- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- 1-94-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16069-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kategorijos
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A. (T. A.), (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. birželio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2022 m. spalio 12 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2024m. balandžio 27 d. 18.30 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 19.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), apgadino S. P. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. apgadinto automobilio priekinį stiklą, priekinį bamperį, kapotą, priekinį dešinės pusės sparną, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusą bei kairės pusės priekinį žibintą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. P. 1 242,43 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
1.2. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.25 val., atvykęs prie buvusios sugyventinės S. P. buto, adresu (duomenys neskelbtini), grasino sunkiai sutrikdyti S. P. sveikatą ir sukelti pavojų jos gyvybei, daužydamas jos buto duris ir išsakydamas jai grasinimus „Aš tave užmušiu“, „Tu negyvensi“, kuriuos nukentėjusioji, atsižvelgiant į jo agresyvų elgesį ir pasakytus žodžius, suprato kaip realų grasinimą nužudyti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis 2024 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta išdaužęs vieną automobilio priekinį langą ir priekinį žibintą, galimai duris pabraižė, bet ne tiek, kiek nurodyta. Visi kiti nurodyti apgadinimai jau buvo. Įvykio dieną buvo išgėręs, galimai tris bokalus alaus. Paaiškino, kad ėjo pas brolį padėti sutvarkyti jam prakiurusį automobilio ratą, nešėsi domkratą (keltuvą), juo ir apgadino automobilį, nes nukentėjusioji paskambino jo draugės mamai, prisistatė kaip jo žmona, pasakė, kad jos dukra lenda į svetimą šeimą, svetimus santykius ir trukdo gyventi. Jokių grasinimų nukentėjusiajai nebuvo. Durų nedaužė, tik pabeldė, nerėkė ir nešaukė, niekas durų neatidarė. Sutinka dėl atlyginti turtinę žalą. Vėliau daug kartų rašė ir skambino S. P., nes iš dukters buvo atimtas telefonas, negalėjo su ja susisiekti, skambino dėl dukros.
3. Kaltinamasis 2025 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta padaręs abi nusikalstamas veikas, sutinka duoti parodymus, grasino nukentėjusiajai telefonu, pasakytų žodžių neatsimena, taip pat apgadino automobilį, trenkė į duris, kažką šaukė, bet neatsimena tiksliai ką, tuo metu buvo išgėręs. Nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino. Prašo nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiąja.
4. Nukentėjusioji S. P. 2024 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikrindama dukros telefoną, pastebėjo dviejų merginų nuotraukas. Dukra pasakė, kad čia tėčio draugės ir jos mokosi (duomenys neskelbtini). Parašė toms merginoms, kad jai nepatinka toks perteklinis bendravimas, jos turi bendrauti su savo bendraamžiais, o nerašinėti jos dukrai. Po kelių minučių per „Viber“ programėlę T. A. pradėjo siųsti grasinančius balso pranešimus, kad nerašytų toms merginoms, nemandagiai kalbėjo, vartojo keiksmažodžius. Balandžio mėnesio antroje pusėje vaikas tapo labai konfliktiškas, pradėjo meluoti, tapo nemandagus, irzlus, skambindavo iš mokyklos ir sakydavo, kad eis pas tėtį. Patikrino dukters telefoną ir vėl aptiko jos susirašinėjimą su T. A. drauge. Tą pačią dieną parašė T. A. žinutę, kad nekištų vaiko į savo santykius. Paskambino merginos motinai. Balandžio 28 d., po 16 val. išgirdo labai stiprų smūgį, porą sekundžių buvo tyla, o po to vėl buvo stiprūs smūgiai į duris, išgirdo tuos pačius keiksmažodžius, grasinimus, kad užmuš. Kol T. A. daužėsi, ji paskambino į policiją, parašė jo tėčiui, kuris netrukus atvažiavo. Po poros minučių T. A. pradėjo rašinėti žinutes, skambinti per „Messenger“. Po tų smūgių nuo batų gumos ant durų atsirado dėmės, durys tapo nesandarios, kairėje pusėje, viršuje atsirado tarpas. Išėjusi į lauką pamatė, kad jos automobilis apdaužytas, paskambino policijai, atvažiavo pareigūnai, rado domkratą. T. A. iki 1 nakties rašė jai žinutes, siuntė balso pranešimus, grasino, visą gegužę ją terorizavo, siuntė grasinančias žinutes, balso pranešimus. Turtinė žala jai atlyginta. Dėl T. A. veiksmų atsidūrė ligoninėje, negalėjo susikaupti darbe, todėl teko imti neapmokamas atostogas, dėl to prarado pinigus, sutriko miegas, atsirado didelė baimė, kad jis gali keršyti.
5. Nukentėjusioji 2025 m. sausio 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, padėjo pataisyti apgadintas buto duris, sumokėjo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, parodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi. Civilinis ieškinys yra atlygintas, ji civilinio ieškinio atsisako..
6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, prokurorė ir nukentėjusioji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:
7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 2 d. apklaustas įtariamuoju T. A. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 15.00 val. su domkratu (keltuvu) rankose ėjo pas savo brolį, teko praeiti (duomenys neskelbtini) gatvę, ten gyvena jo buvusi sugyventinė S. P.. Prieš daug metų tarp jų yra prasidėjęs konfliktas, konfliktai įvyksta dėl vaiko, šiuo metu turi draugę, kuri su jo leidimu, (duomenys neskelbtini), pradėjo bendrauti su dukra. Bendravimas apsiribojo ties tuo, kad jį ją, kaip jaunesnę, prižiūrėjo, valgykloje kartu pavalgydavo ir panašiai, jokios blogos įtakos jai nedarė. 2024 m. balandžio 28 d. S. P. paskambino jo draugės motinai ir prisistatė jo sugyventine, nurodė, kad jo draugė kišasi į asmeninį jų gyvenimą. Jo draugė dėl šios tikrovės neatitinkančios informacijos turėjo nemalonumų su tėvais. Eidamas pas brolį, atsiminė šią nuoskaudą, todėl užėjo į daugiabučio namo kiemą, kur gyvena buvusi sugyventinė S. P., pamatė stovintį jos automobilį „Audi A4“, valstybinių numerių nepamena, ir turėdamas rankose domkratą, nusprendė iš pykčio apgadinti jai priklausantį automobilį. Tuo metu buvo išgėręs. Kiek pamena, domkratu daužė į priekinį langą, į kapotą, sudaužė šoninį langą, galėjo pataikyti ir į kitas automobilio dalis, šiuo metu negali pasakyti tikslaus smūgių skaičiaus ir vietų, į kurias pataikė. Domkratas liko automobilio salone, ko gero, liko po paskutinio smūgio į šoninį langą. Sudaužęs automobilį, užėjo į laiptinę ir koja dar trenkė į duris. Iš karto siūlė atlyginti jai padarytą žalą, siūlė nupirkti kitą automobilį ar sumokėti pinigus. Sutinka atlyginti jai padarytą turtinę žalą, norėtų susitaikyti (1 t., b. l. 75-78).
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 25 d. apklaustas įtariamuoju T. A. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.25 val. buvo pakilęs prie savo buvusios sugyventinės S. P. buto, adresu (duomenys neskelbtini). Į nurodyto buto duris nedaužė, o tik vieną kartą kumščiu sudavė į jas. Buvo piktas, kad S. P. kišasi į jo asmeninį gyvenimą. Prieš pakildamas domkratu apgadino jos automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jai negrasino, nieko jai nesiruošė daryti ar jos paveikti kažkaip. Susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, siuntė balso pranešimus vėliau, bet jie tikrai buvo negrasinančio pobūdžio, jos įbauginti ar kažkaip paveikti neketino (2 t., b. l. 70-72).
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. apklaustas įtariamuoju T. A. parodė, kad prisipažįsta tik, jog apgadino buvusios sugyventinės S. P. automobilį, dėl grasinimų neprisipažįsta visiškai, negrasino jai, siųstuose pranešimuose per „Messenger“ programėlę tik išreiškė savo pyktį dėl kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, jokių grasinančio pobūdžio žodžių, kaip jam atrodo, nesakė (2 t., b. l. 80-82).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, epizodas
10. 2024 m. balandžio 29 d. nukentėjusiosios S. P. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), apgadintas jos automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. išdaužtas priekinis stiklas, priekinis keleivio pusės stiklas, apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, vairuotojo pusės veidrodėlis, priekiniai žibintai. Automobilį apgadino buvęs sugyventinis T. A.. Savo kaltę jis pripažino 2024 m. balandžio 29 d. per socialinį tinklą „Facebook“ atsiuntęs balso žinutę. Dėl įvykio kreipėsi į policiją, paskambino 19.36 val., atvyko pareigūnai. Tą pačią dieną, 2024 m. balandžio 28 d., apie 16.40 val. kreipėsi į policiją, nes T. A. spardė jos buto duris ir jai grasino. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai narkotinių medžiagų. Turto apgadinimas įvertintas 1 242,43 Eur (1 t., b. l. 8-9).
11. 2024 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Ruslan Kločko tarnybiniame pranešime dėl apgadinto automobilio nurodyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.28 val. iš Vilniaus AVPK budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme pranešėja rado apgadintą savo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtaria buvusį sugyventinį. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi pranešėja S. P., kuri paaiškino, kad šiandien apie 16.20 val. pastebėjo, kad kieme automobilio stovėjimo aikštelėje apgadintas jai priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasakė, kad įtaria savo buvusį sugyventinį T. A. (1 t., b. l. 15-16).
12. 2024 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad kieme prie pastato matomas pastatytas pilkos spalvos automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį matoma, kad apgadintas priekinis stiklas, t. y. sudaužytas viršutiniame kairės pusės kampe. Toliau apžiūrint automobilį matoma, kad išdaužtas priekinis keleivio pusės stiklas, matomos prie automobilio stiklo šukės. Ant variklio dangčio matomi įlenkimai. Apžiūrint priekines automobilio lempas, matoma, kad automobilio priekinės lempos apdaužytos, automobilio bamperis apibraižytas (1 t., b. l. 17-25).
13. 2024 m. balandžio 29 d. daiktų apžiūros protokolu papildomai apžiūrėtas apgadintas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu iš jo bagažinės paimtas juodos spalvos domkratas (1 t., b. l. 26-31), kuris apžiūrėtas 2024 m. birželio 4 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant domkrato (keltuvo) matomi mechaniniai pažeidimai. (1 t., b. l. 32-35).
14. 2024 m. gegužės 24 d. vaizdo, garso įrašų iš Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK RS tyrėjo Ruslan Kločko ir vyriausiojo patrulio A. Bykov Body (kūno) kamerų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo, garso įrašas PSS-20240428-164033UTC+0300. Pranešėja paaiškino, kad jos buvęs vyras jai grasina, kai ji buvo namie, jis daužė kojomis ar kažkuo kitu, duris, ji galvojo, kad išlauš duris, stukseno, skambino į duris, rėkė, paaiškino, kad tai buvo prieš pora dienų. T. A. draugauja su mergaite, (duomenys neskelbtini) ir ta mergaitė naudojosi jos dukra, norėjo su ja susidraugauti, vedžiojo pas save namo slapta, tai sužinojusi, paskambino mergaitės tėvams, viską papasakojo. T. A. dabar telefonu pasakė, kad „tau dvi dienos gyvent“. Neįleido jo, nurodė, kad bijo dėl savo gyvybės, jis pasakė, jog nori ją nužudyti. Taip pat apžiūrėtas vaizdo, garso įrašas PSS-20240428-202030UTC+0300, kuriame tyrėjas R. Kločko bendrauja su nukentėjusiąja S. P. prie pilkos spalvos automobilio, matoma, kad automobilio priekinis stiklas sudaužytas. Tyrėjas R. Kločko paklausia S. P., iš kur ji žino, kad tai padarė T. A., ji atsakė, kad daugiau nėra kam, net jo motina pasakė, kad tai jis. Taip pat, S. P. nurodė, kad automobilis pirktas už jos asmeninius pinigus, priklauso jai, nusipirko 2021 metais, automobilį pastatė vakar vakare, pamatė, kad sudaužyta šiandien prieš skambinant į policiją (1 t., b. l. 39-42).
15. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 28 d. apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2024 m. balandžio 27 d. apie 18.30 val. automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 28 d. apie 19.35 val. norėjo nuvažiuoti į parduotuvę bei pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas – sudaužytas priekinis automobilio stiklas, išdaužytas priekinis keleivio pusės stiklas, apdaužytas variklio dangtis bei priekinės lempos. Įtaria, kad tai galėjo padaryti jos buvęs sugyventinis T. A., nes 2024 m. balandžio 28 d. jis buvo atėjęs pas ją namo ir laužėsi į butą, daužė buto duris, buvo girtas ir galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 48-51).
16. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 29 d. apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad jai priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paliktas 2024 m. balandžio 27 d. apie 18.30 val., automobilio stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.00 val., jai būnant bute, buto duris pradėjo daužyti atėjęs apsvaigęs buvęs sugyventinis T. A., kaip suprato, jis atėjo aiškintis santykius, kodėl ji nenori, kad jų bendra mažametė dukra bendrautų su jo dabartine drauge. Savo dukters mobilaus ryšio telefone pamatė susirašinėjimą, kad M. D. be jos leidimo paima jos dukrą iš mokyklos, vedasi pas save, telefone yra tai patvirtinančios nuotraukos, nuteikinėja dukrą prieš ją. Nenorėdama, kad svetimas žmogus vestųsi pas save į namus be jos leidimo jos vaiką, 2024 m. balandžio 28 d. apie 15.04 val. paskambino M. D. motinai ir paprašė, kad M. D. nebendrautų su jos vaiku ir, juolab, be jos leidimo neimtų iš mokyklos ir nevestų pas save į namus. Mano, kad dėl šios priežasties, apie 16.00 val. T. A. ir atėjo pas ją aiškintis santykių, tačiau ji jo į butą neįleido, nes bijojo, jog gali smurtauti. Prie durų triukšmavo apie 4 min, daužė jas, ant durų liko daužymo žymės. Paskambino į policiją bei T. A. tėvui, kuris neužilgo pas ją atvažiavo. Jos automobilis tuo metu stovėjo šiek tiek toliau nuo daugiabučio, nuošaliau, todėl ir nematė, kad jis buvo apgadintas, pamatė tik 2024 m. balandžio 28 d. apie 19.35 val. Apgadintas priekinis stiklas, priekinis bamperis, kapotas, priekinis dešinės pusės sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas bei kairės pusės priekinis žibintas. Automobilis buvo apdaužytas, kaip suprato, domkratu, nes jį vėliau rado automobilio salone, domkratas priklauso ne jai. 2024 m. balandžio 28 d. 23.13 val. per „Messenger“ programėlę T. A. atsiuntė balso pranešimą, kad suremontuos automobilį arba nupirks kitą, o sau pasiims šitą. Taip pat, 2024 m. balandžio 29 d. apie 10.02 val. atsiuntė balso pranešimą ir paklausė, kiek pinigų turi atiduoti. Kreipėsi į autoservisą, sudaryta sąmata, automobilio remontas kainuos 1 242,43 Eur (1 t., b. l. 52-55).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, epizodas
17. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 2 d. apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.20 val. išgirdo stiprų garsą (smūgį iš kojos į buto duris), skambinimą į skambutį, vėl garsius (stiprius) trankymus į buto duris. Priėjusi prie durų pamatė, kad už durų stovi T. A., kuris atrodė apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai nuo narkotinių medžiagų, garsiai rėkė, kad ją nužudys, vartojo keiksmažodžius, grasino, kad su ja susidoros, jai liko gyventi dvi dienos, kad ji pradings. Ji išsigando, stovėjo