Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. liepos 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, 2) 2017 m. sausio 24 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2017 m. spalio 13 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 3) 2018 m. sausio 23 d. pagal 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, 2021 m. rugpjūčio 25 d. apie 9.36 val., kelio (duomenys neskelbtini) kel. sankirtoje, esančioje (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 127, 128, 154 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, įvažiuodamas į kelių sankirtą nesivadovavo kelio ženklu Nr. 204 „Stop“ ir važiavo nesustojęs prieš „Stop“ liniją, nedavė kelio transporto priemonėms važiuojančioms pagrindiniu keliu, įvažiavo į kelių sankirtą ir nepraleidęs pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės (vilkiko) (duomenys neskelbtini) , prie kurios prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), su ja susidūrė, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini), keleivės I. D. sveikata, nes dėl dešinio žastikaulio kūno lūžimo, II kaklo slankstelio lūžimo, dešinės pusės II, III, IV šonkaulių lūžimo, dešinio klubakaulio sparno lūžimo, gūžduobės lūžimo, sėdynkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti du būtinieji kriterijai, t. y.: 1) formalusis – asmuo turi būti padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jis turi prisipažinti padaręs ją, savu noru atlyginti (pašalinti) padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo (pašalinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis J. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo esmines aplinkybes ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, po eismo įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, ja rūpinosi, slaugė ir prižiūrėjo, nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė ir pasirašė susitarimą dėl susitaikymo (2 t., b. l. 131). Teismo posėdyje nukentėjusioji I. D. patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, šeima ir toliau gyvena kartu, sutuoktinis tinkamai rūpinasi ja ir vaiku, yra geras vyras ir tėvas. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas formaliąsias sąlygas, tačiau teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kaltinamasis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos vertinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis J. D. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 95), darbdavio bei gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 95, 134), jam psichikos sveikatos paslaugos neteiktos, į įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 98), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 88-89), tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 67-72) matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas tris kartus, paskutinį kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), padarymą, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2018 m. rugsėjo 5 d., taigi šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Be to, kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, paskiriant įpareigojimus, tačiau teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (2 t., b. l. 67-72). Neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamasis neturėdamas vairavimo patirties ir teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, žinodamas ir suprasdamas, kad savo veiksmais (automobilio vairavimu) pažeis Kelių eismo taisykles ir tokiu būdu darys administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, vis tiek ryžosi vairuoti transporto priemonę bei ja vežė savo šeimą, kurioje yra mažametis vaikas, taip keldamas pavojų visiems eismo dalyviams bei su juo kartu vykusiems keleiviams. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodė kaltinamojo gynėjas, leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis visgi nesistengia paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs, kaltinamasis net ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, neišnykus teistumui, neturėdamas specialios teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę ir padarė naują neatsargų nusikaltimą (sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji). Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo neatsakingumą bei tai, kad iki šiol jam taikytos net ir griežčiausios bausmės nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, be vairavimo patirties, jį vairavo neatidžiai ir neatsakingai, važiavo daugiau nei 50 km tarpmiestiniame kelyje, be jokios pateisinamos priežasties, kartu vežėsi šeimą), aukščiau aptartą kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog kaltinamasis J. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nėra pagrindo.

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (BK 281 straipsnio 1 d., 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis), automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, be jokios pateisinamos priežasties, sukėlęs eismo įvykį nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, apgadino ne tik savo šeimos, bet ir kitam asmeniui priklausantį turtą, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2 t., b. l. 67-72), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 88-89), dirba (2 t., b. l. 92), darbdavio bei gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 95, 134), jam psichikos sveikatos paslaugos neteiktos, į įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 98), atsiprašė nukentėjusiosios, ja rūpinosi, slaugė ir prižiūrėjo, su ja susitaikė (2 t., b. l. 131). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės (laisvės apribojimas bei laisvės atėmimas) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, jo šeimos finansinė padėtis nėra itin gera (žmona nedirba, auga mažametis vaikas, jis gauna 545,96 Eur darbo užmokestį, yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo), teismas sprendžia, kad švelniausios sankcijos numatytos bausmės – baudos – paskyrimas bausmės tikslų nepasieks ir teigiamos įtakos kaltinamajam neturės, o tik dar labiau apsunkins ir taip sudėtingą kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, požiūrį į padarytą nusikaltimą bei elgesį po eismo įvykio, nukentėjusiosios poziciją, nustatytina artima minimaliai šios bausmės trukmei (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies normos netaikytinos.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras prašo kaltinamajam uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Kaltinamojo gynėjas nesutikdamas, jog kaltinamajam turėtų būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė pagrindiniu argumentu nurodė, kad kaltinamajam neturint teisės vairuoti ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis J. D. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatas. Priešingai, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo ar tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010), todėl kaltinamojo gynėjo argumentas, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam negali būti taikoma, nes jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo J. D. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai (tame tarpe ir transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės) pagal savo pavojingumo laipsnį vertinti kaip šiurkštūs, pati padaryta veika yra labai pavojinga, padaryta nelygiareikšmėje kelių sankirtoje, važiuojant šalutiniu keliu nepraleidus pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančio krovininio automobilio su priekaba, eismo įvykio metu dėl kaltinamojo kaltės buvo nesunkiai sužalotas žmogus, apgadintos transporto priemonės, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę nebuvo atidus bei apdairus, važiuodamas keliu, kuomet jo teigimu spigino saulė, kas apsunkino kelio matomumą, nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus ir tinkamo važiavimo greičio, dėl ko net nepamatė esančios gatvių sankirtos bei kelio ženklinimo, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra itin atsakingas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemones, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti teisę ateityje vairuoti transporto priemones. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė pirmą kartą, įvykio metu buvo blaivus, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 57-60), taigi kaltinamajam šiuo nutarimu realiai buvo suvaržyta galimybė įgyti specialią teisę vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2021 m. rugsėjo 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Kaltinamajam J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina, kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu paimta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), saugoma automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Alytuje (1 t., b. l. 17-22), grąžintina savininkei I. D. arba jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), DVD diskas, saugomas prie bylos pakete Nr. 1, jame nesant jokio įrašyto vaizdo įrašo, turinčio reikšmės išnagrinėtai bylai, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 21 (dvidešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 14 (keturiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirti J. D. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 2 d.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti, kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei I. D. arba jos įgaliotam asmeniui, DVD diską, saugomą prie bylos pakete Nr. 1, sunaikinti.

Išaiškinti J. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl įsiteisėjus šiam nuosprendžiui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytus) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.