Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-324-115/2010

2010 m. balandžio 14d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,

dalyvaujant ieškovo UAB“Alvilė“ vadovui J. J., atstovui adv. P. Makauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB „Alvilė“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB „Gretch-Unitas Baltic“, prisidedančio prie apelianto AB „Alvilė“ apeliacinio skundo, dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 pagal ieškovo AB “Alvilė” ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialiui dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys ieškovo pusėje UAB „Gretch-Unitas Baltic“, UAB“SKR INVEST“, tretieji asmenys atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, . M. B., J. P., V. Z., J. V., M. Z., D. P., T. Z., M. P., J. Š., K. U., J. A., V. Š., I. Š., M. S., K. G., J. Č., A. N., M. J., V. B., V. Š. ( M.), G. Z., A. Z., A. G., T. V., M. P., Z. P., L. Š., I. P., S. P., J. I., P. P., J. B., I. M., M. N., M. M., S. S., J. Ž., S. M., J. Š., J. V., T. B., V. B., H. V., S. G., F. G., R. G., R. G., J. M., B. P., N. K., R. D., L. P., J. P., V. P., J. B., R. B., J. K., P. B., Z. Z., J. B., B. T., J. B., I. B., J. G., J. Š., E. T., J. B., J. R., I. T., A. Z., P. Z., P. Z., O. Z., K. P., D. Z., S. Z., F. Z., E. Z., D. P., J. K., J. R., T. R., S. Ž., T. S., M. Č., A. V., P. Š., I. B., I. P., K. Š., G. I., K. Z., T. B., L. Z., Z. M., K. M., J. R., J. L., R. M., M. Š., K. N., V. Š., M. Š., M. Z., L. B., D. B., E. M., K. B., J. P., J. D., E. P., K. Š., L. L., Z. B., T. S., V. M., G. L., J. Z., V. P., J. Z., L. Z., G. Z., T. Z., E. S., A. S., J. Z., J. Z., S. Z., P. R., S. B., S. B., J. B., Č. U., P. L., D. L., L. S., J. J., S. S., J. P., Z. P., G. K., M. K., V. V., J. Š., T. G., S. Š., J. J., L. T., L. G., K. K., R. K., J. J., S. Z., I. U., H. B., M. B., J. B., R. B., V. M., I. M., L. S., T. M., T. Z., E. Z., M. Z., B. B., L. Z., K. S., M. T. P., J. L., M. L., D. P., A. D., E. Z., V. Z., I. Z., K. L., R. M., M. Š., E. M., J. S., L. K., I. T., J. Z., R. Z., Z. R., P. Z., I. Z., S. J. K., A. T., I. K., A. D., J. S. Š., H. Z., I. V., J. P., J. Z., T. Z., Z. A., D. S., V. Z., M. Z., I. M., D. B., V. M., G. G., P. Š., V. V., R. F. V., A. T., A. J., J. J., J. Z., J. P., S. P., T. V., J. P., A. P., R. F., M. – T. P., G. P., M. V., V. P., D. F., R. F., P. A. V., P. E., G. K., G. K., L. M., I. M., E. S., J. S., R. V., A. V., M. K., M. K., G. O., V. K., I. V., O. Š., T. M., T. Z., K. Z., P. Z., Z. M., J. K., V. L., G. K., V. K., K. V., Z. K., V. K., J. K., T. S., R. M., J. M. M., J. Z., A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 611,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VII t., b.l. 135-144).

Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų J. R. ir J. U. parodymų bei byloje esančio 2004-10-22 patikrinimo akto nustatė, kad atsakovo VAVA darbuotojos nuvyko į vietą apžiūrėti nuomojamus žemės sklypus ir konstatatvo, kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t.y. žemės ūkio paskirčiai, teritorija netvarkinga, apaugusi senais medžiais ir krūmais. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad minėtas aktas buvo surašytas nenuvykus į vietą, atmetė kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad ieškovas įspėjo atsakovą dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo ir įvertinęs įspėjimo ir sutarties nutraukimo terminus, laikė, kad atsakovas nepažeidė CK 6.564 str. 2 d. numatyto įspėjimo termino. Pažymėjo, kad ieškinio dalykas nėra susijęs su tikslios sutarties nutraukimo datos nustatymu, todėl ginčijimo įsakymo datos ir jame nurodyto sutarties nutraukimo momento neatitikimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Teismas nustatė, kad 2005-07-05 VAVA sudaryta komisija pateikė išvadą, kad ginčo žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukta nepagrįstai, bet, teismas pažymėjo, jog šioje išvadoje nėra paneigtos faktinės aplinkybės, užfiksuotos 2004-10-22 komisijos akte. Iš 2006-10-25 komisijos išvados teismas nustatė, jog 30,7768 ha sudaro dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė, apie 3,4645 ha – dirvonas su pavieniais medžiais ir krūmais ir pan. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys atsakovo pusėje siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ginčo sklypo teritorijoje ir yra parengti gražintinų žemės sklypų planai ir duomenys, bet jie dar nėra patvirtinti. Teismas nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008). Teismas sprendė, jog valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 676955 kv.m. dydžio žemės sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma ir plėtojama žemės ūkio veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nuomos teisė buvo įgyta pastatų eksploatavimo tikslu, tačiau nuosavybės teise priklausančių pastatų kiekis yra toks, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t.y. nėra faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo VAVA atliktų patikrinimų aktų, atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimų, liudytojų J. R., J. U. parodymų, teismas sprendė, kad 2004-2005 m. apžiūros metu sklypas buvo neprižiūrėtas, netvarkingas, apaugęs senais medžiais ir krūmais ir pan. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, o galimus jų parodymų netikslumus dėl medžių rūšies laikė neesminiais. Tai, jog augalai ginčo sklype atrodė ne kaip apželdinimui skirti želdiniai, o kaip savaiminis neprižiūrimas miškas patvirtina ir antstolio I. Gaidelio nuotraukos. Teismas nustatė, kad dalis žemės sklypo buvo subnuomota žemės ūkio veiklai trečiajam asmeniui UAB „Gretch-Unitas Baltic“, tačiau nėra įrodymų, kad šioje sklypo dalyje tokia veikla buvo vykdoma; aplinkybė, jog subnuomotoje žemės sklypo dalyje yra subnuomininkui priklausantis sandėlis, nereiškia, jog šioje sklypo dalyje vykdama žemės ūkio veikla. Teismas sprendė, kad iš pateiktos deklaracijos, paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, ir pranešimo apie preliminarią išmoką, išmoka buvo paskaičiuota tik už 28,15 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Iš 1995-04-06 Vilniaus miesto valdybos potvarkio matyti, kad ieškovui buvo išnuomoti žemės ūkio veiklai vykdyti keli sklypai adresu Eišiškių pl. 127, įrodymų, jog minėti žemės naudmenų plotai apskaičiuoti tik ginčo žemės sklype, ieškovas nepateikė. Teismas konstatavo, jog net ir tuo atveju, jei išmoka buvo sumokėta tik už ginčo žemės sklype esančius 28,15 ha naudmenų plotus, tai nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog kitas, didesnę dalį užimantis žemės sklypo plotas buvo apleistas, neprižiūrėtas, neeksploatuojamas, t.y. jame nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla. Tokį ieškovo neveikimą teismas pripažino nesinaudojimu žeme pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad dalinis sklypo eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas 676.955 kv.m. dydžio žemės sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį. Teismas darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, nepagrindžiantys savininko teisėtų lūkesčių, kad nuomininkas tinkamai vykdys sutartį ateityje. Teismas nustatė, kad pats ieškovas laikė žemės sklypo dalį neperspektyviu žemės ūkio veiklai ir rengėsi jį naudoti kitai paskirčiai, todėl sprendė, kad ieškovas neturėjo tikslo plėtoti ginčo sklype žemės ūkio veiklos. Žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį yra esminė sutarties sąlyga, susijusi su šios sutarties sudarymo tikslu –tinkamai disponuoti valstybės turtu. Teismas sprendė, jog nesinaudojimas didele sklypo dalimi yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad ieškovas mokėjo nuomos mokestį, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, nepaneigia fakto, jog žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o tik sudaro prielaidas ieškovui kreiptis į teismą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teismas pažymėjo, jog žemės nuomos sutarties nutraukimo metu ieškovo nuosavybės teisė į statinius nebuvo įregistruota, statiniai nebuvo įteisinti, žemės sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti nebuvo suformuotas, todėl ginčo žemės sklypas nebuvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Todėl teismas sutiko su trečiųjų asmenų argumentu, kad žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.564 str. 1 d. 3 p. pagrindu, atsižvelgiant į LAT išvadas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006. Teismas nustatė, jog po žemės nuomos sutarties nutraukimo bus formuojamas kitas žemės sklypas, taigi, ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad atsakovas VAVA teisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Tretieji asmenys atsakovo pusėje nurodė, kad ieškovas praleido terminą apskųsti VAVA sprendimus, prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas sprendė, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vadovaujasi CPK, o ne ABTĮ normomis. Teismas konstatavo, jog ieškovas ieškinį pateikė teismui 2007-05-29, t.y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo sužinojimo momento, termino atnaujinti neprašė, todėl sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK CK 1.125 str. 4 d., 1.131 str. 1 d.).

Tretieji asmenys Z. A., R. B., V. P. ir kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t.,b.l.183-195) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualus CK 6.564 str. l d. l p. aiškinimas ir taikymas, nes ginčo nuomos sutartis atsakovo buvo prieš terminą nutraukta būtent šiuo pagrindu. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad, jeigu jis ir būtų padaręs esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, sutartis vis tiek negalėjo būti nutraukta, nes apeliantas nėra sukėlęs žalos valstybinės žemės nuomotojui. Mano, jog teismas išsamiai ištyrė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, t.y. žemės ūkio veiklai. Tretieji asmenys nurodo gyvenantys šalia ginčo žemės sklypo ir patvirtina, jog žemės ūkio veikla šiame žemės sklype nevykdoma apie 10 metų. Pažymi, jog Užusienio ir Dilgynės rėžinių kaimų žemių buvusieji savininkai, byloje esantys trečiaisiais asmenimis, po 2001-04-02 K. T. nutarimo įsiteisėjimo įgijo teisę reikalauti ginčo žemės grąžinimo natūra. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. l d. 3 p., valstybė, kurią atstovauja atsakovas, neturi teisės išpirkti žemės ūkio paskirties (neužstatytos) žemės iš trečiųjų asmenų, siekiančių susigrąžinti žemę natūra, ir nuomoti šią žemę apeliantui. Nesutinka su apelianto nuomone, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu kokią sklypo dalį, mažesnę ar didesnę, apeliantas naudoja ne pagal paskirtį. Teismas konstatavo, jog dalinis sklypo eksploatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog valstybės išnuomotas žemės sklypas buvo eksploatuojamas pagal paskirtį, dėl to nėra svarbu didesnė ar mažesnė žemės sklypo dalis naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį žemės ūkio veiklai. Nesutinka su apeliantu, jog teismas visus įrodymus bei faktinio pobūdžio aplinkybes aptaria atsakovui naudingu aspektu, nes sprendimo motyvai yra ne akcentuojamojo pobūdžio, o tik papildomai patvirtinantys faktus. Tretieji asmenys pažymi, jog visuomet teigė, jog ginčijama sutartis galėjo būti nutraukta ir Atkūrimo bei Žemės įstatymų normų pagrindu, todėl mano, kad teismas sprendime dėl to pasisakė pagrįstai, nors teismo sprendimo priėmimui tai įtakos neturėjo, nes ieškinys buvo pagrįstai ir teisėtai atmestas CK 6.564 str. l d. l p. pagrindu. Pažymi, jog teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ginčo žemės nuomos sutarties nutraukimas neužkerta kelio ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, kreiptis dėl kito naujai formuojamo sklypo statiniams eksploatuoti nuomos sutarties sudarymo, nes teismas pagrįstai įsitikinęs, jog toks žemės sklypas, koks buvo išnuomotas ieškovui, nėra reikalingas ieškovo nuosavybės teise turimam turtui eksploatuoti. Mano, jog galiojantys teisės aktai nedraudžia teismui pasisakyti, ką ieškovas galėtų daryti, jei ieškinys būtų atmestas.