vietoje, nevaikščiojo, kad jis pagalvotų, kad jos nėra namie, iškart paskambino į policiją, taip pat paskambino T. A. tėvui E. A., kad atvažiuotų. T. A. daužė duris ir buvo laiptinėje apie 5 minutes. Atvažiavo E. A., tuo metu jai per „Facebook“ skambino T. A., rėkė, buvo labai girtas (pagal balsą girdėjosi), sakė savo tėvui, kad su ja susidoros, kad jai liko gyventi kelios dienos ir ji dings, negražiais žodžiais vadino savo tėtį (E.) ir metė ragelį. Po šio įvykio 28 ir 29 d., jis jai rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji 2024 m. vasario 12 d. sužinojo, jog T. A. draugauja su M. D., kuri rašo jos dukrai, ir ji M. D. parašė, kad nerašytų dukrai, nes kreipsis į policiją. Jis jai atsiuntė daug balso pranešimų, kuriais ją terorizavo, grasino, kad ji dings iš šito miesto, kad su ja susidoros. 2024 m. balandžio 28 d. 15.04 paskambino M. D. motinai ir viską papasakojo. Po to, atvyko T. A.. Prieš šį įvykį buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 16.35 T. A. jai rašė grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutes, nuo 20.34 iki 23.40 siuntė jai balso pranešimus su grasinimas ir įžeidinėjimais. Apie 19.30 val. pamatė, kad jos automobilis yra sudaužytas ir iškvietė policiją. Sekančią dieną, 2024 m. balandžio 29 d. 10.02 val. skambino jai, ji neatsiliepė, tada atsiuntė balso pranešimą, kuriame uždavė klausimą „kiek pinigų“. Tą pačią dieną 15.27 val. atsiuntė balso pranešimą su grasinimais (1 t., b. l. 93-95).
18. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 8 d. apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad T. A. 2024 m. balandžio 28 d. apie 16.28 val., kai daužėsi į jos nurodyto buto duris, jas apgadino, durys užsidaro nesandariai, pažeista jų konstrukcija, todėl būtina jas keisti, kadangi suremontuoti negalima. Tokių durų vidutinė vertė yra 529 Eur. Garso įrašuose iš „Messenger“ programėlės, bei susirašinėjime girdisi ir matosi, kaip T. A. jai grasina susidorojimu, daro spaudimą. Tokie balso pranešimai ją baugina, daro neigiamą įtaką, tikrai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes T. A. ėmėsi veiksmų grasinimams įgyvendinti, o būtent, sudaužė kieme stovintį jos automobilį, po to, atbėgęs daužėsi į jos buto duris, rėkė, kad ją nužudys, kad ji negyvens. 2024 m. gegužės 16 d. 14.30 val. ji užsiregistravo pas savo šeimos gydytoją, nes pablogėjo sveikata, (duomenys neskelbtini). Pirko raminamuosius ir vaistus dėl nemigos – kaina 9,71 Eur (1 t., b. l. 104-107).
19. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 26 d. apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. įvykio metu apgadintų durų T. A. pretenzijų nebereikš (1 t., b. l. 96-97).
20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 8 d. apklaustas liudytojas E. Ž. parodė, kad 2024 m. balandžio mėn. pabaigoje, dienos nepasakys, išgirdo garsą, panašų į kažkokio daikto trankymą, lyg stiklo dūžį. Laikas buvo po pietų, gal apie 16-17.00 val. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad prie katilinės pastato vyriškis su kažkokiu daiktu rankoje, stovi prie automobilio. Kiek atsimena, vyriškis su daiktu sudavė į automobilį, galimai į automobilio šoninį galinį keleivio stiklą, po to, greitu žingsniu nuėjo. Automobilio modelio ir valstybinio numerio nematė. Matė, kad priekinis automobilio stiklas sudaužytas. Vyriškį matė iš šono, lyg jam ir matytas (duomenys neskelbtini) gyventojas. Iš nuotraukų jo neatpažintų, nes matė iš toli ir labai trumpai (2 t., b. l. 2-4).
21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 19 d. apklaustas liudytojas E. A. parodė, kad 2024 m., galėjo būti balandžio mėn. pabaigoje, laiko nepamena, dienos metu, jam paskambino S. P. ir pasakė, kad T. A. daužosi į duris ir ji bijo. Daugiau nepamena, ar ji ką nors sakė. Jis iš karto nuvažiavo S. P. gyvenamosios vietos adresu, T. A. nebuvo. Suprato, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl naujos sūnaus merginos, bet tiksliai visų jų konflikto aplinkybių nežino. S. davė perklausyti T. A. jai siųstus garso įrašus, bet jų turinio neatsimena. Link vakaro S. P. jam vėl paskambino ir pasakė, kad sudaužytas jos automobilis „Audi“ ir kad jį sudaužė T. A.. Jis vėl atvyko pas ją, automobilis „Audi“ buvo apdaužytas, viduje gulėjo domkratas (2 t., b. l. 6-8).
22. 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, CD-R laikmena, kurią 2024 m. gegužės 8 d. pateikė nukentėjusioji prie apklausos protokolo (1 t., b. l. 145-149).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
23. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-139-511/2020).
24. BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, 2K-128-511/2022).
25. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokų išaiškinimą, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršijo 400 MGL (20 000 Eur) sumos.
26. Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodytos bei nekelia jokių abejonių. Ši išvada darytina baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
27. Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas (2 t., b. l. 83-85), trauktas administracinėn atsakomybėn (2 t., b. l. 88-93), nedirba (2 t., b. l. 86-87).
28. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu susitaikė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą turtinę žalą. Dalyvaudama teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad su T. A. susitaikė. Ji neprieštaravo, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas kaltinamojo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Į bylą pateiktas šalių pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriuo ieškovė atsisako dalies reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
29. BK 38 straipsnio nuostatos reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).
30. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
31. T. A. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Gailėjosi dėl savo veiksmų. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiosios pozicijas, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala jai atlyginta. Tiriant T. A. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje buvo teistas, jis nėra pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu pagrindu. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis už pastaruosius 5 metus, kaltinamasis baustas už smulkius administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas turi pagrindo manyti, kad T. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendžia, kad tikslinga jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
32. Byloje nukentėjusioji S. P. pareiškė 4 264,58 Eur civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 1 242,43 Eur būsimos numatomos patirti turtinės žalos, 22,15 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo sprendimo visiško įvykdymo.
33. 2024 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio pertraukos metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad 1250 Eur turtinės žalos atlyginimą gavo, turtinė žala jai atlyginta visiškai. 2025 m. sausio 14 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusioji nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis nukentėjusiajai sumokėjo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, pareikšto civilinio ieškinio atsisako, ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos ir suprantamos. Šalys pateikė rašytinį susitaikymo protokolą, kuriame taip pat įformintas ir ieškinio atsisakymas.
34. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad ieškinio atsisakymas atitinka tikrąją nukentėjusiosios valią, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Nukentėjusiajai turtinė žala atlyginta visiškai. Kaltinamojo savanoriškai atlygintos neturtinės žalos suma (500 Eur), įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, atitinka protingumo ir teisingumo principus. Nukentėjusiosios apsisprendimą reikalauti mažesnės neturtinės žalos dydžio lėmė tai, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi. Nukentėjusioji, jos teigimu, turi teisinį išsilavinimą ir jai žinoma ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad teismui priėmus ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, žinomos ir suprantamos. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
35. T. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
36. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, 3 (tris) duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
37. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – domkratą (keltuvą), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nusprendžia:
T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja S. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Priimti nukentėjusios S. P. civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
T. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 3 duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – domkratą (keltuvą), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.