą L. O. M buvo padovanojusi V. R.. Pareiškėjo paaiškinimu, 2017 m. pabaigoje, tvarkant senus tetos dokumentus, tapo žinoma, kad teta L. O. M savo vardu nebuvo įteisinusi 0,3400 ha ploto žemės sklypo po pastatais (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės tetai buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 46-12042 (b. l. 14, 15, 16, 17). Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. 2018 m. vasario 1 d. liudijimas patvirtina, kad po L. O. M, a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gruodžio 13 d., notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 18). Tai, kad po L. O. M mirties nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų patvirtina ir Testamentų registro išrašas (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

Pareiškėjas E. R. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po L. O. M, mirusios 2012 m. gruodžio 13 d., atsiradusiam palikimui priimti, nes jis iki 2013 m. kovo 13 d. neatliko minėtų CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnio įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės tetos L. O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gruodžio 13 d., mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojo, kad palikėjos vardu yra atkurta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą, tačiau nuosavybė nebuvo įregistruota).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino pratęsimo neprieštarauja.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tetos mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,31 Eur), yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl, tenkinus pareiškimą, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po L. O. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gruodžio 13 d., mirties, priimti.

Priteisti iš pareiškėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,31 Eur (septynių eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė