Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-04-12 · Civilinė byla Nr. 2-926-774/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-12
Bylos Nr.
2-926-774/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19301-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Valdonė Račiūnienė
Ieškovas
D. Ž., J. Ž.
Atsakovas
R. V., D. V.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-926-774/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-19301-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 30.10.(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovams D. Ž., J. Ž., jų atstovui advokato padėjėjui S. M., atsakovams R. V., D. V., jų atstovei advokatei I. K., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Ž., J. Ž. ieškinį atsakovams R. V., D. V. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką butu Nr. 4, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovams D. V.. a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu 4-2 13,92 kv.m, su teise pereiti per kambarį 4-1 9,69 kv.m. Ieškovams su dviem nepilnamečiais vaikais, nustatyti teisę naudotis kambariu 4-5 13,76 kv.m ir pereinamu kambariu 4-1 9,69 kv.m 4-3 2.87 kv.m. Visiems bendrai paskirti naudotis : virtuve 4-4 9,93 kv.m bei koridoriais 4-6 2.61 kv.m. Priteisti iš atsakovų turėtas teismo bei advokato paslaugų išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinį palaikė.

Šalies argumentai

Ieškovė D. Ž. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad ginčas kilęs tarp jos ir atsakovų dėl naudojimusi jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, kurį jie įsigijo pagal 2008-04-18 sutartį iš D. V., prisiėmė jos teises pagal sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos R. V.. Vėliau išlaikymas buvo pakeistas mokėti R. V. 800 litų piniginę išmoką kiekvieną mėnesį iki gyvos galvos. Prieš sutarties sudarymą, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tiksliai neprisimena, tarėsi su atsakove D. V., kad abu atsakovai gyvens viename 4-2/13,92 kv.m kambaryje, o jos šeima naudosis likusiais buto kambariais. Pasirašydami nurodytą sutartį, kad jų nusipirktame bute kartu su R. V. iki gyvos galvos gyvens D. V. suprato, kad prisiima riziką ir suprato, kad atsakovai gyven visame 4-jame bute. Žinojo, kad R. V. nuolatinai gyveno 4-2/13,92 kv.m, o D. V. 4-5/13,76 kv.m kambaryje. Butu naudojasi bendrai: D. kambaryje yra vaikų kompiuteris, jų šeimos šaldytuvas. Atsakovai eina per jų pereinamą kambarį, virtuve naudojasi bendrai. Atliko buto remonto darbus, pakeitė viso buto langus, išbetonavo dalį grindų, tačiau kilus konfliktams, remonto darbus sustabdė. Sudarydami 2008-04-18 sutartį galvojo, kad atsakovai gyvens viename kambaryje, kodėl nenurodė konkrečių kambarių, paaiškinti negali. Nesutarimai prasidėjo 2010metais iki to laiko butu naudojosi bendrai, jų vaikai miegojo D. kambaryje, naudojosi tame kambaryje ir virtuvėje esančiais atsakovų baldais. Nagrinėjant bylą 2010 metais dėl jų iškeldinimo, su atsakovais sudarė taikos sutartį, kurioje taip pat numatė, kad atsakovams leidžia gyventi visame bute. Jie su dviem skirtingų lyčių nepilnamečiais vaikais gyvena viename mažame pereinamame kambaryje. Prašo ieškinį patenkinti ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.

A. J. Ž. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad neturi normalių gyvenimo sąlygų. Sudarant buto pirkimo sutartį žinojo, kad leis atsakovams gyventi visame bute, tačiau galvojo, kad taikiai gyvens kiekvienas savo kambariuose : atsakovai gyvens viename R. V. 4-2/13,92 kv.m kambaryje, jų šeima likusiuose buto kambariuose. Šiuo metu butu naudojasi bendrai iš dalies, į atsakovo R. V. kambarį stengiasi neiti, o D. V. kambariu, kuris yra be durų ir į kurį patenka iš virtuvės, naudojasi vaikai ir jie, ten stovi ir šeimos šaldytuvas, tačiau visa šeima miega mažame pereinamame kambaryje. Prieš atsikraustant atsakovai žadėjo gyventi viename kambaryje, tačiau kaip gyveno taip ir tebegyvena atskiruose kambariuose. Anksčiau vaikai miegojo D. kambaryje, kol nekilo konfliktas. Pradėjo daryti buto remontą, kurio nebaigė kilus konfliktams su atsakovais dėl naudojimosi kambariais nesutarimų. A. R. V. veda netinkamą gyvenimo būdą, bute lankosi svetimi asmenys, kurie pas atsakovą patenka per jų kambarį, tai sukelia nepatogumus ir daro neigiamą įtaką jų nepilnamečiams vaikams. Namo palėpėje paklojo medžio drožlių plokštes, ten laiko sezoninius drabužius, įrengti gyvenamųjų patalpų palėpėje neketino. Prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovas advokato padėjėjas S. M. savo atstovaujamųjų prašymą palaikė. Tarp ieškovų ir atsakovų kyla konfliktai dėl naudojimosi buto gyvenamosiomis patalpomis, atsakovai nevykdo savo įsipareigojimo susiglaudinti į vieną R. V. kambarį. Ieškovų keturių asmenų šeima gyvena viename 9 kv.m ploto kambaryje, atsakovai kiekvienas atskirai gyvena 14 kv.m ploto kambariuose. Tokia naudojimosi tvarka pažeidžia teisingumo, protingumo, buto gyventojų lygiateisiškumo bei gyvenamojo ploto proporcingumo principus, ieškovai negali užtikrinti savo skirtingų lyčių nepilnamečiams vaikams tinkamų ir pilnaverčių gyvenimo sąlygų. Ieškovai, būdami ginčo buto savininkai turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises, nors ir nesusijusias su valdymo netekimu. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovams bylos vedimo išlaidas.

Atsiliepimas

A. R. V. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nei raštu, nei žodžiu su ieškovais nesitarė, kad jiems nusipirkus butą, jis kartu su mama apsigyvens viename kambaryje, kadangi dėl ploto stokos tai yra neįmanoma. Jis su mama gyvena tuose pačiuose kambariuose, kaip ir iki buto pardavimo ieškovams. Virtuve naudojasi dalinai, ieškovai naudojasi tik mamos kambariu, nes ten yra dalis jų daiktų, į kambarį galima patekti iš virtuvės, kadangi ten durų nėra. Ieškovai jo kambariu nesinaudoja. Buto kambariai nerakinami. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylos vedimo išlaidas.

A. D. V. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad gyventi dviese viename kambaryje nėra galimybės. Ji sutiktų gyventi mažajame pereinamame kambaryje ir užleisti ieškovams savo kambarį, tačiau su tuo ieškovai nesutinka. Ieškovų vaikai du su puse metų gyveno kartu jos kambaryje, ten stovi ir ieškovų baldai. Ieškovams iki atėjimo gyventi buto išplanavimas buvo žinomas, jie su tuo sutiko, kadangi ketino įsirengti palėpę ir ten gyventi. Tačiau dėl kilusių konfliktų remonto darbus nutraukė. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovų atstovė advokatė I. K. savo atstovaujamųjų prašymą palaikė. Nurodė, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, kadangi ieškovai nėra bendraturčiai, atsakovų teisė gyventi ieškovų bute kilusi iš sutarčių. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleisti ieškovams. Ieškovai gera valia prisiėmė įsipareigojimą teikti atsakovui išlaikymą iki gyvos galvos ir leisti gyventi bute, tai įregistravo viešąjame registre. 2008-04-18 sutartimi ieškovai perėmė visus įsipareigojimus iš D. V.. Atsakovai gyvena kambariuose 4-2 ir 4-5, nors nebuvo nurodytos sutarties šalimi, t.y. pagal sudarytą sutartį trečiųjų asmenų naudai. Kambariu kartu su D. V. naudojosi ieškovų vaikai, ieškovai gera valia apsigyveno mažesniajame kambaryje. Atsakovų teisę gyventi visame bute ieškovai dar kartą įtvirtino 2010 metų taikos sutartyje, kuri buvo sudaryta ieškovams netinkamai vykdant atsakovo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Bute gyvena pažeidžiami asmenys: ieškovų nepilnamečiai vaikai ir neįgalūs atsakovai. Atsakovų teisė gyventi bute kildinama iš sutarčių, ieškovai nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sutarties sąlygų pakeitimo ar nuginčijimo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja A. M. parodė, kad ieškovai prieš pirkdami butą ilgai svarstė dėl apsigyvenimo pas V., jiems su dviem vaikais tai buvo tinkamos sąlygos. Ieškovai darė remontą, vaikai gyveno D. kambaryje, brolis su žmona, pereinamajame kambaryje. Prieš buto pirkimą asmeniškai girdėjo, kaip D. sakė, kad vietos užteks visiems.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad padėjo broliui kraustytis. Butas buvo apleistas, ieškovai tikėjosi normalių sąlygų, buvo neįmanoma gyventi. Brolis darė buto remontą, ketino kambarius pasidalinti, tačiau kaip, nežino.

L. R. B. parodė, kad ji yra ieškovės motina ir R. V. pusseserė, anksčiau gyvenusi ginčo bute. Dukra pirko butą, nes ketino kartu su V. gyventi. Atsakovai gyvena ten pat, kur ir gyveno iki dukros atvykimo. Dukros vaikai gyveno kartu su atsakove viename kambaryje, ten ir miegojo. Kodėl dabar vaikai negyvena kartu su teta, nežino. Ar teta kalbėjo apie naudojimąsi konkrečiomis patalpomis, nežino, tik ji siūlė, kad vaikai būtų viename kambaryje. Robertas visada gyveno tame pačiame kambaryje.

Liudytojas A. B. parodė, kad D. ir J. buvo susitarę, kad už globą Robertui juos priims gyventi, tikslių aplinkybių nežino, nes susitarime nedalyvavo. Padėjo daryti bute remontą. Visa sesers šeima gyvena pereinamąjame kambaryje.

Liudytoja D. V. parodė, kad atsakovas yra jos buvęs vyras, kuris už išlaikymą perleido jai ginčo butą. Vėliau, jai neišgalint teikti išlaikymo, pasiūlė atsakovei susirasti žmones, kurie užimtų išlaikytojo vietą. Anyta pasakė, kad ateis gyventi jos krikšto dukra, kuri galvojo išsikelti antrą aukštą ir ten gyventi, o atsakovai gyventų pirmajame aukšte. Toks buvo Žemaičių buto pirkimo tikslas.

Liudytoja E. R. parodė, kad ji gyvena su šalimis tame pačiame name. Prieš tris metus iš pokalbio su D. V. sužinojo, kad pastaroji ketino priimti gyventi krikšto dukters šeimą, kuri galvojo statytis antrą aukštą. R. ir D. V. gyvena atskiruose kambariuose, kad jie ketino apsigyventi kartu viename kambaryje, jai nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2005-09-19 sutartimi R. V. perdavė D. V. nuosavybėn butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi ūkinio pastato ir dalimi kiemo statinių, o D. V. įsipareigojo išlaikyti buto perleidėją R. V. iki gyvos galvos (b.l. 56-57).

2008-04-18 sutartimi D. V. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi ūkinio pastato ir dalimi kiemo statinių ir dalimi žemės sklypo pardavė ieškovams. Šia sutartimi pirkėja D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. perėmė visas teises ir pareigas pagal 2005-09-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip pat D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. sutinka, kad šiame bute, kartu su R. V. iki gyvos galvos nemokamai gyventų D. V. ( b.l. 15-18).

2010-10-06 taikos sutartimi ieškovai ir atsakovas susitarė, kad 2008-04-18 sutartimi nustatyta R. V. teisę į išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti į 800 litų piniginę išmoką ir suteikė teisę R. V. nemokant nuomos mokesčio gyventi bute Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos ( b.l. 19).

Ieškovų nuosavybės teise pagal 2008-04-18 sutartį įsigytas 52,48 kv.m bendro, 27,17 kv.m gyvenamojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), su prievolėmis: sąlyga turto perleidėją R. V. išlaikyti iki gyvos galvos (įrašas galioja nuo 2008-04-24) ir D. V. suteikta teise iki gyvos galvos gyventi bute (įrašas galioja nuo 2009-04-20) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 9-12).

Ginčo butas susideda iš 3kambarių: 4-1/9,69 kv.m, 4-2/13,92 kv.m, 4-5/13,76 kv.m, atskiros virtuvės 4-4/9,93 kv.m, pagalbinių patalpų 4-3/2,87 kv.m, 4-6/2,61 kv.m (b.l. 13).

A. R. V. ir D. V. yra neįgalūs ( b.l. 35,36).

Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi buto gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Ginčo šalys nėra buto Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju, ši nurodyta daiktinės teisės norma netaikoma, kadangi šalys nėra ginčo buto bendraturčiai. Kaip nuodyta anksčiau, atsakovų teisė gyventi ginčo bute kildinama iš sutarčių. Ieškovai pasirašydami 2008-04-18 sutartį, pagal kurią D. V. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi ūkinio pastato ir dalimi kiemo statinių ir dalimi žemės sklypo pardavė ieškovams, perėmė visas teises ir pareigas pagal 2005-09-19 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Taip pat D. Ž. kartu su sutuoktiniu J. Ž. sutiko, kad šiame bute, kartu su R. V. iki gyvos galvos nemokamai gyventų D. V. ( b.l. 15-18). Nustatyta, kad ieškovai prisiėmė daiktinės teisės suvaržymus susijusius su jų nuosavybės teise įsigytu butu, t.y. su daiktu susietus įregistruotus įsipareigojimus ( b.l. 56-57,15-18, 9-12, CPK 4.9 str. 1-2p.).

Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota Civilinio kodekso 6.162-6.187 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį. Sutartis yra ją sudarančių šalių valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis , turėdama sutartinių santykių privalo elgtis sąžiningai ( CK 6.158 straipsnio 1 dalis ). CK 6.189 straipsnyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismas nenustatė nurodytos sutarties negaliojimo pagrindų, ją sudarydamos šalys susitarė dėl sutarties dalyko, jos kainos, išlaikymo teikimo trečiąjam asmeniui R. V., D. V. pagal 2005-09-19 sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nekilnojamojo turto suvaržymų, turto perdavimo ir kitų būtinų sąlygų. Ieškovai gera valia sutiko, kad ginčo bute iki gyvos galvos gyventų R. V., 2010 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo patvirtintoje taikos sutartyje šią sąlygą detalizavo, sutikdami, kad ginčo bute iki gyvos galvos gyventų ir D. V..

CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją šalių valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009. Šioje nutartyje, remiantis kitomis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; kt.), konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas,

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tai patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovas, liudytojų parodymai, bylos rašytiniai įrodymai, kad tikroji šalis valia pasirašant 2008 m. balandžio 18 d. sutartį ir 2010 m. spalio 6 d. taikos sutartį buvo: ieškovams įsigyti nekilnojamąjį turtą sutartyje šalių laisva valia sulygta kaina ir sąlygomis, atsakovų - gauti išlaikymą ir teisę nemokant nuomos mokesčio gyventi ginčo bute iki gyvos galvos. Teismas nenustatė nurodytų sutarčių sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, ar jos negaliojimo pagrindų, ją sudarydamos šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Tikruosius šalių ketinimus patvirtina ir faktiniai šalių veiksmai po buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-14931-435/2010 medžiagos matyti, kad ieškovai su atsakovais gyveno bendrai, kartu naudojosi ginčo butu, kartu maitinosi, pakeitė visų buto kambarių langus, pradėjo buto remontą (c.b. Nr.2-14931-435/2010 b.l. 50-53, 98-110). Todėl atmestinas ieškovų ieškinio motyvas, kad 2008-04-18 buto pirkimo sutartimi buvo sutarta, jog atsakovai gyvens kartu, t.y. viename kambaryje. Ieškovai negalėjo teismui paaiškinti, kodėl šios sąlygos neįrašė į pirkimo-pardavimo ar taikos sutartį ir neįrašė konkrečios naudojimosi butu tvarkos. Šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovo liudytojai, kurie tokiame šalių susitarime asmeniškai nedalyvavo. Tokiu būdu, darytina išvada, kad ieškovai, kaip patys pripažino, prieš buto pirkimą žinojo buto išplanavimą, žinojo faktiškai nusistovėjusią tarp atsakovų naudojimosi butu tvarką ir su tuo sutiko. Ieškovai turėjo ir galėjo įvertinti faktinio savo gyvenimo su nepilnamečiais vaikais ir atsakovais sąlygas tokiame mažame, 52,48 kv.m bendro, 27,17 kv.m gyvenamojo ploto bute, tačiau ieškovai su tokiomis sąlygomis sutiko. Iš nagrinėjamos bylos konteksto pažymėtina, kad sutartys turi būti aiškinamos vienodai ir sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis ). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisės principais, bei CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarties vykdymo principais. Ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovai nebuvo saistomi pareigos abiems kartu gyventi viename kambaryje, kadangi tokia sąlyga jiems neatsirado. Ieškovai nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad jie su atsakovais buvo žodžiu susitarę dėl faktinės naudojimosi ginčo butu tvarkos, kad atsakovai buvo pradėję kraustytis, t.y. susiglaudinti į kambarį 4-2/13,92kv. m, tačiau nepersikraustė. Šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, todėl teismas remtis liudytojų parodymais neturi pagrindo. Priešingai, tiek šalys, tiek bylos medžiaga patvirtina, nuo ieškovų apsigyvenimo 2008m. liepos mėnesį iki išlaikymo formos pakeitimo 2010 m. spalio 6 d. taikos sutartimi, jokių ginčų dėl naudojimusi ginčo buto kambariais, nebuvo. Teismas sutinka, kad ieškovų ir jų nepilnamečių vaikų sąlygos gyventi ginčo bute nėra tinkamos, tačiau atsakovai ieškovų ieškinyje nurodytu pagrindu, jų teisių į nuosavybę nepažeidė, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį su daikto suvaržymais ieškovai sudarė savo pasirinkimu, gera valia ir niekieno neverčiami. Pažymėtina, kad savo pažeistas teise ieškovai gali ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, numatytais Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje.

Įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstyta, remiantis CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo taisykle, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas atsikirtimus į ieškinį. Atsakovai įstatymu nustatytą įrodinėjimo pareigą įvykdė, ieškovai savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, ieškinys atmestinas.

Teismui ieškinį atmetus iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei D. V. 600 litų už advokatės paslaugas (b.l.34)( CPK 98 str.). Atsakovės sumokėta 600 Lt suma už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1301 1 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Taip pat iš ieškovų valstybės naudai priteistina 20,26 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovės D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovų D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 20,26 Lt ( Dvidešimt litų 20 ct ) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pašto išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaValdonė Račiūnienė