Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI4-973-979/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-29
Bylos Nr.: eI4-973-979/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10290-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Achema“
Atsakovas: Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, akcinės bendrovės „Amber Grid“, akcinės bendrovės „KN Energies“, uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Advokatai: Vaidas Radvila, Donatas Murauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI4-973-979/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10290-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

atsakovės Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos atstovams Airidui Daukšui, Eglei Paipolienei ir Linai Karpavičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Daivai Brazdžiuvienei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Amber Grid“ ir akcinės bendrovės „KN Energies“ (buvusi akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“) atstovui advokatui Donatui Murauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei Dovilei Voroneckienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, akcinei bendrovei „Amber Grid“, akcinei bendrovei „KN Energies“ (buvusi akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“), uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja AB „Achema“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. O3E-1621 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ (toliau – Nutarimas) ir priteisti iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Nutarimas priimtas viršijant Tarybos kompetenciją, pažeidžia pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus, be kita ko, prieštarauja aukštesnę teisesnę galią turintiems nacionalinės teisės aktams bei Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui. Nutarimu nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – Papildoma dedamoji) neįvertinus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „Ignitis“ (iki reorganizacijos 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Litgas“) teiktos valstybės pagalbos be išankstinio suderinimo su Europos Komisija. Be to, Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą.

2.2. Papildoma dedamoji yra apskaičiuota remiantis galbūt neteisėtais Tarybos priimtais teisės aktais, kurie iškreipia Papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę ir kurių teisėtumas turėtų būti analizuojamas papildomai. Be to, buvo nesilaikyta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3-367 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kainų nustatymo metodika), 21 bei 24 punktų ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio nuostatų.

2.3. Taryba Nutarimą priėmė pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintą skaidrumo principą, surengė skubų posėdį, apie šį neteisėtą faktą pranešdama tik likus dviem dienoms iki posėdžio.

2.4. Nutarimas priimtas vadovaujantis galimai neteisėta Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika, patvirtinta Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Vidutinės importo kainos nustatymo metodika), kurią patvirtinant Taryba viršijo Įstatymo nuostatomis suteiktą kompetenciją.

2.5. Įstatymų leidėjas numatė konkrečias dvi aplinkybes, kurios nėra vertinamos nustatant vidutinę suvestinę gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainą (toliau – Vidutinė importo kaina). Taryba praplėsdama šį sąrašą iš esmės įtvirtino ir naują teisinį reglamentavimą, kuris prieštarauja įstatymų leidėjo įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Taryba neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų ir viršydama teisės aktų suteiktą kompetenciją nustatyti Vidutinę importo kainą, kuri yra sudedamoji Papildomos dedamosios dalis ir lemia jos dydį.

2.6. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neužtikrina objektyvios Vidutinės importo kainos nustatymo. Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3., 7.5. ir 7.6 papunkčiuose nurodyta, jog Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų; sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių; gamtinių dujų kiekių, perduodamų iš trečiosios šalies į trečiąją šalį. Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą pagal Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, vertina tik dalį šios rinkos. Įstatymas nesuteikia leidimo ir kompetencijos Tarybai savo nuožiūra pasirinkti vertinamų aplinkybių apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, todėl skaičiavimai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos.

2.7. Tarybos reguliavimas reiškia dirbtinį pareiškėjos (taip pat kitų privačių asmenų) sąnaudų didinimą. Pareiškėja yra įpareigojama (nors Nutarimu nustatomas Papildomos dedamosios dydis lygus nuliui, tačiau nėra jokių priežasčių konstatuoti, kad ateityje ir vėl nebus nustatomas mokėtinas Papildomos dedamosios dydis, kadangi taikoma valstybės pagalbos schema ir teisės aktai, kuriais apskaičiuojama Papildoma dedamoji nesikeičia) mokėti Papildomą dedamąją, priklausančią nuo potencialių maksimalių vartojimo pajėgumų.

2.8. Tarybai priimant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką ir į Vidutinę importo kainą įtraukiant visus reikšmingus veiksnius, tinkamai įgyvendinant Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatą, Papildomos dedamosios dydis turėtų keistis. Papildomos dedamosios dydis yra susietas su Vidutine importo kaina. Tarybai nevertinant dalies reikšmingų veiksnių, Papildoma dedamoji yra apskaičiuota netiksliai ir neatitinka realios rinkos situacijos.

2.9. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvigubus standartus nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – Vidutinę importo kainą ir Papildomą dedamąją. Toks vertinimas pažeidžia skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus. Tarybos nutarimais patvirtinta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika ir Vidutinė importo kaina turi esminės reikšmės vertinant Nutarimo teisėtumą, kadangi nustačius minėtų Tarybos nutarimų neteisėtumą, Nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Byloje yra būtina įvertinti šių Tarybos nutarimų teisėtumo klausimą. Teisės aktų teisėtumo vertinimą pagal kompetenciją atlieka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), todėl tikslinga teismui kreiptis į LVAT dėl nurodytų Tarybos nutarimų teisėtumo ištyrimo.

2.10. Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą, o gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 37 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:

3.1. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai ir atitinkamai buvo pakeista Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis bei įtvirtintas naujas finansavimo modelis, t. y. prie gamtinių dujų perdavimo kainos numatyta įtraukti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos.

3.2. Nuo 2018 m. gruodžio 22 d. įsigaliojus Įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimams buvo papildomai nustatyta, kad į dedamąją įtraukiamos tik tos, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei tai, jog perdavimo sistemos operatoriaus administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

3.3. Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo Įstatymo 5 straipsnio 4–5 dalių, 9 straipsnio 6–7 dalių pakeitimai kuriais nustatyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo veikla, išskyrus veiklos nutraukimą vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, bus vykdoma ne trumpiau nei iki 2044 m. gruodžio 31 d., iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyjant plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą. Taryba, įvertinusi suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus pateiktas papildomos dedamosios mažinimo priemones, taip pat atsižvelgdama į plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos įsigijimo ir finansavimo sąnaudas, įtraukia tiesiogiai ir netiesiogiai su šiomis sąnaudomis ir papildomos dedamosios mažinimo priemonėmis susijusias pagrįstas sąnaudas į papildomą dedamąją ir nustato pastoviųjų sąnaudų kompensavimą per ne trumpesnį nei Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklos laikotarpį, t. y. iki 2044 m. gruodžio 31 d.

3.4. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N) , kuriuo suderino valstybės pagalbą, pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) pažymėjo, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. Europos Komisija 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė sprendimą Nr. SA.57032 (2020/N) apie suderintą valstybės pagalbą, kuriuo patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos ketinama suteikti garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos paskolos plaukiojančiai suskystintų gamtinių dujų laivui – saugyklai įsigyti yra su vidaus rinka suderinama ir atitinka valstybės pagalbos kriterijus. Su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbą, buvo sudarytos galimybės, laikantis Įstatymo, Europos Sąjungos bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, Tarybai priimti Nutarimą bei nustatyti Papildomą dedamąją. Tarybos kompetenciją nustatyti Papildomos dedamosios dydį, yra pripažinęs LVAT, kuris 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-685-986/2021 konstatavo, kad įvertinus Įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas, Tarybai yra suteikta kompetencija nustatyti Papildomą dedamąją.

3.5. Įvertinus Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingus veiksnius, kurie vertinami bei nevertinami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, Taryba Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nustatydama veiksnius, kurių Taryba nevertina apskaičiuodama Vidutinę importo kainą, neviršijo Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi jai suteiktos kompetencijos ribų. Tarybai Įstatymu įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik Papildomos dedamosios dydį ir apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant Papildomos dedamosios dydį (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalis). Be kita ko, 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina.

3.6. Taryba gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų nevertino, kadangi gamtines dujas transportuojant iš saugyklų, transportuojamų gamtinių dujų kaina visais atvejais padidėja, be to, gamtines dujas tiekiant iš saugyklų, galimos situacijos, kai iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus, o vertinant gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, galbūt, išaugtų pareiškėjos bei kitų asmenų mokėtinas Papildomos dedamosios dydis. Gamtinės dujos, keliaudamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, negali būti patiektos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje ir nedaro įtakos joje prekiaujamų dujų kainoms, todėl Vidutinės importo kainos apskaičiavimo metu nevertinant gamtinių dujų kiekių, kurie perduodamo iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, Vidutinės importo kainos nustatymo teisingumas ir objektyvumas nėra pažeidžiamas.

3.7. Papildomos dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas, įtvirtintas Įstatymu, o ne Tarybos priimtais teisės aktais. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nėra suteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios nurodytos Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjos, mokėtinas Papildomos dedamosios dydis. Vertinant Įstatymo nuostatas, susijusias su Vidutinės importo kainos nustatymu bei jos apskaičiavimu, Įstatyme įtvirtintas reglamentavimas Tarybai suteikia diskrecijos teisę įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuoti Vidutinę importo kainą.

3.8. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19, 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimą valstybės pagalbos byloje SA.44678 (2018/N) panaikino ne dėl to, kad nuo 2016 metų įsigalioję Įstatymo pakeitimai nėra suderinami su Europos Sąjungos teise ir vidaus rinka (t. y. ne dėl materialinės teisės normų pažeidimų), o tik dėl procedūrų derinant dalį finansavimo modelio elementų nevisiško išpildymo (išimtinai procedūrinių pažeidimų). Be to, prie Tarybai priskirtinos kompetencijos nėra numatytos funkcijos atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su valstybės pagalbos derinimu ar Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę.

3.9. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamos imperatyvios suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros naudojimo taisyklės, t. y. gamtinių dujų sistemos naudotojams (inter alia pareiškėjai) nediskriminaciniais pagrindais užtikrinama teisė naudotis infrastruktūra. Gamtinių dujų sistemos naudotojai šią teisę įgyvendina sutarčių su gamtinių dujų terminalo operatoriumi pagrindu. Pareiškėja naudojasi gamtinių dujų terminalo infrastruktūra (ko neginčija ir pati pareiškėja) įsigydama gamtines dujas mažesne kaina, nei iš trečiųjų šalių, todėl pareiškėja laisvai naudojasi demonopolizuotos rinkos alternatyvomis ir gauna akivaizdžią ekonominę naudą.

3.10. Taryba priimdama Nutarimą nepažeidė skaidrumo principo, pareiškėją apie Tarybos posėdį informavo vadovaudamasi teisės aktais bei nepadarė jokio procedūrinio pažeidimo veikdama išskirtinai vartotojų interesais. Be to, pareiškėja nenurodo motyvų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant Papildomą dedamąją neteisingumo.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ (buvusi akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“) atsiliepime teismo prašo atmesti pareiškėjos skundą šiais argumentais:

4.1. Vertinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto teisėtumą, Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra paminėti veiksniai, kurie nėra vertinami nustatant Vidutinę importo kainą, tačiau tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas siekė pateikti baigtinį nevertinamų veiksnių sąrašą, kadangi teisės normos formuluotė nepalieka abejonių, jog galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą sudaro Taryba atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus. Teismas šioje byloje negali pasisakyti dėl to, ar Tarybos sudarytas veiksnių sąrašas yra tinkamas ar pakankamas Vidutinei importo kainai nustatyti, kadangi tai yra ekonominio – politinio vertinimo klausimas, kuris administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas.

4.2. Vidutinė importo kaina – gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, o gamtinių dujų rinkos kaina – kaina, už kurią gamtinių dujų tiekėjai nori parduoti gamtines dujas, o gamtinių dujų vartotojai – nusipirkti, bei kurioje yra įskaičiuojama ne tik gamtinių dujų įsigijimo (produkto) kaina, bet ir gamtinių dujų tiekėjo sąnaudos ir pelno marža. Vidutinės importo kainos skaičiavimas ir vertinimas Papildomoje dedamojoje yra tikslingas, kadangi paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos (produkto kaina) yra prilyginamos kitų gamtinių dujų tiekėjų įsigyjamų gamtinių dujų sąnaudoms (produkto kainai) ir paskirtajam tiekėjui sudaromos sąlygos konkuruojant gamtinių dujų tiekimo sąnaudų bei maržos apimtyje realizuoti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo būtinąjį kiekį. Pareiškėjos siūlomu atveju, jeigu būtų vertinama gamtinių dujų rinkos kaina, paskirtajam tiekėjui galbūt būtų kompensuojama ir dalis tiekimo veiklos sąnaudų, kurios pagal Įstatymą neturėtų būti kompensuojamos. Todėl pareiškėjos teiginiai apie Tarybos neobjektyvumą ar poreikį kitaip skaičiuoti Vidutinę importo kainą nėra pagrįsti.

4.3. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis laikomos trijų kategorijų sąnaudos: (i) skirtumas tarp už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės faktinės dujų importo kainos; (ii) technologinės sąnaudos; (iii) ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos. Neteisėta valstybės pagalba nėra minima, todėl Įstatymo 11 straipsnio 4 ar 6 dalis nesukuria Tarybai pareigos išskaičiuoti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos (kurios neteisėtumas nėra įrodytas) iš kurių nors metų Papildomos dedamosios.

4.4. Iš pareiškėjos paaiškinimo sunku suprasti, kokia konkrečiai rinka neva monopolizuojama Nutarimu, kita vertus, Papildomos dedamosios gavėjai teikia „paslaugas“, o ne parduoda „prekes“, todėl SESV 37 straipsnis vykdomos veiklos atžvilgiu nėra taikomas. AB „KN Energies“, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams, turintiems poreikį importuoti suskystintas gamtines dujas į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. AB „KN Energies“ gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos nevykdo ir negali vykdyti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, o tai reiškia, kad pareiškėjos inkriminuojamas SESV 37 straipsnio pažeidimas negali būti taikomas AB „KN Energies“ veiklos atžvilgiu.

4.5. SESV 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Europos Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių pagal atitinkamas Europos Sąjungos sutarčių nuostatas. SESV 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Europos Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas. Todėl pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas pažeidžia SESV 26 ir 28 straipsnių nuostatas ir riboja laisvą prekių judėjimą, nėra.

4.6. Pareiškėja apie Tarybos posėdį buvo informuota, Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl teigti, kad informavimas apie posėdį likus vienai dienai galėjo sąlygoti procedūrinį pažeidimą ar kad buvo pažeistas skaidrumo principas, nėra pagrindo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime teismo prašo atmesti pareiškėjos skundą šiais argumentais:

5.1. Nutarimu nustatyta Papildoma dedamoji yra 0 Eur/(MWh/parą/metus), todėl de facto pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjos argumentai, kad Taryba privalėjo įvertinti neva neteisėtai 2016 m. – 2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis“ ir ta neteisėta dalimi mažinti Papildomos dedamosios dydį, yra nepagrįsti, kadangi valstybės pagalbos egzistavimo ir jos suderinamumo klausimas neturi jokios įtakos Nutarimo teisėtumui. Pareiškėja siekia, kad teismas įvertintų Įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą (ne Nutarimą, o iš esmės visus susijusius nacionalinius teisės aktus, kuriais remiantis Nutarimas buvo priimtas) ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas vien dėl to, kad pareiškėja yra nepatenkinta Įstatyme nustatytu reguliavimu.

5.2. Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma Vidutinę importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų (Vidutinės Importo kainos nustatymo metodikos 7.3 papunktis), yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės. Pareiškėjos keliamas klausimas, ar galima objektyviai nustatyti Vidutinę importo kainą, nevertinant gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ne teisinis klausimas, bet Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos dėl Vidutinės importo kainos nustatymo ekonominio, politinio pagrįstumo klausimas. Byloje nėra pagrindo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos dėl Vidutinės importo kainos 7 punkto – atitikties Įstatymo 11 straipsnio 5 daliai, nes tokiu prašymu pareiškėja ginčija teisės aktų ekonominį pagrįstumą, be to, pareiškėja neįrodė, kad yra pagrįstų abejonių, jog teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

5.3. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad neteisėtos valstybės pagalbos grąžinimas turi būti sprendžiamas būtent naikinant Nutarimą, kuriuo nustatytas Papildomos dedamosios dydis taikomas nuo 2023 m. sausio mėn. Jeigu 2016 m. – 2018 m. rinktos Papildomos dedamosios dydis būtų kada nors pripažintas neteisėtu (tokio sprendimo Europos Komisija nėra priėmusi), tokiu atveju galimi įvairūs valstybės pagalbos grąžinimo būdai, dėl kurių turėtų nuspręsti pati valstybė, priimdama atitinkamus teisės aktus, įskaitant galimybę sumažinti Papildomos dedamosios dydį į ateitį arba fiziškai grąžinant kiekvieno vartotojo permokėtą Papildomos dedamosios sumą ir pan. Kad valstybės pagalba turėtų būtų grąžinama naikinant Nutarimą, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji yra lygi 0, pareiškėja nepagrindė ir neįrodė ir tokio pagrindo nėra nustatyta nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose.

5.4. Pareiškėjos argumentai, kad dėl Papildomos dedamosios išaugo veiklos sąnaudos, produkcija tapo mažiau konkurencinga ir tai neva sukėlė Europos Sąjungos vidaus prekybos ribojimus yra neįrodyti bei nepagrįsti, o šių teiginių pareiškėja niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja. Pareiškėja neįrodo priežastinio ryšio tarp Papildomos dedamosios ir tariamų Europos Sąjungos vidaus prekybos ribojimų.

5.5. Nutarimas buvo priimtas skubos tvarka, nepažeidžiant skubos tvarka priimamų Tarybos sprendimų priėmimo procedūros taisyklių, be to, pareiškėja niekaip nepaaiškina, kokią įtaką Nutarimo turiniui būtų turėjusi aplinkybė, jeigu pareiškėja būtų informuota apie posėdžio datą anksčiau. Pareiškėja nepateikia jokių argumentų dėl Nutarime esančių skaičiavimų neteisingumo, o nurodyti argumentai susiję su pretenzijomis dėl teisės aktų, kurių pagrindu buvo priimtas Nutarimas, bet ne dėl paties Nutarimo, kurios esmė yra teisės aktuose numatyta tvarka apskaičiuoti atitinkamo dydžio Papildomą dedamąją ir ją paskelbti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjos skundu, nes pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti Nutarimo, kuris nenustato pareigų pareiškėjai ir negali pažeisti pareiškėjos teisių ar interesų, todėl skundas yra nepagrįstas šiais argumentais:

6.1. Byla nutrauktina pareiškėjai neturint subjektinės teisės paduoti skundą, kadangi pareiškėja ginčija Nutarimą, kuriuo tik nustatytas Papildomos dedamosios dydis 2023 metams, t. y. šiuo atveju Nutarimu nustatyta 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio Papildoma dedamoji, kas reiškia, kad Nutarimo priėmimas ir jo egzistavimas nedaro jokios įtakos pareiškėjai, jos teisėms ir interesams, todėl net ir panaikinus Nutarimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

6.2. Priimdama Nutarimą Taryba teisėtai bei pagrįstai nustatė tokią Papildomąją dedamąją, kokia ir turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta pagal Kainų nustatymo metodikoje apibrėžtą Papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę. Be to, nėra teisės akto, kurio pagrindu Taryba skaičiuodama Papildomąją dedamąją 2023 metams, būtų turėjusi įvertinti 2016 m. – 2018 m. mokėtų lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams.

6.3. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su valstybės formuojama politika bei ją įgyvendinančiais teisės aktais, taip pat ir Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, įstatymo leidėjo Tarybai suteikta diskreciją apibrėžti veiksnius, kurie objektyviai gali turėti reikšmės apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimas neteisėtas ar nepagrįstas. Nutarimu nustatydama Papildomą dedamąją Taryba veikė savo kompetencijos ribose vadovavosi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų suteikta diskrecija bei įgaliojimais, savo veikloje yra nešališka ir nepriklausoma, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad buvo padaryti kokie nors pažeidimai.

6.4. Suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo bei stabilaus ir nepertraukiamo būtino suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant ir Papildomos dedamosios nustatymą, kaip tik paskatino, sudarė sąlygas bei užtikrino laisvą prekybą bei laisvę teikti paslaugas tarp visų Europos Sąjungos narių. Aplinkybė, kad pareiškėja pageidauja pasinaudoti suskystintų gamtinių dujų terminalo teikiama nauda, tačiau nenori vykdyti kitų su tuo susijusių pareigų, nesudaro pagrindo išvadai, kad yra ribojama konkurencija ar laisva prekyba. Atitinkamai atmestinos ir pareiškėjos dėstomos hipotezės bei samprotavimai apie tariamai apribotą laisvą prekių judėjimą vidaus ir išorės rinkose, neva sąlygotą Papildomos dedamosios nustatymo.

6.5. Nėra pagrindo teigti, kad Taryba neva veikė netinkamai ar nesilaikydama nustatytų informavimo terminų. Pareiškėja nenurodo ir nekelia klausimo dėl to, kad informuojant apie vyksiantį Tarybos posėdį, nebuvo laikytasi konkrečių Tarybos taikytinuose aktuose įtvirtintų terminų, o aplinkybė, kad Taryba, priešingai negu pageidautų pareiškėja, priėmė kitokį Nutarimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimas neva priimtas pažeidžiant skaidrumo principą.

6.6. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų, aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių ar keliančių abejonę dėl norminių aktų atitikties Įstatymo normomis, pagrindo kreiptis į LVAT dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkto teisėtumo tyrimo nėra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir prašo pareiškėjos skundą atmesti šiais motyvais:

7.1. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti veiksniai privalomai turi būti eliminuojami iš Vidutinės importo kainos apskaičiavimų, tačiau Įstatyme pateikta nuoroda į „kitus objektyvius reikšmingus veiksnius“, kuriuos turi įvertinti Taryba rengdama metodiką, suponuoja, kad vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašas gali būti platesnis. Šių veiksnių sąrašo nustatymas patikimas Tarybos diskrecijai. Teismas, tikrindamas Tarybos atliktus sudėtingus vertinimus, gali patikrinti ar įgyvendindama savo diskreciją Taryba nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.

7.2. Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba, visi reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma Vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės, todėl pareiškėjos keliamas klausimas yra ne teisinis, bet ekonominis.

7.3. Jeigu 2016 m. – 2018 m. Papildomos dedamosios mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tai niekaip nelemia Nutarimo neteisėtumo, t. y. nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėja, t. y. išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų Papildomos dedamosios mokėjimų. Tokios teisės normos skunde neįvardina ir pareiškėja, todėl priimdama Nutarimą Taryba nepažeidė jokių teisės normų.

7.4. Europos Komisija dar 2013 m., vertindama suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo tvarką per kiekvieno gamtinių dujų vartotojo mokamą Papildomą dedamąją, pripažino naudą konkurencijai. Europos Komisija nurodė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas užtikrina gamtinių dujų saugumą bei suteikia alternatyvą iki šiol buvusiam vieninteliam gamtinių dujų tiekėjui į Lietuvą. Europos Komisija taip pat aiškiai pripažino, kad neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai kompensuoja veiksmingos prieigos prie suskystintų gamtinių dujų terminalo taisyklės, leidžiančios trečiosioms šalims naudotis suskystintų gamtinių dujų terminalu.

7.5. Panaikinti administracinį teisės aktą galima tik dėl tokio procedūrinio pažeidimo, kuris galėjo turėti įtaką nepagrįsto administracinio teisės akto priėmimui. Pareiškėjos dalyvavimas posėdyje ir (ar) informavimas apie posėdį anksčiau, nebūtų nieko pakeitęs. Analogiški Tarybos posėdžiai vyksta nuo 2012 m., todėl pareiškėjos požiūris į tariamus pažeidimus Tarybai yra žinomas. Savo poziciją šiuo klausimu pareiškėja yra išsakiusi aibėje skundų ir teisminių procesų. Atitinkamai, pareiškėjos galimybė pasisakyti dar kartą tuo pačiu klausimu minėtuose posėdžiuose nebūtų turėjusi jokios įtakos Nutarimo turiniui ir (ar) priėmimui. Tai leidžia manyti, kad Tarybos padarytas procedūrinis pažeidimas (jeigu toks būtų įžvelgtas) nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Nutarimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, akcentuodamas, kad atsakovas priimdamas Nutarimą nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų, o paskaičiuota Vidutinė importo kaina pažeidžia objektyvumo ir skaidrumo principus, todėl Papildomos dedamosios dydis buvo apskaičiuotas neobjektyviai, be to, neįvertinus 2016 m. – 2018 m. suteiktos valstybės pagalbos, t. y. tokią pagalbą valstybės narės gali suteikti, kai toks pagalbos teikimas buvo suderintas su Europos Komisija. Atsakydamas į klausimus teigė, kad nustatant Papildomą dedamąją nebuvo vertinami pagrįsti kriterijai, darantys įtaka Vidutinei importo kainai, kaip nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Nurodė, kad skaičiuojant Papildomą dedamąją turėjo būtį įvertinta tai, kad UAB „Ignitis“ yra neteisėtai išmokėta 71,727 mln. Eur, t. y. Papildomos dedamosios dydis 2023 metams turėjo būti neigiamas. Baigiamų kalbų metu akcentavo, kad atsakovas negalėjo atsakyti į klausimą dėl gamtinių dujų rinkos išvystymo, tačiau pareiškėjos atstovo nuomone pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas toks dujų rinkos tyrimas turėjo būti atliktas prieš priimant Nutarimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Pritarė trečiųjų asmenų atsiliepimuose išdėstytai pozicijai, kad Nutarimu nustatytas Papildomos dedamosios pareiškėjai teisnių pasekmių nesukelia, o nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad šiai administracinei bylai yra aktualios LVAT išnagrinėtos administracinės bylos dėl Papildomos dedamosios nustatytos 2019 m. – 2021 m., kuriose pareiškėjo argumentai buvo įvertinti, kaip nepagrįsti, Tarybos nutarimai, kuriais buvo nustatytos Papildomos dedamosios yra priimti teisėtai, pagrįstai ir laikantis teisės aktų nuostatų. Pasisakydamas dėl Importo kainos nustatymo, akcentavo, kad siekiant išvengti dujų kiekių apskaitymo kelis kartus, kas paveiktų Vidutinę importo kainą ir Papildomą dedamąją, dujų kiekiai iš saugyklų nevertinami. Dėl nevertinamų sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandoriais, pasisakė, kad tokie sandoriai nėra tipiniai pirkimo – pardavimo sandoriai, kuriais perleidžiama nuosavybės teisė, t. y. finansiniai sandoriai, todėl šios finansinės priemonės dėl savo neapibrėžtumo neturėtų būti vertinamos nustatant Importo kainą. Nurodo, kad kompetencija įgyventi Europos Sąjungos teisės aktus, juos perkelti į nacionalinę teisę, derinti valstybės pagalbos klausimus yra priskirta Energetikos ministerijai. Pažymi, kad pareiškėja akcentuoja aplinkybes dėl 2016 m. – 2018 m. suteiktos valstybės pagalbos, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Nutarimu patvirtintos Papildomos dedamosios 2023 metams, todėl sąsajos tarp šių laikotarpių, nėra ir nėra pagrindo svarstyti Papildomos dedamosios mažinimo klausimą. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad kaip nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, gamtinių dujų rinkos tyrimo neatliko, kadangi tokiam tyrimui atlikti nebuvo pagrindo nustatant Papildomą dedamąją. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad dėl pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu iškelto klausimo, jog nebuvo atliktas rinkos tyrimas, pareiškėja neteikė tokių klausimų priimant Nutarimą bei apie tai nenurodė teikdama skundą teismui, be to, tai nėra susiję su Papildomos dedamosios nustatymu 2023 metams. Nurodė, kad kompetencija dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio pakeitimo yra priskirta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, bet ne Tarybai, todėl atliktas rinkos tyrimas neįtakotų Papildomos dedamosios nustatymo procedūrų.

10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Energetikos ministerijos atstovė prašo pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodo, kad atsakovė priimdama Nutarimą neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, nepadarė nei procesinės nei materialinės teisės pažeidimų, o tai patvirtina LVAT praktika dėl 2019 m. – 2021 m. nustatytos Papildomos dedamosios. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su valstybės pagalbos teikimu, nurodo, kad pareiškėja remiais tik prielaidomis, be to, skunde nepateikė įrodymu, kad 2016 m. – 2018 m. suteikta valstybės pagalba būtų pažeidusi taisykles. Pritarė nuomonei, kad ši nagrinėjama administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi Nutarimas pareiškėjai nesukelia pasekmių.

11. Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais. Akcentavo, kad jau yra susiformavusi teismų praktika byloje keliamu klausimu. Nurodė, kad 2016 m. – 2018 m. suteikta valstybės pagalba UAB „Ignitis“, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ignitis“ atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Pritarė atsakovo ir trečiųjų asmenų nuomonei, kad nagrinėjamu klausimu jau yra suformuota LVAT praktika, t. y. pareiškėjo skundai buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Akcentavo, kad nėra priimta jokių sprendimų, kuriais 2016 m. – 2018 m. suteikta valstybės pagalba, būtų pripažinta kaip neteisėta, o Papildoma dedamoji yra skaičiuojama pagal konkrečią formulę, t. y. pagal šią formulę neturi būti vertinama 2016 m. – 2018 m. suteikta valstybės pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Nagrinėjamos bylos dalykas – Tarybos priimto Nutarimo, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji 2023 metams, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Byloje nustatyta, kad Tarybos Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius (toliau – Dujų skyrius) parengė 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. O5E-1333 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo pastoviosios kainos dalies ir perkrovos paslaugų kainų 2023 metams“, kuria Tarybai siūlo patvirtinti AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį (be pridėtinės vertės mokesčio), galiosiančią nuo 2023 m. sausio 1 d. – 0,00 (Eur/(MWh/parą/metus)) ir nustatyti suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugos kainas, galiosiančias nuo 2023 m. sausio 1 d. (be pridėtinės vertės mokesčio).

15. Dujų skyrius parengė 2022 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. O5E-1355 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“ (toliau – Pažyma), kuria siūlo Tarybai nustatyti Papildomą dedamąją – 0 Eur/(MWh/parą/metus), taikomą nuo 2023 m. sausio 1 d. ir suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į nustatytą Papildomą dedamąją – 68 590 Eur.

16. Tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R2-(VV)-7629 „Dėl papildomų klausimų 2022-11-25 tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“ 35 įmonėms ir institucijoms (pagal adresatų sąrašą) pranešta apie 2022 m. lapkričio 25 d. nuotoliniu būdu vyksiantį Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi papildomi klausimai, tarp kurių ir klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“.

17. Nutarimu, kaip ir siūlyta Pažymoje, patvirtinta Papildoma dedamoji – 0 Eur/(MWh/parą/metus), taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. ir suskystintų gamtinių dujų terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydis, įskaičiuotas į nustatytą Papildomą dedamąją – 68 590 Eur.

18. Pareiškėja nesutinka su priimtu Nutarimu, nurodydama, kad Taryba nustatydama Papildomą dedamąją viršijo savo kompetenciją, Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisesnę galią turintiems nacionalinės teisės aktams bei Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui, be to, neįvertinus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „Ignitis“ teiktos valstybės pagalbos be išankstinio suderinimo su Europos Komisija, o nustatyta Papildoma dedamoji monopolizuoja rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą ir yra apskaičiuota remiantis galbūt neteisėtais Tarybos priimtais teisės aktais, kurie iškreipia Papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę ir kurių teisėtumas turėtų būti analizuojamas papildomai.

