Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas V. D. skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas) (1 t., b. l. 2-6, 100-103) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. D. atleidimo iš pareigų“; 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu; 3) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2016 m. balandžio 28 d. gavo pranešimą (įspėjimą) dėl pareigybės naikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), kuriuo buvo informuotas apie Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir Savivaldybės administracija) vykdomus struktūrinius pertvarkymus ir nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. naikinamą Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę bei tai, jog visą įspėjimo laikotarpį pareiškėjui bus siūlomos viso laisvos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, jų nesant – žemesnės kategorijos pareigybės bei laisvos pareigos pagal darbo sutartį. Pažymėjo, jog priešingai nei buvo nurodyta Pranešime, Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo panaikinta, be to, pareiškėjas negavo nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat nebuvo informuotas, dėl kokių priežasčių negali užimti kitų pareigų. Nurodė, kad vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojų profesinės sąjungos ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. kolektyvinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) (nauja redakcija patvirtinta 2013 m. lapkričio 13 d. Nr. 22-1201) 57.3 ir 60 punktų nuostatomis, taip pat ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 129 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas priklauso asmenų grupei, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, kurie iš pareigų gali būti atleisti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo pirmenybės teisę likti dirbti Savivaldybės administracijoje, todėl įsakyme, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, turėjo būti nurodytos priežastys, dėl kurių jis negali būti paliktas dirbti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas įsakymas neatitinka minėtųjų Kolektyvinės sutarties ir Darbo kodekso nuostatų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 11 d. sutikimu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių ir nurodė, jog sutinka dirbti Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigose nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos. Atkreipė dėmesį, kad po reorganizacijos sukūrus Miesto infrastruktūros skyrių ir Panevėžio miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-447 patvirtintus naują šio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, joje nustatytos analogiškos funkcijos, kurias pareiškėjas vykdė eidamas Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas bei atlikdamas papildomas funkcijas kapinių administravimo ir priežiūros organizavimo srityje, išskyrus reikalavimą turėti teisinį išsilavinimą. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, kai pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka, nelaikoma, kad valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, todėl ir valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsižvelgiant į tai, jog patvirtinus naują Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę, valstybės tarnautojo funkcijos, kurias vykdė pareiškėjas, liko tos pačios, pareiškėjo nuomone, jis ir toliau galėjo eiti šias pareigas. Pareiškėjo tvirtinimu, naujai patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą yra perteklinis ir nepateisinamas. Remdamasis Darbo kodekso nuostatomis, pareiškėjas teigė, jog dėl neteisėto atleidimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos jam turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą.