Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-49-354/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-05-08Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
1-49-354/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10640-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
M. B., Z. Š.
Nukentėjusysis
T. P.
Advokatai
Mindaugas Klemenis
Baudžiamoji byla Nr. 1-49-354/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10640-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.22.1.1; 1.2.22.3.2; 2.1.8; 2.1.15.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjams advokatams Mindaugui Klemeniui, Algirdui Zakrasui,kaltinamiesiems M. B., Z. Š.,nukentėjusiajam T. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB “V” pagalbiniu darbininku, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2021 m. gruodžio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL dydžio (1700 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., automobilio konfiskavimą; 2) 2023 m. vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 m., 1200 Eur vertės turto konfiskavimą, bausmės neatlikęs (nesumokėjęs baudos), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. lapkričio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda; 2) 2019 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų; 3) 2019 m. lapkričio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 m., 880 Eur vertės turto konfiskavimą, 2021 m. gegužės 14 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos; 4) 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme, 2023 m. birželio 15 d. paleistas iš Šiaulių kalėjimo atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji Z. Š. ir M. B. 2023 m. kovo 24 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, Z. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, panaudojant fizinį smurtą T. P. atžvilgiu, t. y. Z. Š. sudavus kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam T. P. į veido sritį ties dešine akimi, po to suėmus ranka nukentėjusiajam už gerklės ir smaugiant, prispaudus laikant prie sienos, kojos keliu sudavus vieną smūgį į kairį šoną, vieną kartą sudavus kumščiu į dešinį smilkinį, kaltinamasis M. B., paragintas kaltinamojo Z. Š., smogė nukentėjusiajam T. P. ranka po vieną smūgį į kaktą, į nosį ir ištraukė nukentėjusiajam iš rankos pastarojo laikytą šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį dujinį-signalinį pramoninės gamybos pistoletą „Blow C06“, Nr. (duomenys neskelbtini), po to Z. Š. rūsio laiptais nusirideno su nukentėjusiuoju užvirsdamas ant nukentėjusiojo ir gulinčiam ant pilvo T. P. alkūne smogė vieną smūgį į sprandą. Taip kaltinamieji Z. Š. ir M. B. pagrobė T. P. priklausantį šaunamąjį ginklą, pusiau automatinį dujinį-signalinį pramoninės gamybos pistoletą „Blow C06“, Nr. (duomenys neskelbtini).

1.1. Be to, kaltinamasis M. B. 2023 m. kovo 24 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, kartu su Z. Š. pagrobus iš nukentėjusiojo T. P. šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį dujinį-signalinį pramoninės gamybos pistoletą „Blow C06“, Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno šį ginklą iki S. D. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten nurodytą šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė, kol šį ginklą 2023 m. kovo 24 d., apie 21.30 val., perdavė atvykusiems ir ginklą atiduoti pareikalavusiems policijos pareigūnams.

Įrodymai

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. jam paskambino pas jo kaimyną T. V. buvęs Z. Š. ir apie 15.30 val., pasiėmęs 1 litrą alaus, jis nuėjo pas kaimyną. Z. Š. jau buvo išgėręs, alų jie per pusę išgėrė. Po to Z. Š. pasiūlė jam važiuoti pas T. P. pasikalbėti. Z. paskambino kažkokiam žmogui, šis atvažiavo ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), bet T. P. ten nebuvo, tada nuvažiavo pas pastarąjį į namus.

Prieš važiuojant pas T. P., Z. Š. su T. P. kalbėjo apie susitikimą. Jam (M. B.) Z. Š. sakė, kad nori tik pasikalbėti su T. P. Jis buvo išgėręs pusę litro alaus, jautėsi blaivus, o Z. Š. buvo gėręs vienas pas kaimyną.

Į kiemą nevažiavo, nes buvo šlapia. Mašina sustojo gatvėje ir laukė jų. Jie per kiemą apie 50 metrų ėjo pėsčiomis. Namo langai yra į tą pusę. Jis ėjo pas nukentėjusįjį pasisveikinti kaip pažįstamas. Atėjus prie T. P. namo, Z. nuėjo prie lauko durų ir laukė, kol T. išeis, o jis (M. B.) rūkė už namo šono ir per vitrininį langą matė, kaip T. P. atėjo prie durų, jas atidarė ir jis (M. B.) išgirdo šūvius. T., tik atidaręs duris, pradėjo šaudyti. Jis išgirdo šūvius, bet nematė. Z. Š. buvo prie lauko durų. T. P. su Z. Š. susigrūmė, Z. Š. įėjo į vidų, greičiausiai, ėmė už ginklo ir gynėsi. Z. Š. pašaukė jį, kad jis atimtų ginklą iš T. P. Jis įbėgo į vidų, matė juos (Z. Š. ir T. P.) susikabinusius viduryje koridoriaus, iš T. P. ginklą atėmė, išėjo į lauką ir jų konflikto nematė. Z. Š. pasakė: „M., ar gali padėti atimti ginklą“. Z. Š. laikė nukentėjusiojo ranką, kurioje buvo dujinis pistoletas. Jis paėmė už rankos, užlaužė riešą ir atėmė ginklą. Jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tik panaudojo fizinę jėgą atimdamas ginklą. Negali pasakyti, kur buvo kita nukentėjusiojo ranka, kur Z. Š. rankos buvo, nes atėmęs ginklą išbėgo į lauką. Nebandė jų išskirti, nes jis nelenda į tokius konfliktus.

Kai išėjo į lauką, ginklą numetė prie namo šono ir laukė, kol baigsis konfliktas tarp jų. Po kelių minučių Z. Š. išėjo į lauką. Kur tuo metu buvo nukentėjusysis, jis nematė. Jis nežinojo, ką daryti su ginklu, jį paėmė, kad nebūtų didesnių problemų. Jei būtų palikęs kieme, T. galėtų sakyti, kad ginklas dingo, nebūtų įrodymų buvę. Kai ėjo iki mašinos, jis ginklą jau buvo įdėjęs į maišelį. Tas pats vairuotojas, kuris atvežė, nuvežė juos pas S. D. Jis pasakė Z. Š., kad paėmė ginklą, ir klausė, ką daryti: ar skambinti T., ar į policiją. Apie tai kalbėjo pas S. D. S. D. ginklo nerodė. Ginklą jis padėjo virtuvėje po suolu. Policijai nepranešė, nes jo telefonas buvo išsikrovęs, Z. Š. gydė ausį. Paskui policija paskambino. T. P. jam negalėjo paskambinti, nes jo telefonas buvo išsikrovęs, o Z. Š. neskambino. Z. Š. paskambino policija ir liepė išnešti ginklą. Z. Š. pasakė, kur policijai atvažiuoti.

Jis girdėjo tris šūvius, visus tris iš eilės. Iš karto buvo šūviai ir Z. Š. susigrūmė su nukentėjusiuoju. Nežino, kodėl Z. Š. ėjo į vidų. Kai nuvyko pas S. D., vartojo alkoholį. Ne jis atidavė ginklą, nes policija paskambino Z. Š. ir pastarajam pasakė atiduoti ginklą.

Jis iš dalies pripažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad pagrobė ginklą ir neteisėtai laikė. Paėmė ginklą, nes nenorėjo, kad kas nukentėtų, nenorėjo pasisavinti. Anksčiau ginklo nebuvo matęs. Kai atėmė ginklą, nesuprato, koks tai ginklas, ar dujinis, ar kovinis, nes apie ginklus nenusimano. Iš šūvių suprato, kad ginklas. Jis T. P. nesudavė nė vieno smūgio prieš atimdamas ginklą. Kai jis įėjo, jie buvo susikabinę ir grūmėsi, smūgių vienas kitam nematė ir nematė, kaip jie nusirito į rūsį. Jis nežino, kas vyko name tas kelias minutes, nematė, jam nebuvo įdomu, ką jie veikia, svarbiausia buvo pašalinti ginklą, kad nesusižalotų.

Tą dieną su Z. Š. nebendravo, bendravo tik po darbo. Z. Š. tą dieną gėrė vienas pats. Z. Š. nedirbo. Nežino, ar Z. Š. tą dieną su kuo nors bendravo. Kai susitiko su Z. Š., šis sakė, kad susiskambino su T. ir kad važiuojam pas pastarąjį į namus. Apie susitikimą prie “M” nežino, tik žinojo, kad jie norėjo susitikti. Jie prie “M” važiavo, nežino, kaip jie buvo susitarę, bet T. paskambino ir pasakė, kad jau yra namuose. Jis negirdėjo, ką T. sakė, jam (M. B.) Z. pasakė, kad važiuos į nukentėjusiojo namus. Jis negirdėjo Z. Š. pokalbio su T. P., Z. pasakė, kad susitinkam. T. P., greičiausiai, sutiko susitikti. Tokią išvadą daro, nes vėliau paskambinęs T. pasakė, kad atvažiuotų į namus, nes jis jau namuose. Tą pokalbį jis girdėjo. T. P. žodžių negirdėjo, bet Z. Š. jam pasakė, kad T. P. prie “M” nėra, kad važiuojame pas pastarąjį.

Sužalojimai ant T. P. kūno galėjo atsirasti, nes pastarasis grūmėsi su Z. Š. Nuvažiavus pas S. D., Z. Š. sužinojo, kad jis paėmė ginklą, nes klausė, ką daryti su ginklu, ar policijai skambinti, ar T. P. atiduoti. Kol galvojo, ar paskambinti policijai, policija pati paskambino ir pasakė, kad išneštų ginklą.

Anksčiau jis su T. P. yra turėjęs konfliktų.

Jis nežinojo, kad T. P. turi ginklą ar ginklų. Mano, kad į tą ginklą dedasi daugiau nei trys šoviniai. Nuo išvykimo iš nukentėjusiojo namų iki tol, kol paskambino policija, praėjo gal pusantros valandos. Jei jam būtų paskambinusi policija, jis būtų išnešęs ginklą. Jei nebūtų policija paskambinusi, tai laikui bėgant vis tiek būtų paskambinę, būtų atidavę, nes jiems ginklo nereikia.

Patalpa, kurioje vyko grumtynės, yra nemaža. Ten koridorius, atvira patalpa, yra į rūsį laiptai, virtuvė. Jis jokio kvapo neužuodė po šūvių.

K. J. skambino, kad jį parvežtų namo, kai Z. Š. buvo išėjęs atiduoti ginklo. Tikriausiai skambino iš S. D. telefono. K. J. su Z. Š. prasilenkė S. D. kieme, o jis buvo name. Jis atsisakė važiuoti. Vėliau sulaukė K. J. skambučio, bet kalbėjo pastarojo telefonu ne jis, o policija, ir liepė išeiti. Jis išėjo. Jam S. D. davė kabelį, kad pasikrautų telefoną, bet vos krovė. K. J. galėjo paskambinti, buvo keli procentai.

Z. Š. buvo sužalota ausis – kaip nudegimas, kuri ausis, negali pasakyti. Kai važiavo pas T. P., ta ausis nebuvo nudegusi. Policija nuvežė pas gydytojus, kurie pasakė, kad sprogęs ausies būgnelis. Jis nematė sužalojimų ant nukentėjusiojo T. P..

Jis buvo blaivus. Grįžęs pas S. D. išgėrė pakankamai per tą laiką iš streso. Jie trise išgėrė litrą. Po įvykio jam nustatytas neblaivumas 2,26 promilės. Visas girtumas – po įvykio.

Jis buvo nuteistas bauda už vairavimą. Jam policijos pareigūnai nebuvo paaiškinę, kad reikia sumokėti baudą. Jis laukė, kol perduos antstoliams. Jis neturi tokios didelės sumos sumokėti, nes moka kitus mokesčius, kur yra įsiskolinęs. Šios baudos nė kiek nėra sumokėjęs.

3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. jis gėrė alkoholį pas M. B. kaimyną, tada dar nedaug buvo gėręs. M. B. atėjo ir jie visi trys važiavo pirkti maisto kitam žmogui išsiųsti į užsienį. Jis sunkiai prisimena, nes daug laiko praėjo. Tą dieną lygtai buvo skambučių T. P. Jam atrodo, kad jis tą pačią dieną turėjo padėti nukentėjusiajam išardyti mašiną, bet jis nenuvažiavo ir dėl kažko susipyko. T. P. jį apkalbėjo, buvo nepatenkintas, kad jis nepadėjo ardyti mašinos. Tai ne primas kartas, jei jam (T. P.) nepadedi, tai šis supyksta. Lygtai nebuvo kalbos apie vagystes, kurias neva jis įvykdė, ir nukentėjusysis žadėjo pranešti policijai. Neprisimena, ar nukentėjusysis apie tai sakė. Jis žino, kad jie susipyko dėl to, kad jis nepadėjo išardyti mašinos. Jis tik norėjo su nukentėjusiuoju pakalbėti, išsiaiškinti santykius. Pas T. P. jis daug kartų yra buvęs, ginčų nėra buvę. Negali pasakyti, ar dienos metu buvo kalba su T. P. apie vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu tikriausiai davė teisingus parodymus, nes dabar daug laiko praėjo ir sunku viską prisiminti.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 66–69), Z. Š. nurodė, kad galėjo būti, jog nepagrįstai apkaltino jį vagyste, jis norėjo pakalbėti dėl tų nepagrįstų kaltinimų. Negali tiksliai pasakyti, ar bendraujant su T. P. telefonu jis priekaištavo pastarajam, grasino, neprisimena, gal ir buvo kas nors. Jis truputį buvo ant nukentėjusiojo supykęs, bet ne tiek, kad muštųsi. Jis nebuvo visiškai prigėręs, vidutiniškai, už save atsakyti galėjo. Kalbai, eisenai, elgesiui išgėrimas įtakos neturėjo.

Pirmiausia susitarė susitikti prie “M”, bet jam nukentėjusysis paskambino ir pasakė, kad jau namuose, kad jis atvažiuotų į namus. Jis pasakė, kad atvažiuos. Nežino, ar su nukentėjusiuoju kalbėjosi, ar rašinėjosi.

Pas T. P. juos vežė taksi. Kartu važiavo M. B. M. B. jo neklausė, ko jam reikia iš T. P., nes pas T. jie dažnai nuvažiuodavo. Jie su M. B. buvo kartu, tai kartu ir nuvažiavo. Negali pasakyti, apie kelintą valandą jie nuvažiavo, galėjo būti 18.30 val., jau buvo vakaras, prietema. Automobilis liko ant kelio su vairuotoju, o jie nuėjo pėsčiomis. Link T. P. ėjo, nebėgo, pastarasis galėjo juos matyti pro langą. Jis nuėjo prie durų, ir T. P., tik atidaręs duris, šovė į kairę ausį tris kartus. Jis neprisimena, kas atidarė duris, bet T. P. iš karto šovė. Prašo remtis pirminiais jo parodymais. Neatsimena, ar jis atidarė duris. Kai T. P. šovė, jis stovėjo lauke.

Jis, priėjęs prie durų, nebeldė, neskambino, jis atidarė duris ir T. P. iš karto šovė, iššovė tris kartus. Jis T. P. apsikabino, neatsimena, ar pervertė, ar prie sienos pristūmė, ir pašaukė M. B., kad atimtų ginklą. Jis laikė T. P. už rankos, kad daugiau nebešaudytų. Jis nespėjo tuo momentu sureaguoti, koks tai ginklas, tik sureagavo, kad daugiau nebešaudytų. Viskas vyko labai greitai. Nebėgo, nes nukentėjusysis šaudė, o jis gynėsi.

Neatsimena, ar nukentėjusiajam sudavė smūgius, nes jie abu grūmėsi ir laiptais nukrito. Laiptais nukrito, kai ginklas jau buvo atimtas. Kai į jį šaudė ir jis puolė nukentėjusįjį apglėbti, grūmėsi, M. B. tuo metu šalia lygtai nebuvo. Jis šaukė M. B., kad atimtų ginklą, pastarasis tuoj pasirodė. Jis nematė, kaip M. B. atėmė ginklą, nes laikė T. P., viskas greitai vyko. Nežino, ar M. galėjo nukentėjusiajam suduoti smūgius.

Jų ūgiai su T. P. yra panašiai vienodi. Kai buvo prispaudęs, gal keliu sudavė nukentėjusiajam, nes jie vienas kitam sudavė. Neatsimena, kokiu tikslu sudavė, viskas buvo labai staigiai. Jie vienas kitam sudavė smūgius, galėjo būti tokie sužalojimai padaryti T. P. M. atėmus ginklą, jis su nekentėjusiuoju dar grūmėsi ir abu nusirideno į rūsį. Neprisimena, kas ant ko užkrito, kai nusirideno. Gali būti, kad jis užvirto ant nukentėjusiojo ir pastarajam, gulinčiam ant pilvo, sudavė smūgį į sprandą. Jie su T. atsistojo, pastarasis jį apkabino, jis T. pastūmė, dar išeidamas pasižiūrėjo ir ramiai išėjo. Jam tada labai ausyje zvimbė, truputį kraujas bėgo iš ausies, jam niekas tada neberūpėjo. T. P. paliko stovintį rūsyje, pastarasis nebuvo praradęs sąmonės.

Kai išėjo į lauką, M. B. buvo lauke, jam nesakė apie ginklą, nematė, ar pastarasis turi ką rankose. Grįžo į taksi ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nežino, ar važiuojant vyko kalba apie tą įvykį, nes jam buvo sprogęs ausies būgnelis. Jie nuvažiavo pas S. D., ten jis dar truputį atsigėrė alkoholio. S. D. mama įpylė jam į ausį kažkokių vaistų.

Tada jam paskambino iš policijos, pasakė, kad žino, jog M. B. turi ginklą. Jis tik iš policijos sužinojo, kad M. turi ginklą. Gal M. jam sakė apie ginklą, bet jam su ausimi buvo problema. Jis nunešė policijai ginklą į (duomenys neskelbtini) miestelį. Jis iš karto sutiko atiduoti tą ginklą. Ne pas S. D. namuose atidavė ginklą, nes šis pasakė, kad nereikia pas jį kieme policijos, kad eitų į miestelį ir atiduotų. M. B. nenešė ginklo, nes jam paskambino, tai jis ir nešė. Jis pasakė, kad policija skambina, tai M. B. pasakė, kad turi ginklą. T. P. žinojo, kad jie atvažiuos. Jeigu pastarajam nepatiko, iš karto ginklą atsinešė, tai galėjo neatidaryti durų, užsirakinti ir policiją išsikviesti.

Durys atsidaro į lauko pusę. Jis buvo prieš slenkstį lauke. Atstumas tarp jo ir T. P. buvo per ištiestą ranką, ir pastarasis iš karto šovė į ausį. T. P. buvo viduje ir šovė į ausį. Po šūvių jis čiupo už tos nukentėjusiojo rankos, apsikabino ir jie susigrūmė. Tada jis pašaukė M., kad atimtų ginklą. Kai jis išėjo iš T. P. namo, M. B. buvo lauke, o ne sėdėjo automobilyje, neprisimena. Jis dabar neprisimena, nes daug laiko praėjo, reikia remtis jo pirminiais parodymais. Jis įvykio metu nebuvo stipriai neblaivus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 85–88), Z. Š. nurodė, kad tokį incidentą turėjo pirmą kartą gyvenime, prieš jį niekas nėra pakėlęs ginklo. Jis su M. B. nesitarė, ką daryti su tuo ginklu, apie ginklą sužinojo, kai policija paskambino. Jis buvo supykęs tuo momentu, kad šovė į ausį. Neatsimena, kad pareigūnei būtų pasakęs, jog ginklas yra paslėptas. Kai jam paskambino, jis tą ginklą iš karto nunešė. Jis nieko negalvojo, ką daryti su tuo ginklu, kai liepė M. B. atimti, tik norėjo, kad nebešaudytų. Supranta, kad neturi leidimo ginklui. Jis nesitikėjo, kad T. P. su ginklu ateis. Žinojo, kad nukentėjusysis kelis ginklus turi, jau prieš tai tą pilką ginklą daug kartų buvo rodęs, tik kitų jis nėra matęs. Kai policijai nešė ginklą, matė, kad tai tas pilkas ginklas. T. P. kvietė susitikti prie “M”, bet jų nesulaukė ir pakvietė atvykti į namus pasikalbėti. Jis nesakė T., kad pasirinko vietą prie “M”, kur yra kameros. T. P. pas jį irgi dažnai atvažiuodavo pasikalbėti. Nežino, kodėl negalėjo išsiaiškinti nesutarimų telefonu, kodėl reikėjo susitikti.

Apsipyko dėl to, kad T. P. jį apkalbėjo. Jis tik norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti, ne muštis. Nežino, kodėl dviese vyko pasikalbėti. Jis M. neprašė, kad šis eitų iš mašinos, pats ėjo. Jis M. B. sakė, kad eina pasikalbėti dėl to, kad nepagrįstai šmeižė dėl vagysčių. Važiuojant pas T., tikslo pagrobti ginklą nebuvo, negalvojo, kad šis šaudys. Neatsimena, kad policijai būtų sakęs, jog neatiduos ginklo. T. P. jam neskambino.

Jam visi trys šūviai buvo į tą ausį iš karto, įspėjimo nebuvo. Kai grūmėsi, jis matė T. P. veidą. Jei M. B. būtų sudavęs T. P., būtų matęs. T. P. galėjo susižaloti griūdamas laiptais, nes ir jis pats susižalojo, buvo nubrozdinimai. Dėl jam padarytų sužalojimų jis į medikus nesikreipė, kai policija jį išvežė, jis prašė nuvežti pas gydytojus patikrinti ausį. Dabar klausa atsistatė, vos vos blogesnė negu prieš tai buvo, bet viskas yra gerai.

Jis pas nukentėjusįjį buvo matęs tik vieną ginklą. Kai iššovė, suprato, kad ne kovinis ginklas, o dujinis. Jis bijojo, kad į akis nepataikytų, dėl to gynėsi. Jei nebūtų gynęsis, nežino, kas būtų buvę. Jis staigiai nukentėjusįjį sugriebė, gal nebūtų spėjęs pabėgti. Buvo tik trys šūviai, nes jis spėjo nukentėjusįjį sustabdyti. Nežino, kiek kulkų buvo. Apie tūteles nieko negali pasakyti, jos turėjo būti rastos lauke, nes viduje šūvių nebuvo. Kai šovė, ta ranka jau buvo išlindusi per durų tarpą į lauką. Šūvių metu ginklas buvo šalia jo veido, šone, ne priešais jį. Nukentėjusysis turėjo galimybę šauti jam tiesiai į veidą. Kai nukentėjusysis šovė, jis nespėjo nieko pagalvoti, ko siekia T. P.

Pripažįsta, kad kartu su M. B. atėmė ginklą iš nukentėjusiojo. Jis atlygino žalą ligonių kasai, telefone turi čekį, kad sumokėjo, atsiųs.

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 25 d. apklaustas kaip įtariamasis Z. Š. kaltės dėl pareikšto įtarimo nepripažino ir parodė, kad T. P. pažįsta apie ketverius metus. Yra draugai, sutaria gerai. Jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo.

Vakar, t. y. 2023-03-24, apie 18–19 val., tikslaus laiko nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną T. parašė SMS žinutę, kur jį visiškai be jokios priežasties apkaltino vagyste. Kadangi nelabai suprato, kodėl T. jį šitaip šmeižia, jie susiskambino ir tarėsi susitikti. Tuo metu buvo neblaivus, tačiau pamena įvykio aplinkybes. Bendraudamas telefonu su T., jokių grasinimų pastarojo atžvilgiu neišsakė, negąsdino ir nebaugino. Jų pokalbis vyko tik dėl susitikimo vietos. Iš pradžių T. pasiūlė susitikti (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos centro “M”, tačiau sutartoje vietoje nepasirodė. Tuomet jam susisiekus su T. telefonu, šis paaiškino, jog yra savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė atvykti pas jį į namus. Kadangi iki bendravimo su T. laiką leido su M. B., dėl to kartu su juo ir vyko pas T. Juos vežė K. J., su savo „Audi“ markės automobiliu, tikriausiai mėlynos spalvos.

Jiems atvykus pas T. ir esant prie T. namų durų, net nespėjus įeiti per duris, jam tik jas atidarius, priešais save pamatė T., kuris rankoje laikė ginklą, nukreiptą į jo pusę. Nespėjo nieko pasakyti, o ir pats T., nieko nepasakęs, vos tik jam pravėrus duris, šovė iš rankoje laikomo ginklo į jo pusę tris kartus, pataikė į kairę ausį. Tuomet jis puolė ant T. ir pargriovė pastarąjį ant žemės, kur kartu su T. pargriuvo ir jis. Ant žemės T. pargriovė siekdamas tokiu būdu užkirsti kelią tolimesniam ginklo panaudojimui. Jiems abiem nugriuvus ant žemės, kartu buvusiam M. šaukė, kad šis iš T. paimtų ginklą. Šį pasakymą išsakė ne todėl, jog norėjo tyčia pagrobti T. ginklą, o todėl, kad T. nebeturėtų galimybės juo pasinaudoti ir juos dar labiau sužeisti. M., kaip suprato, ginklą išplėšė iš T. rankų ir iš vietos pasišalino. Kur padėjo išplėšęs iš rankų ginklą, nematė. Su M. nebuvo aptarta, kad jis tą ginklą turi pasiimti su savimi, jo tikslas buvo tik toks, jog iš T. būtų paimtas ginklas, jog jis negalėtų juo pasinaudoti, nes prieš tai iššovęs tris šūvius į jo pusę, jis turėjo realų pagrindą manyti, jog T., vis tebeturėdamas rankoje savo ginklą, ir toliau šaudys, o tai kėlė pavojų jo ir su juo buvusio M. sveikatai. M. paėmus ginklą, jis net nepamatė, kad M. tą ginklą pasiėmė, su T. dar ritinėjosi, nusirito nuo laiptų. Vėliau atsistojo, T. dar bandė jį stumdyti, buvo jį apkabinęs, tačiau jis nuo jo atsiplėšė ir iš vietos pasišalino.

Lauke mašinoje jo jau laukė M., ir jie išvažiavo pas S. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k. Važiuojant pas S. į (duomenys neskelbtini) k., su M. apie ginklą nekalbėjo. Nuoširdžiai parodo, jog jis nežinojo, jog M. su savimi turi T. ginklą. Dėl sužeistos ausies juto didelį skausmą, dėl to labiau rūpėjo sveikata, ir jie kalbėjosi, jog jam reiktų vykti į gydymo įstaigą.

Būnant pas S. D. namuose jis vis dar nežinojo, jog M. turi T. ginklą. Apie tai sužinojo tik policijos pareigūnams paskambinus ir pasiteiravus apie šį šaunamąjį ginklą. Tuomet ir suprato, jog M. greičiausiai ginklą pasiėmė. M. tai patvirtino, tačiau kodėl jis ginklą paėmė, nesiaiškino, nes iškart jį nešė atiduoti policijos pareigūnams į sutartą vietą. Nei jis, nei su juo buvęs M. fizinio smurto prieš T. P. nepanaudojo, bent jau jis nematė, jog M. smurtavo prieš T. Pirmas jokio smūgio T. į galvą nesudavė, nesudavė ir vėliau, bei T. nespardė. Fizinio smurto nepanaudojo ir T., t. y. smūgių T. nesudavė, tačiau šaudamas iš ginklo jį sužeidė, nors jis T. atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nederamų žodžių neišsakė. Kodėl T. teigia, kad jis smurtavo ir tik gindamas panaudojo ginklą bei kodėl teigė, jog ir M. sudavė smūgius, paaiškinimo neturi (2 t., b. l. 66–69).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis Z. Š. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad parodymus, duotus ankstesnių apklausų ir akistatos metu, atsimena bei prašo jais vadovautis. Dėl įtarimo trumpai parodo, kad jis neprisimena, kas jį su M. B. atvežė iki T. P. namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime, labiau jam atrodo, kad taksi automobilis juos atvežė, kažkoks raudonos spalvos, modelio nežino. Jis pas T. važiavo pasiaiškinti dėl jam rašinėjamų teksto pranešimų, kuriuose jį išvadino vagimi. Jis, būdamas neblaivus, norėjo su juo (T. P.) susitikti ir pasiaiškinti, jis iš pradžių kvietė T. susitikti prie “M”, T. ten nesulaukus, nuvyko pas T. į namus.

Jam tik priėjus prie T. namo durų, nepamena, ar T. atidarė, ar jis pats atidarė, bet tik atidarius duris, T. į jį šovė tris šūvius, jam pataikė į kairę ausį, ją pradėjo skaudėti, su ja vos begirdėjo ir kraujas iš ausies vidaus išbėgo. Kai visus tris šūvius į jį paleido, norėdamas atimti ginklą, kad į jį nebešaudytų, įėjo į namo koridorių, jį (T. P.) kažkaip rankomis sugriebė, apkabino, ranka laikė tą ranką, nepamena, ar per dilbį, ar kitą vietą suėmė, ir tada šaukė M. B., kuris buvo lauke prie namo pasilikęs netoli durų, kad ateitų ir padėtų atimti pistoletą iš T. Atėjęs M. kažkaip iš T. rankos atėmė ginklą. Nematė, kad M. T. būtų sudavęs smūgius. Jam atrodo, kad jis T. laikė ginklo atėmimo metu prispaudęs ant grindų, paguldęs, bet kalbėjosi su M., tai šis sako, kad laikė prie sienos prispaudęs, tai mano, kad dėl girtumo to prispaudimo nepamena. Jis kažkiek smūgių sudavė T., bet kiek ir kur, nepamena.

Po to atsimena, kai M. atėmė ginklą, jiedu su T. susikabino rankomis ir nugriuvo laiptais į rūsį, atsimena, kad ten abu atsistojo, jis T. pastūmė ir išėjo lauk. Nepamena, kad būtų alkūne sudavęs smūgį į sprandą. Jis išėjo iš namo ir kažkur lauke, kažkur pakeliui prie automobilio, sutiko M. Jis nematė, kad M. turi iš T. atimtą ginklą. Nepamena, ar iš anksto, ar po įvykio pas T., sugalvojo nuvažiuoti pas pažįstamą S. D., gyvenantį pas savo mamą (duomenys neskelbtini) kaime, gatvės ir namo numerio nežino. Būnant pas D. jam paskambino policijos pareigūnė ir pradėjo sakyti, kad paėmė ginklą, jis nustebęs pasakė, kokį ginklą, tai išgirdo M., ir tada jam pasakė, kad paėmė atimtą iš T. ginklą. Jis tada M. pasakė, kad jam atiduotų tą ginklą, ir, nunešęs nuo D. namo maždaug už 5–6 namų toje pačioje gatvėje, atidavė atvykusiems policijos pareigūnams. Jam išnešus ginklą, M. pasiliko pas D. Baltą maišelį, kuriame perdavė policijai ginklą, paėmė iš D. namo, nenorėjo palikti ant ginklo savo atspaudų ir kad nematytų, ką neša.

Dėl įtarimo prisipažįsta iš dalies, nes jis tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime, nesudavė T., ne jis pirmas trenkė T., o T. pirmas, tik pradarius duris pradėjo į jį šaudyti, ir tik tada jis T. griebė, kad atimtų ginklą. Jis neturėjo tikslo pagrobti ginklą, jei T. į jį pats pirmas nebūtų pradėjęs šaudyti. Jis įvykio metu buvo neblaivus, jam atrodo, kad jis nusistatė girtumą, dar du kartus pūtė, o gal dėl girtumo ir nepamena, kaip buvo, ar sutiko nusistatyti, ar ne (2 t., b. l. 85–88).

4. Nukentėjusysis T. P. parodė, kad dabar su kaltinamaisiais jokių santykių nėra, o iki įvykio su Z. Š. buvo draugai. M. B. pažinojo. Iki įvykio nebuvo susipykę, bet buvo konfliktas. Z. Š. pradėjo kaltinti visokiais nebūtais dalykais, pradėjo skambinėti.

Jam sunku atsiminti, nes daug laiko praėjo, be to, buvo traumuotas prieš įvykį, buvo sąmonę praradęs, (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam atstatė kaukolę.

Jis su Z. Š. susirašinėjo, šis pasipasakojo, kad pavogė kurą, tepalus. Jis žinojo, iš ko pavogė. Z. Š. su kažkokiais asmenimis vykdė nusikalstamas veikas. Jis (T. P.) pasakė, kad „priduos“, praneš pareigūnams. Z. Š. pradėjo jam grasinti – prasidėjo skambučiai, grasinimai, norėjo susitikti. Jis pasakė, jog yra prie “M”. Po to Z. Š. paskambino ir klausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad yra namuose. Z. Š. pasakė, kad atvažiuoja į namus.

Grasinimai buvo, kad atvažiuos, sudaužys, sumuš, tiksliai nepamena. Jam skambinėti ir grasinti pradėjo tą 2023 m. kovo 24 dieną, kai susikivirčijo dėl vagystės. Kai pasakė, kad yra namuose (duomenys neskelbtini), po kiek laiko, galėjo būti apie 18.30 val., pamatė pro langą atbėgančius į kiemą Z. Š. ir M. B. Jis išsigando, nuėjo į miegamąjį ir pasiėmė savigynai turėtą dujinį pistoletą, kad galėtų apsiginti. Jam sunku atsiminti. Kai priėjo prie namo durų, durys prasidarė, durys buvo atrakintos, nes nešė malkas, buvo pamiršęs užrakinti, ir Z. Š. jam trenkė į dešinę akį. Jis iššovė į viršų. Z. Š. jį pristūmė prie sienos ir smaugė su alkūne, ir tada buvo smūgiai – smūgis buvo į nosį, keliu sudavė į dešinį šoną, kiek pamena. Nepasakys, kokiu momentu pasirodė M. B. Tada šie dviese jį daužė į veido sritį, laužė ir smaugė. M. B. išplėšė ginklą, tada su Z. Š. jis nusirito į rūsį. Z. Š. jam iš nugaros pusės trenkė į galvą, jis buvo praradęs sąmonę.

Kai gavo į akį, matė Z. Š. Kai jį smaugė prie sienos, pasirodė M. B. ir kumščiu trenkė jam į nosį, plėšė ginklą iš jo rankų. Kai Z. Š. jį smaugė, jis iššovė į pastarąjį likusius šovinius. Kai mušė, jis bandė nusukti veidą, galvą. Kai M. B. išplėšė ginklą, jis virto į rūsį su Z. Š. Tada pastarasis jį prispaudė iš nugaros ir trenkė. Kur buvo M. B., nematė. Rūsyje Z. Š. ant nugaros jį prispaudė, ir nepasakys, ar kumščiu, ar kuo kitu trenkė jam į pakaušį, ir tuo momentu jis buvo praradęs sąmonę. Kai atsigavo, užsidarė duris, pradėjo ieškoti ginklo, ginklo nebuvo. Tada paskambino Z. Š., kad grąžintų ginklą, bet šis neatsiliepė, atmetė skambutį, tada paskambino į policiją.

Jam buvo padaryti sužalojimai, buvo galvos skausmas, veidas buvo kruvinas, akis uždaužta, mėlyna, skaudėjo krūtinę. Jis buvo nuvežtas į ligoninę. Nepamena, ar turėjo „pasiėmęs nedarbingumą“.

Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė, dabar jam su atmintimi yra blogai.

Civilinio ieškinio nereiškė. Jam ginklas negrąžintas, nori, kad būtų grąžintas.

Nežino, ar Z. Š. ir M. B. buvo išgėrę, nesuprato, kad būtų išgėrę. Kai Z. Š. atsidarė duris ir įėjo, nieko nesakė. Jis suprato, kad jį užpuolė už tai, kad per daug šneka, kad praneš policijai. Z. Š. žinojo, kad jis turi dujinį pistoletą, nes buvo matęs, kai jis per šventes šaudė fejerverkus.

Su Z. Š. susirašinėjo per „Messenger“ programėlę. Iki tos dienos su Z. Š. buvo vienas konfliktas – buvo pas vieną žmogų, Z. Š. buvo pradėjęs pulti, iki muštynių priėjo.

Tą dieną Z. Š. kvietė susitikti, pastarajam jis pasakė, kad yra prie “M”. Z. Š. pasakė, kad „tu “M” slepiesi“. Z. Š. norėjo susitikti tokioje vietoje, kur nėra kamerų. M. B. išplėšė ginklą jam iš rankos. Nepamena, kieno iniciatyva ginklas atsirado pas M. B.. Jis gavo daug smūgių ir tik traukėsi, gynėsi, suko veidą, kad daugiau nesudaužytų. Smūgių metu nebuvo grasinama, tik rūsyje, atsimena, kažką šaukė, lyg „bomžas“. Kai nusirito į rūsį, buvo kažkokių grasinimų, bet nebepamena. Tyrimo metu geriau prisiminė.

Jis per langą pamatė atbėgančius kaltinamuosius. Jis buvo gal apie 5 m nuo įėjimo durų, nežinojo, kad durys neužrakintos. Abu kaltinamieji kartu įėjo. Pirmas įėjo Z. Š. ir trenkė, M. B. įėjo iš paskos. Namo durys buvo uždarytos. Jis šovė prie koridoriaus durų, kai atsitraukė, gavęs smūgį. 3–4 šūvius padarė, gerai nepamena. Nepamena, kiek šovinių buvo ginkle. Šoviniai buvo garsiniai ir lygtai pipiriniai, nepamena. Šoviniai buvo apkaboje, nežino, kuo jie skiriasi, nepamena, kurie mažesni, jų skirtumo dabar nepasakys. Nežino, kiek ten telpa šovinių. M. B. iš pradžių sudavė smūgius su viena ranka, o su kita ranka plėšė ginklą. Jis nebegalėjo šaudyti.

Jis neatsimena, ar vartojo alkoholį kitą dieną po įvykio. Gal kompanija pas jį ir buvo, bet tai nereiškia, kad jis vartojo.

Konfliktas vyko patalpoje, ten nėra durų, kaip ir išvien koridorius ir virtuvė. Ten šviesos nėra. Žmonės, veidai buvo matyti. Kai pasitiko Z. Š., ginklą jis laikė dešinėje rankoje, o ranka buvo kišenėje. Ginklas buvo užtaisytas, kiek atsimena, dujiniais šoviniais, tiksliai nepasakys, buvo ir garsinių. Buvo pasklidusios dujos. Ten buvo paprastos dujos, ne pipirinės.

Kai nusirideno į rūsį, nesimatė, kas sudavė, nes jis gulėjo ant pilvo. Jam buvo smūgis, prarado sąmonę. Tik atsimena, kad šaukė Z. Š., pastarojo balsą girdėjo rūsyje. Kai jis iššovė, Z. Š. nieko nesakė.

Tą dieną K. J. nebuvo. Po kelių dienų po įvykio su pastaruoju susiskambino, šis pradėjo klausinėti apie tą įvykį, sakė, kad kaltinamųjų pas jį nevežė. M. B. šiam pasakęs, kad važiuoja jį (T. P.) daužyti, nes prisišnekėjo.

Ginklas buvo miegamajame, kuris yra prie pat laiptų. Seifas yra miegamajame. Raktą pasiėmė, atsirakino ir išsiėmė ginklą. Ginklas nebuvo užtaisytas. Šoviniai buvo sudėti į apkabą, jis apkabą įstatė į ginklą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 54–59), nukentėjusysis nurodė, kad teisingi parodymai, galima jais remtis. Jis dabar neatsimena, gal tada, pokalbio metu, suprato, kad Z. Š. išgėręs. Blaivus žmogus nepuls grasinti ir susidoroti. Dabar daug laiko praėjo, jam blogai su sveikata, tai neatsimena. Su Z. Š. yra buvęs atvejis, kai šis buvo išgėręs. Z. Š. išgėręs būna agresyvus, kabinėjasi prie žodžių, prasideda konfliktai.

Jis anksčiau yra rimtai nukentėjęs nuo M. B., gulėjo ligoninėje. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, pareiškimo jis nerašė, nes bijojo kreiptis. Būdavo pasakymų, kad sulaužys, sudaužys, todėl bijojo net pareiškimą rašyti. Jis vaistų nevartojo.

Buvo ne taip, kaip nurodo Z. Š. Pastarasis pradarė duris ir trenkė jam į veidą, jis šoko atgal ir šovė į viršų, ir tada prasidėjo grumtynės. Jis laikosi savo parodymų.

4.1. Nukentėjusysis T. P. 2023 m. kovo 24 d. protokole-pareiškime ir apklausų metu parodė, kad Z. Š. iš matymo žino apie trejus ar ketverius metus, pastarasis yra bendrų draugų draugas, o paskutinius vienerius metus su Z. Š. pradėjo bendrauti ir jis. M. B. jis pažįsta iš matymo apie vienerius metus laiko, M. B. yra Z. Š. draugas. Jis turi socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyrą, pavadintą T. P., o Z. Š. turi savo paskyrą, pavadintą Z., kurios profilyje yra jo fotonuotrauka. Jis 2023 m. kovo 24 d. ryte paprašė Z. , kad šis jam padėtų išvežti į metalo laužą išardytą automobilį, prieš tai savaitę laiko prašė, kad padėtų išardyti automobilį, nepadėjo. Jiedu susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, Z. Š. jam pradėjo priekaištauti, kad per jį susipyko su draugais. Dar prieš tai Z. Š. jam per „Messenger“ skambino, suprato pagal balsą, kad Z. yra apsvaigęs nuo alkoholio, po to Z. jam per „Messenger“ paskambino ir paklausė, kur jis yra, jis pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro “M”, tada Z. jam pasakė, kad jis yra bailys, yra specialiai prie kameros. Z. Š. jam pasakė, kad nori su juo susitikti, ir tada jis pamatys, kas jam bus. Jis tai suprato kaip grasinimą jam, todėl ir pasiūlė susitikti viešoje vietoje. 18.04 val. jis, dar būdamas (duomenys neskelbtini), rašė paskutinę žinutę per „Messenger“ Z. ir maždaug už 10 minučių parvažiavo į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Jis gyvena vienas, pas jį kitų asmenų nebuvo. Praėjus apie 15 minučių nuo jo grįžimo namo, tai yra apie 18.30 val., jis pastebėjo per svetainės langą, kad nuo kelio jo keliuku ateina Z. Š. ir M. B. Jis nematė, su kuo jie pas jį atvažiavo, nematė jokio automobilio. Jis manė, kad namo duris yra užsirakinęs, bet, pasirodo, pamiršo užrakinti. Jis priėjo prie namo durų ir tuo metu nebeldęs namo duris atidarė Z. Š., tuo metu nematė M. B., nes Z. Š. tik įėjęs per namo duris iš kumščio jam trenkė vieną kartą į dešinę akį. Po to smūgio jis iš džemperio dešinės kišenės išsitraukė savo legaliai laikomą dujinį pistoletą „BLOW C 06“ ir juo iššovė pirmą garsinį šovinį. Po to šūvio Z. Š. nesitraukė nuo jo, o kaip tik pradėjo ant jo pulti, suėmė kažkuria ranka jam už gerklės ir smaugdamas prispaudė prie sienos ir keliu sudavė vieną smūgį į kairį šoną, kumščiu smūgiavo į dešinį smilkinį vieną smūgį. Tada jis du kartus dešinėje rankoje laikydamas pistoletą šovė į priešpriešiais jį esantį Z. Š., pastarajam kažkur galvos, krūtinės aukštyje. Jam atlikus tuos du šūvius, staigiai prie jo atsirado M. B., kuris jam viena ranka suėmė už ginklo ir kumščiu ar alkūne, tiksliau nebežino, M. B. jam sudavė vieną smūgį į kaktą, antrą smūgį sudavė į nosį. Nori paminėti, kad ant jo dešinės rankos plaštakos išorės esantys trys įbrėžimai yra padaryti ne to įvykio metu, jis ranką susižalojo pats ardydamas automobilį. Jis atsimena, kad M. B. jam sudavė ne mažiau dviejų smūgių. Tuo metu, kai M. B. jam traukė iš rankos pistoletą, Z. Š. jam suėmęs už kaklo jį smaugė, spaudė jį prie sienos namo koridoriuje, sudavė kumščiu į pakaušį vieną smūgį. M. B. už paties ginklo suėmęs, jį jam iš rankos ištraukė. M. B. jam sudavė smūgius tuo metu, kai iš rankos traukė pistoletą, M. B. jį mušė tam, kad atimtų ginklą. Jie mušdami jam nieko nesakė. Jis ir dabar tiksliai nepamena, kiek jo pistoleto dėtuvėje buvo šovinių, jis tikrai atsimena, kad tris šūvius iššovė. Kai iš jo atėmė ginklą, jis nuo jų traukėsi atgal į namo gilumą, specialiai atsiklaupė abiem kojomis, kad nuo jų trauktųsi – šliaužtų rūsio laiptais į apačią, bet Z. Š. neleido jam atsitraukti, Z. Š. ant jo užvirto, abu nusirideno laiptais, kurie yra apie 2,5 metro aukščio į apačią, ir apačioje jam gulint ant pilvo, Z. Š., būdamas jo viršuje, vieną kartą daužė iš alkūnės jam į sprandą. Jis Z. Š. pasakė, ką jis daro, kad atstotų nuo jo, o šis jam pasakė, kad jį užmuš. Keletą sekundžių po Z. Š. smūgio į sprandą jis kaip ir sąmonę buvo praradęs. Atgavęs sąmonę jis atsistojo, atsitraukė rūsyje į tamsumą, Z. Š. jo nebematė ir pasišalino. M. B. jis name nebematė nuo to momento, kai šis atėmė ginklą, nematė M. B., kai su Z. Š. ridenosi laiptais. Praėjus 5–10 minučių, kai jų nebegirdėjo, jis paskambino numeriu 112, prieš tai apžiūrėjęs, kad namuose niekur nėra jo pistoleto. Jis nežino, kodėl informaciniame pranešime yra nurodyta, kad jis pranešęs, kad, kol jo nebuvo namuose, į jo namą įsibrovė Z. Š., jis taip tikrai nesakė, nes Z. Š. įsibrovė į jo namą jam esant namuose, tai yra Z. Š. užėjo į jo namą nekviestas. Jį policijos pareigūnai tą patį vakarą nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, po to dar 25 dieną jis pats kreipėsi, nes labai skaudėjo kairį šoną, šonkaulių srityje, į kurį keliu smūgiavo Z. Š., po atliktų tyrimų nustatė, kad lūžių nėra. Dėl padarytų sužalojimų jis nedarbingumo nesiėmė, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Nuo suduotų smūgių jam yra nubrozdinta nosis, kakta, kraujosruva po dešine akimi ir įbrėžimas. M. B. suduotų smūgių į kaktą, į nosį sukeltą fizinį skausmą jis vertina 7 balų stiprumu iš dešimties. Jis atsisako vykti pas teismo medicinos specialistą kūno tyrimui, nes neturi tam laiko, šiandien išvyksta dirbti (1 t., b. l. 1–10, 54–56, 57–61).

4.2. Akistatų su M. B. ir Z. Š. metu nukentėjusysis T. P. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 11–15, 91–96).

5. Liudytoja E. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja, kaip ir 2023 m. kovo 24 d.

Įvykis buvo seniai, kiek pamena, buvo tamsus paros metas, galėjo būti apie 19 val. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso neprisimena, pas pranešėją įsibrovė iš matymo pažįstami asmenys. Pranešime buvo paminėtas šaunamasis ginklas. Ekipaže kartu su vyresniuoju tyrėju A. A. nuvykus į įvykio vietą nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas T., paaiškino, kad pažįstami asmenys atėjo pas jį į namus. Tikslių aplinkybių neprisimins, koks konfliktas ten įvyko ir ką apie tai pranešėjas jiems papasakojo, tačiau buvo panaudotas šaunamasis ginklas, kurį tie pažįstami asmenys iš pranešėjo atėmė ir pasišalino iš pastarojo namų. Kiek pamena, buvo sužalota nukentėjusiojo veido sritis, nes buvo kruvinas. Daugiau sužalojimų ant nukentėjusiojo nematė, tik veido srityje.

Jei gerai pamena, buvo paimtas dujinis ginklas, tikslesnių aplinkybių, jeigu pranešėjas ir pasakojo, šiandien neatsimena, gal apklausoje paminėta, jeigu toks klausimas buvo užduotas. Pranešėjas nurodė duomenis dviejų asmenų, vieno asmens nurodė ir telefono numerį, atrodo, Z. Š. Ji su pastaruoju susisiekė telefonu. Iš pradžių Z. Š. nurodė, kad ginklą pagrobė ir išmetė, o jai paklausus, kur išmetė ginklą, nenurodė. Paskui Z. Š. perskambino ir pasakė, kad ginklą atiduos, kad jie atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ji su kolega ten nuvažiavo. Taip pat buvo informuoti kiti ekipažai. Jie atvažiavo ne pirmi, kitas ekipažas jau buvo vietoje, bendravo su Z. Š. ir šis jau buvo atnešęs ginklą ir pateikė. Nepamena, ar Z. Š. nurodė kokias įvykio aplinkybes.

Nukentėjusysis įvardijo abiejų asmenų vardus ir pavardes, bet su tuo antru asmeniu ji nekontaktavo, o ar neskambino, ar neatsiliepė, neatsimena. Tuo metu buvo nustatyta, kad tai tikrai yra Z. Š., pastarasis buvo sulaikytas. M. B. sulaikė kiti pareigūnai, kurie buvo atvykę, specialios parengties skyriaus pareigūnai. Sulaikymo aplinkybių pakomentuoti negali, nes nedalyvavo.

Neprisimena, kokias aplinkybes nurodė nukentėjusysis, kaip iš pastarojo buvo atimtas ginklas. Įvykio vietoje nenustatė nukentėjusiajam neblaivumo, nukentėjusysis buvo perduotas medikams su kitu ekipažu, gal šie nustatė, tiksliai nepamena. Įvykio metu jie turėjo „Body“ kameras, buvo daromas vaizdo įrašas. Kai jie atvyko, kolegos bendravo su Z. Š., tas ginklas buvo šalia Z. Š. padėtas prie pastato. Nepamena, ką Z. Š. aiškino, iš kur tas ginklas atsirado toje vietoje, nurodė, kad tai tas ginklas. Ginklas buvo paimtas ir užpildyti procesiniai dokumentai.

Iš pradžių Z. Š. sakė, kad ginklą išmetė, o paskui pats paskambino, kad jie atvažiuotų paimti ginklo. Jeigu ir klausė, iš kur pas jį (Z. Š.) ginklas, tai šiuo metu pakomentuoti negali, nes neatsimena, ką šis atsakė. Neprisimena, ar Z. Š. minėjo, kokioms aplinkybėms esant paėmė ginklą iš nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, geriau prisiminė.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 87–88), liudytoja nurodė, kad parodymai teisingi. Visas įvykis yra „Body“ kamerų įrašuose. Z. Š. nurodė vietą, pats atnešė tą ginklą, tai kaip ir savo iniciatyva, aišku, paskatintas pokalbio metu. Savanoriškas daiktų pateikimo protokolas būtų tuomet, kai pats ateina į policijos komisariatą ir atneša ginklą. Šiuo atveju, kadangi ginklas buvo ne pas jį, rastas ne asmens apžiūros metu ar kitokio procesinio veiksmo metu, buvo nuspręsta į įvykio vietos apžiūros protokolą įrašyti. Ginklo paėmimas yra įvykis, nes Z. Š. neteisėtai laikė ne savo ginklą. Ji nematė, ar Z. Š. ginklą nešė, nes jie atvyko šiek tiek vėliau. Neprisimena, iš kur gauta informacija, kad M. B. yra tame pačiame kaime.

Šalies argumentai

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. V. parodė, kad 2023 m. kovo 24 d. dirbo ekipaže kartu su kolega vyresniuoju tyrėju A. A., kai po 18 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur pas pranešėją, kurio ji nepažįsta, įsibrovė pastarajam pažįstamas asmuo Z. Š., kurį jis pašovė, kad iš pranešėjo atėmė šaunamąjį ginklą ir su ginklu pasišalino. Jiems su kolega nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, šis buvo vienas pats. Pranešėjo veidas buvo kruvinas, dabar tiksliai nepamena, kuri dalis veide jam buvo prakirsta, iš kurios bėgo kraujas. Pranešėjas pateikė pagrobto pistoleto dokumentus, kad ginklą laiko legaliai. Pranešėjas nurodė, kad pas jį atvyko pažįstami ir kad jam nežinoma, dėl kokių priežasčių jį pradėjo mušti. Pranešėjas nurodė, kad konflikto metu gindamasis nuo užpuolikų šovė iš legaliai laikomo ginklo. Pranešėjas nurodė Z. Š. mobiliojo telefono numerį, kuriuo jai paskambinus, atsiliepęs vyriškis nurodė, kad pranešėjas į jį šovė ir jis nenori sakyti, kur yra. Z. Š. nutraukė pokalbį nurodęs, kad jai perskambins, ir perskambinęs pasakė, kad ginklą išmetė, po to nurodė, kad ginklas yra pas jo draugą, kurio jis atsiklaus, ką daryti. Ji pokalbio metu su Z. Š. telefoną pridėjo prie kūno kameros, kuri turėjo įrašyti pokalbio turinį. Po to, jei teisingai pamena, Z. Š. jai dar du kartus skambino, pagal pastarojo telefono numerį nustatė buvimo koordinates. Z. Š. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Vykstant į (duomenys neskelbtini), jai Z. Š. skambino, jie susitarė, kad (duomenys neskelbtini) centre, dviejų gatvių sankryžoje, prie apleisto namo jis perduos policijai, tai yra jiems atiduos, ginklą. Važiuodami jie užklimpo šlapiame žvyrkelyje, todėl į pagalbą išsikvietė kitą ekipažą, kuriame dirbo vyresnioji tyrėja R. P., o kito kolegos, kuris naujokas, nepamena pavardės. Kol juos ištempė iš užklimpimo vietos, kolegos pirmi buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) centrą. Kai jie atvyko, jų laukė kolegos su Z. Š., kuris pasakė, kad prie apleisto namo maišelyje yra padėjęs, ką sutarė. Maišelyje prie namo buvo pistoletas, kurį paėmė, o Z. Š. sulaikė. Antrąjį įtariamąjį M., pavardės nepamena, sulaikė kolegos, taip pat (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87–90).

6. Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta nuo mažens, su nukentėjusiuoju susipažino per Z. Š. Nebesakytų, kad nukentėjusysis pažįstamas ar draugas, kai tokie konfliktai vyksta. Jie nesusipykę, bet su tokiais nebendrauja, jam tokių draugų nereikia.

2023 m. kovo 24 d. vakarą jis buvo namuose su drauge. Jam M. B. paskambino ir paklausė, ar gali parvežti iš (duomenys neskelbtini) kaimo namo. Jis su drauge nuvažiavo paimti M. B. į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone, bet M. atsisakė važiuoti. Kaip suprato, M. norėjo toliau „baliavoti“, buvo išgėręs. M. B. buvo pas S. D. namuose. Z. Š. jis ten nematė. Su M. B. iš pradžių lauke kalbėjo, po to į vidų įėjo, truputį pasikalbėjo, kadangi M. atsisakė važiuoti, jis išvažiavo. Kitų asmenų viduje nematė. Kai jis įsėdo į automobilį pas draugę, pasakė, kad pravažiuotų per (duomenys neskelbtini) centrą, bet juos tuo metu sustabdė policija. Policijos pareigūnas paprašė dokumentų tapatybei nustatyti. Draugė, kuri vairavo automobilį , dokumentus pateikė, o jis nepateikė. Įvyko ginčas, policija jo paklausė, kur yra M. B. Jis pareigūnų paklausė, dėl kokios priežasties pastarojo ieško. Pareigūnai nepasakė, jis pasakė, kad irgi nepasakys. Kaip suprato, atvažiavo „Aras“, jį čiupo už „čiuprinos“, liepė skambinti M. B. Paskui jis paskambino ir M. išėjo į lauką, pastarąjį suėmė, o juos paleido ir jie išvažiavo namo.

