Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. J. (A. J.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje 2023 m. sausio 23 d. pateikė rašytinę išvadą. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas dėl vaiko teisių ir geriausių jo interesų pažeidimo institucijai nėra žinomi. Patikrinus ieškovės buities ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad mažamečio vaiko gyvenamojoje vietoje jam sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, aplinkybę, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina ir institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip vaiko motinos, pareigas, pateikiama išvada, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Institucija, susipažinusi su siūloma bendravimo su vaiku tvarka ir atsižvelgdama į vaiko amžių ir tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Joniškio rajone, mano, kad bendravimo tvarka yra pakankama. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius bei vis augantį pragyvenimo lygį šalyje, mano, kad prašoma išlaikymo suma yra minimali ir gali būti pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo posėdžio metu atstovė sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, su ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo.

Teismas atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, kuriam procesiniai dokumentai įteikti ir kuriam apie paskutinį teismo posėdį pranešta tinkamai ir kuris į teismo posėdį neatvyko, byla nesidomėjo ir procesui buvo abejingas, nusprendė bylą išnagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateikto gimimo įrašą liudijančio išrašo matyti, jog ieškovė I. R. ir atsakovas A. J. (A. J.) yra nepilnamečio vaiko B. J. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, jog ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką D. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko B. J. gyvenamąją vietą kartu su motina I. R.. Nurodo, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, ji visapusiškai rūpinasi vaiku ir jį išlaiko. Mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su ieškove geriausiai atitinka sūnaus interesus. Teigia, kad atsakovas turi silpnybių (vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu), smurtauja, jo ir vaiko ryšys nėra labai artimas, su sūnumi nemoka bendrauti, ieškovei kelia abejonių ar atsakovas vaiką tinkamai maitina, nėra atsižvelgiama į tai, kad vaikas yra alergiškas.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 str.). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaiką, vaikas su motina gyvena nuo gimimo, atsakovas vaiką lanko ar bendrauja telefonu epizodiškai (ieškovės teigimu jis vaiką paskutinį kartą lankė 2023 m. balandžio mėn. pradžioje), be to ieškovės teigimu turi silpnybių (vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu), smurtauja ieškovės atžvilgiu (išklausęs ieškovės nuoseklius ir išsamius paaiškinimus neturi pagrindo tuo abejoti).

Atsižvelgiant į nurodytą, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, dėl ko tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, todėl visa tai įvertinęs teismas B. J. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jo motina I. R. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155-3.156 straipsniai, 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui B. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant LR Vy­riausybės nustatyta tvarka. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nepilnametį sūnų visapusiškai išlaiko ir juo rūpinasi. Atsakovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį moka po 150 Eur, tačiau šios sumos nepakanka visapusiškai patenkinti vaiko poreikius. Didesnio išlaikymo atsakovas geruoju mokėti nesutinka. Dėl pakitusio darbo pobūdžio, pamaininio darbo, sūnaus priežiūrai reikalinga samdyti auklę, kuriai per mėnesį patiriama iki 200 Eur išlaidų, todėl šiuo metu vaiko išlaikymui reikia daugiau nei 700 Eur. Ieškovė byloje pateikė vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodoma, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 734 Eur suma mėnesiui, iš kurių 150 Eur skiriama maistui (maistas namuose), 50 Eur rūbams, 40 Eur avalynei, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 40 Eur sauskelnėms, 20 Eur mišinukams, 83 Eur būsto nuomai (vaiko dalis), 40 Eur komunaliniams mokesčiams (vaiko dalis), 76 Eur darželio išlaidos (mokestis), 5 Eur priemonės darželiui, 200 Eur išlaidos auklei, 10 Eur kitiems poreikiams. Iš byloje pateiktos 2022 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, jog B. J. (J.) lanko minėtą darželį ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. į darželio sąskaitą už maitinimo paslaugą buvo pervesta 171,60 Eur. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) 40 val. per savaitę taikant suminę darbo laiko apskaitą, jos pajamas sudaro apie 740 Eur/mėn. Nurodė, jog gauna išmoką vaikui, kuri lygi 83 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų kelių transporto priemonių. Ieškovė, be bendro šalių nepilnamečio vaiko, turi dar vieną vaiką D. S..