Tretieji asmenys T. M. B., J. P., D, Prokopovič ir kt. atsiliepimu į apeliacinį skundą (VII t.,b.l.196-209) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nurodyta tik CK 6.564 str. l d., nekonkretizuojant punkto, todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo CK 6.564 str. l d. l p. taikymo vertintini kaip prielaidos. CK 6.564 str. l d. 3 p. nurodo, jog žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654 str. l d. 3 p. pagrindu - vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Žemės įstatymo normas. Tretieji asmenys vadovaujasi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei LR Konstitucinio teismo nutarimu dėl šio įstatymo normų atitikimo LR Konstitucijai. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir LR K. T. ne kartą yra konstatavę, jog įstatymas prioritetą teikia žemės grąžinimui natūra, todėl žemė, nepriskirta prie valstybės išperkamos, turi būti grąžinama pretendentams. Aplinkybė, kad žemė yra išnuomota, nėra kliūtis atkurti į ją nuosavybės teises natūra, nes tokia žemė nepriskiriama prie valstybės išperkamos. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama, ką tinkamai padarė atsakovas po nuoseklių Užusienio rėžinio kaimo pretendentų reikalavimų. Mano, jog atsakovas turėjo pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą ieškovas nenaudojant žemės pagal žemės ūkio veiklos paskirtį (CK 6.564 str. l d. l p.). Teigia, jog bylos nagrinėjimo dalykas buvo tai, ar atsakovo 2005-03-21 įsakymas Nr. 2.3-1893-01 yra teisėtas ir pagrįstas bei tai, ar nuomos sutartis su ieškovu nutraukta teisėtai, taigi apeliantas visiškai nepagrįstai siaurina bylos nagrinėjimo ribas, apsiribodamas tik CK 6.654 str. l d. 1 p. įtvirtintu pagrindu. Pažymi, jog ginčijamame teismo sprendime nėra užuominos apie tai, kad teismas LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 konstatuotomis aplinkybėmis rėmėsi kaip prejudiciniais faktais. Nurodo, jog vertinant CK 1.126 str. 2 d. įtvirtintą ginčo šalies teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį CPK 47 str. 2 d. kontekste, akivaizdu, kad tokią teisę turi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pažymi, jog ieškovas ginčija juridinio asmens priimtus sprendimus, todėl taikytinas CK 1.125 str. 4 d. numatytas trejų mėnesių ieškinio senaties terminas. Pripažinimas, jog nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai VAVA 2005-03-21 įsakyme nurodytu pagrindu, gali būti motyvas tenkinti reikalavimą panaikinti VAVA įsakymą, o ne atskiras ieškinio reikalavimas, todėl mano, kad reikalavimas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu yra suformuotas ydingai ir negali būti laikomas pagrindu taikyti bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovas (apeliantas) UAB“Alvilė apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo tretysis asmuo UAB „Gretch-Unitas Baltic“ ir kurį palaiko tretysis asmuo UAB“SKR Invest“, nesutinka su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-08-06 sprendimu, kuriuo yra atmestas ieškinys ginčijant žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 7-12, , 183, 185, t.1), tai ieškovo UAB“Alvilė“ ginčas su atsakovu Vilniaus apskrities viršininko administracija(VAVA) kilo dėl atsakovo vienašališko 1995-05-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-7252 nutraukimo VAVA 2005-03-21 įsakymo Nr. 2.3-1893-01 pagrindu, nuomos sutarties išregistravimo Registrų centre ir 2007-03-19 VAVA įsakymu Nr. 2.3-2396-01 ieškovo nuomoto žemės sklypo, esančio Eisiškių pl.127, Vilniuje(kadastr. Nr. 0101/0078:160) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui.

Pažymėtina, kad ieškovui sutartimi žemės sklypas buvo išnuomotas 99 metams žemės ūkio veiklai. Apeliantas teigia, kad žemės nuomos sutartis dėl jos nenaudojimo pagal paskirtį yra nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas. Ieškovas nurodo, kad pagal suformuotą LAT CK 6.564 str. l d. taikymo praktiką (LAT 2004 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-346/2004) nuomotojas nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties pažeidimas yra esminis, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sutartis nurodytu pagrindu gali būti nutraukta laikantis įstatymo reikalavimų. Tačiau kolegija kaip nepagrįstus atmeta kitus ieškovo argumentus, kuriais teigiama, kad nuomos sutartis VAVA nurodytu pagrindu negalėjo būti nutraukta. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovui išnuomotas beveik 68 ha žemės sklypas pagal savo paskirtį naudojamas nebuvo, todėl sutartis vienašališkai yra nutraukta pagrįstai (CK 6.564str.1d. 1p.). Šią aplinkybę patvirtina atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimas teismo posėdyje, liudytojų J. R., J. U. parodymai bei jų 2004-10-22 surašytas patikrinimo aktas (b.l. 196, t.6), kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas, jo teritorija yra netvarkinga, apaugusi senais medžiais ir krūmais. Kad žemės sklypas yra netvarkingas, apleistas, kuriame auga tik nedidelis kiekis želdinių patvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 52-68, t.1). Iš ieškovo pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad UAB“Alvilė“ iš savo veiklos gavo labai nedideles pajamas, nors be ginčo žemės sklypo tuo pačiu periodu nuomojosi ir kitą didelį žemės sklypą, kurio nuomos sutartis pripažinta negaliojanti tik 2006 metais (b.l.18-42, 75-151, t.1). Iš 2006-11-22 komisijos išvados (b.l. 203-209, t.1) taip pat matyti, kad iš nuomojamo 67,6955ha žemės sklypo 30,7768 ha sudarė dirvonuojanti medžiais ir krūmais apaugusi žemė, dirvonas su pavieniais medžiais ir krūmais -3,46454ha, lapuočiai medžiai - 4,8663ha ir tik nedidelius plotus užėmė kiti želdiniai, vaiskrūmiai, dekoratyviniai ir kiti augalai. Šiame akte taip pat nurodyta, kad išnuomotame žemės sklype yra išardytos laistymo sistemos, išmontuota dalis vamzdynų ir neeksploatuojami bei neprižiūrimi kiti inžinieriniai įrengimai. Todėl kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės, t.y. žemės nuomos mokesčio mokėjimas, inventorizuotas tam tikras kiekis augančių medžių ir kitų želdinių, pajamų iš įmonės veiklos ar išmokų gavimas už deklaruotus iki 30ha ploto naudmenis, jų tarpe ir ganyklas, pievas (b.l.20- 51, t.1), o taip pat 2005-07-05 komisijos išvada (b.l. 90-93, t.2) negali patvirtinti tinkamą žemės nuomos sutarties vykdymą, nes naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį ieškovui niekas netrukdė, o faktiškai buvo naudojama mažesnė nei pusė išsinuomoto žemės sklypo dalis, nesirūpinant viso sklypo priežiūra ir sutvarkymu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas gyvulininkyste neužsiėmė, o tretieji asmenys teismo posėdyje nurodė, kad pievomis ir ganyklomis apeliantui išnuomotame sklype visą laiką naudojosi daugelis iš jų. Tai rodo, kad ir ieškovo deklaruoti žemės ūkio naudmenys bei gautos išmokos nebuvo visos susijusios su nuomininko vykdyta veikla.

Pažymėtina ir tai, kad išnuomotame žemės sklype jau yra fiksuota apie 6ha valstybinio miško (b.l. 204 t.1, b.l. 17, t.5) ir ši aplinkybė neginčijama. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme teigia, kad miške auga ir jo apskaitomi medžiai, tačiau faktiškai net ir ši aplinkybė rodo, jog apeliantas nenaudojo išsinuomotos žemės sklypo pagal paskirtį, dėl ko dalis žemės ūkio paskirties žemės virto valstybiniu mišku, kuris apskritai negali būti nei nuomos, nei nuosavybės atkūrimo objektas.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą (2008-02-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-54/2008, 2008-12-23 LAT nutartis c.b. 3K-3-570/2008). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti žemės nuomos sutarties pažeidimai yra esminiai, kadangi dėl nuomininko kaltės nuomotojas negavo to, ko tikėjosi, t.y. negavo viso išnuomoto žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį, negavo tinkamos žemės priežiūros ir išsaugojimo tai pačiai paskirčiai, negavo realios naudos visuomenei. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo tikėtis iš nuomininko tinkamo sutarties vykdymo ateityje, nes padėtis nepasikeitė įteikus nuomininkui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo ir nutraukus sutartį, nors apeliantas toliau naudojosi išsinuomotu žemės sklypu, ginčijant sutarties nutraukimą. Tai rodo, kad nustatyti sutarties esminiai pažeidimai yra įvertinti atsižvelgiant į CK 6.217str.2d. 1-4p. nuostatas, o vienašališkas sutarties nutraukimas atitinka CK 6.564 str. l d.1p. numatytą pagrindą.

Kolegija taip pat mano, kad žemės nuomos sutarties netinkamas vykdymas faktiškai pažeidžia ir viešąjį interesą, nes dėl sudarytos nuomos sutarties ir beveik 3 metus teisme vykstančio ginčo (dėl nuomos sutarties nutraukimo), didelis skaičius pretendentų negali atkurti nuosavybės teisių į tariamai nelaisvą žemės sklypą. Kolegija iš esmės nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, atmesdamas ieškinį, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi pasisakė ir dėl sutarties nutraukimo kitu pagrindu. Šiuos apelianto argumentus paneigia tai, kad ginčijama sutartis yra nutraukta vadovaujantis CK 6.564str.1d., t.y. nenurodant punkto. Kolegija mano, kad teismas šioje situacijoje pagal byloje pateiktus įrodymus faktiškai turėjo patikrinti ar sutartis negalėjo būti nutraukta ir kitu pagrindu. Tuo tarpu atsakovo pusėje byloje įtraukti 258 tretieji asmenys ir pateikti dokumentai rodo, kad ieškovui išnuomotas žemės sklypas patenka į Užusienio rėžinio kaimo žemę, į kurią pretendentai nori atkurti nuosavybės teises pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b.l. 210-212, t.1, b.l. 94-115, t.2, b.l. 15-29, 162-163, t.3, b.l.99-114, 153, t.4, b.l. 145-146, 148, t.6)

Pažymėtina, kad atkurti nuosavybės teises į ieškovui išnuomotą žemę galimybė tretiesiems asmenims atsirado tik po LR Konstitucinio teismo 2001-04-02 nutarimo paskelbimo ir 2002 metais padarytų pakeitimų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (5str.2d.1p, 12str.1d.3p.), nors pareiškimus daugelis pretendentų padavė dar prieš žemės nuomos sutarties sudarymą. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad pretendentų pareiškimai ir veiksmai turėjo įtakos VAVA sprendžiant 99 metams sudarytos nuomos sutarties nutraukimą, turint ir tikslą atkurti jiems nuosavybę į žemę pagal įstatymą. Tai rodo, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas atitinka ir valstybės prisiimtą įsipareigojimą atkurti pretendentams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir atitinka viešąjį interesą. Šios aplinkybės aiškiai matyti iš byloje esančių dokumentų, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl nuomos sutarties nutraukimo kito įstatymo pagrindu, kas yra numatyta CK 6.564str.1d.3p.

Pažymėtina ir tai, kad nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei ją nutraukiant ieškovas nebuvo įregistravęs nuosavybės teisių į jokį nekilnojamąjį turtą, kadangi tokia registracija yra atlikta vėliau ir žemės sklypai prie jų suformuoti nebuvo (b.l. 17-19, t.1). Pagal LR Žemės įstatymo 3 str. 3 d. žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši žemė neperduota naudotis ir neišnuomota. Todėl pripažinus, kad VAVA žemės nuomos sutartį su ieškovu nutraukė pagrįstai, negali būti patenkinti ir kiti ieškovo UAB „Alvilė“ reikalavimai, t.y. reikalavimas panaikinti VAVA 2005-03-21 įsakymą Nr. 2.3-1893-01; panaikinti įrašą viešame registre apie 1995-05-12 sutarties išregistravimą; įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistruoti nuomos sutartį; panaikinti 2007-03-19 VAVA įsakymą Nr. 2.3-2396-01 dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui.

Kolegija kartu pažymi, kad nutraukus su ieškovu žemės nuomos sutartį CK 6.564str.1d. pagrindu, ieškovo ar trečiųjų asmenų jo pusėje teisės ir teisėti interesai gali būti ginami įstatyme numatytais būdais, t.y. prašant VAVA suformuoti ir išnuomoti naują žemės sklypą ar kelis sklypus nuosavybės teisėmis turimo nekilnojamojo turto naudojimui pagal paskirtį, laikantis Žemės įstatymo, jame numatytų išimčių ir kitų norminių aktų reikalavimų, nepažeidžiant pretendentų teisės atkurti nuosavybę į laisvą žemę.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, ginčijant ieškovui 2005-03-21 VAVA įsakymą, kurio pagrindu yra nutraukta žemės nuomos sutartis(b.l. 183, t.1). CK 1.126str.2d.yra nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Civiliniame procese šalimis yra laikomi tik ieškovai ir atsakovai (CPK 41str.1d.). Tai rodo, kad taikyti senatį faktiškai gali prašyti tik atsakovas, tačiau šioje byloje niekas iš atsakovų tokio prašymo nepareiškė. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas negalėjo atmesti vieno iš ieškovo reikalavimų taikant senatį trečiųjų asmenų prašymu ir toliau nepasisako dėl ginčijamo įsakymo apskundimo termino. Kartu kolegija pažymi, kad neteisingas ieškinio senaties instituto taikymas sprendimo teisėtumui reikšmės neturi, kadangi žemės nuomos sutartis su ieškovu yra pagrįstai nutraukta CK 6.564str. 1d. 1 ir 3 punktų pagrindu.

Apeliantas taip pat teigia, kad VAVA nepagrįstai 2005-03-21 įsakymu nuomos sutartį nutraukė atgaline data, t.y. nuo 2005-02-10, o teismas šios aplinkybės nevertino, nors ji yra svarbi. Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda, kad ši aplinkybė nėra svarbi, nes šios aplinkybės svarbumo skunde nenurodė ir apeliantas, kuris pripažįsta, jog VAVA 2004-10-25 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo gavo(b.l. 13-15, t.1). Vadovaujantis CK 6.564str.2d., apie žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui turi būti pranešama prieš tris mėnesius. Kadangi ieškovas neginčija fakto, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukta praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo gavimo, keisti nuomos sutarties nutraukimo datą pagrindo nėra. Be to, dėl nuomos sutarties išregistravimo VAVA į registrų centrą kreipėsi tik 2005-07-28 (b.l. 182, t.1), o ieškovas ir tretieji asmenys jo pusėje ginčo sklypu naudojasi iki šiol. Iš bylos medžiagos (b.l. 165, t.3) taip pat matyti, kad ieškovas apie ginčijamą VAVA įsakymą ir nuomos sutarties nutraukimą žinojo, nes šią aplinkybę pripažino 2005-04-07 rašte, reikalaudamas panaikinti 2005-03-21 VAVA įsakymą. Tai rodo, kad apelianto nurodyti argumentai, jog jis apie nuomos sutarties nutraukimą sužinojo tik 2007-03-19, gavęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas įsakymas paliktinas nepakeistas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai. T.y. priteistina tik 24,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi atsakovai ar tretieji asmenys atsakovo pusėje dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-233-653/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB“Alvilė“ valstybei 24,15Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.