- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-236-398/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32679-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Aloyzas Kruopys, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K. ) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 18 metų, pirmuosius 5 metus bausmės atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, A. K. pripažintas pavojingu recydivistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė S. P. , t. y. 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą nužudyti S. P. , tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis į veidą, ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į krūtinę, ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis į rankas ir kojas, padarydamas S. P. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinę žaizdą nosyje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvedė S. P. į balkoną ir tyčia rankomis išstūmė pastarąjį pro antro aukšto balkono langą, dėl ko nukentėjusysis, veikiamas svorio jėgų, krito žemyn ir atsitrenkė į žemę. Taip numesdamas S. P. iš didelio aukščio, itin skausmingu būdu padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimus, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija bei plaučių židininiu ir pūlingu uždegimu, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. birželio 28 d. 14.15 val. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą išteisinti.
Nuteistasis A. K. teigia, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kaltinime nurodytu metu įvykio vietoje, t. y. jo motinai priklausančiame bute, kuriame gyveno ir jo sesuo T. S. su S. P. , jis nebuvo, S. P. atžvilgiu nesmurtavo ir jo pro balkono langą neišstūmė. Byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, grindžiamas vien prielaidomis. Teismas nesiėmė priemonių, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai, neatsižvelgė į jo išsakytus argumentus, netikrino kitų byloje nustatytų padarinių kilimo versijų, neįvertino byloje esančių prieštaravimų. Teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios T. S. parodymais, nors jie buvo nenuoseklūs, neišsamūs, melagingi, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, taip pat liudytojų A. M. , V. M. , A. S. parodymais, kurie betarpiškai įvykio nematė, pasakojo tik tai, ką sužinojo iš T. S. žodžių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad T. S. pati yra tiesiogiai susijusi su S. P. sužalojimu, todėl duodama parodymus siekia išvengti atsakomybės už savo veiksmus ir nutyli tikrąsias jai žinomas įvykusios tragedijos aplinkybes. Taip pat teismas neįvertino ir T. S. asmenybės, t. y. kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, veda asocialų gyvenimo būdą.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, t. y. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinę žaizdą nosyje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose, nukentėjusiajam S. P. padarė ne jis, bet nukentėjusioji T. S. . Nurodo, kad liudytojas V. L. parodė, jog 2015-06-11 naktį, apie 2.50 val. ar 3.00 val., jis girdėjo, kaip į namo laiptinę užėjo girtas žmogus. Pagal žingsnius jis buvo vienas, užlipo laiptais ir įėjo į butą, esantį antrame aukšte. Taip pat girdėjo kaip vieną kartą sulojo šuo. Daugiau jokio triukšmo, riksmų, pagalbos šauksmo, kad dar kas nors būtų vaikščiojęs, išėjęs iš to buto, negirdėjo, o maždaug po 10 minučių išgirdo stiprų traškesį bei duslų trinktelėjimą. Šie liudytojo parodymai bei aplinkybė, kad nukentėjusysis S. P. pro balkoną iškrito būdamas apsivilkęs striuke bei kelnėmis, t. y. ne tokiais drabužiais, kokius šis dėvėdavo namuose, apelianto teigimu, patvirtina, kad liudytojo V. L. nurodytu laiku į butą, esantį (duomenys neskelbtini), grįžo ne kas kitas, o būtent S. P. , ir tuo pačiu paneigia nukentėjusiosios T. S. parodymus, kad 2015-06-11 nakties metu, apie 3.30 val., S. P. miegojo. Kiti byloje surinkti įrodymai rodo, kad po to, kai 2015-06-10 jis – A. K. su savo sugyventine T. G. išėjo iš jo motinai priklausančio buto, T. S. ir S. P. toliau vartojo alkoholį (T. S. nustatytas net 1,77 promilės neblaivumas), po ko tarp jų kilo konfliktas, nors T. S. šias aplinkybes neigia. Kad pastaroji su S. P. barėsi, stumdėsi, mušėsi bute bei balkone ir šio konflikto metu T. S. sudavė S. P. smūgius įvairiais po ranka papuolusiais daiktais, taip šį sužalodama, patvirtina specialisto išvada nustatyti sužalojimai T. S. kūne (poodinės kraujosruvos dešinio žasto, pilvo srityse, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, dešinėje alkūnėje). Taip pat liudytojos A. G. parodymai, kad 2015 m. birželio mėn., tikslios datos neprisimena, nakties metu prabudo nuo triukšmo, sklidusio nuo pirmosios laiptinės butų langų ar balkonų. Triukšmas truko apie 10-20 minučių. Girdėjosi trenksmų, dūžtančio stiklo garsai, atrodė, kad kažkas kažką stumdo, taip pat girdėjo riksmus. Jai atrodo, kad buvo suaugusio vyro ar vyrų, tikrai ne moters ir ne vaiko balsai, ar rėkė vienas vyras, ar daugiau, negali pasakyti. Tai nebuvo pagalbos šauksmas, tų riksmų esmės nesuprato, tik girdėjo keiksmažodžius. Vakare grįžusi iš darbo sužinojo, kad tai kaimynas iš pirmos laiptinės ir kad jis galimai iškrito poro balkono langą. Be to, bute ir balkone S. P. krauju buvo ištepti įvairūs objektai (paklodė, buvusi ant sofos, kurioje gulėjo T. S. , pastarosios chalatas, durys, televizorius, spinta, balkono įstiklinimo varčia, lango rėmas), taip pat stikliukas, kurį T. S. metė į jau ant žemės po balkonu gulintį S. P. . Visa tai, pasak apelianto, patvirtina tiek T. S. ir S. P. fizinį kontaktą, tiek aplinkybę, kad T. S. rankos po konflikto su S. P. buvo išteptos pastarojo krauju. T. S. , būdama apsvaigusi nuo alkoholio, eidama iš balkono per kambarį ir laikydamasi už sienų ir baldų, paliko kraujo pėdsakus ant minėtų objektų. Nuteistasis pažymi, kad teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog sužalojimai T. S. padaryti kietu buku daiktu, todėl mano, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti buityje, nukentėjusiajai krentant.
Nuteistasis A. K. nurodo, kad mirtinus sužalojimus S. P. galėjo patirti dėl nelaimingo atsitikimo. Pasak apelianto, labai tikėtina, kad S. P. galėjo iškristi pro balkono langą neblaiviai T. S. balkone bandant atsikelti nuo kėdės ir neatsargiai atsirėmus į prie lango į jį nugara stovintį taip pat neblaivų S. P. . Taip pat tikėtina, kad S. P. , būdamas neblaivus, iškrito pro balkono langą, bandydamas per jį išlipti po konflikto su T. S. , ką patvirtina specialisto išvadomis nustatyti S. P. kūno sužalojimai, pagal savo pobūdį ir lokalizaciją rodantys, kad pastarasis iš aukštumos nukrito aukštielninkas ir daugiau dešine puse. Nepaisant to, šios versijos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tikrinamos.
Apeliantas taip pat teigia, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir į kitas, jo manymu, svarbias aplinkybes, t. y. kad jis 2015-06-10, matydamas kaip S. P. smurtauja prieš jo neįgalią motiną bei jo sugyventinę T. G. , bandė jį nuraminti, tačiau pats buvo šio sumuštas. Dėl tokių S. P. veiksmų jis iš karto kreipėsi į policijos komisariatą, tačiau policijos pareigūnai į jo pareiškimą nesureagavo ir šio įvykio aplinkybių nesiaiškino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų kaip visumos vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino šališkai, ignoruodamas nuteistąjį teisinančius įrodymus ir nepasisakydamas dėl jo keliamų gynybinių versijų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu A. K. savo gynybinę versiją grindžia teigimu, kad jis prieš nukentėjusįjį S. P. fizinio smurto nevartojo, o mirtį sukėlusius sužalojimus jam galėjo padaryti sugyventinė T. S. tyčia arba nelaimingo atsitikimo metu. Pažymėtina, kad šios A. K. gynybinės versijos, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, buvo išsamiai tiriamos pirmosios instancijos teisme ir motyvuotai atmestos skundžiamame teismo nuosprendyje.
Šioje byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta, kad S. P. , mirusio 2015 m. birželio 28 d., VšĮ Kauno klinikose, mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje. S. P. kūne nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinė žaizda nosyje, nubrozdinimai apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva krūtinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejuose blauzdose. Šie sužalojimai, pasak specialisto, galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis arba suduodant kitu, ribotą paviršių turinčiu, daiktu. Taip pat nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešinio smegenų pusrutulio požievyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto paviršiaus (t. 2, b.l. 44-50).
Taigi byloje nustatyta, kad maždaug vienu metu, tikėtina, jog 2015 m. birželio 11 d., S. P. buvo padaryti dvejopo pobūdžio sužalojimai. Vieni jų galimai padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas (veidą, žastą, dilbius, blauzdas). Kiti sužalojimai galimai buvo padaryti S. P. nukritus nuo aukštumos ant kieto pagrindo. Būtent pastaruoju būdu padaryti sužalojimai ir lėmė nukentėjusiojo mirtį.
Kauno apygardos teismas nustatė, kad visi aukščiau aprašyti sužalojimai S. P. buvo padaryti 2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame jis gyveno kartu su T. S. ir jos neįgalia motina. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde, tačiau tvirtina, kad jis nors ir prieš įvykį lankėsi minėtame bute, prieš S. P. jokio smurto nevartojo, priešingai, gynėsi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų. Tokia apelianto gynybinė versija, kurią jis kėlė ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b.l. 34) paneigiama objektyviais bylos duomenimis.
Tokio pobūdžio bylose labai svarbūs yra tiesioginių liudytojų parodymai. Šiuo atveju be paties apelianto, parodymus davė įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji T. S. . Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad šios liudytojos parodymai nelaikytini visiškai išsamiais ir nuosekliais. Į tai dėmesį atkreipė ir apygardos teismas, kuris pagrįstai pažymėjo, kad liudytojos T. S. parodymais remiasi tiek, kiek jie patvirtinami kitais objektyviais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog liudytojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje, nereiškia, kad jie neatitinka įrodymams keliamų patikimumo ir teisėtumo reikalavimų. Toks parodymų nenuoseklumas gali būti paaiškinamas nukentėjusiosios apsvaigimu nuo alkoholio įvykio metu, išgyventu stresu, kurį T. S. patyrė matydama žalojamą sugyventinį, taip pat skirtingu apklausos laiku – natūralu, kad praėjus ilgesniam laikui po stebėto įvykio liudytojas gali nurodyti mažiau aplinkybių arba, priešingai, sumažėjus streso lygiui, nuosekliau papasakoti apie matytą įvykį. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantis teismas tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismas turi daryti analizuodamas tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016).
Nukentėjusioji T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 3 kartus, taip pat jos parodymai buvo tikrinami įvykio vietoje. Pirmosios apklausos, vykusios kitą dieną po tiriamo įvykio, metu T. S. parodė, kad 2016 m. birželio 10 d., dienos metu, motinai priklausančiame bute, ji kartu su sugyventiniu S. P. , broliu A. K. ir jo sugyventine T. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigusi nuo alkoholio ji užmigo. Naktį ji nubudo žadinama brolio A. K. , kuris klausė, kur padėtos cigaretės. Pasakiusi, kad jos yra ant stalo, nukentėjusioji vėl užsnaudė. Po kelių minučių ji nubudo išgirdusi, kaip S. P. , miegojęs netoli jos, pasakė „A., nusiramink“. Tuoj po to liudytoja teigė išgirdusi suduodamų smūgių garsus. Pasisukusi pamatė, kaip A. K. , pasilenkęs virš lovos, kurioje miegojo S. P. , suduoda jam smūgius kumščiu ir moliniu ąsočiu, buvusiu ant stalo. Smūgių sudavė daug, daugelis jų buvo nukreipti į S. P. galvą. Liudytojo teigė bijojusi A. K. , kuris neretai būdavo agresyvus, todėl negynė nukentėjusiojo ir apsimetė mieganti. Po kurio laiko garsai nutilo. Atsikėlusi ir pamačiusi, kad sugyventinio nėra lovoje, ji nuėjo prie praviro balkono lango ir pamatė jį gulintį po balkonu, ant šono. Tuo metu buvo 3. 30 val. (t. 1, b.l. 50-54). Po keturių dienų vykusios apklausos metu T. S. iš esmės patvirtino savo parodymus dėl aplinkybių, kuriomis matė, kaip A. K. mušė S. P. , o šis prašė jo nusiraminti ir nemušti. Liudytoja taip pat patvirtino girdėjusi šnaresį nuo lovos, kurioje gulėjo nukentėjusysis, iki balkono (t. 1, b.l. 55-62).
Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. S. iš dalies pakeitė savo parodymus. Ji patvirtino, kad paryčiais į butą buvo grįžęs A. K. , kuris žadino ją ir klausė, kur yra cigaretės, taip pat tai, kad netrukus po to išgirdo S. P. sakant „A., baik, apsiramink“, tačiau teigė nemačiusi, kaip nuteistasis suduoda smūgius. Atsikėlusi pamatė aplink daug kraujo, kurio buvo ir ant stalo stovėjusio molinio ąsočio. Niekur nepamačiusi S. P. , ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo į balkoną ir pamatė po juo ant žemės gulintį S. P. . Nukentėjusioji teigė mananti, kad S. P. sumušė būtent A. K. , kadangi niekas kitas į namus nebuvo užėjęs. Šuo naktį nelojo, todėl į namus galėjo ateiti tik tas asmuo, kurį jis pažįsta. Be to, T. G. jai pasakojusi, kad kai ši su A. K. 2016 m. birželio 10 d. vakare grįžo namo, po kurio laiku jis pasakė „einam užmušim S.“ (t. 1, b.l. 81-83). Tokius pačius parodymus T. S. davė ir pirmosios instancijos teisme, kur ji patvirtino mačiusi į butą paryčiais sugrįžusį brolį ir girdėjusi, kaip S. P. prašė jo nusiraminti. Taip pat nukentėjusioji teigė mačiusi, kad A. K. buvo užsimojęs suduoti S. P. , virš jo galvos mojavo ranka. Netrukus po to atsikėlusi T. S. bute pamatė daug kraujo ir po balkonu gulintį sužalotą nukentėjusįjį. Nukentėjusioji paneigė tai, kad S. P. jos atžvilgiu smurtaudavo, taip pat tai, kad konfliktas tarp jų buvo kilęs įvykio dieną. Sužalojimai, kurie buvo rasti ant jos rankų, pilvo ir kojų, galėjo būti padaryti jai pačiai griuvinėjant, kadangi dėl blogos sveikatos būklės ji prastai vaikšto, nuolat griuvinėja (t. 3, b.l. 167-169; t. 4, b.l. 32-34).
Taigi įvertinus aukščiau aptartus nukentėjusiosios T. S. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausta pas iki teisminio tyrimo pareigūnus, ji nurodė daugiau aplinkybių, patvirtinančių, kad S. P. atžvilgiu smurtavo būtent A. K. . Apklausų metu, kuriose dalyvavo pats nuteistasis, T. S. iš dalies pakeitė savo parodymus, teigdama, kad smūgių sudavimo nematė. Toks parodymų pakeitimas gali būti paaiškinamas tuo, kad A. K. yra T. S. brolis, taigi yra emociškai artimas žmogus, kurio akivaizdoje duotuose parodymuose nukentėjusioji siekė sumenkinti jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Kita vertus, ir teisme vykusių apklausų metu T. S. patvirtina svarbias A. K. kaltę patvirtinančias aplinkybes: tai, kad 2016 m. birželio 11 d., paryčiais, tarp 3-4 val., į butą nebuvo užėjęs joks kitas pašalinis asmuo; kad būtent A. K. tuo metu pažadino nukentėjusiąją klausdamas, kur yra cigaretės, ir kad netrukus po to ji išgirdo S. P. prašymą nusiraminti; netrukus po to T. S. atsikėlus, ji pamatė daug kraujo ir po buto balkonu gulintį sužalotą S. P. . Šios patikimai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. P. atžvilgiu smurtavo būtent A. K. . Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas prielaidas apie tai, kad S. P. atžvilgiu galėjo smurtauti T. S. , kuri apkalba jį duodama melagingus parodymus, paneigia jau aptarti liudytojos parodymai, kuriuose ši kategoriškai neigė konfliktą su nukentėjusiuoju. Taip pat ši A. K. keliama gynybinė versija yra nereali atsižvelgiant į T. S. sveikatos būklę (ji sunkiai vaikšto, juda su vaikštyne, yra gerokai smulkesnio kūno sudėjimo už S. P. , todėl labai mažai tikėtina, kad būtų sugebėjusi ne tik sužaloti jį, bet ir išmesti per balkono bortą). Be to, aukščiau aptartus T. S. parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.
Liudytojas V. L. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis yra T. S. kaimynas, gyvena pirmajame namo aukšte. 2015 m. birželio 11 d., apie 2-3 val., jis teigė išgirdęs, kad į laiptinę užėjo kažkoks žmogus. Pagal žingsnius sprendė, kad atėjo vienas, galimai apsvaigęs nuo alkoholio, asmuo. Jis užlipo į antrą aukštą ir įėjo į 5 butą, kuriame gyveno T. S. . Kad nuėjo būtent į šį butą, liudytojas teigė supratęs todėl, kad vieną kartą išgirdo sulojant šunį. Daugiau nei viename bute šuo nėra laikomas. Po kurio laiko, atsigulęs į lovą, jis išgirdo iš lauko pusės atsklidusį stiprų duslų trinktelėjimą (t. 3, b.l. 176). Iš specialisto išvados matyti, kad ant A. K. priklausančių kelnių rastas kraujas priklauso S. P. (t. 2, b.l. 81-86).
Nors liudytoja T. G. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pirmosios instancijos teisme ištirti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra reikšmingi vertinant ir tikrinant T. S. parodymus. T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. birželio 10 d., popietę jai ir A. K. svečiuojantis pas seserį T. S. ir vartojant alkoholinius gėrimus, S. P. ėmė elgtis agresyviai – grasino ir sudavė plaktuku tiek nuteistajam, tiek pačiai liudytojai. Netrukus po to liudytoja su A. K. išėjo ir bandė kreiptis į policijos pareigūnus dėl S. P. veiksmų, tačiau pareiškimas iš jų nebuvo paimtas dėl to, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jiems grįžus namo, A. K. po kurio laiko pasiūlė grįžti pas T. S. ir „užmušti S.“. Liudytojai nesutikus, nuteistasis sudavė jai nestiprų smūgį į veidą, po kurio ji užmigo. Atsibudo žadinama A. K. , kuris vėl pasiūlė nueiti pas T. S. . Tuo metu jau buvo šviesu, ankstyvas rytas. Nuėję pas T. S. , pamatė lauke, po balkonu gulintį stipriai sužalotą S. P. (t. 1, b.l. 108-109, 114-117, 118-120).
Taigi T. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leidžia įsitikinti nukentėjusiosios T. S. parodymais apie tai, kad būtent A. K. grįžo naktį pas ją į butą ir sužalojo miegantį S. P. . Kita vertus, liudytojos T. G. parodymai iš dalies patvirtina ir paties A. K. parodymus, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, kad dar 2015 m. birželio 10 d. vakare jis sukonfliktavo su S. P. , kuris grasino plaktuku. Tokius nuteistojo ir liudytojos parodymus patvirtina liudytojas M. F. , kuris patvirtino, kad T. G. ir A. K. kreipėsi į policijos įstaigą prašydami pradėti tyrimą dėl kažkokio juos sužalojusio asmens. Tačiau dėl pareiškėjų neblaivumo buvo sunku įvertinti, dėl ko konkrečiai jie kreipiasi į policijos pareigūnus (t. 3, b.l. 176-177). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto prieškambaryje, ant T. S. vaikštynės, padėtas plaktukas (t. 1, b.l. 9-26). T. S. savo parodymuose tvirtino, kad nežino, kodėl plaktukas padėtas matomoje vietoje, kadangi pastaruoju metu juo niekas nesinaudojo. Tai reiškia, kad nuteistojo A. K. parodymai apie kilusį konfliktą su S. P. patvirtinami objektyviais bylos duomenimis. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantas, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, šios aplinkybės leidžia nustatyti priežastis, dėl kurių A. K. , prieš tai pasiūlęs sugyventinei „užmušti S.“, grįžo į butą ir savo ketinimus įgyvendino.
Taigi A. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję. Iš jų analizės, vertindamas įrodymų visumą, o ne atskirus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas, šio asmens kaltumą patvirtinančias išvadas. Pirmiau aptartais duomenimis – iš dalies paties nuteistojo A. K. , nukentėjusiosios T. S. , liudytojų V. L. , M. F. , T. G. parodymais, specialistų išvadomis ir kitais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad: 2016 m. birželio 10 d., popietę T. S. ir A. K. motinai priklausančiame bute girtavo jiedu ir T. G. bei S. P. . Jiems apsvaigus nuo alkoholio, kilo konfliktas, kurio metu S. P. elgėsi agresyviai, grasino plaktuku ir juo sudavė smūgius T. G. . Dėl to pastaroji ir A. K. iš buto išėjo ir kreipėsi į policijos įstaigą norėdami pranešti apie S. P. neteisėtus veiksmus. Jiems grįžus namo, A. K. kilo sumanymas grįžti į butą ir atkeršyti S. P. . T. G. nesutikus eiti su juo, jis 2016 m. birželio 11 d., tarp 3 ir 4 val., į savo motinai priklausantį butą grįžo vienas. Priėjęs prie miegančios T. S. paklausė, kur padėtos cigaretės ir netrukus po to pradėjo smurtauti prieš lovoje gulintį S. P. , kuris ramino A. K. . Pastarasis gulinčiam nukentėjusiajam sudavė daug smūgių ranka ir moliniu ąsočių į galvą ir kitas kūno vietas, vėliau, nutempęs jį į balkoną, išstūmė pro langą. Nuo smūgio į žemę S. P. buvo padaryti mirtį lėmę sužalojimai galvoje, dėl kurių išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šių objektyviais bylos duomenimis patikimai nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundai argumentai.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojamasis požymis itin žiauriai pagal byloje nustatytas aplinkybes taikytas tinkamai, nuo teismų praktikos taikant šį požymį nukrypta nebuvo, apygardos teismas nuosprendyje pateikė pakankamus motyvus šiuo klausimu. Šį kvalifikuojamąjį požymį teismas grindė tuo, kad A. K. per trumpą laiko tarpą (5-10 min.) sudavė S. P. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Tuoj po šių veiksmų atlikimo, jis išmetė nukentėjusįjį pro balkoną. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo numetimas iš didelio aukščio paprastai vertinamas kaip žiaurus nužudymo ar sveikatos sutrikdymo būdas (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).
Taigi darytina išvada, kad apygardos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymo aptarė aplinkybių visumą, kurių vertinimas leido padaryti išvadą dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai, nuteistojo padaryta veika kvalifikuota teisingai, baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) pritaikytas tinkamai.
Taip pat, apygardos teismas nuteistajam A. K. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis. Nuteistasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes-nukentėjusiojo mirtį, kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau teistas, naują labai sunkų nusikaltimą padarė praėjus trumpam laiko tarpui po bausmės atlikimo už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą (tyčinio nužudymo), tai liudija, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Nėra nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis, nėra per griežta. Tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.