Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė susipažino su nukentėjusiosios N. M. privataus kaltinimo skundu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2016-11-21 gautas pareiškėjos (privačios kaltintojos) N. M. 2016-11-17 privataus kaltinimo skundas, kuriame prašo iškelti privataus kaltinimo tvarka baudžiamąją bylą prieš A. T. pagal BK 140 straipsnio l dalį, patraukti A. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio l dalį; priteisti jai iš A. T. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pripažinus jas bylinėjimosi išlaidomis; pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove bei priteisti 627,27 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos; išreikalauti iš Alytaus apskrities VPK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-77519-16; išreikalauti iš Jonavos rajono PK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.01-1-44230-16; į teismo posėdį iškviesti liudytoją V. T., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini) Skunde nurodyta, jog ji 2016-09-17, apie 15 val., atvyko pas savo dukrą V. T., gim. 9duomenys neskelbtini), gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini)., kuri laikinai gyveno su savo tėvu, pareiškėjos buvusiu sugyventiniu, A. T.; norėdama su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti dėl miegamajame nerastų savo daiktų, užėjo į vonios kambarį, kur jis buvo su drauge R. V.; pamatęs ją A. T. įtūžo ir griebė ją, vilko prie durų ir tuo sukėlė fizinį skausmą, o po to, atidaręs duris, nustūmė ją nuo betoninių laiptų (apie 15 pakopų). Krisdama nuo laiptų ji trenkėsi į aštrias laiptų pakopas, ko pasėkoje prarado sąmonę, taip pat nubrozdino dešinę ranką ir nuskėlė dantis. Alytaus poliklinikoje jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (nuo 2016-09-26 iki 2016-10-19), A. G. IĮ odontologiniame kabinete jai buvo gydomas 12 nuskeltas dantis, nes po traumos jame buvo atsivėrusi ertmė. A. K. IĮ odontologiniame kabinete 12 ir 13 dantys buvo protezuojami. Pagerėjus sveikatai, Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate ji pateikė pareiškimą, nurodžiusi, kad 2016-09-17 apie 15 val. (duomenys neskelbtini)., jos atžvilgiu smurtavo jos buvęs sugyventinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas D. P., apklausęs ją, A. T. ir R. V., nurodė, kad N. M. atžvilgiu nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau surinkti duomenys rodo, kad A. T. veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje. Kadangi pagal tokio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka teisme, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar teisėto jo atstovo pareiškimas, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nukentėjusiosios teigimu, A. T., ją vilkdamas ir stumdamas, sukėlė jai fizinį skausmą. A. T. tyčia stūmė ją nuo betoninių laiptų, krisdama nuo kurių ji susižalojo dešinę ranką, susitrenkė galvą, nuskėlė dantis, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. G 931/2016 (06) jai buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio alkūnės sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinio alkūnės sąnario srityje, dešinio momens sumušimas, viršutinio žandikaulio 12 danties vainiko lūžis, 13 danties emalio nuskėlimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. T. kaltinamas tuo, kad tyčia 2016-09-17, apie 15 val., name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., kuriame ji gyveno kartu su A. T. ir jų dukra, tyčia vilkdamas ir stumdamas ją iki lauko durų sukėlė fizinį skausmą. A. T. tyčia stūmė ją nuo laiptų, dėl ko ji krito nuo laiptų. Krisdama nuo laiptų ji buvo sužalota, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje.

Privataus kaltinimo procesas nutrauktinas ir bylos medžiaga perduotina prokurorui.

Nukentėjusiosios teigimu, ji yra buvusi A. T. sugyventinė (partnerė), kuri nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su juo partnerystės ryšiais.

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), taip pat ir sutuoktinio tėvai. Taigi ši samprata apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio ar partnerio, kuris po bendro ūkio nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta.

Tačiau pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką, nei BK, nes artimą aplinką sudaro asmenys, partnerystės ryšiais siejami ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki jos padarymo, t. y. į artimos aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę partneriai, nesvarbu, ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 2 straipsniu, artima aplinka – tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Ši Įstatymo samprata, teismo nuomone, leidžia konstatuoti, kad A. T. nukentėjusiajai galimai sukeltas fizinis skausmas buvo padarytas artimoje aplinkoje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusioji prašo patraukti A. T. baudžiamojon atsakomybėn, turi smurto artimoje aplinkoje požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 409 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Dėl šių veikų privaloma pradėti baudžiamąjį procesą bendra tvarka.

Kadangi šiuo atveju BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurią nukentėjusioji prašo patraukti A. T. baudžiamojon atsakomybėn, turi smurto artimoje aplinkoje požymių, tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BPK 409 straipsnio 3 dalimi, numatančia pareigą pradėti procesą dėl BK 140 straipsnio 1 dalies nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, kai veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Kaip nurodyta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-05-16 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-657-813/2016, vertintina, kad ši BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra specialioji prieš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą bendrą normą, imperatyviai numatančią baudžiamojo proceso nepradėti, o jį pradėjus nutraukti, nesant tokio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Įvertinus normų konkurencijos įveikimo taisyklę lex specialis derogat generalis (specialioji norma nurungia bendrąją), turi būti taikoma specialioji BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinė norma dėl baudžiamojo proceso eigos.

BPK 409 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Paaiškėjus, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, turinčią smurto artimoje aplinkoje požymių, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiosios N. M. privataus kaltinimo skundą dėl A. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti ir bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.