Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-08-30 · Administracinė byla Nr. A-4493-438/2017

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-08-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
A-4493-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00471-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. A-4493-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00471-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 įsakymą Nr. AP-362 „Dėl V. D. atleidimo iš pareigų“; 2) pripažinti pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu; 3) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu įsakymu buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės (Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo) panaikinimo. Pažymėjo, kad Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė 2016 m. rugsėjo 1 d. nebuvo panaikinta, be to, pareiškėjas negavo nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat nebuvo informuotas, dėl kokių priežasčių negali užimti kitų pareigų. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo pirmenybės teisę likti dirbti Savivaldybės administracijoje, kadangi priklauso asmenų grupei, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas įsakymas neatitinka 2013 m. kovo 28 d. kolektyvinės sutarties Nr. 22-408 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 11 d. sutikimu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių ir nurodė, jog sutinka dirbti Miesto infrastruktūros skyriuje vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigose nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (pareiškėjo tvirtinimu, šią pareigybę einantis asmuo vykdo tas pačias funkcijas, kaip ir Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas), tačiau jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos.