- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-2426-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28465-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- UAB „Bionovus“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Bionovus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-36114-819/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Bionovus“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos žmonių sveikatai ir aplinkai atsiradimo grėsmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į tesimą su ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius realią žalos žmonių sveikatai ir aplinkai atsiradimo grėsmę, t. y. uždrausti UAB „Bionovus“ laikyti atliekas, kurių kiekiai viršija TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-01-187 Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus vienu metu didžiausius leidžiamus laikyti atliekų kiekius, įpareigojant UAB „Bionovus“ sutvarkyti ir/arba perduoti šias atliekas atliekų tvarkytojams ir pateikti ieškovui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą UAB „Bionovus“ priklausantį ilgalaikį turtą, kurio vertė – 12 987 000 Lt, uždrausti UAB „Bionovus“ veiksmus, susijusius su bendrovės teisinės formos pakeitimu ar kitokiu juridinio asmens veiklos pakeitimu be likvidavimo procedūros (reorganizavimas, pertvarkymas ir pan.), tuo užtikrinant įmonės veiklos tęstinumą, kad būtų įgyvendinta viešojo intereso apsauga ir statybos bei griovimo atliekos, kurių UAB „Bionovus“ neturi teisės laikyti Liepkalnio g. 172B, Vilniuje, būtų sutvarkytos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas gali tik surinkti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias statybines ir griovimo atliekas, tačiau negali jų šalinti. Atsakovas nepateikė ieškovui duomenų apie atliekų perdirbimą ar atidavimą atliekas tvarkančioms įmonės, taigi atsakovas nevykdė atliekų tvarkymo pagal nustatytas sąlygas. Privalomojo nurodymo galiojimo laikotarpiu nuo 2014-05-21 iki 2014-08-14 atsakovo atliekų tvarkymo aikštelėje buvo eksploatuojamas tik statybinių ir griovimo inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių ir kt.) smulkinimo ir sijojimo įrenginys. Mišrių statybinių ir griovimo atliekų eksploatavimo įrenginys buvo pradėtas eksploatuoti tik 2014-09-02.
Atsakovas UAB „Bionovus“ pateikė teismui kelis atsiliepimus į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriais prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad viso UAB „Bionovus“ turto areštas gali tik apsunkinti įmonės veiklos vykdymą ir sudaryti tiek technines, tiek ir finansines kliūtis tinkamam atliekų tvarkymui. Ieškovo pateiktas ieškinys negali būti patenkintas, nes pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį atsakovas turėjo pareigą teikti pakartotinį privalomąjį nurodymą, ką jis ir padarė tik 2014-08-29. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškinio reikalavimais, be to, jos yra neekonomiškos, nesąžiningos ir neteisėtos. UAB „Bionovus“ iki šiol jau yra sutvarkiusi daugiau kaip pusę visų ieškovo nurodomų atliekų ir toliau jas aktyviai tvarko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-09 nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir areštuoti 12 987 000 Lt vertės sumai atsakovui UAB „Bionovus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Teismas nustatė, kad šioje bylos stadijoje ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovo reiškiamų neturtinių reikalavimų įvykdymas yra visiškai nesusijęs ir nepriklausomas nuo ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, nes atliekų viršnormio tvarkymas yra susijęs su finansiniai ištekliais. Teismas sprendė, kad ieškovo teikiamas prašymas areštuoti visą ilgalaikį atsakovo turtą yra netikslus. Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. 12 987 000 Lt suma, kuri yra mažesnė nei suma, reikalinga 170 456,71 t mišrių statybos ir griovimo atliekų sutvarkymui – 18 409 324 Lt (170 456,71 t x 108 Lt).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) UAB „Bionovus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:
1. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinio reikalavimais ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Ieškovas reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimus. Atsakovas sutinka su teismo motyvu, kad atliekų tvarkymui reikalingi finansiniai ištekliai, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui byloje taikyti atsakovo turto areštą, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės nesuderinamos su ieškinio reikalavimais, kadangi ieškinys yra reiškiamas dėl įpareigojimo, o ne priteisimo. Taikydamas atsakovo turto areštą, teismas peržengė ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas ir apsaugojo galimus būsimus ieškovo reikalavimus, kurių ieškovas nereiškia.
2. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, lygiateisiškumo principus bei sukelia nepagrįstus atsakovo turto ir veiklos suvaržymus. Ieškovas pagal pareikštą ieškinį ir jį galimai tenkinantį teismo sprendimą neturės teisinio pagrindo nukreipti išieškojimo į teismo areštuotą turtą. Taikytas areštas yra beprasmis ir neproporcingai suvaržo atsakovo teises. Atsakovas pateikė įrodymus, kad yra sutvarkęs daugiau kaip pusę visų ieškovo nurodytų atliekų ir toliau jas aktyviai tvarko. Nėra absoliučiai jokios tikimybės, kad atsakovas gali bandyti išvengti reikalavimo tinkamai sutvarkyti atliekas ir (ar) nutraukti savo veiklą. Areštas apsunkina atsakovo įmonės veiklą, nes trukdo areštuotą turtą įkeisti, gauti finansavimą iš kredito įstaigų įmonės apyvartinėms lėšoms finansuoti, kurios gali būti reikalingos, be kita ko, perduodant susidariusį atliekų perviršį atliekų tvarkytojams.
3. Ieškovas neįrodė, jog objektyviai egzistuoja jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismas dėl minėtos grėsmės skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia užtikrinti, kad atsakovas įvykdytų ieškovo privalomojo nurodymo reikalavimus, bei įpareigoti atsakovą ne stabdyti įmonės veiklą, o atvirkščiai – ją tęsti. Todėl ieškovas teismo neprašė areštuoti atsakovo piniginių lėšų, transporto priemonių. Atskirajame skunde nurodytas tikrovės neatitinkantys teiginys, kad atsakovas yra sutvarkęs daugiau nei pusę visų ieškovo nurodytų atliekų. Ieškovas 2014-09-12 patikrinimo aktu konstatavo, jog UAB „Bionovus“ Liepkalnio g. 172B, Vilniuje, atvežamos mišrios statybinės ir griovimo atliekos yra kaupiamos ir nerūšiuojamos. Atsakovas neįvykdė ir toliau nevykdo 2014-05-21, 2014-08-29 privalomųjų nurodymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo dalį atsakovo turto, todėl atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kurio pagrindinis reikalavimas yra įpareigoti atsakovą sutvarkyti normas viršijantį atliekų kiekį. Atsakovo skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė areštuoti 12 987 000 Lt vertės sumai atsakovui UAB „Bionovus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atliekų tvarkymui reikalingi finansiniai ištekliai, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui byloje taikyti atsakovo turto areštą, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės nesuderinamos su ieškinio reikalavimais, kadangi ieškinys yra reiškiamas dėl įpareigojimo, o ne priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą minėtą atskirojo skundo argumentą. Šiuo atveju atsakovo turto arešto (laikinosios apsaugos priemonės) ir ieškovo reiškiamo neturtinio pobūdžio reikalavimo ryšys atsiskleidžia galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo procese, kurio užtikrinimo tikslu ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje. Ieškovo pareikštas prevencinis ieškinys yra susijęs su viešo intereso turėti visuomenei saugią aplinką apsauga. Ieškovas nustatė, kad pas atsakovą yra atliekų, viršijančių leidžiamas kiekio normas, ir atsakovas šios faktinės aplinkybės neginčija. Taip pat atsakovas neginčija ieškovo įpareigojimo šias atliekas susitvarkyti. Pats atsakovas nurodo, kad jis aktyviai tvarko minėtas atliekas (nors į bylą tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis)). Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir nustačius, kad atsakovas šio sprendimo nevykdo dėl finansinių lėšų trūkumo, teisme turėtų būti sprendžiamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas (CPK 771 straipsnis). Be to, galėtų susidaryti situacija, kad tokiu atveju ieškovas (valstybės institucija), panaudodamas valstybės biudžeto lėšas, būtų priverstas apmokėti normas viršijančio atliekų kiekio sutvarkymo išlaidas ir dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo vėl kreiptis į teismą. Siekiant išvengti minėtos situacijos ir užtikrinti tinkamą galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei atsakovo turtinės padėties nepablogėjimą bylos nagrinėjimo metu, yra protinga, teisinga ir sąžininga areštuoti dalį atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, lygiateisiškumo principus bei sukelia nepagrįstus atsakovo turto ir veiklos suvaržymus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 12 987 000 Lt suma, kuri yra mažesnė nei suma, reikalinga normas viršijančių atliekų sutvarkymui (18 409 324 Lt). Be to, atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie pagrįstų jo argumentus, kad pritaikytas atsakovo turto areštas apsunkina atsakovo įmonės veiklą, nes trukdo areštuotą turtą įkeisti, gauti finansavimą iš kredito įstaigų įmonės apyvartinėms lėšoms finansuoti, kurios gali būti reikalingos, be kita ko, perduodant susidariusį atliekų perviršį atliekų tvarkytojams.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartį palikti nepakeistą.