Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamosios T. H. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2,14 prom.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji T. H. ir laiduotojas H. A. prašo teismo atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją H. A. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šios naujos redakcijos nuostatos nelengvina kaltinamosios T. H. teisinės padėties ir neturėtų būti taikomos šiuo atveju.

Šiuo metu galiojančioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsirado reikalavimas asmeniui būti bent iš dalies atlyginus ar pašalinus turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ar įsipareigojus ją atlyginti per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, nors ankstesnėje redakcijoje reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, ar įsipareigojimo ją atlyginti per tam tikrą terminą, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nusikalstama veika žala nepadaryta, darytina išvada, kad naujoji BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo konkrečiu atveju nelengvina kaltinamosios T. H. teisinės padėties, todėl šioje byloje turi būti taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio nuostatos (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), kuriomis toliau ir remsis teismas.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti T. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad T. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką T. H. padarė pirmą kartą, būdama anksčiau neteista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji T. H. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarius nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. H. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), anksčiau neteista (b. l. 54-55), bausta administracine tvarka (b. l. 52-53), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas nustatė vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiama teisiamajame posėdyje T. H. savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teismas gali pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti T. H. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos sutuoktinio tėvas H. A. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. A. neteistas, du kartus baustas administracine tvarka 2020 m., tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. H. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra vyresnio amžiaus, T. H. yra autoritetas. Su T. H. bendrauja, ji išklauso jį. Bendrauja kiekvieną savaitgalį, nes yra anūkas. Jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinama T. H., yra blogas. Pasistengs dažniau lankytis pas T. H. Iš aptartų aplinkybių galima spręsti, kad H. A. su kaltinamąja T. H. sieja pakankamai glaudūs, artimi ryšiai, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje H. A. darys kaltinamosios elgesiui pozityvią įtaką.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas H. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamosios elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes gyvena netoliese, dažnai susitinka (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Taigi, nustatytinas 2 metų laidavimo terminas netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

T. H. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,14 prom. Taigi kaltinamoji T. H. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamoji vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kita vertus – ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad T. H. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. lapkričio 5 d. (b. l. 69-73).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš byloje esančio AB „Regitra“ išrašo teismas nustatė, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15), kurios vadovu yra E. A. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios T. H. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2024-11 leidinys), vidutinė 2014 m. laidos automobilio „BMW X5 xDrive 30d“, kaina Lietuvoje su PVM – 22 040 Eur (b. l. 24). Teisiamajame posėdyje kaltinamosios T. H. gynėja advokato padėjėja M. Šibkova pateikė turto vertintojo atliktą transporto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog transporto priemonės ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (su PVM) yra 11 780 Eur. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą.

Susipažinęs su pateikta konkretaus automobilio – ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, joje atlikta analize, atsižvelgdamas į tai, kad ataskaitoje įvertintas ir minėtos transporto priemonės nusidėvėjimas, buvęs iki įvykio, pripažįsta, jog automobilio rinkos vertė laikytina 11 780 Eur. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 11 780 Eur su PVM. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad iš kaltinamosios išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 11 780 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu T. H. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67-68, 69-70, 71-73), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

T. H., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti T. H. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. H. automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 11 780 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

T. H. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos viršelio, perduoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD disku, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.