Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja: Daiva Jankauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-238/2015;

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00158-2011-3;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S., jos atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Iš A. S. priteista 400 Lt už advokato pagalbą L. S. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas pagal LR BK 164 straipsnį už tai, kad žinodamas apie pareigą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį Nr. 2-17981-254/2007 mokėti lėšas L. S. naudai, nepilnametės dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2007-12-13 po 700 litų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat sumokėti 16 800 litų išlaikymo įsiskolinimą, mokant po 1000 litų kas mėnesį, vengė išlaikyti vaiką ir nemokėjo iš jo priteisto išlaikymo vaikui: laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 2008-01-30, 2008 metų gegužės mėnesį, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-08-31, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-02-28, laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-07-31 ir nuo 2011 metų rugsėjo 1 dienos, dėl ko iki 2011-09-15 susidarė 45731,76 litų išlaikymo skola.

Atsikirtime į apeliacinį skundą L. S. pažymi, kad alkoholizmą gydėsi savanoriškai, o alkoholį pradėjo vartoti tik tada, kai ją paliko vyras ir buvo nustatytas II stadijos vėžys. Pažymi, kad šeimos iširimo priežastis buvo ne alkoholizmas, bet A. S. neištikimybė ir smurtas šeimoje. Atsiliepime pabrėžiama, kad teisme A. S. teigė su V. D. susipažinęs 2008 m., tačiau iš banko išrašo ir VMI pažymos matyti, kad 2005 m. jai A. S. pirko butą Jonavoje. L. S. nurodo, kad yra nustatyti trys alimentų mokėjimo būdai: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma, priteisiant tam tikrą turtą. Pabrėžiama, kad tėvo prisidėjimas prie vaiko ugdymo nėra alimentų mokėjimas, kadangi teismas nurodė, kokia forma išlaikyti vaiką. Pažymima, kad įvairiomis progomis nupirkti daiktai: kompiuteriai, žaidimo konsolės, dviračiai ar mobiliojo telefono aparatai nėra pirmojo būtinumo daiktai, todėl neturi būti įskaitomi į alimentų mokėjimą. Atsikirtime taip pat nurodoma, jog L. S. netrukdė išlaikyti dukros, pats A. S. daręs psichologinį ir finansinį spaudimą jai, sudaręs sunkias darbo sąlygas, galiausiai atleidęs, pažeisdamas Darbo kodekso nuostatas. Dėl varžytinių sustabdymo L. S. nurodo, kad negalėjo leisti, kad turtas patektų į A. S. sugyventinės V. D. motinos rankas. Teigia, kad jos nuomone, tėvas neprivalo pirkti nebūtinų prekių, saldumynų ir kt., tačiau privalo mokėti vaiko išlaikymui priteistas lėšas, o bet kuriuo atveju toks mokėjimas nepadengia jo įsiskolinimų sumos.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, nes apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

LR BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Be to, pripažįstama, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-124/2008).

Iš Kauno apylinkės teismo 2007-12-13 nutarties matyti, kad tarp A. S. ir L. S. buvo patvirtina taikos sutartis, pagal kurią A. S. įsipareigojo sumokėti K. S. 16800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, mokėdamas po 1000 Lt kas mėnesį, pinigus pervesdamas į ieškovės L. S. nurodytą sąskaitą. Šios prievolės įvykdymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo taikos sutarties patvirtinimo, o mokėjimai atliekami ne vėliau kaip iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Be to, atsakovas A. S. nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai K. S. po 700 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 20).

Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 164 straipsnį kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 straipsnį nešalina. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pateikiami argumentai apie rūpinimąsi vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo nutartyje, t. y. jai duodant pinigų, nuperkant įvairių daiktų ir pan., nepaneigia nustatytos pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti, padarė teisingą išvadą.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei už vengimą išlaikyti vaiką atsiranda tik po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-9/2014). Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams, taip pat sudarant tariamus sandorius dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), fiktyviai perleidžiant jam nuosavybės teise priklausantį turtą kitiems asmenims ir pan.

Byloje nustatyta, kad A. S. su L. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – parduotuvė, esanti Kaune, Kapsų g. 72-1 (t. 1, b. l. 177- 178). Iš Kauno apylinkės teismo 2009-08-28 vykdomojo rašto matyti, kad 2010-09-03 L. S. pateikė antstoliui vykdyti įsiteisėjusiąją Kauno apylinkės teismo 2007-12-13 nutartį. Ant vykdomojo rašto yra žymos, kad A. S. 2010-08-30, 2010-09-17, 2010-10-01, 2010-10-28 įmokas mokėjo. 2010-11-09 vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai L. S. jos prašymu (t. 1, b. l. 21). Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas antstolis Saulius Užkuraitis patvirtino, kad buvo paduotas skelbimas dėl A. S. turto (pusė dalies parduotuvės, esančios Kaune, Kapsų g.–Zanavykų g. kampe) pardavimo iš varžytynių, kad A. S. pasiūlė savo pirkėją, o L. S. atsiėmė vykdomąjį raštą, todėl išieškojimas buvo nutrauktas ir vykdomoji byla užbaigta, nors pardavus turto dalį būtų padengtas visas įsiskolinimas. Liudytoja antstolė Neringa Bacevičienė patvirtino, kad iš A. S. turto išieškoti įsiskolinimą kliūčių nėra, tik yra L. S. prašymas to nedaryti. Ši aplinkybė patvirtina, kad išieškojimas nebuvo įvykdytas ne dėl A. S., o dėl L. S. veiksmų, jai atsiėmus vykdomąjį raštą ar prašant jo nevykdyti. Nukentėjusioji L. S. nurodė, kad ji nesutiko parduoti turto, nes iš varžytinių parduodama daug pigiau, nei yra turto vertė, taip pat ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog vykdomąjį raštą iš antstolio atsiėmė todėl, kad A. S. norėjo savo turtą perrašyti svetimiems, o ne savo vaikams (t. 1, b. l. 30). Byloje taip pat yra L. S. prašymas priverstinai neparduoti turto, iki bus priimti sprendimai civilinėse bylose dėl išlaikymo formos pakeitimo, santuokos nutraukimo ir turto padalinimo (t. 1, b. l. 66). Tačiau tai niekaip nepatvirtina A. S. vengimo iš jam priklausančios turto dalies, būtent ją pardavus, teikti vaikui išlaikymą, priešingai – šie duomenys patvirtina, kad vaiko išlaikymui reikalingos lėšos iš A. S. turto nėra išieškomos būtent nukentėjusiosios L. S. iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad A. S. būtų siekęs savo dalį turto, kuris jam priklauso jungtine nuosavybe, neatlygintinai perleisti tretiesiems asmenims, sudaryti tariamų sandorių, tuo siekdamas padaryti neįmanomą priverstinį išlaikymo išieškojimą, ši turto dalis jam priklauso iki šiol, todėl darytina išvada, jog nėra jokių kliūčių išlaikymą vaikui išieškoti priverstinai teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuojama, kad A. S. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių priverstinis vaiko išlaikymui priteistų lėšų išieškojimas taptų neįmanomas. Visiškai akivaizdu, jog byloje yra duomenys apie tai, kad yra reali galimybė užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. S. sąmoningai bandė sukurti ar sukūrė situaciją, dėl kurios taptų neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas, taigi nėra ir būtinojo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – kaltės, kuri pagal inkriminuojamą BK straipsnį turi pasireikšti tyčios forma, todėl baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu pagal LR BK 164 straipsnį negalima. A. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 164 straipsnį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija konstatuoja, kad nepagrįsta yra apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. S. vengė pareigos pagal teismo nutartį mokėti lėšas savo vaiko išlaikymui, kad jo nusikalstama veika įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 164 straipsnį.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

nuteistojo A. S. gynėjos Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 164 straipsnį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, panaikinti.

Priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir A. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 164 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje už advokato pagalbą iš A. S. išieškota 400 Lt (keturi šimtai litų) L. S. naudai.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.