Jis nevežė M. B. su Z. Š. pas nukentėjusįjį. Z. Š. jis iš viso nematė. Tą dieną su nukentėjusiuoju T. P. nekalbėjo. Po to, kai juos policija sustabdė, kai M. B. sulaikė, irgi su T. P. nekalbėjo. Pastarasis jam rašė žinutę, skambino, bet jis skambučius ir žinutes ignoravo ir telefonu su T. P. nebendravo. Jis T. P. nesakė, kad M. B. jam pasakė, kad šis važiuoja pas T. P. daužyti, nes prisišnekėjo. T. P. pasakė neteisybę. Jis tik antrą dieną sužinojo, kai M. B. ir Z. Š. iš (duomenys neskelbtini) važiavo parsivežti. Pastarieji jam sakė, kad buvo toks įvykis, buvo susišaudymas. Kiek suprato, T. P. šaudė į Z. ir M. Jis neklausinėjo, negali klausti, jei patys nesako. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, nes tame įvykyje nedalyvavo.

Jam pats T. P. yra rodęs ginklus, kokius turi. Pastarasis turi šviesiai pilkos spalvos pistoletą ir juodos spalvos revolverį. Kiek supranta, revolveris yra kovinis, o pistoletas – dujinis. T. P. jam sakė, kad ginklus turi legaliai. Jis ginklą pas T. P. matė miegamajame, ten yra atidaroma spintelė, seifo nebuvo. Prieš jų konfliktą (duomenys neskelbtini) buvo įvykis ir T. P. vežėsi ginklą.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93–96), liudytojas nurodė, kad, kiek supranta, jis su Z. Š. nesišnekėjo, gal prasilenkė. Tikriausiai matė Z. Š. Teisingi parodymai. Pirmieji parodymai yra tikslūs. Jis su Z. Š. tik prasilenkė.

Galėjo važiuoti M. B. parvežti 2023 m. kovo 24 d., nes tą dieną policija sulaikė. Automobilį vairavo draugė, nes važiavo pastarosios automobiliu. Jis alkoholio nevartoja. Prieš tai tą dieną su M. B. ir Z. Š. nebuvo susitikę, nebendravo. Tas skambutis ir susitikimas su Z. Š. ir M. B. tą vakarą buvo pirmas. Jis policijai nesakė, kur yra M. B., nes šie nepasakė, dėl kokių priežasčių ieško. Policija turėtų kažką pasakyti, ar nusižengęs, ar dar kažką.

Dabar T. P. nebe draugas. Jis nemėgsta tokių draugų, kurie švaistosi ginklais ir panašiai. Kad T. P. švaistėsi su ginklu, jis sužinojo kitą dieną, kai Z. ir M. parvežė iš (duomenys neskelbtini). Pastarieji pasakė, kad juos suėmė dėl to įvykio, nesakė, ko ėjo pas T. P. Jis negali pasakyti, ką blogai padarė T. P.

Nebuvo pokalbio su T. P. Jei šis jam skambino į „Messengerį“, tai automatiškai gali neatsiliepti. Z. Š. sulaikymo nematė, o M. B. matė. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo jų sulaikymo, kol atvyko „Aras“ ir M. B. sulaikė, gal pusvalandį jį užlaikė, gal valandą, gal už 1,5 valandos „Aras“ atvyko prie S. D. namų. Kai M. B. sulaikė, juos paleido ir jie išvažiavo, todėl nematė, kada policija išvažiavo.

7. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 24 d. įvykio registravimo duomenų, 2023 m. kovo 24 d. 18.44 val. T. P. bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyriškis Z. Š. pranešėją puolė, šis gynėsi šaunamuoju ginklu, asmenį pašovė, atėmė šautuvą ir su šautuvu pasišalino neaiškia kryptimi, prašo paskubėti (1 t., b. l. 27–29).

8. 2023 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra didelis baltos spalvos mūrinis namas, į kurio kiemo vidų veda žvyruotas kelias, po kaire puse užžėlę aukšti, apie 3 metrų aukščio, žali medžiai, po dešine – mūrinis namas. Įėjus į kiemą matosi stovintis juodos spalvos automobilis, už kurio matosi žvyro krūva, o už jos baltų plytų mūrinis pastatas. Kieme pasisukus į dešinę, matomi prie sienos sustatyti įvairūs daiktai bei sienoje esantys langai, už kurių paėjus prie namo kampo vėl pasisukus į dešinę, ten matomos rudos spalvos durys, o prie jų ant betoninių grindų kairiajame kampe rasta pistoleto šovinio gilzė, sidabrinės spalvos, jos vidurys žalios spalvos. Atidarius rudos spalvos duris, patenkama į pastato vidų – koridorių, kurio šonuose palei sienas sudėti įvairūs daiktai. Prie tų pačių durų staktos pastebėta viena šovinio gilzė, geltonos spalvos su raudonos spalvos viduriu, nuo tos pačios gilzės apie metrą į priekį pastebima identiška gilzė. Koridoriumi paėjus į priekį, po dešine ranka matyti langas ir ant jo palangės padėti du buteliukai, o tarp jų – šovinio gilzė, sidabrinės spalvos, jos vidurys – žalios spalvos, tada pasisukus į kairę pusę matosi medinės, rudos spalvos durys bei betoniniai laiptai, kurie vieni veda į viršų, kiti – į apačią (1 t., b. l. 30–44).

9. 2023 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, prie paskutinio namo, kuris medinis, su langais, langinės baltos spalvos, ant kurio jokių namo ženklinimų nėra, o prie jo kairiojo kampo yra baltos spalvos polietileninis maišelis. Maišelyje yra daiktas, panašus į ginklą (pistoletą), ant kurio matosi identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46–50).

10. 2023 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, pusiau automatinis, tvarkingas, šaudyti tinkamas, C kategorijos, „Blow C 06“ dujinis-signalinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-signaliniais šoviniais. Tirti pateiktos 4 tūtelės yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, dujinių-signalinių šovinių, kurie skirti C kategorijos pistoletams, sudėtinės dalys. Tirti pateiktos 4 tūtelės, rastos įvykio vietoje, yra šautos tirti pateiktame pistolete „Blow C 06“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132–138).

11. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje esančio ginklo duomenyse nurodyta, kad dujinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini), C kategorijos, 9 kalibro savininkas yra fizinis asmuo T. P., leidimo numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140).

12. 2023 m. kovo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. P. pateikė savo naudojamos „Facebook“ paskyros T. P. 2023 m. kovo 24 d. „Messenger“ susirašinėjimus su paskyros, pavadintos Z., naudotoju, naudojamame mobiliajame telefone „Samsung Galaxy A51“, kurie perfotografuoti mobiliuoju telefonu ir sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 97–99).

13. 2023 m. kovo 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo priede –fotolentelėje matomi „Messenger“ programėlėje 2023-03-24 teksto pranešimai ir užfiksuoti skambučiai su naudotoju Z. Laiku 17.38 val. matoma, kad paskyros naudotojas T. P. naudotojui Z. priekaištauja dėl netesėto pažado padėti, ir paskutinis T. P. parašytas teksto pranešimas: „man pasakė nesusidėt su tavim, kokią man gėdą darai eidamas vogti iš parduotuvių, degalinių ten, kur mano pažįstami dirba“ (1 t., b. l. 100–102).

14. 2023 m. kovo 24 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas T. P. Apžiūrimas asmuo yra apie 1,82 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, juodų, trumpai kirptų plaukų. Apžiūrint asmens veidą, matosi po dešine akimi patinimas, paraudimas ir įdrėskimas. Ant asmens kaktos yra nubrozdinimų, po kaire akimi matomas paraudimas. Ant nosies yra nubrozdinimų, ties šnervėmis ir ant lūpų matosi rudos, rausvos spalvos dėmės, galimai sukrešėjęs kraujas. Ant dešinės pusės žandikaulio linijos matosi įdrėskimas, paraudimas. Apžiūrint asmens rankas, ant dešinės plaštakos matosi įdrėskimų, ties krumpliais ir ant mažojo piršto nago matosi rausvos, rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo dėmės. Asmens delnai nešvarūs, su tamsios spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 104–111).

15. 2023 m. balandžio 5 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G480/2023 (04) nurodyta, kad, remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, T. P. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-03-24 T. P. nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-03-25 T. P. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 116–117).

16. 2023 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvadoje Nr. G1250/2023(04) nurodyta, kad Z. Š. nustatytas kairės ausies būgnelio plyšimas. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-03-24 nustatytas kairės ausies kochlearinis neuritas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra patvirtinta objektyviais duomenimis bei gydytojo otorinolaringologo aprašoma kaip „įtariama“. Kairės ausies būgnelio plyšimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu ar dėl staigaus slėgio pasikeitimo ausies landoje. Z. Š. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 126).

17. 2023 m. balandžio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. kūno kameros įrašai 2023-03-24 nuo 18:54 val. iki 19:54 val. PSS-20230324-185515UTC+0200 ir PSS-20230324-193500UTC+0200. Įraše PSS-20230324-185515UTC+0200 matoma, kad policijos pareigūnai automobiliu atvyksta į kiemą, kur juos pasitinka kvietęs vyriškis, iš ikiteisminio tyrimo atpažįstamas kaip T. P. T. P. nurodo, kad buvo dviese, vienas išsinešė jo vardu registruotą dujinį pistoletą, o kitas toliau jį tebedaužė. T. P. į klausimą atsako, kad buvo atvažiavę automobiliu, ant kelio. Atliekamas alkotesteriu T. P. blaivumo testas, rezultatas – 0.00 prom. Įvardija, kad vienas iš užpuolikų – B. T. P. parodo į savo veidą po dešine akimi, kad jam čia sužalojo, nurodo, kad greitoji medicinos pagalba jam nereikalinga. T. P. įvardija, kad jis buvo namuose, durų neužsirakinęs, ir jie atėjo. Antrasis užpuolikas – Z. Š. Policijos pareigūnė E. V. pasako, kad jai T. P. duotu Z. telefono numeriu atsiliepė. Girdima, kad telefonu kalbantis vyriškis sako, kad į jį T. P. šovė, jis negirdi viena ausimi, nenori sakyti, kur jis yra, nurodo, kad policijos pareigūnei perskambins. Suskamba policijos pareigūnės E. V. mobilusis telefonas, juo kalba vyriškis, kuris įvardija, kad atvažiavo į namus pasikalbėti, „ans su šautuvu dujiniu šovė, išvis, ar ans dar leidimą turi“. Į pareigūnės klausimą vyriškis atsako, kad ginklas yra išmestas. Pareigūnė į vyriškį kreipiasi vardu Z., kuris nurodo, kad ginklą „mano draugas jį atėmė ir jis yra paslėptas ir viskas, ir ans, ta čiučela nebegaus, o mano ausis tikėkimės, kad viskas bus gerai.“ Z. toliau atsako į pareigūnės klausimą, kad ginklą jis pareigūnams įduotų, ginklas yra pas jo draugą, kuris yra su juo. Z. klausia, ar nebus problemų, jei atiduos ginklą, ir kad pakalbės su savo draugais dėl ginklo atidavimo. Pareigūnė nurodo, kad su ja kalbėtų ir pasakytų, kur jis yra. Z., kaip suprantama, telefoninį pokalbį baigia. Įraše PSS-20230324-193500UTC+0200 matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta prie medinio namo, kur juos pasitinka asmuo, pagal ikiteisminį tyrimą atpažįstamas kaip įtariamasis Z. Š., kuris ranka parodo į prie namo padėtą maišelį. Z. Š. nurodo, kad galima jį tikrinti, jis jokių daiktų neturi, tik yra išgėręs. Pareigūnui pasakius Z. Š. eiti su juo į automobilį, Z. Š. sako, kad pasiimkit tą daiktą. Z. Š. nurodo, kad nenori sėsti į policijos automobilį, kad jis nenori problemų, kad jis policininkams atnešė, ką buvo sutarta, kad sutarė priduoti tą daiktą. Z. Š. į klausimą atsako, kad draugo, kuris paėmė ginklą, jis neišduos, kur jis yra. Pareigūnei pasakius: „Kur M.“, Z. Š. sako: „a tai, tas (nusikeikia) dar ir tą pridavė, tada aš rašysiu pareiškimą, a tai ne čiučela, pats į mane šovė, aš nesiskundžiu, o dar pats skundžiasi“. Prašo, kad jį pareigūnai paleistų, nes jis šiandien dar nori išgerti. Apžiūrima įvykio vieta, paimamas maišelis, kuriame ginklas (1 t., b. l. 144–145).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

18. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, nustatęs jų tarpusavio loginį ryšį, ir remiasi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais, o tą dalį, kurios nepatvirtino kiti patikimi įrodymai, atmeta ir jais nesivadovauja.

19. Pagal BK 254 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, o pagal BK 254 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudojęs fizinį ar psichinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba bet kokiu būdu pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. BK 254 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos pagrobiamas iš valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo valdomi teisėtai, ar ne. Pagal galiojančią teismų praktiką pagrobimas – tai šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų užvaldymas bet kokiu neteisėtu būdu, turint tikslą juos pasisavinti ar perduoti kitiems asmenims, ar kitokiu būdu užvaldytais daiktais savarankiškai disponuoti. Pagrobimas gali būti padarytas įvairiais būdais: vagiant, plėšiant, sukčiaujant ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį apibūdina keli alternatyvūs požymiai, vienas iš kurių yra nusikaltimo padarymo būdas – šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas panaudojant psichinį ar fizinį smurtą.

20. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (tiek pagal veikos padarymo metu galiojusią šio įstatymo redakciją, tiek pagal 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento. Laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo. Teismų praktikoje, be kita ko, laikymu pripažįstami ir atvejai, kai šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos yra kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). BK 253 straipsnio kontekste gabenimas suprantamas kaip šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant jas didesniais nuotoliais. Komentuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamosios medžiagos, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant ir skiriant bausmę.

21. Remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis Z. Š. ir pastarojo paragintas M. B. atėmė iš nukentėjusiojo T. P. šio teisėtai turėtą (policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenys, 1 t., b. l. 140) kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 2 punktas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 132–138), kurį kaltinamasis M. B. pasiėmė ir nugabeno iki S. D. gyvenamosios vietos ir ten jį laikė, kol perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Dėl šių bylos aplinkybių ginčo nėra, kaltinamieji sutinka su kaltinimu dėl šaunamojo ginklo atėmimo iš nukentėjusiojo.

22. Taigi, kaltinamieji M. B. ir Z. Š., neneigdami, jog nagrinėjamo įvykio metu atėmė iš nukentėjusiojo T. P. šaunamąjį ginklą – dujinį-signalinį pistoletą, faktiškai pripažįsta šaunamojo ginklo pagrobimą, tačiau aiškina tikslo pagrobti šaunamąjį ginklą neturėję ir tai padarę (atėmę ginklą) gindamiesi, kai tik atidarius namo duris nukentėjusysis T. P. pradėjo šaudyti ir, kaltinamojo Z. Š. aiškinimu, tai kėlė pavojų jo ir su juo buvusio M. B. sveikatai, o kaltinamojo M. B. teigimu, jis atėmė ginklą, nes nenorėjo, kad kas nukentėtų. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji iš anksto buvo suplanavę pagrobti būtent šaunamąjį ginklą ir kad tokį tikslą jie turėjo dar prieš atvykdami prie nukentėjusiojo namo. Tačiau kaltinamųjų bandymą pateisinti savo veiksmus tariama būtinąja gintimi teismas vertina kaip kaltinamųjų siekį išvengti atsakomybės.

23. Visų pirma, nustatydamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes teismas remiasi iš esmės nuosekliais ir vienodais dėl esminių aplinkybių nukentėjusiojo T. P. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausų, akistatų su kaltinamaisiais metu, pranešant apie įvykį policijai, pateikiant protokolą-pareiškimą, aiškinant įvykio aplinkybes atvykusiems policijos pareigūnams), tiek teisme, kad 2023 m. kovo 24 d., apie 18.30 val., į jo namus atvykus kaltinamiesiems, kaltinamasis Z. Š. atidarė jo (nukentėjusiojo) pamirštas užrakinti namo duris ir pradėjo smurtauti, t. y. sudavė kumščiu vieną smūgį jam į veido sritį, ir tik po to, gindamasis, jis šovė iš legaliai turėto dujinio-signalinio pistoleto. Netikėti nukentėjusiuoju T. P. ir jo parodymus apie įvykio eigą (kaltinamųjų ir nukentėjusiojo atliktų veiksmų seką) laikyti nepatikimais teismas neturi pagrindo ne tik vertinant, kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, bet ir atsižvelgus į tai, kokiu tikslu kaltinamasis Z. Š. vyko pas nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo aiškinimu, jam pasakius Z. Š., kad jis (T. P.) praneš pareigūnams apie jo (Z. Š.) įvykdytas vagystes, nagrinėjamo įvykio dieną Z. Š. pradėjo jam grasinti, kad atvažiuos, sudaužys, sumuš. Ir pats kaltinamasis Z. Š. neneigia, kad jis buvo supykęs ant nukentėjusiojo dėl, jo nuomone, nepagrįstų kaltinimų vagystėmis ir, norėdamas išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju, būdamas neblaivus nuvyko pas nukentėjusįjį kartu su kaltinamuoju M. B. (pastarajam pasakė, kad eina pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl nepagrįsto šmeižto vagystėmis). Be to, teisme kaltinamasis Z. Š. neginčijo nukentėjusiojo parodymų, kad namo duris atsidarė jis (Z. Š.) pats, t. y. nepasibeldęs ir negavęs nukentėjusiojo leidimo įeiti į namo vidų. Todėl teismo neįtikina kaltinamųjų pateikta įvykio versija, kad kaltinamajam Z. Š. neatlikus jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį pastarasis pradėjo šaudyti.

24. Antra, nustačius, kad būtent kaltinamieji atvyko į nukentėjusiojo namus ir kaltinamasis Z. Š., pats atidaręs nukentėjusiojo T. P. gyvenamojo namo duris, pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, nėra pagrindo kaltinamųjų veiksmus pagrobiant iš nukentėjusiojo ginklą laikyti būtinąja gintimi, kaip savo veiksmus bando pateisinti kaltinamieji. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo įvykio metu būtinosios ginties (BK 28 straipsnis) institutas ir būtinoji gintis kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė galėjo būti taikoma visai ne kaltinamiesiems Z. Š. ir M. B., o kaip tik nukentėjusiajam T. P., nes, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamieji atvyko pas nukentėjusįjį, kaltinamasis Z. Š. nepasibeldęs pats atidarė duris į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą ir iš karto, kaip nurodo nukentėjusysis (kaip jau aptarta, jo parodymais netikėti nėra pagrindo), sudavė smūgį jam į veidą. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiajam T. P. buvo pagrindas bijoti dėl anksčiau tą pačią dieną kaltinamojo Z. Š. išsakytų grasinimų. Taigi šioje situacijoje būtent nukentėjusysis turėjo teisę į būtinąją gintį. Tuo tarpu kaltinamieji jokios teisės į gintį neturėjo, po nukentėjusiojo paleistų šūvių jie nepasišalino iš įvykio vietos, toliau tęsė smurtinius veiksmus nukentėjusiojo gyvenamajame name, ten panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. P. ir pagrobė jo šaunamąjį ginklą.

25. Spręsdamas dėl smurto panaudojimo pagrobiant šaunamąjį ginklą teismas remiasi nukentėjusiojo T. P. parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (nukentėjusysis teisme nurodė, kad dėl turėtos galvos traumos jam sunku atsiminti), kad įvykio metu kaltinamasis Z. Š. jam trenkė į dešinę akį, po to jam (nukentėjusiajam) iššovus, kaltinamasis Z. Š. jį pristūmė prie sienos ir smaugė alkūne, sudavė smūgį į veidą, keliu sudavė į dešinį šoną, o atėjęs kaltinamasis M. B. jam sudavė vieną smūgį į kaktą, antrą smūgį sudavė į nosį ir išplėšė ginklą iš jo rankos, po to jis nuvirto laiptais į rūsį su Z. Š. ir pastarasis, jį prispaudęs smogė jam į sprandą, kad jam buvo padaryti sužalojimai, buvo galvos skausmas, veidas buvo kruvinas, akis uždaužta, mėlyna, skaudėjo krūtinę. Nukentėjusiojo T. P. parodymus dėl patirtų sužalojimų patvirtina policijos pareigūnės E. V., atvykusios į įvykio vietą, parodymai, kad nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, kruvinas; asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad apžiūrint nukentėjusiojo T. P. veidą, po dešine akimi matyti patinimas, paraudimas ir įdrėskimas, ant kaktos yra nubrozdinimų, po kaire akimi matomas paraudimas, ant nosies yra nubrozdinimų, ties šnervėmis ir ant lūpų matyti rudos, rausvos spalvos dėmės, galimai sukrešėjęs kraujas, ant dešinės pusės žandikaulio linijos matyti įdrėskimas, paraudimas (1 t., 104–111). Ir pats kaltinamasis Z. Š., pateikdamas savo įvykio eigos versiją (tai jau aptarta anksčiau), teisme neneigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, nurodė, kad po nukentėjusiojo atliktų šūvių jis čiupo už nukentėjusiojo rankos, apsikabino, ir jie susigrūmė; kai buvo prispaudęs, gal keliu sudavė nukentėjusiajam, nes jie vienas kitam sudavė; gali būti, kad rūsyje jis užvirto ant nukentėjusiojo ir pastarajam, gulinčiam ant pilvo, sudavė smūgį į sprandą. Kaltinamasis M. B. nurodo, kad jis nesudavė smūgių nukentėjusiajam, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes neneigia panaudojęs fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį ginklo atėmimo metu. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bylos duomenų visumą, sprendžia, kad tiek kaltinamasis Z. Š., tiek kaltinamasis M. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. P. ir tai darė turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiajam priklausantį šaunamąjį ginklą, jo užvaldymo metu bei siekdami jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento (kaltinamojo Z. Š. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį abiem nusiridenus rūsio laiptais). Atkreipiamas dėmesys, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G480/2023 (04) nurodyta, jog, remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, T. P. objektyvių duomenų apie kūno sužalojimą nenustatyta, o VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2023-03-24 T. P. nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas sužalojimais nevertinami (1 t., b. l. 116–117). Tačiau pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, taip pat ir tais atvejais, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Svarbu tai, kaip ir nagrinėjamu atveju, kad šaunamojo ginklo pagrobimo ir užvaldymo procese prievartos priemonės, taip pat ir fizinis smurtas, būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento. O tai, kaip jau aptarta, ir nustatyta šioje byloje.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

27. Iš nustatytos įvykio eigos ir kaltinamųjų Z. Š. bei M. B. atliktų veiksmų yra akivaizdu, jog kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, vienas kito veiksmams pritarė, todėl sprendžiama, kad jie veikė kartu bendrininkų grupe kaip nusikaltimo bendravykdytojai – kaltinamajam Z. Š. panaudojus prieš nukentėjusįjį T. P. fizinį smurtą ir toliau jį naudojant, kaltinamasis M. B., paragintas kaltinamojo Z. Š., taip pat panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. P. ir iš pastarojo rankos ištraukė šaunamąjį ginklą, kurį išsinešė iš nusikaltimo vietos, neabejotinai matant kaltinamajam Z. Š., ir galėjo juo laisvai disponuoti – tai rodo ir tolesni jo veiksmai. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamųjų Z. Š. ir M. B. veiksmai buvo susiję vienas su kitu ir abu kaltinamieji bendrais veiksmais realizavo jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, kad anksčiau aptartus kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamieji Z. Š. ir M. B. atliko sąmoningai ir valingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

28. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. B. iš nukentėjusiojo pagrobtą šaunamąjį ginklą (pusiau automatinį dujinį-signalinį pramoninės gamybos pistoletą „Blow C06“), išsinešė iš nukentėjusiojo T. P. gyvenamojo namo, tačiau nepaliko jo įvykio vietoje, nors tokią galimybę turėjo, ir sąmoningai bei tikslingai, suvokdamas pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, pasirinko nusikalstamą veikimo būdą – neteisėtai, neturėdamas leidimo (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis) gabeno šį ginklą iki kaltinime nurodytos S. D. gyvenamosios vietos, ten pagrobtą šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė, kol jį per Z. Š. perdavė atvykusiems ir ginklą atiduoti pareikalavusiems policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos E. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno kūno kameros įrašų apžiūra (1 t., b. l. 46–50, 144–145), taip pat ir pačių kaltinamųjų parodymai. Todėl daroma išvada, kad kaltinamojo M. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji inkriminuojamos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo (gabenimo ir laikymo) šaunamuoju ginklu – sudėties požymiai, ir ši jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, nes, vadovaujantis BK 3 straipsniu, ji laikytina bausmę švelninančiu įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią). Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis M. B. pripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką.

Bausmių skyrimas

29. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, nelaikytina M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi pats kaltinamasis M. B. parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu jis buvo blaivus (prieš tai buvo darbe), o išgėrė pakankamai daug tik po to, nuvykęs pas S. D. Duomenų, paneigiančių tokius kaltinamojo parodymus, byloje nėra, priešingai, kitas kaltinamasis Z. Š. taip pat nurodė, kad susitiko su M. B. pastarajam grįžus po darbo.

30. Kaltinamojo Z. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą – sumokėjo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 130,26 Eur pagal pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo T. P. gydymo patirtų išlaidų atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Išvadą dėl kaltinamojo Z. Š. girtumo teismas daro remdamasis paties kaltinamojo parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo neblaivus, bei kito kaltinamojo M. B. aiškinimu, kad įvykio dieną iki jiems susitinkant Z. Š. gėrė alkoholį vienas pats. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir anksčiau aptartos įvykių eigos matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamojo Z. Š. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui vykstant pas nukentėjusįjį T. P. aiškintis santykių. Taip pat teismas pripažįsta kaltinamojo Z. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nagrinėjamą veiką padarė būdamas recidyvistas, nes 2019 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumui neišnykus (2019 m. lapkričio 22 d. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė atlikta 2021 m. gegužės 14 d.) vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

31. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama, vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

32. Parinkdamas bausmių rūšis ir jų dydžius kaltinamiesiems už jų padarytus nusikaltimus teismas atsižvelgia į jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kaltinamieji M. B. ir Z. Š. padarė tyčinį baigtą sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikalstamą veiką (BK 254 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamasis M. B. dar padarė ir tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis).

33. Vertindamas kaltinamųjų padaryto nusikaltimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį, teismas atkreipia dėmesį į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, tyčia pagrobti šaunamąjį ginklą kaltinamajam Z. Š. ir pastarojo paragintam kaltinamajam M. B. kilo staiga susidarius konfliktinei situacijai su ginklą panaudojusiu nukentėjusiuoju T. P. ir nesant ketinimų pagrobtą šaunamąjį ginklą ateityje panaudoti nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Teismas, vertindamas šio padaryto nusikaltimo pavojingumą, atkreipia dėmesį ir į ginklo rūšį – C kategorijos dujinis-signalinis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais-signaliniais šoviniais. Tai duoda pagrindą konstatuoti, jog ši kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika nors ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalies, požymius, tačiau nėra tokia pavojinga, prie kokių įstatymo leidėjo yra priskirtos minėtame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos – kaltinamųjų Z. Š. ir M. B. veiksmai veikos padarymo metu nerodo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma grobiant šaunamąjį ginklą, t. y. kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pavojingumas, teismo nuomone, yra mažesnis negu kito rūšinio tokio pobūdžio nusikaltimo pavojingumas.

34. Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į jų pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius juos iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to.

35. Kaltinamasis Z. Š. anksčiau teistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo (vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones) įvykdymą, bausmes yra atlikęs (2 t., b. l. 32–38), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46–56), iš UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centro informacijos matyti, kad šiame centre jam buvo suteikta viena gydytojo psichiatro konsultacija, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (1 t., b. l. 182), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 35), kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

36. Kaltinamasis M. B. anksčiau teistas du kartus už nesunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, bausmės neatlikęs (nesumokėjęs baudos) (1 t., b. l. 160–165), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 177–178), UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nuo psichikos ir priklausomybių ligų nesigydė (1 t., b. l. 182), dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 193–194, 3 t., b. l. 36), kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

37. Kaltinamųjų Z. Š. ir M. B. padaryto sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos veikos padarymą, todėl kaltinamiesiems skiriamos bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti švelninamos tik vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, todėl spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į jau aptartus padaryto nusikaltimo, numatyto BK 254 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnį apibūdinančius duomenis (nuosprendžio 33 punktas) bei kaltinamųjų asmenybių pavojingumą, vertindamas ne tik nurodytus juos charakterizuojančius duomenis (nuosprendžio 35–36 punktai), bet atsižvelgdamas ir į jų elgesį viso proceso metu, kai jie, nors ir nepripažindami kaltės (savo veiksmus vertindami kaip būtinąją gintį), neneigė nagrinėjamo įvykio metu atėmę iš nukentėjusiojo T. P. šaunamąjį ginklą – dujinį-signalinį pistoletą. Įvertinęs nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog net ir minimalios BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės (6 m.) paskyrimas kaltinamiesiems pasiektų iš esmės tik vieną BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą tikslą – nubaudimą, tokia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė esamoje situacijoje būtų per griežta, neadekvati šių kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neatitiktų jų asmenybių, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir dėl to prieštarautų teisingumo principui, ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jų socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, pirmenybė šiuo atveju turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesant būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

38. Parinkdamas skiriamų bausmių rūšį ir dydį kaltinamiesiems Z. Š. ir M. B., teismas atsižvelgia į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir remiasi nuosprendžio 37 punkte išdėstytais argumentais, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskyrus jiems švelnesnes bausmes, nei numatyta BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Spręsdamas dėl bausmės rūšies kaltinamiesiems, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – ankstesnius teistumus, baustumus, sprendžia, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas kaltinamiesiems skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės nesulaikė jų nuo naujo nusikaltimo, jie nesistengė pakeisti savo elgesio ir vėl nusikalto, taigi, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems švelnesnę bausmės rūšį nei realus laisvės atėmimas. Todėl kaltinamiesiems Z. Š. ir M. B. skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau žymiai mažesnės negu BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, taikant, kaip jau aptarta anksčiau, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip prašo ir prokuroras. Kaltinamajam Z. Š. skiriama griežtesnė bausmė nei kaltinamajam M. B., atsižvelgiant į Z. Š. vaidmenį padarant veiką – jis buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorius.

39. Kaltinamajam M. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skiriama šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

40. Kaltinamajam M. B. už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), nes padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą (sunkus ir apysunkis nusikaltimai). Nusikalstamas veikas, už kurias nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis M. B. padarė neatlikęs 2023 m. vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – nesumokėjęs 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudos, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su minėtu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, visiškai jas sudedant.

41. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, vykdytina atskirai, nes baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis (BK 73 straipsnis).

42. Kaltinamasis Z. Š. šioje byloje nagrinėjamą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš priimant 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį (baudžiamasis nusižengimas) 20 parų arešto bausme, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinama apėmimo būdu (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį) su minėtu 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu jam paskirta bausme ir į paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė – 20 parų areštas, jį prilyginant 20 dienų laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Dėl civilinio ieškinio

43. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 130,26 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo T. P. gydymo patirtų išlaidų (1 t., b. l. 71–75). Civilinį ieškinį savanoriškai atlygino kaltinamasis Z. Š. ir civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (2 t., b. l. 188). Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų

44. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dujinis-signalinis pistoletas „Blow C 06“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai (1 t., b. l. 143), – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas T. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tūtelės, 4 vnt., saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai (1 t., b. l. 143), – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46. Laikmena, perduota teismui voke Nr. 1 su baudžiamąja byla, – CD diskas su kūno kamerų vaizdo garso įrašais, akistatos vaizdo garso įrašu – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 5 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir M. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, ir M. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką M. B. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 24 d. 20.30 val. iki 2023 m. kovo 25 d. 14.55 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį. M. B. iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – areštu 20 parų ir Z. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į Z. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį atliktą bausmę – areštą 20 parų, jį prilyginant 20 dienų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 24 d. 19.40 val. iki 2023 m. kovo 25 d. 14.54 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Z. Š. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Z. Š. iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios kardomąsias priemones palikti tas pačias – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dujinį-signalinį pistoletą „Blow C 06“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. P.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – tūteles, 4 vnt., saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, adresu: Aušros al. 19, Šiauliai, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Laikmeną, perduotą teismui voke Nr. 1 su baudžiamąja byla, – CD diską su kūno kamerų vaizdo garso įrašais, akistatos vaizdo garso įrašu – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė