Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-175-2014;

Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01052-2012-1;

2014 m. rugsėjo 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio, Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistajam R. N., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriaus V. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 str. 1 d., 223 str. ir nuteistas:

pagal BK 223 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, R. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2012-10-05 iki 2012-10-15, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) , direktoriumi, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 str. 6 d. vienvaldiškai veikdamas bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu, pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 d. 5 p. nuostatą, turėdamas pareigą laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, bei pagal 40 str. 1 d. 1 p. nuostatą, turėdamas pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pateikęs nustatyta tvarka patvirtintus pranešimus: 2012-05-15 pranešimą Nr. SAM-17106 už 2012 m. balandžio mėn., 2012-06-15 pranešimą Nr. SAM-21058 už 2012 m. gegužės mėn., 2012-07-17 pranešimą Nr. SAM-25515 už 2012 m. birželio mėn., nesumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui apskaičiuotų 16604,28 Lt mokesčių-valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už ataskaitinius laikotarpius po to kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2012-09-13 raštu Nr. (8.34)R1-17988, kuris 2012-10-05 jam buvo asmeniškai įteiktas registruota siunta Nr. RN319082588LT, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius -16604,28 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, ir to nepadarė iki 2012-10-15 per 10 dienų laikotarpį nuo priminimo gavimo, nors turėjo tokią galimybę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2012-10-05 dieną buvo 19735,32 Lt pinigų likutis, o 2012-10-15 dieną buvo 19248,85 Lt pinigų likutis;

be to, R. N. 2012-06-08, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str., būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, aplaidžiai tvarkydamas teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą neįregistravo 44762,52 Lt, gautų 2012-06-08 mokėjimo pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, gavimo bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,76 Lt nurašytų banko mokesčių, bei 11,76 Lt mokesčių sumokėjimo ūkinių operacijų, gauta 44762,52 Lt suma nesumažino pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

bei pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 30 p. nurodymus, kad įmonių vadovai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių; 23 p. nurodymus, kad įmonės vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai supažindinti su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį; 25 p. nurodymus, kad įmonėje kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos įmonės vadovo įsakymu, laikotarpyje nuo 2012-05-08 d. iki 2012-07-05 įsakymu nepaskyrė įmonės kasininko bei neužtikrino, kad būtų surašyti kasos pajamų orderiai 193,60 Lt, gautiems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-07-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiajam direktoriui V. Š. išrašytą pinigų priėmimo kvitą BLB Nr.(duomenys neskelbtini) ir 338,80 Lt gautiems, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-07-05 vykdančiajam direktoriui V. Š. išrašytą pinigų priėmimo kvitą BLB Nr. (duomenys neskelbtini), bei neužtikrino, kad būtų užpajamuoti bendrovės kasoje ar pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdantįjį direktorių V. Š., šie pinigai:

-287,20 Lt gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-06-15 vykdančiajam direktoriui V. Š. išrašytą pinigų priėmimo kvitą BLB Nr. (duomenys neskelbtini),

-193,60 Lt gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-07-05 vykdančiajam direktoriui V. Š. išrašytą pinigų priėmimo kvitą BLB Nr. (duomenys neskelbtini) ,

-338,80 Lt gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2012-07-05 vykdančiajam direktoriui V. Š. išrašytą pinigų priėmimo kvitą BLB Nr. (duomenys neskelbtini),

dėl ko gautoms sumoms nesumažintas pirkėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas ir negalima nustatyti ar 819,60 Lt buvo panaudoti bendrovės reikmėms, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Apelianto nuomone teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu. Teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 114 str. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis ir civilinis atsakovas yra R. N.. Į bylą, kaip civilinis atsakovas, nėra įtraukta bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, civiliniam atsakovui R. N., kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nėra iškelta. Atsižvelgiant į tai teismas šiuo atveju neturėjo civilinio ieškinio palikti nenagrinėtu.

Skunde pabrėžiama, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.). Tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti neišnagrinėtas pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog R. N. yra kaltas dėl mokesčių nesumokėjimo. Šia nusikalstama veika apeliantui padaryta 16674,14 Lt turtinė žala. Civilinio ieškinio tenkinimui būtinos trys sąlygos: žala, asmens padaryta nusikalstama veika ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Apelianto nuomone visos šios sąlygos baudžiamojoje byloje nustatytos. R. N. civilinis ieškinys buvo pareikštas kaip juridinio asmens dalyviui, t. y. bendrovės direktoriui. Civilinis ieškinys buvo pareikštas laikantis įstatymo, nes direktoriui, kaip juridinio asmens dalyviui, sprendusiam visus bendrovės valdymo ir veiklos klausimus, gali atsirasti civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 3 d. Juridinio asmens dalyvio veiksmus pripažinus nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų, jis atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Šioje byloje yra nustatyti R. N. nesąžiningi veiksmai, lėmę ieškinyje nurodytos sumos – 16674,14 Lt įmokų nesumokėjimą ir negalėjimą jų išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto nuomone, įmonei iškėlus bankroto bylą, R. N. privalo asmeniškai atlyginti apeliantui padarytą žalą.

Teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniame skunde R. N. veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apygardos teismas pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus direktorius prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžio dalį, kuria civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas ir civilinio ieškovo pareikštą 16674,14 Lt civilinį ieškinį tenkinti šią sumą priteisiant iš kalto asmens – R. N.. Apelianto įsitikinimu civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje, kadangi žala atsirado dėl R. N., o ne dėl juridinio asmens, kaltės.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą įvertinusi įrodymus, susijusius su civiliniu ieškiniu šioje baudžiamojoje byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą ir nurodydamas, kad civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje esant solidariai tiek R. N., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybei, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu bei nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimo klausimai reglamentuojami BPK 115 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį, arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kuri taikoma tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tokiu atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, dėl R. N. priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą gali tik tokiu atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Šioje baudžiamojoje byloje R. N. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 219 str. 1 d., 223 str. 1 d. pripažintas kaltu, todėl pirmosios instancijos teismas dėl civilinio ieškinio turėjo priimti vieną iš BPK 115 str. 1 d. ar 2 d. numatytų sprendimų, t. y. arba ieškinį tenkinti, arba atmesti, arba, išimtiniu atveju, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Remiantis aukščiau paminėtu konstatuojama, kad pirmosios instancijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą nusprendė neteisingai ir nepagrįstai, kadangi tokio sprendimo, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, jis pagal baudžiamojo proceso įstatymą priimti net negalėjo.

Byloje nustatyta, kad R. N., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus veiksmų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuoti pagal BK 219 str. 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui buvo padaryta turtinė žala – 16674,14 Lt sumai. Aplinkybė, kad R. N., kaip bendrovės direktorius, turėdamas pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, po priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius – 16604,28 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, per 10 dienų nuo priminimo gavimo nurodytų mokesčių nesumokėjo, nors turėjo tokią galimybę, nustatyta teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, šios faktinės aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis R. N.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju nekelia abejonių tai, kad turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui buvo padaryta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. teisei priešingų veiksmų, todėl civilinis ieškinys jam buvo pareikštas pagrįstai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai, nenurodydamas aiškių motyvų, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriaus R. N. atsakomybė yra solidari. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.296 str. solidari atsakomybė atsiranda tokiu atveju, jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltu dėl mokesčių nesumokėjimo pripažintas tik R. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie kaltinimai šioje byloje nebuvo pareikšti ir ji nebuvo nuteista. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. N., nesumokėdamas priklausančių mokėti mokesčių, būtų veikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Priešingai, dėl neteisėtų R. N. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo įvykdyti savo prievolių, atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko jai buvo iškelta bankroto byla.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ yra nurodyta, kad jei turtinė žala valstybei padaryta BK 219 – 223 str. nustatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tai žalos atlyginimas sprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, bendrovei yra iškelta bankroto byla, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius visiškai pagrįstai baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kalto asmens – R. N.. Teismui nustačius R. N. kaltę padarant nusikalstamą veiką, t. y. kad būtent dėl R. N. veiksmų nebuvo tinkamai mokami mokesčiai ir dėl to nebuvo atsiskaityta su valstybe, darytina išvada, kad būtent R. N. yra atsakingas už 16674,14 Lt žalą. Ši suma yra skola VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui, kuris turi į ją reikalavimo teisę (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.). Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, R. N. nusikalstamais veiksmais minėtą žalą padarė ne juridinio asmens, kurio direktoriumi jis buvo, naudai ir interesais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje teisėje atsakomybė ir bausmė griežtai individualizuojama, nėra teisinio pagrindo teigti, jog civilinis ieškinys dėl R. N. nusikalstamų veiksmų turėtų būti nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl baudžiamojoje byloje kilusių padarinių nėra kalta, bankroto byloje. Juridinio asmens dalyvio veiksmus nuosprendžiu pripažinus nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų, jis atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29, 8 p.). Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą, į kurį įskaityta ir šioje byloje nurodyta suma, nesudaro pagrindo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atitinkama suma bus sumažintas civilinio ieškovo kreditorinis reikalavimas, pareikštas civiline tvarka nagrinėjamoje bankroto byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala atsirado dėl neteisėtų R. N. veiksmų, taip pat į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje jokie kaltinimai nebuvo pareikšti ir ji nebuvo nuteista, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys 16674, 14 Lt sumai turėjo būti tenkintas. Esant tokioms aplinkybėms Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį dėl 16674,14 Lt turtinės žalos atlyginimo ir šią sumą priteisti iš R. N..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.