Atsakovas A. J. nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdytojas – savininkas), kurios dalyvavimas eisme draudžiamas, taip pat atsakovo vardu registruota valdymo teisė automobiliui Mercedes – Benz B 180 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 25 d. yra individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis) (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d.), išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus. Ieškovės teigimu jos žiniomis atsakovas dirba statybininku, šiuo metu galimai išvykęs į užsienį. Duomenų apie atsakovo faktiškai gaunamas pajamas iš jo darbo, vykdomos veiklos teismui nepateikta. VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. atsakovo draudžiamąsias pajamas (sumą, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos) sudarė 142,06 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovo darbingumas apribotas, jis 2020 m. rugpjūčio 7 d. patyrė autoavariją. Ieškovės atstovė patikslino, kad atsakovo darbingumas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo 55 proc., nuo 2023 m. kovo 1 d. neterminuotai jo darbingumas yra 70 proc.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas apribotas nežymiai. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas iš individualios veiklos bei į tai, kad atsakovas vaikui teikia minimalias sumas (150 Eur), kurios yra nepakankamos patenkinti net būtiniausių vaiko poreikių, be to yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, visiškai nesirūpina jo sveikata, ugdymu, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o B. J. auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta tenka tik ieškovei. Be to ieškovė turi dar vieną išlaikytinį (dar vieną vaiką), nuosavybės teise neturi nekilnojamo turto, kuriame galėtų gyventi su vaikais ir yra priversta nuomotis būstą, kas susiję su papildomomis išlaidomis. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka teisminę praktiką (prašoma mažiau nei pusę minimalaus darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra 840 Eur).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, ieškovei gaunant tik minimalias pajamas teismas pripažįsta būtinu 300 Eur per mėnesį išlaikymą iš vaiko tėvo A. J., todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant B. J. po 300 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 29 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant LR Vy­riausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė teismo prašo nustatyti atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. J. tvarką, - nustatyti, kad atsakovas turi teisę iki kol sūnui sukaks 5 (penkeri) metukai bendrauti su sūnumi B. 2 (du) kartus per mėnesį po 1 (vieną) dieną savaitgalio dienomis (šeštadienį arba sekmadienį) iš anksto pranešus prieš tris dienas telefonu, mieste, kuriame ieškovė gyvena (neišsivežant sūnaus į savo gyvenamąją vietą) pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ryte 11.00 val. ir grąžinant į ieškovės gyvenamąją ar kitą sutartą vietą vakare 18.00 val. Kai sūnui B. sukaks 5 (penkeri) metukai, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę, pradedant bendrauti sekančią savaitę po gimtadienio dienos, pasiimant sūnų penktadienį vakare, 17.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį vakare 16.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis, kai tai yra ieškovės nedarbo dienos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Atsakovo bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis vyksta iki 30 minučių.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). CK yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog atsakovo ir vaiko ryšys nėra labai artimas. Atsakovas turi silpnybių, dėl kurių jų sūnui važiuoti į atsakovo gyvenamąją aplinką nėra saugu, atsakovo ir sūnaus socialiniai ryšiai nėra susiformavę. Be to, vaikas yra labai mažas, todėl jo interesus labiausiai atitiks bendravimas vaikui pažįstamoje aplinkoje. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kodėl prašo nustatyti, kad atsakovas turėtų su vaiku bendrauti mieste, kuriame ji su vaiku gyvena, kuriame be to jis turi galimybių apsistoti ne tik pas ieškovę (turi draugų Klaipėdoje), taip pat kodėl neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku per šventes, atostogas (kad ir taip neatvyksta, tik skambina, o jei atvyktų, tai ieškovė nekliudytų jam bendrauti) bei kodėl prašoma leisti bendrauti atsakovui su vaiku ryšio priemonėmis jos nurodytomis valandomis ir nurodytą trukmę (pats vaikas dar nemoka bendrauti, o ieškovė tokį bendravimą galėtų užtikrinti tuo metu, kai ji nedirba).

Todėl visa tai įvertinęs, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kuri nors yra minimali, tačiau užtikrina, kad vaiko tėvas bendrautų ir neprarastų ryšio su vaiku, taip pat kad vaiko tėvams būtų aiški tvarka, kada ir kokiu būdu vaiko tėvas gali bendrauti su vaiku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Be to ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau nuo jo mokėjimo nėra atleistas atsakovas. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Už elektroninėmis ryšio priemonės ieškovės teismui pateiktą ieškinį, suapvalinus priteistinas sumas, valstybei turėtų būti sumokėta viso 289 Eur (už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti sumokėtas 208 Eur žyminis mokestis, pritaikius vartotojų kainų indeksą žyminiam mokesčiui mokėti, kuris ieškinio pateikimo metu sudarė 138,1 (100 Eur x 75 proc. x 2); už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu, turėjo sumokėti 81 Eur žyminį mokestį (12 mėn. x 300 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. APD-2023-08572 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 604,20 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 289 Eur žyminio mokesčio bei 604,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo taip pat valstybės naudai priteistina 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. J. (B. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui B. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 29 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio vaiko B. J. atstovei – motinai I. R..

Nustatyti atsakovo A. J. (A. J.) ir nepilnamečio vaiko B. J. (B. J.), bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę iki kol sūnui sukaks 5 (penkeri) metukai bendrauti su sūnumi B. 2 (du) kartus per mėnesį po 1 (vieną) dieną savaitgalio dienomis (šeštadienį arba sekmadienį) iš anksto pranešus prieš tris dienas telefonu, mieste, kuriame ieškovė gyvena (neišsivežant sūnaus į savo gyvenamąją vietą), pasiimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ryte 11.00 val. ir grąžinant į ieškovės gyvenamąją ar kitą sutartą vietą vakare 18.00 val. Kai sūnui B. sukaks 5 (penkeri) metukai, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitę, pradedant bendrauti sekančią savaitę po gimtadienio dienos, pasiimant sūnų penktadienį vakare, 17.00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos ir grąžinant sekmadienį vakare 16.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis, kai tai yra ieškovės nedarbo dienos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Atsakovo bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis vyksta iki 30 minučių.

Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.) į valstybės biudžetą 289 Eur žyminio mokesčio, 604,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.