- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- I-3808-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00173-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas A. D. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 80). Skunde (b. l. 2–6) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. perpildytose nuo 1 iki 5 asmenų kamerose. Nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose šalta, drėgna, kameros nėra vėdinamos. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų plotas 3 m², kuriose yra stalas, užimantis 2 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas ir dviejų aukštų gultai, užimantys 1,5 m² grindų ploto. Tokiose patalpose jis, sveikas žmogus, priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam, o gamtinius reikalus atlikti kitų asmenų akivaizdoje. Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, o dirbtinė dienos šviesa pakenkė jo regėjimui. Mano, kad pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmens apžiūra atliekama patalpose, kuriose yra antisanitarinės sąlygos (šalta, purvina) ir reikia visiškai išsirengti, nors yra visi prietaisai, kad tikrinant nereikėtų išsirengti. Pareiškėjo nuomone, jei patalpa 20 m², tai turėtų būti 4 miegamieji gultai ir ne daugiau. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sąlygų. Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, juos cituoja, nurodo Lietuvos ir EŽTT teismų praktiką. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 3850 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 80).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 63–71) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (nauja redakcija nuo 2018-11-01).
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-03-06 pažymos „Dėl A. D.“ Nr. 60/09-8502, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-03-13 iki 2018-09-27, šiose kamerose: kameroje Nr. 66 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 3,77 m², kameroje Nr. 73 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,92 iki 4,46 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 iki 9,17 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 2–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,97 iki 5,31 m², kameroje Nr. 23 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 13,7 iki 4,55 m², kameroje Nr. 44 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,96 iki 4,48 m², kameroje Nr. 57 buvo laikomi 3 asmenys ir vienam iš jų teko 6,66 m², kameroje Nr. 39 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22,4 iki 5,6 m², kameroje Nr. 75 buvo laikomas vienas ir jam teko 8,8 m².
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03; LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).
Matyti, kad pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų pusių (pridedama foto nuotraukos).
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Kartu nurodoma, kad užuolaida pakankamai sunki, todėl praeinantys asmenys ar atviras langas negali įtakoti užuolaidos judėjimo. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad niekas negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija nuo 2017-08-31) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.
Iš 2018 m. balandžio 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80) PA-1935 matyti, kad kamerose Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūros matavimai kameroje Nr. 27 atitiko higienos normų reikalavimus, kameros Nr. 44 oro temperatūra buvo matuota prie atviro lango, todėl nėra vertintina. Galimybė vėdinti patalpas Nr. 44 ir Nr. 66 per langus sudaryta. Patikrinimo metu įvertinus kameras Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 nustatyta, kad apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs. Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 27, Nr. 44, atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Tikrintose kamerose vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.
Iš 2018 m. balandžio 26 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr.(6-12 4.80)PA-2341 matyti, kad išmatavus kameros Nr. 73 oro santykinę drėgmę, oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje matuota prie atviro lango, todėl nebuvo vertinta. Galimybė išvėdinta gyvenamą patalpą per langus sudaryta. Dirbtinė apšvieta neatitiko nustatytų ribinių dydžių. Kameroje vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.
Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr.(6-12 4.80)PA-5239 matyti, kad išmatavus kameros Nr. 75 oro santykinę drėgmę, oro drėgmė didesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus ribinius dydžius. Kameroje vizualiai matomo pelėsio nenustatyta. Galimybė išvėdinta gyvenamą patalpą per langus sudaryta.
Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr.(6-12 4.80)PA-5258 matyti, kad kameroje Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų).
Šiaulių tardymo izoliatoriuje valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) bei valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte, todėl kiekvienam nuteistajam/kalinamajam esant poreikiui išduodamos valymo priemonės.
Pažymi, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik užlipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti.
Atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos šalina, apie tai patvirtina ir prie bylos medžiagos pridedami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-07-17 ir 2018-11-13 raštai „Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo“ Nr. 14/01-8683 ir Nr. 14/01-13729.
Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais.
Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).
Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis
Aktualios redakcijos Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Tai patvirtina 2018 m. kovo 14 d. Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketa Nr. 103/05-484, kurioje pareiškėjas yra pažymėjęs, kad sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, taip pat pažymėtina, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose.
Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerūkančiųjų teisės, o ne rūkančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. D. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-03-06 pažyma Nr. 60/09-8502 „Dėl A. D.“ (b. l. 18-20), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-03-13 iki 2018-09-27 (93 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 93 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 93 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 66 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,88 m²) teko nuo 3,65 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,38 m² (kameroje 5 asmenys), 5,47 m² (kameroje 4 asmenys), 7,29 m² (kameroje 3 asmenys), 10,94 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 73 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,22 m²) teko nuo 4,11 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,22 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,32 m²) teko nuo 8,16 m² (kameroje 2 asmenys) iki 16,32 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 m²) teko nuo 4,77 m² (kameroje 3 asmenys) iki 7,15 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 23 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 12,46 m²) teko nuo 4,15 m² (kameroje 3 asmenys) iki 6,23 m² (kameroje 2 asmenys), 12,46 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m²) teko nuo 4,05 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,4 m² (kameroje 3 asmenys) iki 8,1 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 57 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,67 m²) teko 6,22 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 39 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,85 m²) teko nuo 5,21 m² (kameroje 4 asmenys) iki 10,43 m² (kameroje 2 asmenys), 20,85 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko 8,06 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 24–27) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 59-61).
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose šalta, drėgna, nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, kameros nėra vėdinamos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 43–46) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66. Nustatyta, kad kamerose Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 27 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 44 žemesnė kaip 18⁰C (matavimai atlikti prie praviro lango) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas. Bendra dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 27 ir Nr. 44 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Ant kamerų Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinami. Valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpos, bendrojo naudojimo ŠTI vietos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 47–49) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 73. Nustatyta, kad kameroje Nr. 73 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 73 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (matavimai atlikti prie praviro lango). Bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 73 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Ant kameros Nr. 73 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.
ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018-02-13.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 50–52) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 75. Nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 75 didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 75 vizualiai matomų pelėsių nėra, sąlygos išvėdinti gyvenamųjų kamerų patalpas per langus sudarytos.
ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5258 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 53–54) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 39. Nustatyta, kad kameroje Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas nepašalintas.
Pareiškėjo teiginiai dėl kamerų nevėdinimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Pareiškėjo argumentai dėl šalčio ir drėgmės kamerose yra nekonkretūs, deklaratyvūs, nenurodyta nei kokiose kamerose, nei kada tokie pažeidimai, pareiškėjo nuomone, buvo.
Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo nustatyti ir kiti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nors pats pareiškėjas kai kurių jų ir neskundžia, o būtent: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 10 d., b. l. 43–46) konstatuota, kad oro temperatūra kameroje Nr. 44 žemesnė kaip 18⁰C (matavimai atlikti prie praviro lango) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, kamerose Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 47–49) konstatuota, kad bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 73 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas; Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 50–52) konstatuota, kad santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 75 didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas); Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5258 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 53–54) konstatuota, kad kameroje Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas nepašalintas. Taigi, iš 9 kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, 7 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai, kurie vertintini pareiškėjo naudai.
Iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-07-17 rašto Nr. 14/01-8683 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui (b. l. 55-56) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius šalina patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, ypač susijusius su elektros instaliacija ir apšvietimu. Rašte nurodyta, kad eilėje kamerų, tarp jų ir kameroje Nr. 39 atliekami elektros instaliacijos kabelių keitimo darbai, apšvietimo šviestuvų montavimas, tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA.-5258 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., b. l. 53–54) matyti, kad kameroje Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas nepašalintas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 14/01-13729 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui (b. l. 57-58) matyti, kad kameroje Nr. 39 atliekami elektros laidų keitimo darbai, atlikus minėtus darbus, bus sumontuoti nauji šviestuvai. Taigi, nustatytas pažeidimas nebuvo pašalintas per pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose turėjo gamtinius reikalus atlikti kitų asmenų akivaizdoje.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 22-23) matyti, kad kamerose Nr. 66, 73, 23, 57, 75 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,94 m iki 2,40 m, kamerose Nr. 46, 27, 44, 39 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,10 m iki 2,33 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 59-61) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kamera Nr. 46) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kameros Nr. 75, 23, 27, 39, 44, 57, 66, 73), todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl atviro sanitarinio mazgo. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Kokių nors kitų konkrečių ir detalių argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo išsakyta. Kitų argumentų dėl sanitarinio mazgo ar jo įrengimo (pvz.: kvapų ir kt.) pareiškėjas neišsakė.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė.
Dėl atliekamos asmens apžiūros
Pareiškėjas skunde nurodė, atvykstant ar išvykstant etapu Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmens apžiūra atliekama patalpose, kuriose yra antisanitarinės sąlygos (šalta, purvina) ir reikia išsirengti, nors yra visi prietaisai, kad tikrinant nereikėtų visiškai išsirengti.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Be to, pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (2017 12 07 įsakymas V-529 nuo 2017 12 08, TAR, 2017, Nr. 2017-19752) Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas, suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų (151 p.), suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (153 p ), o suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1. p.). Taigi, asmens apžiūra yra privaloma ir nurodytą teisės akto nuostatas atsakovės atstovo pareigūnai privalo vykdyti, nori to pareiškėjas, ar ne. Pareiškėjo argumentas dėl antisanitarinių sąlygų asmens apžiūros patalpose yra abstraktus, pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų sąlygų minėtose patalpose ir netinkamos apžiūros į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, todėl jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo iškėlimo į kamerą
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Tai teko jam patirti, nes buvo įkeltas į kamerą Nr. 23, tačiau po prašymų buvo perkeltas į kamerą Nr. 44.
Toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus, nekonkretus, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių priežasčių jis prašėsi perkeliamas iš kameros Nr. 23 ir šios aplinkybės pagal pareiškėjo aprašytą situaciją nėra galimybės patikrinti. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė. Pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 73) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumą, operacijas, žalingą įprotį. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose dirbtinė dienos šviesa pakenkė jo regėjimui. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad nėra užfiksuota, jog pareiškėjas kreipėsi ir jam būtų nustatyti regėjimo sutrikimai, akių ligos. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, atlikus profilaktinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas sveikas (b. l. 76), todėl įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 4 d. pažymos Nr. 61/04-591 (b. l. 21) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-11-15 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 63-71) daug dėmesio skyrė dėl nerūkančių asmenų laikymo kartu su rūkančiais, pateikė pareiškėjo užpildytą Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą (b. l. 42), tačiau šios aplinkybės pareiškėjas neskundė ir teismas dėl to nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas. Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 93 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 93 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Tačiau nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai: oro temperatūra kameroje Nr. 44 žemesnė kaip 18⁰C (matavimai atlikti prie praviro lango) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, kamerose Nr. 23, Nr. 27, Nr. 44, Nr. 66 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-1935), bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 73 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341), santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 75 didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas) (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239), kameroje Nr. 39 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas nepašalintas (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5258) vertintini pareiškėjo naudai. Nurodyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai nustatyti 7 ir 9 pareiškėjo būtų kamerų, t. y. 92 dienas iš pareiškėjo būtų 93 dienų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimai nebuvo pašalinti per pareiškėjo buvimo laiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 3850 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas šimtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.