19. Atsakovė bei tretieji suinteresuoti asmenys kėlė klausimą dėl bylos nutraukimo, tuo aspektu, kad pareiškėja neturėjo subjektinės teisės kreiptis į teismą, kadangi ginčijamu Nutarimu nustatyta 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio Papildoma dedamoji, t. y. Nutarimo priėmimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, juolab, Nutarimo panaikinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04, 2017 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-32-822/2017). Tuo atveju, jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

21. Pažymėtina, kad pareiškėjos teisė teisės kreiptis į teismą dėl Nutarimo, kaip individualiau administracinio teisės akto, teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo pripažinta iš esmės analogiškuose ginčuose (žr. LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-121/2013). Teismo vertinimu, ginčijamo Nutarimu turinys, t. y. nustatyta 0 Eur/(MWh/parą/metus) dydžio Papildoma dedamoji, nepaneigia pareiškėjos subjektinių teisių turinio bei apimties, kadangi Nutarimu sudaromos prielaidos teisei susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo, todėl teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo nėra.

22. Įstatymo preambulėje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumą ir darnią plėtrą strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; siekdamas sudaryti teisines sąlygas efektyviai gamtinių dujų infrastruktūros plėtrai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos tarpsisteminei integracijai; pabrėždamas būtinybę nedelsiant sudaryti sąlygas gamtinių dujų tiekimo technologinėms ir prekybinėms alternatyvoms, didinančioms gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą; skatindamas konkurencingos ir integruotos gamtinių dujų rinkos plėtrą, atveriant papildomas galimybes prekybai gamtinėmis dujomis didmeninėje ir mažmeninėje rinkose; vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į viešuosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius, priima šį Įstatymą.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime Nr. KT10-N6/2015 pažymėjo, jog gamtinės dujos į Lietuvos Respubliką, nesant suskystintų gamtinių dujų terminalo, buvo tiekiamos iš vienintelio išorės tiekėjo ir jo monopolinė padėtis gamtinių dujų tiekimo rinkoje darė lemiamą įtaką gamtinių dujų kainoms, kad Įstatymas priimtas siekiant inter alia (be kita ko) įgyvendinti valstybės energetikos politikos strateginius tikslus, sumažinti priklausomybę nuo šio monopolinio gamtinių dujų tiekėjo, didinti vartotojų aprūpinimo gamtinėmis dujomis saugumą ir patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą energetikos sektorius yra strategiškai svarbus nacionaliniam saugumui ūkio sektorius, o aprūpinimas energijos ištekliais negali būti perduodamas šalių, iš kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei. Įstatymu įtvirtintu specialiuoju teisiniu reguliavimu siekiama sudaryti teisines prielaidas įrengti ir eksploatuoti konkretų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį suskystintų gamtinių dujų terminalą, per kurį visi Lietuvos vartotojai būtų saugiai ir patikimai aprūpinami energijos ištekliais (gamtinėmis dujomis), taip panaikinant priklausomybę nuo vienintelio monopolinio šių energijos išteklių išorės tiekėjo. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį ypatingos valstybinės svarbos ekonominį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendina bendrovė, kurioje valstybei priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, vertintinas kaip įstatymų leidėjo siekis sudaryti teisines prielaidas valstybei atlikti veiksmingą minėtos bendrovės kontrolę ir įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo, turinčio strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, projektą taip, kad būtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas – energetikos sistemos saugumas ir patikimumas, taip pat laiku įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje kylančius įsipareigojimus energetikos srityje, kuriais inter alia (be kita ko) siekiama garantuoti gamtinių dujų tiekimo saugumą. Pasak Konstitucinio Teismo, minėtu specialiuoju teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, garantuodamas gamtinių dujų tiekimo saugumą Lietuvoje, sudarė teisines prielaidas užtikrinti visos visuomenės interesą gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių nediskriminacinėmis sąlygomis ir tokiu reguliavimu įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

24. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų bendrovei prieinamų šaltinių, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, kurios nėra įtrauktos į kitas valstybės reguliuojamas kainas, bei suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija (šiuo metu – Taryba)) nustatyta tvarka įtraukiamos į Papildomą dedamąją. Vyriausybė, tvirtindama suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinąjį kiekį, privalo įvertinti gamtinių dujų poreikį šalies ūkiui ir visas jų tiekimo galimybes. Komisijos nustatyta Papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos. Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Papildoma dedamąją Komisijos nustatyta tvarka surenka, administruoja ir suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriui ar bendrovei bei paskirtajam tiekėjui išmoka gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kurio administruojamų surinktų lėšų nuokrypis, susidaręs dėl skirtumo tarp ankstesnių metų prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų vartojimo pajėgumų, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus prognozuojamų ir faktinių reguliuojamos veiklos pajamų nuokrypis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant Papildomą dedamąją.

25. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka Taryba, kuri yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas (Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktas).

26. Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo ir suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugų kainas. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Taryba reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo paslaugų kainas (Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Taryba reguliuoja gamtinių dujų sistemos balansavimo, buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, suskystintų gamtinių dujų perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Taryba rengia ir tvirtina Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas (Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

27. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Taryba, nustatydama Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas: 1) nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą <...>; 2) nustato reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti <...>; 3) nustato sąnaudų padengimo mechanizmą, kuris turi skatinti efektyvumą ir, kiek įmanoma, padidinti ilgalaikę naudą vartotojams <...>; 4) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus <...>.

28. Tokiu būdu, Tarybai įstatymais tiesiogiai pavesta reguliuoti valstybės reguliuojamas gamtinių dujų kainas, į kurias įeina ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, taip pat ir nustatyti Papildomą dedamąją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

29. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl, teismas negali pakeisti Komisijos, nes teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, teismui tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiribojama patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų, taip pat įvertinama, ar priimant skundžiamą sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar faktinės aplinkybės sutampa su padaryta išvada (LVAT 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

30. Pareiškėja nurodo, kad skaičiuojant Vidutinę importo kainą nebuvo įgyvendinti Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyti reikalavimai, t. y. nebuvo įvertinti visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai ir mano, kad nustatant Vidutinę importo kainą nepagrįstai nevertinami Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodyti kriterijai. Be to, kelia klausimą dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos teisėtumo, nurodydama, kad ši metodika netinkamai įgyvendina aukštesnės galios nacionalinių teisės aktų (Įstatymo) nuostatas ir prašo kreiptis į LVAT su prašymu įvertinti jos (metodikos) teisėtumą, kadangi nustačius Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos ir Vidutinės importo kainos neteisėtumą, Nutarimas negalėtų būti laikomas teisėtu.

31. LVAT praktikoje yra nurodyta, kad norminio administracinio teisės akto teisėtumo, kai tai susiję su individualiąja byla, tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021).

32. Teismas pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi Tarybai suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingas aplinkybės nustatant Vidutinę importo kainą ir pripažinti nevertinamomis nereikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėja kitaip vertina Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, ar nesutinka su Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodytais kriterijais, nesudaro pagrindo abejoti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos pagrįstumu. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (pvz., LVAT 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019; 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

33. Teismas pažymi, kad pareiškėja, reikšdama samprotavimus dėl Vidutinės importo kainos, kuri įtakoja Papildomos dedamosios nustatymą, skaičiavimo, nepateikė jokių argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų nustatant Papildomą dedamąją neteisingumo, todėl aiškios klaidos atvejis neįrodytas. Pirmiau minėta, kad teismas neatlieka ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai (LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014). Teismas atmeta pareiškėjos prašymą kreiptis į LVAT bei pareiškėjos argumentus, kad Taryba viršijo savo kompetenciją nustatydama kriterijus, kurie nevertinamai nustatant Vidutinę importo kainą (Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punktas). Vien tai, kad pareiškėja kitaip vertina situaciją, nedaro Nutarimo neteisėto ir nekeičia teismų praktikoje suformuotų teisės aktų nuostatų aiškinimo praktikos dėl Tarybos kompetencijos.

34. Pareiškėjai teigiant, kad Nutarimas priimtas neįvertinus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., UAB „Ignitis“ teiktos valstybės pagalbos be išankstinio suderinimo su Europos Komisija, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje yra aktuali LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-679-789/2023, kuria pažymėta, kad jau yra išnagrinėtos administracinės bylos, kuriose ginčai kilo tarp tų pačių ginčo šalių dėl analogiško pobūdžio Tarybos nutarimų, kuriais nustatytos Papildomos dedamosios atitinkamai 2019 metams, 2020 metams ir 2021 metams teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pažymėta, kad LVAT jau yra konstatavęs, jog, sprendžiant dėl Tarybos nutarimo, kuriame nustatoma Papildoma dedamoji taikoma 2019 metams (įskaitant ir 2020 metus), teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 metais taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės, o iki Įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema neturi reikšmingos įtakos Tarybos nutarimo, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji taikoma 2021 m., teisėtumui ir pagrįstumui.

35. LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-562-968/2023, kurioje nagrinėtas ginčas kilo dėl Tarybos 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ teisėtumo ir pagrįstumo) konstatuota, kad dėl pareiškėjos teiginių, jog nustatant Papildomą dedamąją turėjo būti įvertinta UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ESBT) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, remiamasi LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023 pateiktais išaiškinimais. Paminėtoje byloje buvo keliamas analogiškas klausimas, vertintas tas pats teisinis reguliavimas, todėl paminėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytini nagrinėjamoje byloje. Todėl konstatuota, kad, nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste. Kartu pažymėta, kad valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjai, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjos nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant Papildomą dedamąją.

36. Teismas vadovaudamasis LVAT suformuota praktika LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-679-789/2023) bei LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-562-968/2023), sprendžia, kad ir šioje nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, kadangi 2016 metais taikyta valstybės pagalbos schema neturi esminės reikšmės ir įtakos Nutarimo, kuriuo nustatyta Papildoma dedamoji 2023 metams, teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Nutarimas prieštarauja Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui bei sudaromos prielaidos monopolizuoti rinką, iškraipyti konkurenciją, nustatomi nepagrįsti laisvo judėjimo apribojimai. Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiais Europos komisijos ir ESBT sprendimais (Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. SA.36740, Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimas SA.44678, Europos Komisijos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. SA.53074 (2019/N), ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. T-193/19) tokių pareiškėjos nurodytų pažeidimų, nekonstatuota. Be to, pareiškėjos tokie argumentai atmetami taip pat ir dėl to, jog jie subjektyvūs (pagrįsti pareiškėjos subjektyviu nesutikimu su egzistuojančiu teisiniu reguliavimu) bei neteisinės prigimties (susiję su ekonominiu vertinimu, kurio teismas neatlieka). Be kita ko, LVAT vertindamas Tarybos priimtų nutarimų dėl Papildomos dedamosios 2019 metams. 2020 metams ir 2022 metams, teisėtumą Europos nenustatė, kad toks valstybės pagalbos teikimo modelis būtų nesuderintas su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu (LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartys administracinėse bylose Nr. eA-562-968/2023 ir Nr. eA-597-815/2023).

38. Pažymėtina, kad Nutarimas yra tik tam tikro reguliavimo įgyvendinamasis dokumentas. Valstybės pagalba suteikiama įtvirtinant teisinį reguliavimą ir Nutarimas tėra konkretus teisinį reguliavimą įgyvendinantis instrumentas. Teismui nekyla abejonių dėl bylai aktualių teisės aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams ir Europos Sąjungos teisės aktams. Kaip nurodė LVAT, valstybės pagalbos priemonių suderinamumas su vidaus rinka yra išimtinės Europos Komisijos kompetencijos klausimas, t. y. būtent Europos Komisija yra įgaliota įvertinti, ar valstybės pagalbos priemonės suderinamos su vidaus rinka SESV 107 straipsnio požiūriu (žr. 2006 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Enirisorse SpA prieš Sotacarbo SpA, C-237/04, p. 23 ir šiame punkte nurodytą Teisingumo Teismo praktiką) (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

39. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Taryba Nutarimą priėmė pažeisdama VAĮ įtvirtintą skaidrumo principą, nes rengė skubų posėdį ir apie tai pranešė likus dviem dienoms iki posėdžio. Teismas pažymi, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 45 punkte nurodyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Dviejų Tarybos narių iniciatyva gali būti rengiami Tarybos posėdžiai skubos tvarka (Reglamento 48 punktas). Reglamento 65 punkte, be kita ko, nurodyta, kad papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir kito Tarybos nario, kurio kuruojami klausimai yra glaudžiai susiję su skubos tvarka teikiamu klausimu. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių.

40. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams, nustačius tam tikrus šių procedūrinius pažeidimus, būtina įvertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020).

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad klausimas dėl Papildomos dedamosios 2023 metams nustatymo Tarybos posėdyje buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, kurį teikė nagrinėti tarybos posėdyje du Tarybos nariai. Pareiškėjai (kaip ir kitoms įmonėms ir institucijoms pagal adresatų sąrašą) buvo pranešta Tarybos 2022 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R2-(VV)-7629 „Dėl papildomų klausimų 2022-11-25 tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“ apie 2022 m. lapkričio 25 d. nuotoliniu būdu vyksiantį Tarybos posėdį, kuriame bus svarstomi papildomi klausimai, tarp kurių ir klausimas „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2023 metams“.

42. Teismo vertinimu, pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos todėl, kad ji apie Tarybos posėdyje nagrinėtą papildomą klausimą buvo informuota likus vienai darbo dienai iki posėdžio, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai, t. y. jau yra susiformavusi tokia praktika, o dalyviai yra turintys patirties ir anksčiau ne kartą dalyvavę tokioje procedūroje. Be to, Nutarimas priimtas įvertinus AB „Klaipėdos nafta“ 2022 m. spalio 26 d. raštą Nr. KN-496, UAB „Ignitis 2022 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. SD-2022-437 ir AB „Amber Gird“ 2022 m. spalio 19 d. raštą Nr. 7-101 pateiktą informaciją bei Pažymą, todėl atsižvelgiant į minėtų dokumentų priėmimo datas, teismas nekonstatuoja nepagrįsto delsimo ar piktnaudžiavimo valdžia. Be to, pareiškėja nepateikė argumentų, kokių pastabų ji nespėjo įvertinti, kas neteisingai apskaičiuota, kokias klaidas padarė Taryba, kurių ji negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nekonstatuoja procedūrinio pažeidimo. Pažymėtina, kad LVAT informavimą išvakarėse pripažino neesminiu procedūriniu pažeidimu (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

43. Pareiškėjos atstovas baigiamųjų kalbų metu pareiškė abstrakčią nuomonę, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas atsakovė prieš priimant Nutarimą turėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą bei pateikti išvadas ar Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, ko pasėkoje galimai inicijuoti Įstatymų pakeitimus, susijusius SDGT teikiamos pagalbos laikotarpio trumpinimu. Pažymėtina, kad tokia nuomonė turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Teismo vertinimu pareiškėjos atstovo baigiamųjų kalbų metu pareikšta abstrakti nuomonė dėl neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies prasme, kuriam taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės. Įvertinus tai, kad teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo Nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, nustatymo (ABTĮ 81 straipsnio 9 dalis).

44. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais, aktualiu ginčo išsprendimui teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad Tarybos Nutarimas, kuriuo nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2023 metams, yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarybai veikiant teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė aiškių Tarybos klaidų, piktnaudžiavimo įgaliojimais ar diskrecijos ribų peržengimo. Priimant Nutarimą, buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

45. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (40 straipsnio 4 dalis).

46. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai) (pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-274-662/2022). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

47. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39 – 41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

48. LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017).

49. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

50. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

51. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ teismo prašo priteisti iš pareiškėjos 4 157,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomai priteisti sumai pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų sąrašą ir PVM sąskaitas faktūras bei informaciją apie atliktus mokėjimus:

51.1. Atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimas: 2023 m. vasario 2 d. PVM sąskaita – faktūra 2 149,71 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2023 m. kovo 3 d.

51.2. Nuomonės dėl bylos stabdymo rengimas: 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita – faktūra 1 161,50 Eur sumai (teismas pastebi, kad suteiktų paslaugų sąraše nurodyta PVM sąskaitos – faktūros data yra 2023 m. vasario 4 d.), mokėjimas atliktas 2024 m. sausio 2 d.

51.3. Nuomonės dėl bylos stabdymo rengimas: 2023 m. sausio 4 d. PVM sąskaita – faktūra 845,86 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2024 m. vasario 1 d.

52. Teismas sprendžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens AB „KN Energies“ prašymas priteisti iš pareiškėjos 4 157,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje yra tenkinamas iš dalies AB „KN Energies“ iš pareiškėjos priteisiant 2 995,57 Eur, t. y. prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą (2 149,71 Eur) ir už nuomonės dėl bylos stabdymo, pateikimą (845,86 Eur) yra visiškai pagrįsta, protinga bei atitinkanti aptartą teisinį reguliavimą ir Rekomendacijų nuostatas.

53. Teismo vertinimu AB „KN Energies“ prašoma priteisti 1 161,50 Eur suma už nuomonės teismui pateikimą, yra nepagrįsta, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi proceso šalių iki 2023 m. gruodžio 8 d. prašyta pateikti nuomonę dėl bylos stabdymo, kurią (nuomonę) AB „KN Energies“ teismui pateikė 2023 m. gruodžio 8 d., t. y. teismas proceso šalių prašė pateikti nuomonę dėl bylos stabdymo tik vieną kartą, todėl teismas sprendžia, kad 2023 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita – faktūra 1 161,50 Eur sumai, nepatvirtina, jog šios išlaidos patirtos būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų šioje byloje. Įvertinus byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pagrįsta ir atitinkanti Rekomendacijų nuostatas priteistina išlaidų, už nuomonės pateikimą dėl bylos stabdymo, suma yra pagal 2023 m. sausio 4 d. PVM sąskaita – faktūra, t. y. 845,86 Eur suma.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ teismo prašo priteisti iš pareiškėjos 1 730,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašomai priteisti sumai pagrįsti pateikė suteiktų teisinių paslaugų sąrašą ir PVM sąskaitas faktūras bei informaciją apie atliktus mokėjimus:

54.1. Atsiliepimo į pareiškėjos skundą rengimas:

54.1.1. 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaita – faktūra 548,03 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2023 m. kovo 16 d.;

54.1.2. 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaita – faktūra 432,10 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2023 m. balandžio 11 d.

54.2. Nuomonės dėl bylos stabdymo rengimas: 2023 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita – faktūra 344,55 Eur sumai, mokėjimas atliktas 2024 m. sausio 11 d.

54.3. Pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje: 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaita – faktūra 405,35 Eur sumai, duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą, nepateikta.

55. Teismas sprendžia, jog trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymas priteisti iš pareiškėjos 1 730,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje yra tenkinamas iš dalies AB „KN Energies“ iš pareiškėjos priteisiant 1 324,68 Eur, t. y. Teismo vertinimu AB „Amber Grid“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą (bendra 980,13 Eur suma) ir už nuomonės dėl bylos stabdymo, pateikimą (344,55 Eur) yra visiškai pagrįsta, protinga bei atitinkanti aptartą teisinį reguliavimą ir Rekomendacijų nuostatas.

56. Teismo vertinimu, tai, kad AB „Amber Grid“ prašydama priteisti 405,35 Eur sumą už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje pateikė tik 2023 m. kovo 1 d. PVM sąskaita – faktūra ir nepateikė apmokėjimo patvirtinančio dokumento, nepagrindžia, kad AB „Amber Grid“ realiai patyrė šias išlaidas, todėl 405,35 Eur suma iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „KN Energies“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „KN Energies“ iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ 2 995,57 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „KN Energies“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei „Amber Grid“ iš pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ 1 324,68 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova