- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-283-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03213-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Navis fortis“
- Ieškovas
- UAB „Statybų kryptis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-283-123/2014
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Navis fortis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybų kryptis“ ieškinį atsakovei UAB „Navis fortis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 22 724,10 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-25 nutartimi tenkino kreditorės UAB „Statybų kryptis“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei UAB „Navis fortis“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštą pareikšto reikalavimo ribose – už 22 724 Lt.
2013-11-08 teisme gautas atsakovės UAB „Navis fortis“ prašymas panaikinti 2013-03-25 teismo nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Navis fortis“ negali panaudoti areštuotų lėšų darbo užmokesčiui, įsipareigojimams pagal kitas sutartis vykdyti, negauna pajamų nuo šių lėšų. Informacija apie turto areštą yra vieša, tai neigiamai veikia ne tik įmonės finansinę būklę, bet ir menkina pasitikėjimo lygį bendroje rinkoje. 2013-10-24 teismo nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą neapibrėžtam laikotarpiui, o tai neigiamai veikia atsakovės finansinę būklę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-11 nutartimi atsakovės UAB „Navis fortis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Nurodė, kad teismo nutartimi visų pirma areštuotas kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir tik po to, nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos, taip pat nurodyta, kad iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama daryti privalomuosius mokėjimus, o tai reiškia, kad nėra apribota skolininkės teisė mokėti atlyginimus darbuotojams, nes darbo užmokestis laikytinas privalomu mokėjimu. Nustatęs, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kilnojamajam turtui – kelių transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog tai nesukelia neigiamų finansinių pasekmių atsakovei. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja ar suvaržo atsakovės teises.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Navis fortis“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Paaiškino, kad per visą bylos nagrinėjimą atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovė pareiškė ieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo kitoje civilinėje byloje. Mano, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovė negali panaudoti areštuotų lėšų darbo užmokesčiui, įsipareigojimams pagal kitas sutartis vykdyti, negauna pajamų nuo šių lėšų, areštas sukelia netiesiogines neigiamas pasekmes įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymui ir kt. Paaiškino, kad įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotę Vokietijoje automobiliu, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl transporto priemonės sulaikymas ir grąžinimas į Lietuvos Respubliką įmonei padarys neginčijamos žalos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovei UAB „Statybų kryptis“ yra iškelta bankroto byla, ir UAB „Statybų kryptis“ nebėra tinkama ieškovė byloje, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ši civilinė byla sustabdyta, o tai neigiamai veikia atsakovės finansinę būklę ir žemina pasitikėjimo lygį tarp įmonės partnerių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės UAB „Statybų kryptis“ akcininkas V. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad prasta atsakovės turtinė padėtis išliko nepakitusi. Areštavus atsakovei priklausantį automobilį, atsakovei neuždrausta juo naudotis. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės teismo taikytos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2012-10-08 buvo sudariusios rangos sutartį, atliktų darbų akto pagrindu ieškovė 2013-01-30 buvo išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą atsakovei, kurios atsakovė neapmokėjo. Todėl preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo atsakovei nurodytina, kad rangos sutartis, PVM sąskaita faktūra ir kiti ieškovės pateikti įrodymai gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, o dėl ginčo esmės bus pasisakyta teismui išnagrinėjus civilinę bylą.
Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 22 724,10 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191/2009). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareikštas reikalavimas yra didelis, atsakovės finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nežinomas, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio patenkinimo atveju ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutartyje, kuria skolininkės UAB „Navis fortis“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyta, kad visų pirma areštuojamas atsakovės kilnojamas ir nekilnojamas turtas ir tik po to, nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos, taip pat nurodyta, kad iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama daryti privalomuosius mokėjimus. Iš antstolio A. Z. 2013-03-28 turto aprašo matyti, kad vykdant teismo nutartį buvo areštuota kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42). Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovė negali panaudoti areštuotų lėšų darbo užmokesčiui, įsipareigojimams pagal kitas sutartis vykdyti, negauna pajamų iš šių lėšų, tai sukelia netiesiogines neigiamas pasekmes įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymui ir kt., nes antstolis vykdydamas 2013-03-25 teismo nutartį nebuvo aprašęs ir areštavęs piniginių lėšų. Apeliantė taip pat paaiškino, kad įmonės darbuotojai vyksta į komandiruotę Vokietijoje areštuotu automobiliu, todėl transporto priemonės sulaikymas ir grąžinimas į Lietuvos Respubliką įmonei padarys neginčijamos žalos. Apeliacinės instancijos teismas laiko šį teiginį nepagrįstu, nes teismo nutartimi nebuvo apribota atsakovės teisė naudotis areštuotu turtu, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė buvo sulaikyta ar grąžinta į Lietuvą (CPK 178 str.).
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013-10-16 nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Statybų kryptis“ bankroto bylą Nr. B2-993-555/2014, paskyrė įmonės bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-12-05 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-10-16 nutartį paliko nepakeistą. Nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8019-328/2013 2013-10-24 nutartimi buvo sustabdyta ieškovės prašymu iki įsiteisės Kauno apygardos teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-993-555/2014 dėl bankroto bylos iškėlimo. Iškėlus bankroto bylą įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, jos valdymo organai nušalinami nuo įmonės valdymo ir jos valdymą bei kontrolę perima bankroto administratorius. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Įmonei iškėlus bankroto bylą administratorius, o ne įmonės vadovas, imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nėra gauta administratoriaus nuomonė dėl pareikšto ieškinio, nebuvo sprendžiamas civilinės bylos atnaujinimo ar užbaigimo klausimas, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją, įkeisdama turimą turtą), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.