Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-142-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-28Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
2S-142-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28465-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Bionovus“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
UAB „Bionovus“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-142-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28465-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.3; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Bionovus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2047-819/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Bionovus“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos žmonių sveikatai ir aplinkai atsiradimo grėsmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo uždrausti atsakovui UAB „Bionovus“ atlikti veiksmus, keliančius realią žalos žmonių sveikatai ir aplinkai atsiradimo grėsmę, t. y. uždrausti UAB „Bionovus“ laikyti atliekas, kurių kiekiai viršija TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-01-187 Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane nustatytus vienu metu didžiausius leidžiamus laikyti atliekų kiekius, įpareigojant UAB „Bionovus“ sutvarkyti ir/arba perduoti šias atliekas atliekų tvarkytojams ir pateikti Vilniaus RAAD dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 12 987 000 Lt sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

Atsakovas UAB „Bionovus“ pateikė teismui prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad dalis teismo areštuoto turto buvo nuomojama dar iki arešto pritaikymo, tokiu būdu užtikrinant stabilias UAB „Bionovus“ pajamas iš bendrovei priklausančio turto nuomos. Taikomas areštas atsakovui sukuria papildomus nepagrįstus ir neproporcingus suvaržymus, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus. Taip pat atsakovas teigia, kad jam yra būtina spręsti kai kuriuos su areštuoto turto nuoma susijusius klausimus, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas to negali padaryti. Nurodo, kad ypatingai reikšmingų suvaržymų atsakovas patiria jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato, esančio Jočionių g. 13, Vilniuje, ir pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 134, Kelmėje, atžvilgiu. Pastato, esančio Jočionių g. 13, Vilniuje, nuomos sutartis baigiasi 2015-03-31, todėl norint išnuomoti šį pastatą geriausiomis sąlygomis, potencialių nuomininkų paiešką reikėtų pradėti jau dabar, tačiau dėl teismo pritaikyto arešto atsakovas to padaryti negali. Taip pat atsakovas negali sudaryti ir naujų nuomos sutarčių dėl pastato, esančio Vytauto Didžiojo g. 134, Kelmėje, bei kito atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto (pvz., transporto priemonių ir pan.). Atsakovas prašo teismo pakeisti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atsakovui areštuotą turtą išnuomoti.

Ieškovas atsiliepimu su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad nors atskirajame skunde dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, atsakovas ginčijo arešto taikymo pagrįstumą, tačiau teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo atsakovas jau tarsi ir sutinka su turto areštu, tik prašo leisti areštuotą turtą išnuomoti. Taip pat nurodė, kad atskirajame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl suvaržymų atsakovo turto nuomai. Be to, argumentas, jog dėl galiojančio turto arešto atsakovas neturi galimybės pradėti potencialių nuomininkų paieškos, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Nors atsakovas prašo leisti nuomoti visą areštuotą turtą, tačiau prašyme nurodo, kad patiria suvaržymų tik dėl dviejų nuomojamų pastatų. Ieškovo manymu, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovui nuomoti areštuotą turtą, t.y. sudaryti naujas nuomos sutartis, tai galėtų apsunkinti išieškojimo procesą, jeigu ieškovo ieškinys atsakovui būtų patenkintas. Atsakovas tik nuogąstauja dėl ateityje galimai susidarysiančių situacijų ir negauto pelno, tačiau prašyme dėl arešto pakeitimo pats atsakovas pripažįsta, kad tiesioginių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatiria.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Bionovus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė. Teismo vertino kaip deklaratyvius atsakovo argumentus, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovo teises, t.y. kliudo gauti stabilias nuomos pajamas, sukuria papildomus nepagrįstus ir neproporcingus suvaržymus atsakovo atžvilgiu, pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principus. Atsakovas nenurodė, kokiu būdu taikomos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovui gauti stabilias nuomos pajamas, kokius neproporcingus suvaržymus sukelia atsakovui. Priešingai, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pats atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-09 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja jau sudarytų nuomos sutarčių ir jų pagrindu atsiradusios atsakovo teisės gauti pajamas, susijusias su nekilnojamojo turto nuoma. Teigti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukurs atsakovui nepagrįstus suvaržymus artimiausioje ateityje, teismas taip pat neturėjo pagrindo. Pagal 2011-06-02 su UAB „Vilsta agro“ sudarytą nuomos sutartį Nr. 03(11)-15, 2012-02-06 su D. Š. IĮ sudarytą nuomos sutartį Nr. 03(12)-07, 2011-07-20 su V. N. sudarytą nuomos sutartį Nr. 03(11)-19 atsakovas patalpas, esančias pastate Vytauto Didžiojo g. 134, Kelmėje, unikalus Nr. 5498-9004-8038, nuomoja neterminuotai, o pagal 2014-02-27 su UAB „Ecoservice“ sudarytą susitarimą dėl 2007-04-01 nuomos sutarties Nr. 319 pakeitimo pastatą, esantį Jočionių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-2025-3094, - iki 2015-03-31, numatant galimybę pratęsti sutartį dar vieneriems metams, neribojant tokių pratęsimų skaičiaus. Į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarčių šalys yra pranešusios viena kitai apie šių nuomos sutarčių pasibaigimą vienu ar kitu pagrindu, dėl ko atsakovui atsirado realus poreikis šį turtą išnuomoti kitiems asmenims, sudarant naujas sutartis, siekiant gauti stabilias pajamas iš jo ateityje. Taip pat atsakovas jokiais įrodymais ir argumentais nepagrindė realaus ketinimo ir poreikio nuomoti kitą atsakovo valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris yra areštuotas antstolės B. P. 2014-09-12 sudarytu turto aprašu. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, todėl vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo.

Atsakovas UAB „Bionovus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kaip atsakovo prašomi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai pablogintų atsakovo finansinę padėtį ar kitaip apsunkintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, kad turto nuoma ne mažina, o didina bendrą atsakovo turto vertę, jo likvidumą, todėl tik palengvina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Anot apelianto, egzistuoja reali paklausa patalpų nuomai pastate Kelmėje, nes jame yra 1688,20 kv.m. laisvo ploto, kurį išnuomojęs atsakovas galėtų gauti papildomų pajamų. Taip pat atsakovas turi daug kito areštuoto turto, pavyzdžiui, transporto priemonių, kurį taip pat galėtų išnuomoti. Pažymi, kad reikalavimas įrodyti realius ketinimus dėl konkretaus turto nuomos neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, nes įmonės veikla yra dinamiška, o taip pat pats teismas būtų apkrautas papildomu darbu.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skunde dėstomi tik deklaratyvūs teiginiai, jos turimas turtas galėtų būti išnuomojamas, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tokio turto ketinimą išnuomoti.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Galimybė kreiptis į teismą su tokiu prašymu egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja antstolio byloje atliekami veiksmai. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima pakeitimą teismo nutarties, kuria jos pritaikytos, pakeičiant vieną areštuotą turtą kitu, o jeigu teismo nutartimi areštuotas turtas nebuvo konkretizuotas, konkretizuojant turtą. Tačiau teismui turi būti pateikiami įrodymai, kuriais grindžiamas šalies prašymas, t.y. naujai paaiškėję duomenys, sudarantys tokio pakeitimo pagrindą (CPK 148, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismui sprendžiant dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę, privalo pagrįsti savo prašymą ne vien teiginiais, kad jam priklausančio turto atžvilgiu pritaikytas areštas neproporcingai varžo jo interesus, tačiau šiuos teiginius pagrįsti objektyviais įrodymais, turint omenyje, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis visais atvejais vienokiu ar kitokiu būdu varžoma asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, teisė disponuoti turtu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas ir/ar kilnojamas turtas, neviršijant 12 987 000 Lt sumos, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (t. 1, l. 246-249), kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (t. 1, l. 280-283).

Iš atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones matyti, jog prašymą jis grindžia aplinkybe, dėl teismo pritaikyto arešto atsakovas negali nuomoti turimo turto ir gauti papildomų pajamų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė. Nesant įrodymų, jog atsakovas turi konkrečių pasiūlymų išnuomoti konkretų areštuotą turtą, taip pat kad atsakovui atsirado poreikis išnuomoti šiuo metu nuomojamą turtą kitiems asmenims, nes sudarytas sutartis ketinama nutraukti, negalima sutikti su apeliantu, kad jis objektyviai negauna pajamų iš galimos turto nuomos. Akcentuotina, kad apelianto pastato, esančio Jočionių g. 13, Vilniuje nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs ir sutartis galioja iki 2015-03-31 su galimybe ją pratęsti. Taigi, teismo įsitikinimu, nesant virš paminėtų įrodymų, negalima daryti išvados, jog pajamų iš turto nuomos apeliantas negauna būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, dėl kurių taikymo atsakovas patiria neigiamų padarinių, tačiau tokių priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo procese apeliantas turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu, pateikdamas jį pagrindžiančius įrodymus, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, o ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės pasinaudoti nurodyta tvarka (CPK 148 str., 149 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas