Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.6.; 2.1.10.1; 2.1.15.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5. (S)

2016 m. gruodžio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

2000-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 147 straipsnio 2 dalį – 4 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį, neatlikta bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;2002-01-21 Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punktą, 112 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2000 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, 2015 m. kovo 20 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 11 d., laikotarpiu nuo 3 iki 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą nužudyti S. P., tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis į veidą, ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į krūtinę, ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis į rankas ir kojas, padarydamas S. P. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinę žaizdą nosyje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuvedė S. P. į balkoną ir tyčia rankomis išstūmė S. P. pro antro aukšto balkono langą, dėl ko nukentėjusysis S. P., veikiamas svorio jėgų, krito žemyn ir atsitrenkė į žemę. Taip numesdamas S. P. iš didelio aukščio, itin skausmingu būdu padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniame petyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimus, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija bei plaučių židininiu ir pūlingu uždegimu, dėl ko nukentėjusysis 2015 m. birželio 28 d. 14.15 val. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.

Kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2015 m. birželio 10 d., antroje dienos pusėje, buvo savo mamos bute su sugyventine T. G., seserimi T. S. ir jos sugyventiniu S. P.. Su pastaruoju buvo išėjęs į miestą, pirko vyno bei du plastikinius butelius alaus. Po to jiedu grįžo į motinos butą. T. S., T. G. ir S. P. vartojo alkoholį virtuvėje, o jis liko kambaryje ir žiūrėjo televizorių bei gėrė alų. Po kurio laiko virtuvėje išgirdo triukšmą. Į kambarį atėjo piktas S. P., kuris sugriebė kartu su juo kambaryje buvusią ir prie spintelės stovėjusią neįgalią jo mamą, ir numetė ją ant lovos. Taip padaręs, S. išėjo iš kambario, tačiau po kurio laiko grįžo su plaktuku rankoje. Jiedu susigrūmė, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Kraujo ant pastarojo nematė, kambaryje kraujo taip pat nebuvo. Jeigu jis būtų S. P. sudavęs, tai šis būtų kraujavęs. Sesers sugyventinis jam sudavė plaktuku į dešinę veido pusę. Po gauto smūgio jis parkrito ant kambaryje buvusios sulankstomos lovos ir pajuto pakartotinius smūgius plaktuku per kelius. Jo sesuo buvo atėjusi į kambarį ir matė jį gulintį ant lovos. Kuomet iš virtuvės atėjo ir T. G., jiedu dėl S. P. veiksmų nuvyko į policijos komisariatą. Sugyventinė jam pakeliui taip pat sakė, kad S. P. sudavė ir jai į veidą. Jiems išėjus iš motinos, jos buto raktai buvo pas jį. Sesuo taip pat turėjo buto raktus, kadangi ji tame bute gyveno ir jai reikėdavo užsirakinti duris. Pranešę policijos nuovadoje apie S. P. smurtą, jiedu prašė policijos darbuotojų nuvykti ir nuraminti Sigitą, tačiau policijos darbuotojai liepė jiems eiti į namus ir kitą dieną ateiti rašyti pareiškimą. Namuose jie iš karto nuėjo miegoti. Kitą rytą apie 6 val. jis su sugyventine vėl atėjo pas seserį, nes rytais neįgaliai motinai atnešdavo maisto produktų. Rado neužrakintas buto duris, o seserį sėdinčią kambaryje. S. P. bute nebuvo. Pamatęs ant balkono durų kraujo, įėjo į balkoną ir pamatė išlaužtą lango rėmą. Pažvelgęs pro pravirą langą, pamatė apačioje ant žemės gulintį S. P.. Jis pagalvojo, kad šis buvo išvedęs šunį, girtas nukrito ir miega. Sesers paklausus, ko S. ten guli, ji kalbėjo nenoriai, klausinėjo jo, ar sugyventinis gyvas. T. G. pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Kadangi jie neturėjo mobiliojo telefono, nuėjo pas kaimyną, kurio T. G. paprašė iškviesti greitąją. Jis naktį pas seserį nebuvo atėjęs, S. P. nemušė ir jo per balkono langą neišmetė. Su S. P. jis paprastai sutardavo gerai, nekonfliktuodavo. Visus konfliktus išprovokuodavo jo sesuo, būtent su jis konfliktavo dėl buto. Ji šioje byloje duoda jam nepalankius parodymus, nes yra suinteresuota paveldimu iš mamos butu, kurį mama nori palikti jam. Iš kur ant jo kelnių atsirado S. P. kraujas, paaiškinti negali, nes nežino. Kraujas galėjo atsirasti tada, kai sesers sugyventinis jį mušė plaktuku. Kada buvo sužalotas jo paties pirštas, nežino. Nešvarias kelnes, su kuriomis buvo 2015 m. birželio 10 d. savo motinos bute (duomenys neskelbtini), grįžęs į seseriai priklausančius namus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, įmetė į skalbimo mašiną. Kitą rytą pas motina į namus ėjo su kitomis kelnėmis. Jis su sugyventine T. G. niekada nesipykdavo, jos nemušė. Kodėl pastaroji sakė, kad jis kvietė ją eiti kartu užmušti sesers sugyventinį, nežino, galimai dėl to, kad buvo girta.

Nors kaltinamasis kaltu dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina teisme ištirti įrodymai:

S. P. sugyventinė ir kaltinamojo sesuo – nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta T. S. 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. birželio 16 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena mamai A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), pirmoje namo laiptinėje, antrame aukšte, buto durys – tiesiai. Mama neįgali dėl psichinės ligos ir visiškai nevaikštanti. Ji ir pati apie šešis metus labai sunkiai vaikšto, tačiau kuo serga, nežino, nesityrė. Vaikšto tik po butą, laikydamasi už sienų, baldų, be to jai svaigsta galva, dažnai griuvinėja. Kartu su ja apie 15 metų gyveno ir sugyventinis S. P., kuris jai labai daug padėdavo buityje. 2015 m. birželio 10 d., galimai apie 17-18 val., nors laiko tiksliai pasakyti negali, atvažiavo pas ją į butą T. G.. Brolis A. K. taip pat buvo motinos bute. Jie visi keturi pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Kiek ir kokių gėrimų gėrė, tiksliai nepamena, atsimena, kad buvo alaus, vyno, degtinės, visi buvo gerokai apsvaigę. Taip išgėrinėdami sėdėjo apie dvi–tris valandas. Per visą tą laiką tarp jų nebuvo jokių ginčų ar konfliktų, niekas niekam jokių smūgių nesudavė, niekas nesusimušė. Ko brolis su sugyventine tą vakarą ėjo į policiją, ji nežino. Nežino, kodėl jos brolis bei jo sugyventinė kalba apie tai, kad išgertuvių metu S. P. pradėjo mojuoti plaktuku, kad sudavė juo smūgius A. K. ir T. G.. Jie visą vakarą išgėrinėjo kambaryje, čia pat visą laiką visi sėdėjo arba gulėjo, todėl negali būti taip, kad ko nors ji nebūtų mačiusi. S. P. sužalojimo išvakarėse ir nakties metu po šių išgertuvių pas ją į namus nebuvo atėję jokie kiti asmenys. Nei pas brolį, nei pas T. G. veide ar kitose matomose kūno vietose ji nematė jokių kraujosruvų ar kitokių kūno sužalojimų. Mėlynę T. G. veide ji pamatė tik kitą po išgertuvių rytą, kuomet ši su A. vėl pas ją atėjo. Teigė, kad nakties metu ji durų neužsirakina, nes turi šunį, kuris juos saugo.

