- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-804-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės D. D. (toliau – atsakovė) 7 000 Eur negrąžintą kredito dalį, 766,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), 3044,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7000Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad tarp šalių 2020 m. kovo 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 574,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.), 1 244,90 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. rugsėjo 1 d.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 7 000 Eur negrąžintą kreditą, 766,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), 742,96 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), 1 244,90 Eur tarpininkavimo mokestį, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 13,21 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. balandžio 28 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (9 767,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 370 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Taipogi teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 7 000 Eur negrąžintą kreditą ir 766,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.).
6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (7 000 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), sprendė, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), t. y. 742,96 Eur ir procentinę išraišką pagal sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. sausio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. sausio 28d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 3 044,90 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies, priteisdamas 1 244,90 Eur tarpininkavimo mokestį. Tokios pozicijos teismas laikėsi, nes ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis be nuolaidos (3 044,90 Eur) nebuvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, nebuvo įtraukta apskaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, taigi vartotojui, pasirenkančiam kredito davėją, nebuvo suteikta visapusiška informacija apie pareigą mokėti tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos sumą.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 13,21 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kadangi šį reikalavimą laikė pagrįstu.
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, konstatuodamas, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė atsižvelgęs į proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: 1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą: 1.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.);1.2. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 444 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; 1.3. kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2. priteisti apeliantei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantės teigimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Pažymi, kad, priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos, taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
12.2. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. kovo 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 574,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26 proc.), 1 244,90 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. rugsėjo 1 d.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
17. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 742,96 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, apskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 6 431,22 Eur (10 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 6 360,98 Eur (11 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 6 289,22 Eur (12 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 6 215,90 Eur (13 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 6 140,99 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 6 064,46 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 5986,27 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 5 906,39 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 5 824,78 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 5 741,40 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 5 656,21 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 5 569,18Eur (21 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 5 480,26 Eur (22 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 5389,42 Eur (23 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 5 296,61 Eur (24 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 5 201,79 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 5 104,91 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 5 005,93 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 4904,81 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 4 801,50 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 4 695,95 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 4 588,11 Eur (31 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 4 477,94 Eur (32 įmoka); nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 4 365,38 Eur (33 įmoka); nuo 2023 m. sausio mėn. – 4 250,38 Eur (34 įmoka); nuo 2023 m. vasario mėn. – 4 132,89 Eur (35 įmoka); nuo 2023 m. kovo mėn. – 4 012,85 Eur (36 įmoka); nuo 2023 m. balandžio mėn. – 3890,21 Eur (37 įmoka); nuo 2023 m. gegužės mėn. – 3 764,91 Eur (38 įmoka); nuo 2023 m. birželio mėn. – 3 636,90 Eur (39 įmoka); nuo 2023 m. liepos mėn. – 3 506,12 Eur (40 įmoka); nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. – 3 372,50 Eur (41 įmoka); nuo 2023 m. rugsėjo mėn. – 3 235,99Eur (42 įmoka); nuo 2023 m. spalio mėn. – 3 096,52 Eur (43 įmoka); nuo 2023 m. lapkričio mėn. – 2954,03 Eur (44 įmoka); nuo 2023 m. gruodžio mėn. – 2 808,45 Eur (45 įmoka); nuo 2024 m. sausio mėn. – 2 659,72 Eur (46 įmoka); nuo 2024 m. vasario mėn. – 2 507,76 Eur (47 įmoka); nuo 2024 m. kovo mėn. – 2352,51 Eur (48 įmoka); nuo 2024 m. balandžio mėn. – 2 193,90 Eur (49 įmoka); nuo 2024 m. gegužės mėn. – 2 031,85 Eur (50 įmoka); nuo 2024 m. birželio mėn. – 1 866,29 Eur (51 įmoka); nuo 2024 m. liepos mėn. – 1 697,14 Eur (52 įmoka); nuo 2024 m. rugpjūčio mėn – 1 524,33 Eur (53 įmoka); nuo 2024 m. rugsėjo mėn. – 1 347,77 Eur (54 įmoka); nuo 2024 m. spalio mėn. – 1 167,39 Eur (55 įmoka); nuo 2024 m. lapkričio mėn. – 983,10 Eur (56 įmoka); nuo 2024 m. gruodžio mėn. – 794,82 Eur (57 įmoka); nuo 2025 m. sausio mėn. – 602,46 Eur (58 įmoka); nuo 2025 m. vasario mėn. – 405,93 Eur (59 įmoka); nuo 2025 m. kovo mėn. – 205,14 Eur (60 įmoka) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.).
18. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7000Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 27 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovės sutartinei atsakomybei nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir priėjo prie pagrįstų ir teisėtų išvadų nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo už akių dalyje priėmė iš teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo / perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.