Naktį po išgertuvių, tikslaus laiko nurodyti negali, judindamas už peties ją prižadino brolis A. K.. Jis jos paklausė, kur cigaretės. Ji jam atsakiusi, kad ant stalo ir vėl ėmusi snausti. Kai brolis įėjo į butą, šuo nelojo, nes pripažįsta brolį kaip savą. S. P. tą naktį miegojo ant ištiesiamos lovos mažiau nei vieno metro atstumu nuo jos lovos. Tik pradėjusi vėl snausti, išgirdo, kaip jos sugyventinis S. P. keletą kartų pasakė „A., nusiramink“. Tuoj pat išgirdo smūgių garsus. Tuo metu gulėjo ant dešinio šono, nusisukusi. Pasukusi galvą į kairę pamatė, kad jos brolis A. K., stovėdamas šalimais ir prie sulenkiamos lovelės, ant kurios gulėjo S. P., jam sudavė smūgius. Ant stalo, prie kurio stovėjo sulankstoma lova, buvo molinis ąsotis ar tai arbatinukas. Kaip jos brolis mušė S. P. ant stalo stovėjusiu moliniu ąsočiu, ji nematė. Tik pagal tai, kad ryte rado nudaužtą ąsočio rankeną, ant grindų – smulkias šukes, o ąsotis buvo išteptas krauju, suprato, kad brolis S. sudavė ir ąsočiu. Smūgių buvo daug – net apytikslio skaičiaus negali pasakyti. Kiek matė, jie buvo nukreipti į S. P. galvos sritį. Ji į laikrodį nežiūrėjo, nestebėjo, kiek laiko A. K. mušė jos sugyventinį, bet mano, kad tai truko apie 5-10 minučių. Per tą laiką S. P. nė karto garsiai nesurėkė, tik vis kartojo: „A., ką tu darai“, „A., apsiramink“. Kaltinamasis, kol mušė S. P., neištarė nė vieno žodžio. Kadangi jos brolis būna piktas, todėl gulėjo nejudėdama, bijojo išsiduoti, kad mato. Nieko nesakė broliui, kad sugyventinį apgintų. Kai pamatė, kad S. P. mušamas, akis užmerkė ir vaidino, kad miega. Tuo metu, kai A. mušė S. P., ant lovos šalia jos gulėjo šuo, bet jis nelojo ir net neurzgė. Iš karto, tiesiog tuojau pat po to, kai nutilo smūgių garsai, ji išgirdo judesių garsą, šnaresį nuo S. P. lovos balkono link. Paskui, balkone, ji jau jokio bruzdesio, šnaresio ar kokio kitokio garso nebegirdėjo. Yra įsitikinusi, kad tai jos brolis išstūmė sugyventinį pro balkono langą, nes A. fiziškai yra labai stiprus. Mano, kad kaltinamasis lengvai galėjo pakelti iš lovos S. P., nutempti į balkoną ir išstumti pro langą, nes jos sugyventinis yra vidutinio kūno sudėjimo, visa galva žemesnis už kaltinamąjį. Ji nebegirdėjo, kaip jos brolis išėjo iš buto - jis tyliai atėjo ir tyliai išėjo. Atsikėlusi pamatė, kad sugyventinio ant sulankstomos lovos nėra. Kadangi balkono durys visada laikomos pilnai atvertos, lėtai atsikėlė ir išėjo į balkoną. Pasižiūrėjusi pro pravirą balkono langą, pamatė S. P. gulintį ant žemės prie balkono. Jis gulėjo ant kažkurio šono, susirietęs. Ji ėmusi jį šaukti vardu. S. sujudėjo ir lyg kažką sakydamas, ėmė bandyti šliaužti akmenų link. Kiek pašliaužęs sustojo ir nebejudėjo. Kokioje padėtyje jis liko gulėti, nepamena. Telefono ji neturi, pati iškviesti pagalbos negalėjo, todėl ėjo pas kaimynus. Tiksliai žino, kad buvo 3.30 val., kai išėjo į laiptinę. Ji pabeldė bei skambino į kaimynines duris, bet niekas jų neatidarė. Kadangi nieko padaryti ar išeiti į kiemą negalėjo, todėl grįžo į butą ir atsigulė. Praėjus kiek daugiau nei valandai, į jos gyvenamąją vietą vėl atėjo brolis A. K. bei jo sugyventinė T. G.. Kažkuris jų paklausė, kaip S. P. ir abu nuėjo tiesiai į balkoną. Ji ėmė prašyti iškviesti jam GMP, todėl jie išėjo pas kaimynus. Žino, kad buvo iškviesta GMP, tačiau medikų atvykimo brolis su sugyventine nelaukė.

2015 m. birželio 11 d., pas ją atėjo T. G.. Matė, kad ties kažkuria jos akimi buvo kraujosruva. Brolio sugyventinė jai papasakojo, kad nakties metu atsikėlęs iš lovos, A. jai pasakė: „einu jį užmušti“. T. suprato, kad po šių grasinimų jis nuėjo pas motiną į namus. T. G. dar paminėjo, kad A. K. kvietė ją eiti kartu, bet ji nėjo. Tada, kai po S. sužalojimo pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai, ji pamatė koridoriuje ant jos vaikštynės padėtą plaktuką. Tas plaktukas yra jų, jis paprastai būdavo padėtas į stalčių spintelėje kambaryje. Kada ir kaip jis atsidūrė prieškambaryje ant jos vaikštynės, nežino. Jai tai buvo keista, nes pastaruoju metu niekas nieko namuose plaktuku nekalė. Nukentėjusioji teigė, kad iki laisvės atėmimo bausmės jos brolis buvo labai konfliktiškas ir agresyvus, buvo sumušęs ją ir labai stipriai sumušęs jų tėvą G. K., kuris dabar jau miręs. Brolis, kiek ateidavo jų aplankyti, visuomet būdavo nepatenkintas tuo, kad ji ir S. P. neišsikrausto iš mamos buto (1 t., b. l. 50–54, 55–62).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš 2015-06-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog T. S. iš esmės patvirtino tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino ir parodė, kaip įvykio metu ji gulėjo ant sofos-lovos galva į balkono pusę, ant dešinio šono, veidu į sieną. Nukentėjusioji parodė priešais sofą-lovą esančią išskleidžiamą lovą, ant kurios tuo metu miegojo S. P.. Iš karto po to, kai jos brolis A. K. paėmė ją už peties ir paklausė, kur cigaretės, ji išgirdo muštynių garsą, o S. P. nerėkė, tik kartojo „A., apsiramink“. Ji šiek tiek atsisukusi ir pamačiusi, kaip jos brolis sudavė smūgius kumščiu S. P. į galvą. Kiek smūgių sudavė, nežinojo. Tęsdama savo parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad muštynės truko ne ilgiau kaip 5-10 minučių. Mušdamas S. P. A. K. tylėjo, nė vieno žodžio nepasakė. Iš karto po suduotų smūgių ji išgirdo, kaip kažkas išėjo į balkoną. Jokio ilgesnio laiko tarpo tarp suduotų smūgių ir išėjimo į balkoną nebuvo, viskas vyko tuoj pat. T. S. paaiškino, balkone išgirdusi šurmulį ir labai staiga viskas nutilo. Kaip jos brolis A. K. išėjo iš buto, T. S. teigė negirdėjusi, tik mačiusi, kad nėra jos buto rakto. Nusprendusi pažiūrėti, kur S. P., ji nuėjo į balkoną, tačiau jo ten nebuvo. Pažiūrėjusi į apačią, pamatė ten gulintį susilenkusį S. P. (1 t., b. l. 63–65).

Apklausiama 2016 m. balandžio 7 d. ir spalio 27 d. teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusioji T. S. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, jie iš esmės sutarė gerai, nekonfliktavo. 2015 m. birželio 10 d. jos namuose buvo brolis su sugyventine T. G., kartu jie vartojo alkoholį. Išgėrusi ji atsigulė ir užmigo, todėl nežino, kada minėti asmenys išėjo. Ar išgertuvių metu kilo kokių nors konfliktų tarp jos brolio, T. G. ir jos sugyventinio S. P., negirdėjo, nes miegojo. Apie 3.30 val., kai jau švito, brolis vėl atėjo. Jai miegančiai jis paėmė jai už peties ir paklausė, kur cigaretės. Ji atsakė, kad turi būti ant stalo ir, nusisukusi ant šono, vėl užmigo. Tris pakelius cigarečių, kurie buvo ant stalo, anksčiau jai buvo pirkęs pats kaltinamasis. S. P. tuo metu gulėjo šalia, sulankstomoje lovoje. Ji išgirdo savo sugyventinį sakant: „A., apsiramink, nustok“. A., mušančio sugyventinį, ji nematė, smūgio garsų negirdėjo, tik matė porą jo mostelėjimų ranka t. y. matė pakeltą brolio ranką. Po trijų – keturių pasisakymų „A., apsiramink, nustok“, S. P. nutilo ir ji vėl užmigo. Kai atsikėlė, nei S. P., nei A. K. kambaryje nebuvo. Ąsotis, stovėjęs ant grindų, buvo nuvirtęs, kruvinas, jo rankenėlė nulaužta. Kraujo pėdsakai vedė iki balkono. Ten nuėjusi, ji pamatė apačioje po balkonu, ant žemės, gulintį sugyventinį. Kadangi šis nesikėlė ir neatsiliepė, ji ėjo pas kaimynus, tačiau durų niekas neatidarė. Prišliaužusi prie balkono, ji mėtė įvairius daiktus į S. - numetė stikliuką, pataikė į sugyventinio kūną ir pašaukė: „S., jei gyvas, pašliaužk link akmens, gal žmonės tave pamatys, padės“. Apie 6.30 val. brolis su sugyventine atėjo į jos motinos butą ir nuėjo tiesiai į balkoną. Po to pakvietė kaimyną, kuris iškvietė greitąją ir padėjo S. P. įkelti į GMP automobilį. Mananti, kad jos sugyventinis buvo nutemptas į balkoną ir išmestas per jo langą. Ji matė bute kruvinus pėdsakus, vedusius iki lango, kruviną pagalvę, kraują ant spintos, televizoriaus, balkono užuolaidos. Niekas kitas be brolio jos sugyventinio negalėjo sužaloti, nes į jų namus daugiau niekas neateina, tik retkarčiais užsuka kaimynai. Viduryje nakties niekas neateina, nes, jei ateitų svetimas žmogus, lotų šuo. Kaltinime nurodytą naktį šuo nelojo. Mananti, kad brolis galėjo net pakelti S. P., kadangi jis kilnodavo ir stambesnio kūno sudėjimo T. G.. Tarp jos ir S. P. nebuvo kilę konfliktų nei iš vakaro, nei naktį. Eksperto nustatyti sužalojimai jos kūne galėjo atsirasti buityje, jai krentant, nes ji labai sunkiai vaikšto, naudojasi vaikštyne. Iš kur ant jos chalato bei ant jos lovos buvusios paklodės atsirado kraujo dėmių, taip pat nežino. Mananti, kad chalatą galėjo išsitepti į kruviną įstiklinto balkono kraštą arba vaikščiodama ir liesdamasi prie S. P. patalynės, krauju galėjusi ištepti ir savo lovą, į kurią atsigulė. Iki jai užmiegant, namuose kraujo niekur nebuvo.

Teisėjų kolegija tiki ir vadovaujasi išsamiais ir logiškai įvykio eigą pagrindžiančiais nukentėjusiosios T. S. ikiteisminio tyrimo metu detaliai išdėstytais parodymais toje dalyje, kur ji tvirtino mačiusi A. K. suduotus smūgius sugyventiniui, girdėjusi tų smūgių garsus, sklidusius nuo sugyventinio lovos, po mušimo girdėjusi žingsnius link balkono ir šnaresį jame iš karto po to, kai jos brolis A. K. sudavė smūgius S. P.. Šie parodymai neprieštarauja liudytojais apklaustų ir šiame nuosprendyje aptariamų (duomenys neskelbtini) namo gyventojų parodymams, kurie girdėjo triukšmą balkone įvykio naktį, taip pat kitai baudžiamosios bylos medžiagai. Nukentėjusioji, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisme, praėjus jau pakankamai ilgam laikui po įvykio, savo nurodomas įvykio aplinkybes papildė detalėmis, naudingomis kaltinamajam. Atsižvelgdama ir į tai, kad tyrimo metu iš karto po įvykio ji davė nuoseklius ir detalius, kitus įrodymus atitinkančius parodymus, taip pat tai, kad kaltinamasis yra jos brolis, be to ikiteisminio tyrimo metu ji teigė labai bijanti jau kartą už nužudymą teisto A. K., kolegija vadovaujasi būtent jos pirminiais parodymais duotais tyrimo metu. Parodymus teisme, kuriuose ji jau nenurodė esminių ir lemiamos reikšmės turinčių įvykio aplinkybių (kad matė apie 5-10 minučių suduodamus smūgius, girdėjo garsus, kuomet brolis ir sugyventinis iš kambario išėjo į balkoną) kolegija vertina kaip bandymą padėti sušvelninti kaltinamojo atsakomybę ar net jos išvengti.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daug metų, o nužudytasis S. P. yra jos brolis. Nukentėjusioji teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 86–88), apie tai, jog maždaug prieš dvylika metų S. P. pradėjo gyventi su T. S.. 2015 m. birželio 11 d. apie pietus, jai paskambino sesuo A. S. ir pranešė, kad S. P. su traumomis komos būsenoje išvežė greitoji. Jai tai pasakė atėjęs kaimynas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 12 ar 13 d. jai į telefoną paskambino A. K. sugyventinė T. G. ir pasakė, jog 2016 m. birželio 10 d. girtavimo metu tarp A. K. ir S. P. kilo konfliktas, kaltinamasis užrakino T. S. ir S. P. jų namuose ir kartu su savo sugyventine nuėjo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo dėl įvykusio konflikto, tačiau pareigūnai jiems liepė eiti namo ir išsiblaivyti. A. K. su savo sugyventine nuėjo į namus. Būdamas namuose, pasiūlė T. G. eiti sumušti S. P. dėl to, kad jis su T. S. gyvena jo tėvų bute ir varomas atsisako išeiti. Jo sugyventinė eiti atsisakė, o ar kaltinamasis nuėjo vienas, neatsimena. T. G. nukentėjusiajai taip pat papasakojo, kad kitą rytą nuėjus į T. S. namus, pastaroji pasakė, kad S. P. guli po balkonu. Pažiūrėjusi pro balkoną, ji pamatė ant žemės gulintį S. P., jis buvo kruvinas. Kadangi jie neturėjo telefono, ji nubėgo pas kaimynus ir kaimynas iš buto Nr. 6 iškvietė greitąją. Nukentėjusiosios V. M. teigimu, T. G. jai papasakojo, jog grįžus su A. K. namo, pastarasis jai prisipažino sumušęs S. P.. Kaltinamasis sugyventinei liepė būti bute, neatidarinėti durų, nes atvyks policija. Atvykę pareigūnai ilgai beldėsi, o duris ji atidarė tik tada, kai pradėjo grasinti jas išlaušiantys. Nukentėjusioji taip pat parodė, jog S. P. jai minėjo, kad jo santykiai su A. K., prieš kelis mėnesius grįžusiu iš įkalinimo įstaigos, nebuvo labai geri, kadangi kaltinamasis norėjo, jog jo sesuo su sugyventiniu išsikraustytų iš motinos buto. S. P. buvo išgeriantis, bardavosi su visais, tačiau niekada nesimušdavo. 2015 m. birželio 28 d. jai paskambino iš Kauno klinikų ir pranešė, kad S. P. mirė. Minėjo, kad iš komos jis prabudęs nebuvo. Ji ir jos sesuo A. S. organizavo laidotuves. Laidotuves apmokėjo savo lėšomis.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip savo kaimynės brolį, žino, kad jis neseniai išėjo iš įkalinimo įstaigos. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 124–126), apie tai, jog gyvena nuosavame name, esančiame priešais daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). S. P. buvo ūmaus būdo, konfliktiškas, ypač būdamas neblaivus. Maždaug porą savaičių iki dienos, kai jis buvo rastas sužalotas prie savo namo, jam guodėsi, kad tarp jo ir grįžusio iš įkalinimo vietos T. S. brolio A. K. tvyro įtampa, jiedu nesutaria. Kokia judviejų nesutarimų, konfliktų priežastis, jis nežino, tik pats S. jam sakė: „mes abudu esam „zekai“, arba aš jį, arba jis mane patvarkys“. 2015 m. vasaros pradžioje, ryte apie 5.25 val. į jo namo langus kažkas pabeldė. Atsikėlęs pamatė, kad atėjęs T. S. brolis A. K. su moterimi, vardu T.. Jam išėjus į lauką, A. K. paprašė jo cigaretės ir pasakė, kad S. P. iškrito ar iššoko per balkoną. Liudytojas nurodė, kad pasakė kaltinamajam „tai kviesk greitąją“, bet pastarasis su savo moterimi kažkur dingo. Kad atėję A. K. ir T. G. būtų buvę sužaloti, jis nepastebėjo. Jis matė pievelėje prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), po buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkonu ant žemės gulintį S. P., kuris gulėjo ant dešinio šono, jo kojos buvo nukreiptos į balkono pusę, rankos, kiek pamena, buvo po savimi. Netrukus, kai kaltinamasis su sugyventine jau buvo išėję, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis padėjo medikams užkelti S. P. ant neštuvų ir jį išvežė į ligoninę. Liudytojas taip pat patvirtino, kad po to, kai medikai išvežė S. P., jis nuėjo pas T. S. paklausti, kas atsitiko. Nukentėjusioji jam pasakė, kad iš vakaro jos brolis A. K. buvo pas ją, kad jie visi kartu girtavo, kad S. P. su A. K. iš vakaro susipyko. Nukentėjusioji jam taip pat papasakojo, kad po išgertuvių naktį apie 3 val. pas ją į namus atėjo kaltinamasis užmušti jos sugyventinį ir išmetė S. P. per balkoną. Ar tiksliai tokiais žodžiais T. S. jam tai pasakė, ar kitais, tiksliai neprisimena, bet esmė buvo būtent tokia. Nieko detaliau T. S. nepapasakojo, pasakė tik patį faktą. Ji nesakė, ar A. K. mušė S. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad jam apsilankius pas T. S., ji nebuvo sumušta, jokių sužalojimų ant jos nematė, ji pati taip pat nesiskundė, kad ją kas nors būtų sumušęs.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje nei gyveno S. P.. Jo nepažinojo, tik matydavo vedžiojant šunį. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad 2015 m. birželio mėn., tikslios dienos ir valandos pasakyti negali, ji prabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš dešinės nuo jos lango pusės, tai yra nuo pirmosios laiptinės buto langų ar balkonų. Tą naktį jos kambario langas buvo pravertas. Triukšmas truko apie 10–20 min., girdėjo dužimo garsą, lyg dužtų stiklas, atrodė, kad kažkas kažką stumdė, girdėjo riksmus. Tai buvo suaugusio vyro ar kelių vyrų balsai, girdėjo keiksmažodžius, tačiau tai nebuvo pagalbos šauksmas. Pro langą ji nežiūrėjo, nutilus triukšmui, užmigo. Liudytoja taip pat parodė, kad atsikėlė ruoštis į darbą apie 5.30 val. ir pamatė jų namo kieme prie pirmosios laiptinės balkonų greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie buvo šalia ant žemės gulinčio vyro. Ji pamatė, kad tas vyras buvo kaimynas iš pirmosios laiptinės, kurį matydavo vedžiojant storą rudos spalvos šunį.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2015 m. birželio 11 d., apie 5 val. ryto į jo buto duris paskambinusi matyta anksčiau moteris, kuri paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes po balkonu guli kaimynas. Jis iškvietė GMP, o kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu su GMP dispečere, nuėjo prie po balkonu gulinčio kaimyno S. P. ir patikrino, ar jis kvėpuoja. Kaimyno veidas buvo kruvinas, jis nekalbėjo, sunkiai kvėpavo ir gargaliavo. Šalia jo gulėjo stikliukas. Pagalbos prašiusi moteris kartu su juo prie S. P. nėjo. Atvykus GMP, jis su kaimynu iš gretimo nuosavo namo padėjo įkelti S. P.. Naktį jokio triukšmo, riksmų jis negirdėjo, tačiau buvo skambinta į jo buto duris.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 128–129), apie tai, jog antrame namo aukšte, bute Nr. 5, gyvena senyvo amžiaus moteris, kuri nevaikšto. Kartu su ja gyvena ir jos duktė, kuri yra taipogi neįgali ir beveik nevaikšto. Jis jas pažįsta tik iš matymo. Matė, jog kartu su jomis gyveno vyras, kaip suprato, tos dukters sugyventinis. 2015 m. birželio 11 d. nuo 2 val. iki 3 val. nakties jis išgirdo, kaip į jų laiptinę įėjo kažkoks žmogus, aiškiai girdėjo vieno žmogaus žingsnius, girdėjo, kaip žmogus užlipo į antrą aukštą ir įėjo į butą Nr. 5. Pagal garsą, kiek laiko ir kaip šis žmogus ėjo, jam jis pasirodė neblaivus. Jam užlipus į antrą aukštą, išgirdo, kaip antrame aukšte esančiame bute kartą sulojo šuo. Jų laiptinėje yra laikomas tik vienas šuo – pas minėtas moterį ir jos dukterį, gyvenančias 5-me bute. Šuo sulojo, o žmogui įėjus iš laiptinės į butą, šuo nutilo. Tada, maždaug 10 minučių laikotarpyje, jis atsigulė į savo lovą miegamajame. Liudytojas parodė, kad per tą laiką jokio triukšmo, riksmų, trankymosi ar kitokių įtartinų ir neįprastų garsų jis negirdėjo. Jo miegamojo langas yra toje pačioje pusėje, kur buto Nr. 5 balkonas, tik vienu aukštu žemiau ir dešiniau. Tuo metu jo miegamojo langas buvo pilnai uždarytas. Atsigulęs jis išgirdo iš lauko pusės atsklidusį stiprų traškėjimą, lyg būtų laužomi šiferio lakštai, tada garsą kažkiek panašų į ūžesį, ir stiprų duslų trinktelėjimą. Toliau viskas buvo visiškai tylu, jokių garsų. Jis prie lango priėjęs nebuvo, nežiūrėjo, iš kur sklido tie garsai, tiesiog užmigo.

Liudytojas M. F. parodė, kad jis 2015 m. birželio 10 d. dirbo Jonavos PK budėtoju. Tos dienos vakare atvyko moteris ir vyras, kurie norėjo rašyti pareiškimą dėl sumušimo, tačiau, kadangi jie buvo stipriai apsvaigę, jiems buvo pasiūlyta kreiptis, kai išsiblaivys. Tai buvo A. K. ir T. G.. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 146–148), apie tai, jog minėti į komisariatą atėję du asmenys jam paaiškino, kad jiedu yra sugyventiniai, vakare buvo svečiuose pas kažkurio iš judviejų giminaičius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kurio iš judviejų buvo giminaičiai ir koks giminystės ryšys – tiksliai nesuprato. Jiedu paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jų ir tame bute gyvenusio vyriškio įvyko konfliktas, dėl kokios priežasties – nepaaiškino, to konflikto metu vyriškis juos abu sumušė. Kuo mušė, į kurias kūno vietas, kokius sužalojimus jiems padarė, nepasakė. Jiedu pasakė, kad nori parašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Liudytojas patvirtino, kad A. K. ir T. G. atrodė akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo. A. K. atrodė labai stipriai neblaivus, o T. G. – kiek mažiau. Jis pasiūlė jiems prieš rašant pareiškimą nustatyti jų neblaivumą, tačiau jiedu kategoriškai atsisakė, motyvuodami tuo, kad jie yra nukentėję, automobilio nevairavo, nustatinėti jų girtumą pasakė nematantys reikalo. Kadangi dėl girtumo abu asmenys kalbėjo nerišliai, buvo neįmanoma suprasti tikslių įvykio aplinkybių, jis jiems pasiūlė eiti namo ir ateiti parašyti pareiškimą ateiti iš ryto. Atsimena, kad A. K. garsiai rėkė, dėl kažko piktinosi. A. K. veide matė akivaizdžiai senesnes vieną ar kelias kraujosruvas. Kad būtų sužalota T. G., jis nepastebėjo. Policijos komisariate A. K. ir T. G. prabuvo apie 5 min. Liudytojas taip pat parodė, kad to paties jo budėjimo metu – 2015 m. birželio 11 d. apie 5.30 val. buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro apie tai, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas gulintis sužalotas žmogus, kuris galimai iškrito iš balkono.

Liudytoja A. S. nurodė esanti S. P. sesuo. Apie jo mirtį ji sužinojo 2015 m. birželio 11 d. iš kaimyno K. G.. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 102–105), apie tai, kad kaimynas K. G. 2015 m. birželio 9 arba 10 d. apie 7.30 val. ryte atėjęs pas ją į namus pasakė, kad jos brolį išmetė pro balkoną ir greitoji jį išvežė į ligoninę. A. S. parodė, kad su broliu apie tai, kas jam nutiko, nepavyko pasikalbėti nei jai, nei seseriai V. M., nes jis iki mirties taip sąmonės atgavęs ir nebuvo. Girdėjo, kaip pakeliui į policiją V. M. kalbėjosi su T. S. apie tai, kas nutiko S. P.. Jo sugyventinė pasakojo, kad įvykio dieną ji gulėjo sofoje-lovoje, o S. P. gulėjo ant sulankstomos lovos, kuri buvo šalia sofos-lovos. T. S. sakė, kad ji labai stipriai miegojo, tuomet atėjo jos brolis A. K., paėmė jai už peties ir pasakė: „duok cigarečių, ar turi cigarečių“. T. S. sakė, kad ji vėl užmigo, nes buvo girta, o paskui išgirdo, kad S. P. pasakė: „ką tu, A., darai“. Sakė, jog viskas įvyko be triukšmo ir greitai. Po to ji ant sulankstomos lovos, kur miegojo jos sugyventinis, matė kruviną pagalvę. Liudytoja taip pat parodė girdėjusi, kaip T. S. pasakojo pažiūrėjusi pro balkoną ir mačiusi savo sugyventinį gulintį ant žemės. Ji, norėdama pažiūrėti, ar S. P. judėjo ir buvo gyvas, metė į jį stikliuką, sakė jam: „S., ar tu gyvas, ar tu girdi mane, prišliaužk iki akmens, kad tave pamatyčiau, aš negaliu tau padėti“.

Kaltinamojo sugyventinė – liudytoja T. G. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, nutarė pagarsinti T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. liepos 16 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja T. G. parodė, kad ji yra A. K. sugyventinė, kartu gyvena maždaug du mėnesius (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 10 d. vakaro metu, kartu su sugyventiniu A. K. ji atėjo į svečius pas jo sunkiai vaikštančią seserį T. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Bute buvo neįgali A. K. ir T. S. motina A. K., T. S. ir jos sugyventinis S. P.. Visi, išskyrus A. K., vartojo alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Nors A. K. ir T. S. yra brolis ir sesuo, tačiau susitikę jie dažnai konfliktuoja dėl nuosavybės – motinai priklausančio buto. Kilus tokio pobūdžio konfliktams, S. P. užstoja savo sugyventinę ir susibara su A. K.. Tokia pat situacija buvo ir 2015 m. birželio 10 d., praėjus maždaug 2-3 valandoms po to, kai jie pradėjo išgėrinėti. Konflikto metu S. P. atsistojo iš savo buvimo vietos ir grįžo rankoje laikydamas plaktuką. Išgertuvių metu jos sugyventinis buvo prigulęs ant išskleidžiamos lovos, o ji sėdėjo šalia jo. Priėjęs prie A. K., S. P. kažkurioje rankoje laikytu plaktuku mosikavo palei įvairias A. K. kūno vietas. Ji pasakė S. P., kad baigtų. Tuomet šis jai sudavė ranka į kairį skruostą ir liepė tylėti. Negali pasakyti, ar delnu, ar kumščiu, neįsidėmėjo. Ji su A. K. iš buto išėjo ir nuėjo į policijos komisariatą. Kai ji su A. K. po išgertuvių išėjo iš T. S. ir S. P. namų, S. P. nebuvo sužalotas. Pas jį nematė jokių kraujosruvų ar kitokių sužalojimų, jis nekraujavo, o jo drabužiai ir išskleidžiamos lovos patalynė kruvini nebuvo. A. K. drabužiai taip pat nebuvo kruvini. Policijoje jie užtruko apie penkias minutes. Tuomet su A. išėjo pėsčiomis namo. Namuose iš karto atsigulė į lovą. Jai atrodo, kad neužmigo. Tada kaltinamasis jai pasakė „Einam S. užmušti“. Ji atsakė, kad niekur neis. Tada sugyventinis jai ranka sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Negali pasakyti, ar sudavė delnu, ar kumščiu. Ji negali pasakyti, ar ji po suduoto smūgio užmigo, ar prarado sąmonę. Smūgis stiprus nebuvo, bet, matomai, taip nutiko dėl to, kad buvo neblaivi ir labai norėjo miegoti. Prabudo nuo to, kad ją žadino A. K.. Kelinta buvo valanda, negali pasakyti, bet buvo dar tamsu, nors šiek tiek švito. Jis liepė eiti jai kartu į (duomenys neskelbtini) g. pas seserį, ir ji sutiko. Pėsčiomis nuėjo į T. S. butą. Kai atėjo pas T., galėjo būti apie 4.30 – 5.00 val. T. S. buto durys buvo atrakintos. Jos dažniausiai ir būna atrakintos. Atėjusi pamatė, kad T. lovoje guli viena. Ji paklausė, kur S. P.. Nukentėjusioji atsakė, kad po balkonu. Ji išėjo į balkoną, persisvėrė per balkono turėklą, pažvelgė žemyn ir pamatė ant žemės gulintį S. P.. Šis gulėjo ant nugaros, kojomis į balkono pusę, pilnai ištiestomis rankomis ir kojomis, rankas priglaudęs prie šonų. Jo veidas, plaukuota galvos sritis buvo gausiai sutepta krauju. Vyras nejudėjo ir jai atrodė, kad jis negyvas. Staigiai išbėgo iš buto į laiptinę ir skambino į kaimyninių butų duris, norėdama surasti žmogų, galintį iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei neklysta, buto Nr. 6 duris atidarė jauno amžiaus vyras, kuris, kai jam ji viską paaiškino, iškvietė GMP. Kai grįžo į butą, ji T. S. pasiteiravo, kas nutiko. Šį klausimą ji uždavė prie A. K.. Moteris jai nieko konkretaus nepaaiškino, atsakė, jog nežino, kas jos sugyventiniui nutiko. Gali būti, kad ji prie savo brolio jai tiesiog nenorėjo sakyti, nes, savo brolio ji bijo. Tada prie T. G. priėjo A. K. ir liepė eiti kartu su juo namo. Ji jam sakė palaukti greitosios, bet jis liepė eiti, todėl jie ir išėjo. Tada, kai A. K. ją pažadino eiti į (duomenys neskelbtini), ji nepastebėjo, kad A. būtų kruvinas, kitaip būtų jo paklausus, iš kur kraujas. Iš tikrųjų tai, kad A. K. yra kaltas dėl šio nusikaltimo, ji suprato tik tada, kai po įvykio pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai. Jiems beldžiantis, A. K. nenorėjo atidaryti durų, labai bijojo. Jai taip pat neleido atidaryti durų, ant kelių šliaužė prie durų paklausyti, ar policijos pareigūnai jau išėjo. Tik tada ji suprato, kad visgi jos sugyventinis yra kaltas, kad tai jis sužalojo S. P. (1 t., b. l. 108–109, 114–117, 118–120).

Iš 2015-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įvykio vietoje rasta kraujo pėdsakų: ant durų 111 cm aukštyje, ant durų į kambarį kairės staktos 140 cm aukštyje, kambaryje ant paklodės, esančios ant sofos, ant baltos spalvos arbatinuko, ant sulankstomos lovos užvalkalo. Balkone trečias langas nuo kairio balkono krašto praviras. Lango anga yra 90 cm aukštyje nuo grindų, 52 cm pločio ir 97 cm aukščio. Ant lango dešinės staktos ir varčios matyti raudonos spalvos dėmės. Taip pat kraujo dėmės rastos lauke, 12 m nuo pietrytinio namo kampo, ant tvorelės ir ant betoninio bortelio. Apžiūros metu paimti: raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo bortelio po tvorele, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplova, stikliukas, plaktukas, paklodė nuo sofos, antklodės, buvusios ant sulankstomos lovos, užvalkalas, arbatinukas nuo stalo kambaryje prie lango (1 t., b. l. 9–26).

Iš 2015-06-16 papildomos įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad ant buto balkono įstiklinimo varčios, kuri yra pilnai atidaryta iš lauko pusės, ant kairiosios rėmo dalies apie 45 cm aukštyje nuo lango rėmo apačios yra raudonos spalvos galimai rankų pėdsakai. Apžiūros protokole esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant balkono lango rėmo rastos raudonos spalvos dėmės yra galimai kraujo, visiškai išdžiūvusios, matomi rankų pėdsakai. Lango rėmas išimtas, supakuotas į popierinę pakuotę ir paimamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 27–35).

2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenys Nr. 1082 patvirtina, kad nukentėjusiajai T. S. nustatytas 1,77 promilių girtumas (1 t., b. l. 48).

2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenys Nr. 6810 patvirtina, kad 9.50 val. atlikus T. G. blaivumo testą, jai nustatytas 0,97 promilių girtumas (1 t., b. l. 106).

Iš 2015-06-11 asmens apžiūros protokolo matyti, kad T. G. veido srityje po kaire akimi matoma mėlynos ir raudonos spalvų 4 cm horizontaliai, 2,5 cm vertikaliai dydžio kraujosruva ir aplink ją audinio patinimas (1 t., b. l. 110–113).

2015-06-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš VšĮ Jonavos ligoninės buvo paimti S. P. sukarpyti drabužiai: kelnės, striukė, trumpikės (1 t., b. l. 157).

2015-06-11 kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) bei pagalbinėse patalpose protokolas patvirtina, kad kratos A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti jo drabužiai: virtuvėje skalbimo mašinoje rastos sportinės tamsios spalvos kelnės, ant kurių yra galimai kraujo žymės (1 t., b. l. 152–153).

2016-06-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš nukentėjusiosios T. S. buvo paimtas jos mėlynos spalvos chalatas (1 t., b. l. 156), kuris buvo apžiūrėtas 2015 m. gruodžio 18 d. (2 t., b. l. 32–35).

2015-06-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus rašte Nr. 20-IL-63786 nurodyta, jog T. G. ir A. K. 2015 m. birželio 10 d. 21.10 val. atvyko į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK ir VPS OVG ir vyresniajam postiniui (budėtojo padėjėjui) M. F. pranešė, kad išgertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), metu buvo sumušti pažįstamo asmens. Prie rašto pridėti duomenys apie šį įvykį iš policijos registruojamų įvykių registro (1 t., b. l. 183–184).

2015-09-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 665/15(02) patvirtina, kad S. P. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju galvos smegenų pusrutuliu ir kraujo išsiliejimu dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, strigimu ir išemija bei plaučių židininiu ir pūlingu uždegimu. S. P. mirė 2015 m. birželio 28 d. 14.20 val. Tai patvirtina įrašai, esantys VšĮ Kauno klinikos gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-4651119(2015m.). S. P. lavono kraujas alkoholio koncentracijos nustatymui neimtas, nes buvo gydomas ligoninėje ilgiau kaip 1 parą. S. P. nustatyti šie sužalojimai:

1. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste ir dešiniame žande, muštinė žaizda nosyje, nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant ir pan. Išvardyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. birželio 11 d. ir būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje alkūnėje ir dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešinio smegenų pusrutulio požievyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, paveikiant kūno dešinę pusę. Tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. birželio 11 d., S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo ir visumoje būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. Poodinė kraujosruva krūtinėje padaryta kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, tikėtina, suduodant kumščiu, spiriant ir pan. Poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 2015 m. birželio 11 d. Esant S. P. gyvam, tokio pobūdžio poodinė kraujosruva būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose ir abiejose blauzdose, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant ar suspaudžiant rankų pirštais. Esant S. P. gyvam, tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padaryti 2015 m. birželio 11 d.

Sužalojimai S. P. padaryti ne mažiau kaip aštuoniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytos ginantis nuo suduodamų smūgių. Po padarytų galvos sužalojimų – kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešinio smegenų pusrutulio požievyje – S. P. turėjo prarasti sąmonę ir savarankiškų veiksmų atlikti negalėjo. Po padarytų kūno sužalojimų S. P. išgyveno septyniolika dienų. Kūno sužalojimų padarymo metu S. P. buvo įvairiose padėtyse (2 t., b. l. 44–50).

2015-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 23-M665/15(02) nurodyta, jog tikėtina, kad S. P. nukritus iš aukštumos, buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniame rieše ir dešinėje šlaunyje, kairio žastikaulio ir abiejų gaktikaulių lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Spendžiant pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją S. P. iš aukštumos nukrito aukštielninkas ir daugiau dešine puse. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas galvos (pakaušio sritimi) kontaktuojant su kietu buku pagrindu. S. P. lavone sužalojimų, kurie galėtų sąlygoti kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nekonstatuota. Poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešiniame žande pagal savo lokalizaciją ir pobūdį yra labiau būdingos tiesioginiam smūginiam kontaktui, o ne griuviminei traumai (2 t., b. l. 54–55).

Iš 2016-01-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto L. G. paaiškinimo matyti, kad jis S. P. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M665/15(02) 13-me punkte atsakė, kad sužalojimai S. P. padaryti ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių pasėkoje, t. y. tiek atskirų sužalojimų konstatuota S. P.. Sužalojimai, išvardyti išvados 5.1 punkte, padaryti ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasėkoje, ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Sužalojimai, išvardyti išvados 5.2 punkte, kurių viso yra nustatyta 7, galėjo gautis S. P. nukritus iš aukštumos ant kieto buko pagrindo vieno trauminio poveikio – kritimo pasėkoje. Papildomo teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. pM 23-665/15(02) nurodė, kad S. P. iš aukštumos nukrito aukštielninkas ir daugiau dešine kūno puse. Poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje ir kairio žastikaulio lūžimas galėjo gautis kritiminės traumos metu, kadangi kairė ranka S. P. kritimo metu galėjo laisvai judėti ir alkūne atsitrenkti į kietą, buką pagrindą. Tyrimo metu galvos minkštuose audiniuose kraujosruvų, išskyrus pooperacinio pjūvio sritį, nekonstatuota. Kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose per gydymosi laiką galėjo rezorbuotis, išnykti arba jos pateko į pooperacinio pjūvio sritį ir todėl nebuvo galima jų išskirti, atriboti. Sužalojimas, nurodytas specialisto išvados Nr. M665/15(02), padarytas 1 trauminio poveikio pasėkoje, būdingas tiesioginiam smūginiam kontaktui. Sužalojimai, išvardinti išvados 5.4 punkte, padaryti ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasėkoje (2 t., b. l. 57–59).

2015-10-29 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4874)-IS1-7119 patvirtina, kad ant tirti pateikto plaktuko, paimto 2015 m. birželio 11 d., apžiūrint įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto arbatinuko, rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktos paklodės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, mėginyje Nr. 10 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis ir stikliuko, paimtų po buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkonu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktos balkono lango varčios, paimtos 2015 m. birželio 16 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), mėginyje Nr. 11 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateiktos S. P. striukės, kelnių paimtų 2015 m. birželio 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ Jonavos ligoninės, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu. Ant tirti pateiktų A. K. kelnių, paimtų 2015 m. birželio 11 d., atliekant kratą jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 17 ir Nr. 20 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. P. genotipu; mėginyje Nr. 18 rasta žmogaus kraujo, tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes nustatytas mišrus DNR profilis, tinkamas dviejų vyrų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kur dominuojantis vyro genotipas sutampa su A. K. genotipu, šalutinis – su S. P. genotipu. Mėginyje Nr. 19 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR (2 t., b. l. 81–86).

Iš 2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenų Nr. 6810 matyti, kad A. K. nustatytas 0,86 promilių girtumas (3 t., b. l. 25).

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino, teigdamas, jog 2015 m. birželio 11 d. naktį nebuvęs motinos A. K. bute, prieš sesers sugyventinį nesmurtavęs ir jo pro balkoną neišmetęs, tačiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat rašytiniai teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, tiesiogiai siekdamas S. P. mirties, sudavė jam ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas ir, išmesdamas jį pro daugiabučio namo antro aukšto balkoną, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiam nuo jo nusikalstamų veiksmų asmeniui dideles fizines kančias ir padarydamas jo mirtį sukėlusius sužalojimus, jį nužudė.

A. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo veiksmuose nustatytas šio straipsnio 6 punkte numatytas jo veiką kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad jis itin žiauriai nužudė S. P..

Baudžiamojoje byloje esanti 2015 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M665/15(02) neabejotinai patvirtina, kad S. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – galvos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir dešiniojo smegenų pusrutulio požievyje, galėjo būti padarytas įvykio metu – 2015 m. birželio 11 d. ir buvo lemiama priežastimi, sukėlusia jo mirtį 2015 m. birželio 28 d. Specialisto išvadoje taip pat konstatuojami įvykio dieną jam padaryti kiti sužalojimai, kurie, remiantis 2015-12-22 papildoma specialisto išvada Nr. pM23-M665/15(02), padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių pasėkoje, ir esant S. P. gyvam, atskirai galėtų būti vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. K., neigdamas savo kaltę dėl S. P. nužudymo, tvirtino iš sesers buto išėjęs 2015 m. birželio 10 d. po išgertuvių metu tarp jo, T. G. ir S. P. kilusio konflikto, ir nuėjęs tiesiai į policiją, o paskui namo. Vėl į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis teigė ėjęs tik kitos dienos rytą, apie 5 val. Byloje esantis 2015 m. birželio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 20-IL-63786 patvirtina, kad T. G. ir A. K. iš tikrųjų 2015 m. birželio 10 d. atvyko į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK ir VPS OVG ir vyresniajam postiniui M. F. pranešė, kad išgertuvių, vykusių (duomenys neskelbtini), metu jie buvo sumušti pažįstamo asmens. Šie rašytiniai duomenys, o taip pat liudytojų M. F. ir T. G. parodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir S. P. vakarą prieš įvykį kilo konfliktas, po kurio kaltinamasis su savo sugyventine nuėjo į policijos komisariatą, kur užtruko apie 5 minutes, ir grįžo namo. Policijos pareigūnai kaltinamojo ir jo sugyventinės atvykimo faktą užfiksavo 21.10 val. Liudytoja T. G. parodė, kad nuo policijos komisariato iki jų namų ji su kaltinamuoju grįžo per pusvalandį, o nuo jų buto iki buto (duomenys neskelbtini) yra apie vieno kilometro atstumas, taigi A. K. turėjo objektyvią galimybę grįžęs namo iš policijos komisariato, sugyventinei užmigus, vėl nueiti į sesers butą, grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), kur, prikėlęs sugyventinę, apie 5 val. ryto vėl nueiti į įvykio vietą.

Be to, kaltinamojo versiją, kad jis 2015 m. birželio 11 d. naktį, apie 3 val., motinai A. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nebuvo, jokių smūgių S. P. nesudavė ir jo pro balkoną neišmetė, paneigia nukentėjusiosios – jo sesers T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai.

Jau tą pačią įvykio dieną, apklausiama policijos pareigūnų, ji patvirtino, kad kaltinamasis naktį apie 3 val. buvo atėjęs į jos butą - ją prikėlęs, prašė cigarečių, kurias pats, vakarą prieš įvykį jai buvo atnešęs. Nukentėjusioji neabejodama teigė, kad gulėdama savo lovoje, kuri nuo S. P. lovos buvo nutolusi tik apie vieną metrą, matė ir girdėjo, kaip kaltinamasis jos sugyventiniui sudavė smūgius, o šis, mušamas kelis kartus pakartojo: „A., nusiramink“. T. S. šios apklausos metu parodė, kad tuoj po to kaltinamasis S. P. išmetė pro balkoną. Tai jis padaryti tikrai galėjo, kadangi yra labai fiziškai stiprus, o S. P. visa galva už kaltinamąjį žemesnis.

Kaltinamojo gynybinę versiją paneigia ir rašytiniai bylos duomenys. 2015 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole rytą po įvykio kambaryje ir balkone užfiksuoti kraujo pėdsakai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė po įvykio kambaryje mačiusi daug pritiškusio kraujo, kruviną S. P. lovos patalynę, pėdsakus, vedusius link balkono, nors kraujo iki šio įvykio namuose niekur nebuvo. Pats kaltinamasis teigė, jog iš vakaro būdamas motinos namuose, nematė ant S. P. kraujo, jo nebuvo ir jų konflikto 2015 m. birželio 10 d. išgertuvių metu. Jis taip pat nurodė, jog jei būtų S. trenkęs, kraujas tikrai būtų pasirodęs.

Liudytoja T. G. teigė, kad konflikto tarp S. P. ir kaltinamojo metu, o taip pat ir po to, kraujo ant S. P. ar savo sugyventinio rūbų nemačiusi. Atsižvelgus tiek ir T. S., tiek ir A. K. bei T. G. duotus parodymus tyrimo metu ir teisme, darytina išvada, kad iš vakaro kilusio konflikto metu S. P. sužalotas nebuvo. Nei vienas iš šių apklaustų asmenų nenurodė, kad A. K. ar koks kitas asmuo 2015 m. birželio 10 d. vakare, išgertuvių bute metu bei po jų, butų mušęs S. P.. Tai patvirtina, jog A. K. būnant pas motiną bute, nebuvo kilusi situacija, kurioje ant kaltinamojo drabužių galėjo patekti S. P. kraujo. Tuo tarpu 2015 m. birželio 11 d. kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) protokolas patvirtina, kad virtuvėje esančioje skalbimo mašinoje paimtos sportinės tamsios spalvos A. K. kelnės, ant kurių rastos kraujo žymės.

Nors kaltinamasis ir neigia bet kokį fizinį kontaktą su nužudytuoju kaltinime nurodytu laiku, 2015 m. spalio 29 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4874)-IS1-7119 patvirtina, kad ant rastų ir paimtų kaltinamojo bute jo kelnių yra S. P. kraujo. Minėta išvada patvirtina ir tai, kad ant aptariamų kaltinamojo kelnių taip pat rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis mišrus, tinkamas dviejų vyrų asmens tapatybei nustatyti, o tiriant DNR, dominuojantis vyro genotipas sutampa su A. K. genotipu, o šalutinis – su S. P. genotipu.

Būtent šis įrodymas paneigia A. K. parodymus ir patvirtina T. S. parodymus apie tai, kad jos brolis A. K. 2015 m. birželio 11 d. naktį buvo atėjęs į savo motinos A. K. butą, naudojo prieš sesers sugyventinį S. P. fizinį smurtą, suduodamas jam 2015 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 665/15(02) nurodomus bei 2016 m. sausio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto L. G. paaiškinime papildomai patvirtintus ne mažiau kaip 11 smūgių, būdingų tiesioginiam smūginiam kontaktui į įvairias kūno vietas t. y. nesunkiai sužalojo S. P..

Kolegija, vertindama visumą teisme ištirtų duomenų, daro išvadą, jog pakanka aptariamų įrodymų, patvirtinančių, jog po smūgių S. P. sudavimo, kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamus ketinimus ir siekdamas jį nužudyti, išstūmė S. P. pro balkono langą, dėl ko pastarasis patyrė ne mažiau kaip 7 griuviminius trauminius poveikius, kurių pasėkoje po 17 dienų ligoninėje mirė.

Kaltinamasis, tyrimo metu ir teisme neigdamas faktą, kad 2015 m. birželio 11 d. naktį buvo sugrįžęs į savo motinos butą ir naudojęs smurtą prieš S. P., teisme tvirtino, jog prieš S. P. tą naktį galėjo smurtauti kiti asmenys, atėję pas T. S., jau jam bei jo sugyventinei išėjus iš buto. Tačiau tokius jo parodymus paneigia, be kita ko, nuoseklūs ir išsamūs V. L. parodymai. Šis liudytojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte toje pačioje laiptinėje kaip ir nužudytasis, teigė įvykio naktį apie 2 – 3 val. išgirdęs, kaip į jų laiptinę įėjo vienas, jo nuomone neblaivus asmuo, kuris užlipo į antrą aukštą ir nuėjo į 5 butą. V. L. tvirtino, kad jis tikrai suprato, jog minėtas asmuo įėjo į butą Nr. 5, kadangi išgirdo vieną kartą sulojant šunį, o jų laiptinėje šuo buvo laikomas tik bute Nr. 5. Liudytojas pabrėžė, kad šuo sulojo tik kartą, žmogui įeinant į butą, o jam įėjus, šuo nutilo, daugiau nebelojo. Ši aplinkybė rodo, jog įvykio naktį į butą galėjo ateiti ir atėjo tik T. S. artimas asmuo, kurį T. S. šuo atpažino kaip savą. Imant domėn tai, kad T. S. nurodė, jog jos laikomas ir namus saugantis šuo ant šeimos narių, tame tarpe ir ant A. K., nelodavo, o įvykio naktį, jos teigimu, šuo taip pat nelojo, galima tikėti T. S. teiginiais, kad 2015 m. birželio 11 d. naktį į butą buvo atėjęs ir S. P. sumušė ne koks kitas asmuo, o būtent A. K..

T. S. duotais tyrimo metu parodymais, kad S. P. per balkoną išstūmė jos brolis, kolegija tiki, kadangi juos patvirtina ir kiti liudytojo V. L. parodymai. Jis nurodė, kad į butą atėjusiam asmeniui įėjus į 5 butą, kurį laiką buvo tylu, jis negirdėjo jokio triukšmo. Tačiau praėjus apie 10 minučių, liudytojas savo miegamajame, kurio langai toje pačioje pusėje kaip ir buto Nr. 5 balkonas, išgirdo iš lauko pusės sklidusį stiprų traškėjimą, lyg būtų laužomi šiferio lakštai, tada garsą, kažkiek panašų į ūžesį, ir stiprų duslų trinktelėjimą. Tai, kad įvykio naktį buvo girdimas triukšmas, sklidęs nuo pirmosios laiptinės, patvirtino ir liudytoja A. G., gyvenanti kitoje laiptinėje. Ši patvirtino, kad įvykio naktį jos kambario langas buvo praviras ir ji, pabudusi nuo triukšmo, trukusio apie 10 minučių, girdėjo kelių vyrų balsus bei keiksmažodžius. Vertinant šias aplinkybes kitų šiame nuosprendyje aptariamų įrodymų kontekste, galima neabejoti T. S. tyrimo metu duotais parodymais, kad būtent A. K. mušė ir išstūmė S. P. per balkoną, ko pasėkoje šiam buvo padaryti sunkūs ir mirtį sukėlę kūno sužalojimai.

Būtent aptartų liudytojų parodymai patvirtina ir T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. K. smurtavo prieš jos sugyventinį apie 5 – 10 minučių, o paskui, tuoj pat po panaudoto fizinio smurto, jį išmetė per balkono langą. Tokius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais kolegija tiki ir kuriais vadovaujasi, pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš 2015 m. birželio 16 d. papildomos įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad ant buto balkono įstiklinimo varčios iš lauko pusės ant kairiosios rėmo dalies, apie 45 cm aukštyje nuo lango rėmo apačios, buvo rasti raudonos spalvos pėdsakai. Atlikus ant lango rėmo rastų šių biologinių pėdsakų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas 2015 spalio 29 d. išvadoje Nr. 140-(4874)-IS1-7119 nurodė, jog ant tirti pateiktos balkono lango varčios rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo. Nors išvadoje nurodoma, kad rasti biologiniai pėdsakai nėra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau šie duomenys patvirtina, jog prieš S. P. iškritimą pro balkono langą, prie balkono lango rėmo lietėsi ne tik jis pats, bet ir dar vienas asmuo. Šiuos duomenis vertinant nukentėjusiosios T. S. ir liudytojo V. L. parodymų kontekste (jog S. P. pro balkono langą iškrito ar buvo išstumtas praėjus apie 10 minučių nuo A. K. atėjimo į butą ir neužilgo po smūgių sudavimo), o taip pat ir ryšium su kitame kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados punkte nurodomomis išvadomis, kad ant kaltinamojo kelnių buvo rasta mišraus DNR profilio žmogaus kraujo, kur dominuojantis vyro genotipas sutampa su A. K. genotipu, šalutinis – su S. P. genotipu, bei rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent A. K. įvykio metu buvo bute (duomenys neskelbtini), mušė savo sesers sugyventinį, po ko su S. P. buvo balkone ir pastarąjį per balkono langą išstūmė.

Kad S. P. negalėjo iškristi ir neiškrito per balkono langą pats, neatsargiai elgdamasis balkone ar dėl girtumo, patvirtina 2015-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pM 23-M665/15(02), kurioje teigiama, jog spendžiant pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, S. P. iš aukštumos nukrito aukštielninkas ir daugiau dešine puse, o galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas galvos (pakaušio sritimi) kontaktuojant su kietu buku pagrindu. Būtent aptariama specialisto išvada patvirtina, kad nužudytasis per balkono langą negalėjo iškristi pats, dėl neatsargumo, o buvo išstumtas jam prieš tai stovint į langą nugara, dėl to krito aukštielninkas ir pakaušio sritimi kontaktavo su kietu pagrindu, kas sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kad nužudytasis krito aukštielninkas, pakaušiu atsitrenkdamas į kietą paviršių, tačiau buvo rastas gulintis ant pilvo, paaiškinama T. S. parodymais, kuri teigė, jog jai raginant jį šliaužti tolyn į matomą vietą, jis dar bandė šliaužti, tačiau nebepajėgė.

Negalima neaptarti aplinkybės, kad aukščiau paminėti įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada patvirtino, jog ant nukentėjusiosios T. S. lovos paklodės buvo rastas vyro kraujo, kurio genotipas tiriant DNR sutapo su S. P. genotipu. T. S. negalėjo logiškai paaiškinti, kaip ant jos lovos paklodės atsirado S. P. kraujas. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais taip pat nebuvo kategoriškai patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis S. P. kraujas atsirado ant paklodės lovos, kurioje kaltinime nurodytu laiku miegojo T. S.. Pati S. teisme aiškino, kad kaltinime nurodytu laiku girta miegojo savo lovoje, kai atėjęs nakties metu A. K. paklausė, kur yra cigaretės. Po to ji tik girdėjusi S. P. žodžius „A., apsiramink, nustok“ ir mačiusi tamsoje tik pakeltas A. K. rankas. Po to vėl užmigusi, o kaip buvo mušamas S. P. ji nemačiusi.

Netikėdama tokiais T. S. parodymais, vertindama juos kaip siekį padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir dėl aukščiau šiame nuosprendyje išdėstytų motyvų vadovaudamasi tyrimo metu T. S. duotais detaliais parodymais apie tai, jog ji matė, kaip brolis sudavė smūgius sugyventiniui, o po to jį išstūmė per balkono langą, kolegija pripažįsta, jog šiaip alkoholio nevengianti T. S. ir įvykio naktį girta miegojo po išgertuvių. Būtent jos girtumu bei siekiu padėti broliui ir galima paaiškinti tą aplinkybę, jog ji negalinti pagrįsti, kaip ant paklodės lovos, kurioje ji gulėjo, atsirado nužudytojo kraujas. Akivaizdu, jog kraujas ant T. S. lovos galėjo atsirasti tik po to, kai S. P. buvo sumuštas A. K., nes iki to laiko S. P. nebuvo sumuštas, nebuvo kruvinas. Imant domėn tai, jog lova, kurioje miegojo S. P. buvo visai šalia T. S. lovos, kad ant jo lovos patalynės bei ant grindų ties T. S. lova buvo didžiulis nužudytojo kraujo kiekis, galima daryti išvadą, jog S. P., tuo po sumušimo buvo ištemptas iš lovos, tempiamas link balkono. Būtent jį jau sužalotą tempiant, pastarasis galėjo priešintis, ramstytis į T. S. lovą. Tad kraujas ant T. S. lovos galėjo atsirasti būtent tuo metu, kai jis buvo tempiamas iš savo lovos į balkoną, o T. S. šios aplinkybės miego būsenoje ar dėl girtumo galėjo ir nematyti.

Kad S. P. sumušė ir per balkoną išstūmė ne T. S. (kaip bandė teisme įrodinėti kaltinamasis), patvirtina tai, jog ji fiziškai akivaizdžiai silpnesnė už S. P., dėl negalios sunkiai vaikštanti net namuose su vaikštyne. Be to, ji su sugyventiniu nesipyko, neturėjo jokio motyvo jį sužaloti ar nužudyti. O nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent A. K. turėjo sumanymą ir motyvą nužudyti S. P., kuriuos ir įgyvendino.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias, be kita ko ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas – galvą, krūtinę, – ir po to jį išmetė pro balkoną iš antro daugiabučio namo aukšto. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodomos S. P. mirčiai lemiamą įtaką turėjusius kritimo iš aukštumos sužalojimus, darytina išvada, kad A. K. atliko veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su S. P. mirtimi po 17 dienų nuo įvykio, tai yra 2015 m. birželio 28 d.

Kolegija, įvertinusi visumą aptartų duomenų, daro išvadą, jog ne atskiri aptarti įrodymai, o jų visuma, gretinant kiekvieną jų tarpusavyje, patvirtina, kad būtent A. K. turėjo motyvą nužudyti S. P. ir savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino. T. G. ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad tarp A. K. ir S. P. įvykio išvakarėse įvyko konfliktas, po kurio kaltinamasis ir T. G. net kreipėsi dėl S. P. veiksmų į policiją. Kad A. K. buvo užpykęs ant nužudytojo, patvirtina tiek policijos darbuotojo parodymai, tiek ir T. G. parodymai tyrimo metu, kad A. K., ją pakėlęs iš miego, reikalavo eiti kartu su juo į namus pas seserį – T. S., kaip jis nurodė „užmušti S.“. Būtent tai dar kartą patvirtina, kad A. K. į namus pas T. S. sugrįžo, S. P. sumušė ir išstūmė jį per balkoną vedinas keršto dėl prieš tai vykusio konflikto bei S. P. veiksmų – grasinimo plaktuku jam bei T. G..

Sprendžiant ar kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip itin žiaurūs, svarbu įvertinti, ar kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas itin žiauriu tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą, remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Nustatyta, kad kaltinamasis 5 – 10 min. laikotarpiu suduodamas S. P. ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias, be kita ko ir pakartotinai į gyvybiškai svarbias kūno vietas, padarė šiam daugybinius kūno sužalojimus, kurie, esant S. P. gyvam, būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuoj po šių veiksmų atlikimo jis išmetė savo sesers sugyventinį pro balkoną. Tai, kad S. P. smūgių jam sudavimo metu jautė fizinį skausmą, patvirtina ir specialisto išvadoje jam konstatuojami sužalojimai, būdingi asmeniui ginantis nuo užpuolimo. Be to, ant balkono lango varčios randami rankų pėdsakai, kuriuose išskiriami dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, rodo, jog prieš nukrisdamas, S. P. bandė laikytis už lango varčios. Nors A. K. smurtiniai veiksmai tęsėsi gana trumpą laiką ir ribotoje erdvėje, šiuo atveju tai kvalifikuojamojo požymio nepaneigia.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, tai yra, ar jis suvokė, jog daro nužudymą itin žiauriai. A. K. smurtavo prieš nukentėjusį, tikslingai įėjęs naktį į miegančių asmenų namus, nepaisydamas to, kad tame pačiame kambaryje per metrą nuo nužudytojo lovos, gulėjo neįgali kaltinamojo sesuo – S. P. sugyventinė T. S., taip pat neįgali A. K. – kaltinamojo motina. Teisiamasis, sudavęs daugybinius smūgius S. P. į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, toliau besąlygiškai siekdamas mušamo asmens mirties, išmetė jį pro balkono langą, dėl ko pastarasis patyrė ne mažiau kaip septynis kritiminius trauminius poveikius. Nors specialistų išvadoje konstatuojama, kad S. P. dėl patirtos galvos traumos neteko sąmonės ir iki mirties 17 dienų jos neatgavo, tačiau šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Toks brutalus ir įžūlus kaltinamojo elgesys bei dar prieš išmetant S. P. padarytų sužalojimų išsidėstymas ant kūno, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas ir leidžia spręsti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Ekspertai, ištyrę psichinę nuteistojo sveikatą, konstatavo, jog jis nusikalstamos veikos metu savo veiksmus suvokė ir galėjo vertinti. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (mažiausia 11), padarytų kūno sužalojimų pobūdį (fizinis smurtas panaudotas, matant kaltinamojo seseriai – S. P. sugyventinei, pakartotiniai smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas), smurto intensyvumą (tuojau po smūgių sudavimo, kaltinamasis išmetė S. P. pro balkoną), teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltininkas turėjo suvokti, jog aukščiau paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas sukelia didelę fizinę kančią. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo sugyventinė nurodė, jog jai ir A. K. grįžus namo, kaltinamasis jai siūlė eiti užmušti S. P., kas rodo išankstinį jo sumanymą atlikti nusikalstamus veiksmus sesers sugyventinio atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis A. K. nužudė S. P., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jis, atlikdamas sistemingus nukentėjusįjį žalojančius veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti mušamo asmens sveikatą ar atimti jam gyvybę, norėjo taip veikti ir kryptingai to siekė.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė S. P., jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti A. K. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam netaikytinos.

A. K. padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios T. S., liudytojos T. G. parodymus, S. P. padarytų sužalojimų mastą ir lokalizaciją, pasirinktą nusikalstamos veikos padarymo būdą, teismas sprendžia, kad A. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas konkretų tikslą atkeršyti S. P.. Jis vienodai kryptingai siekė sutrikdyti jo sveikatą ar jį nužudyti, nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neigė 2015 m. birželio 11 d. naktį buvęs savo motinos A. K. bute. Nesant BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo spręsti apie kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Negalima teigti, jog tokius kaltinamojo veiksmus iššaukė neteisėtas ar provokuojantis bei rizikingas paties nužudytojo elgesys, arba, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Akivaizdu, jog jei tokie veiksmai ir būtų buvę (ko kolegija atsižvelgdama į aptartus įrodymus nepripažįsta), toks elgesys jau buvo seniai pasibaigęs ir nebuvo jokio pagrindo už juos keršyti.

Nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš 2015-06-11 alkotesterio parodymų duomenų Nr. 6810 matyti, kad A. K. nustatytas 0,86 promilių girtumas. Toks apsvaigimas vertintinas kaip vidutinis girtumo laipsnis, būtent girtumas, kolegijos nuomone, iššaukė kaltinamojo agresyvų ir nekritišką savo veiksmams elgesį, kas turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Todėl aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. K. teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, taip pat už savo tėvo nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kito asmens itin žiaurų nužudymą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trims mėnesiams po bausmės atlikimo už analogiško nusikaltimo – nužudymo itin žiauriai, padarymą, neišnykus ir nesant panaikintam teistumui, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė. Administracine tvarka nebaustas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi du kartus, diagnozė – patologinis asmenybės vystymasis, tačiau 2015 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-691 duomenimis, kaltinamajam nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai. VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas. Išėjęs iš pataisos namų kaltinamasis nedirbo. Aptariamą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, A. K. padarė prieš savo sesers sugyventinį, dėl menkavertės priežasties. Jis pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai, be kita ko, apibūdinamas kaip impulsyvaus būdo, manipuliatyvus, linkęs problemas neigti, o ne jas spręsti, nepripažįstantis savo klaidų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, padarytos veikos pobūdį ir kitas aptartas svarbias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, A. K. padarė būdamas anksčiau teistas už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, o šioje baudžiamojoje byloje jis pripažintinas kaltu dėl naujo labai sunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4339,52 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 52 ct) turtinės žalos, patirtos gydant S. P., atlyginimo (1 t., b. l. 96).

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Kaltinamasis A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu nuo 2015 m. birželio 11 d., Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. birželio 11 d., todėl laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2015-06-11 įvykio vietos apžiūros metu paimti raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo bortelio, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplova, stikliukas, plaktukas, paklodė, užvalkalas, arbatinukas, saugomi kartu su byla, supakuoti dėžėje Nr. 1 (1 t., b. l. 9–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- 2015-06-16 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 27–35) paimta lango varčia su stiklu iš balkono, 2015-12-16 nutarimu grąžinta nukentėjusiajai T. S. (1 t., b. l. 159 – 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina nukentėjusiajai;

- 2015-06-11 kratos A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu (1 t., b. l. 152 – 153) paimti A. K. drabužiai: sportinės kelnės, džemperis, saugomi prie baudžiamosios bylos teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. K.;

- 2015-06-23 daiktų pateikimo metu iš VšĮ Jonavos ligoninės paimti S. P. sukarpyti drabužiai: kelnės, striukė, trumpikės (1 t., b.l. 157), saugomi kartu su byla, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- 2016-06-15 daiktų pateikimo metu iš nukentėjusiosios T. S. paimtas mėlynos spalvos chalatas (1 t., b. l. 156), saugomas kartu su byla teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas T. S.;

- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu (2 t., b. l. 28–31) paimtas 5 balto metalo raktų ryšulys, 2015-12-21 nutarimu perduotas Kauno tardymo izoliatoriui grąžinti A. K. (1 t., b. l. 161-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. K.;

- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu paimta jo asmens tapatybės kortelė (2 t., b. l. 28–31), perduota Kauno tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriui (3 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina institucijos, vykdysiančios nuteistajam bausmę, administracijai, saugoti iki A. K. bausmės atlikimo;

- kompaktiniai diskai su GMP kvietimo garso įrašais, gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos centro (1 t., b. l. 171, 173), saugomi prie baudžiamosios bylos teisme dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- kompaktinis diskas su nukentėjusiosios T. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga – priedas prie 2015-06-16 T. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, kad Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimų centro atliktų specialisto išvadų Nr. 140-(4875)-IS1-5720 ir 140-(4874)-IS1-7119 kainos yra 96,80 eurų ir 484 eurai (2 t., b. l. 74–76, 80–86). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams (...) išmokami pinigai, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Tyrimus atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, kurių darbuotojai gauna darbo užmokestį. Šiais atvejais, kai ekspertai, specialistai ir vertėjai atlieka savo darbą pagal tarnybines pareigas, darbo užmokestį jiems moka juridinis asmuo, kuriame jie dirba. Esant šioms aplinkybėms išlaidas, susijusias su tyrimų atlikimu, priteisti iš A. K. nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 18 (aštuoniolikai) metų, pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmės paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti A. K. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. K. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo jo sulaikymo BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. birželio 11 d., iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę A. K. – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. K. 4339,52 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 52 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2015-06-11 įvykio vietos apžiūros metu paimtus raudonos spalvos dėmės nuoplovą nuo bortelio, raudonos spalvos dėmės prie akmens nuoplovą, stikliuką, plaktuką, paklodę, užvalkalą, arbatinuką, perduotus kartu su byla, supakuotus dėžėje Nr. 1 (1 t., b. l. 9–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- 2015-06-16 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 27–35) paimtą lango varčią su stiklu iš balkono, 2015-12-16 nutarimu grąžintą nukentėjusiajai T. S. (1 t., b. l. 159 – 160), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajai;

- 2015-06-11 kratos A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu (1 t., b. l. 152 – 153) paimtus A. K. drabužius: sportines kelnes, džemperį, saugomus prie baudžiamosios bylos teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K.;

- 2015-06-23 daiktų pateikimo metu iš VšĮ Jonavos ligoninės paimti S. P. sukarpytus drabužius: kelnes, striukę, trumpikes (1 t., b.l. 157), saugomus kartu su byla dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- 2016-06-15 daiktų pateikimo metu iš nukentėjusiosios T. S. paimtą mėlynos spalvos chalatą (1 t., b. l. 156), saugomą kartu su byla teisme, dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. S.;

- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu (2 t., b. l. 28–31) paimtą 5 balto metalo raktų ryšulį, 2015-12-21 nutarimu perduotą Kauno tardymo izoliatoriui grąžinti A. K. (1 t., b. l. 161-164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. K.;

- 2015-06-11 A. K. asmens kratos metu paimtą jo asmens tapatybės kortelę (2 t., b. l. 28–31), perduota Kauno tardymo izoliatoriaus įskaitos skyriui (3 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti institucijos, vykdysiančios nuteistajam bausmę, administracijai, saugoti iki A. K. bausmės atlikimo;

- kompaktinius diskus su GMP kvietimo garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir Greitosios medicinos pagalbos centro (1 t., b. l. 171, 173), saugomus prie baudžiamosios bylos teisme dėžėje Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- kompaktinį diską su nukentėjusiosios T. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiaga – priedą prie 2015-06-16 T. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktin baudžiamojoje byloje.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išlaidų specialistų tyrimams proceso išlaidomis nepripažinti ir iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.